2017-10-31 Nr. AB-19657-3-63-3-01628-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2893-858/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01628-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo N. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas N. A. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kildinamą iš pareiškėjo laikymo Komisariato areštinėje laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. spalio 2 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

2. Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildino iš Komisariato areštinės pareigūnų neteisėtų veiksmų patalpinant jį į areštinės kameras, neatitinkančias higienos normų reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, Komisariato areštinėje jis buvo laikomas pažeidžiant minimalų areštinės kamerų plotą, tenkantį vienam asmeniui, kamerose buvo drėgna ir šalta bei nebuvo natūralaus apšvietimo. Pareiškėjas nurodė, jog rūkantys asmenys buvo laikomi kartu su nerūkančiais asmenimis. Pareiškėjas pažymėjo, kad asmens krata buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina), be to, kratą atlieka moterys pareigūnės. Pareiškėjas darė išvadą, jog tokiu būdu buvo kalinamas orumą žeminančiomis bei kankinančiomis sąlygomis.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu į skundą prašė pripažinti pažeistą pareiškėjo teisę į teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas Komisariato areštinėje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. spalio 2 dienos. Pareiškėjo laikymo Komisariato areštinėje metu teisės aktais nustatytas minimalus plotas, turintis tekti vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, galėjo būti pažeistas šešias paras iš areštinėje praleistų aštuonių parų. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog daliai areštinės kamerose laikomų asmenų išvykus pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, juos etapavus į kitus teismus, likusiems asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto.

Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas Komisariato areštinėje buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys. Atsakovas paaiškino, kad Komisariato areštinėje visiems nerūkantiems asmenims, kurie pageidauja būti atskirai nuo rūkančiųjų, yra sudaromos sąlygos kvėpuoti neužterštu tabako dūmais oru ir tokie asmenys būna laikomi atskirai. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nenurodė esantis rūkantis ar nerūkantis asmuo, taip pat nenurodė, ar areštinės kamerose buvo rūkoma. Pareiškėjas nusiskundimų areštinės administracijai dėl laikymo su rūkančiais asmenimis nereiškė.

Atsakovo manymu, pareiškėjo teiginiai dėl šalčio, drėgmės kamerose yra hipotetiniai, nes pateiktuose Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nurodyta, kad areštinės patalpose įrengtas centrinis šildymas, mechaninė ir dirbtinė ventiliacija, oro temperatūra bei santykinė drėgmė atitinka sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009) 24 punkto reikalavimus.

Natūrali apšvieta neatitiko minėtos higienos normos reikalavimų, tačiau tai, atsakovo teigimu, nevertinta kaip pažeidimas, nes natūralios apšvietos sistemos pakeitimui reikia atlikti pastato rekonstrukcijos darbus. Atsakovas nurodė, kad asmens kratų atlikimo procese dalyvauja tik tos pačios lyties pareigūnai, kurie kratas atlieka mūvėdami vienkartines gumines pirštines. Asmens krata, įskaitant apžiūrą, atliekama tam skirtoje patalpoje, kurios švara užtikrinama atliekant kasdieninį valymą drėgnuoju būdu, oro temperatūra bei santykinė drėgmė atitinka keliamus reikalavimus.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas buvimo Komisariato areštinėje metu skundų, pareiškimų, prašymų dėl pažeidžiamų ar pažeistų teisių, įskaitant ir dėl sveikatos sutrikimų, atsakovo atstovui ar areštinės administracijai neteikė.

II. 5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista N. A. teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Kitoje dalyje teismas skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. spalio 2 d. Komisariato areštinėje buvo laikomas 8 paras, iš jų 6 paras buvo laikomas kameroje, kurioje vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis nei 5 kv. m, todėl buvo pažeistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punktas.

7. Teismas vadovavosi Taisyklėmis, HN 37:2009 6, 21, 24 punktais, nustatė, kad pareiškėjas jokių skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų bei kitų skunde dėl žalos atlyginimo nurodytų pažeidimų nėra teikęs, todėl teismas vadovavosi byloje pateiktu tarnybiniu pranešimu bei 2015 m. balandžio 13 d. ir 2015 m. spalio 8 d. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais. Teismas nustatė, kad kamerose Nr. 14 ir Nr. 23 dirbtinė ir natūrali apšvieta neatitiko HN 37:2009 21 punkto reikalavimų; oro judrumas neatitiko HN 37:2009 24 punkto reikalavimų, tačiau šie pažeidimai pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punktą nevertinti kaip pažeidimai.

8. Teismas pažymėjo, kad spręsti, ar pareiškėjo nurodyti pažeidimai (t. y. drėgmė, šaltis, netinkamas natūralus apšvietimas) galėjo būti nustatyti ir kamerose Nr. 7 bei Nr. 13, kuriose buvo patalpintas pareiškėjas, nėra galimybės, nes šios kameros nebuvo patikrintos. Atsižvelgęs į tai, kad net keliose kamerose nebuvo nustatyti pažeidimai dėl ventiliacijos, oro temperatūros, o pažeidimai dėl pastato vėdinimo bei dirbtinio apšvietimo sistemos nelaikyti pažeidimais, kadangi šių sistemų pakeitimui reikia atlikti pastato rekonstrukciją, teismas pareiškėjo argumentą dėl netinkamos ventiliacijos (drėgmės) ir apšvietimo nevertino kaip pažeidimo, dėl kurio kiltų pareiga atlyginti neturtinę žalą.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde neteigė esantis nerūkantis, tik nurodė, kad rūkantys asmenys buvo laikomi kartu su nerūkančiais asmenimis. Teismas rėmėsi HN 37:2009 13 punktu, Taisyklių 10.10 punktu, pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas buvo išreiškęs žodžiu ar raštu norą būti kartu su nerūkančiais asmenimis, taip pat nenurodė, kad kameroje buvo rūkoma, todėl, nesant paties rūkymo kameroje fakto, teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad atsakovo atstovas pažeidė pareigą nerūkančius asmenis atskirti nuo rūkančiųjų.

10. Teismas rėmėsi Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139, 14, 57, 59 punktais, atsižvelgė į atsakovo atstovo atsiliepimą bei tai, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centras atliktų patikrinimų metu nenustatė antisanitarinių sąlygų Komisariato areštinės patalpose, todėl pareiškėjo argumentą, kad krata buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis bei ją atliko ne tos pačios lyties asmenys, laikė nepagrįstu.

11. Teismas konstatavo, kad Komisariato areštinėje pareiškėjas šešias paras buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui plotas buvo mažesnis nei 5 kv. m, tuo pažeidžiant Taisyklių 80 punktą. Teismas nurodė, jog administracinėje byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog nagrinėjamu atveju buvimas pažeidžiant nustatytą minimalaus ploto reikalavimą pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimus.

12. Teismas darė išvadą, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui Komisariato areštinėje saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos, dėl to teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas.

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, nurodydamas patirtos neturtinės žalos dydį, jo nediferencijavo pagal patirtos žalos pobūdį, nepagrindė įrodymais ar objektyviais duomenimis, skunde dėstė tik bendro pobūdžio teiginius, neindividualizavo dėl savo minimų pažeidimų atsiradusių neigiamų pasekmių. Teismas pripažino, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas patyrė tam tikrą neturtinę žalą, tačiau šiuo atveju neturėjo pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir darė išvadą, kad pažeidimo pripažinimas, įvertinus nagrinėjamo pažeidimo trukmę ir pobūdį (pareiškėjo teisė būti laikomam teisės aktuose nustatytus ploto reikalavimus atitinkančiose kamerose Komisariato areštinėje buvo pažeistas šešias paras) bei nesant byloje duomenų, jog dėl tokių pareiškėjo laikymo areštinėje sąlygų būtų pablogėjusi jo sveikata, taip pat nenustačius, kad atsakovas būtų siekęs pareiškėją išskirti iš kitų sulaikytų asmenų, laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

III. 14. Pareiškėjas N. A. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir priteisti jam iš atsakovo 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

15. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad yra nerūkantis, apie tai informavo tik atvykus, tačiau Komisariato areštinėje buvo priverstas sėdėti su rūkančiaisiais. Be to, kameroje buvo drėgna, šalta, purvina, nebuvo užtikrintas minimalus kameros plotas. Pareiškėjas nurodo, kad tualetas buvo įrengtas prie pat durų, kurios buvo atidarinėjamos neįspėjant ir tuo pažeidžiant jo orumą. Pareiškėjas pažymi, kad apšvietimas neatitiko nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas teigia, kad dėl kalinimo sąlygų pažeidimų, jo teisių suvaržymo, orumo žeminimo padidėjo jo nepasitikėjimas savimi, atsirado nepilnavertiškumo kompleksas, jis pasidarė irzlus.

16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

17. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad apeliantas nenurodė konkrečių ginčijamų klausimų, teisės aktų ir bylos aplinkybių, kuriomis grindžiamas skundžiamas sprendimas. Atsakovo manymu, teismas ištyrė visus pateiktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bei išaiškino tiek faktines, tiek teisines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų laikymo areštinėje sąlygų, laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. spalio 2 d., priteisimo.

19. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašė priteisti jam 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. spalio 2 d., kuomet buvo laikomas Komisariato areštinės kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas bei teisės aktuose nustatyti higienos reikalavimai.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir, nustatęs, kad pareiškėjas šešias paras buvo laikomas kameroje, kurioje vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis nei 5 kv. m, todėl buvo pažeistas Taisyklių 80 punktas, pripažino, kad buvo pažeista N. A. teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, tačiau pareiškėjo skundą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Pažymėtina, kad kitų su laikymo Komisariato areštinėje sąlygomis susijusių pažeidimų pirmosios instancijos teismas nenustatė.

21. Iš pareiškėjo teismui pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimu nepriteisti jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tvirtina, kad Komisariato areštinėje buvo priverstas sėdėti su rūkančiaisiais, kameroje buvo drėgna, šalta, purvina, tualetas buvo įrengtas prie pat durų, kurios buvo atidarinėjamos neįspėjant, apšvietimas neatitiko nustatytų reikalavimų.

22. Vertinant pareiškėjo teiginį dėl jo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis, pažymėtina, kad HN 37:2009 6 punkte numatyta, jog policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o 13 punktas numato, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims draudžiama rūkyti areštinės kameroje, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

23. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016).

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodė aplinkybes dėl gyvenamosiose patalpose rūkančiųjų laikymo su nerūkančiaisiais, tačiau atsakovas atsiliepime į skundą tik pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė paties rūkymo fakto. Atsakovo atstovas nepateikė jokių duomenų, ar pareiškėjas buvimo areštinėje metu nurodė save rūkančiu ar nerūkančiu asmeniu, taip pat nepateikė duomenų, ar pareiškėjas areštinės kamerose buvo laikomas kartu su rūkančiaisiais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju įrodinėjimo našta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu buvo užtikrinti HN 37:2009 6 ir 13 punktų reikalavimai, tenka atsakovui, tačiau įrodymų, paneigiančių pareiškėjo įvardytas aplinkybes, atsakovas nepateikė. Dėl šių priežasčių spręstina, jog atsakovas neįrodė, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. spalio 2 d. buvo užtikrintas HN 37:2009 6 ir 13 punktuose nustatytų reikalavimų laikymasis.

25. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo laikymo Komisariato areštinėje metu kamerose, kuriose buvo patalpintas pareiškėjas ar patalpoje, kurioje buvo atliekama jo krata, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras patikrinimo neatliko. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas jokių skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų bei kitų skunde dėl žalos atlyginimo nurodytų pažeidimų Komisariatui neteikė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, jog jo laikymo Komisariato areštinės kamerose metu buvo šalta, drėgna, nebuvo natūralaus apšvietimo, asmens krata buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, ją atliko pareigūnės moterys, nepagrįsti. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kuris sprendė, kad pagal bylos duomenis nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, neužtikrinus higienos normų reikalavimų, susijusių su kameros oro temperatūra, drėgme, apšvietimu, asmens krata, laikymosi.

26. Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d nutartis administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017).

28. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, susijusias su tualeto įrengimu Komisariato areštinėje bei su tuo susijusius reikalavimus. Tokie apeliacinio skundo argumentai ir reikalavimai nebuvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šiuo aspektu skundas nebuvo nagrinėjamas. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai ir reikalavimai apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini.

29. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimo forma, teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas.

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, ar būtina priteisti piniginį žalos atlyginimą (pvz., 2017 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą).

31. Kaip jau minėta, šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nustatytas pažeidimas yra susijęs su tuo, kad pareiškėjas buvo kalinamas Komisariato areštinės kameroje, neatitinkančioje Taisyklių 80 punkto reikalavimų, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. rugsėjo 22 d. buvo laikomas kameroje, kurioje vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis nei 5 kv. m (b. l. 32). Kaip matyti, kameros minimalaus ploto, tenkančio asmeniui pažeidimas nebuvo pavienis ar atsitiktinis. Pareiškėjas nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. rugsėjo 22 d. buvo laikomas kameroje, kurioje jam teko tik 2,91 kv. m. Atkreiptinas dėmesys, jog tai yra mažesnis plotas už 3 kv. m daugiavietėse kamerose minimalų standartą, taikomą vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. Atsakovas šiuo atveju nenurodė pakankamų veiksnių, galėjusių adekvačiai kompensuoti ribotą asmeninės erdvės skyrimą.

32. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė kameros minimalaus ploto, tenkančio pareiškėjui, pažeidimą, tačiau netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su neturtinės žalos atlyginimu. Taip pat pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar pareiškėjui pažeidimo pripažinimas yra pakankamas jo patirtai žalai atlyginti, nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo atstovo įrodinėjimo pareigos netinkamą įvykdymą atsakant į pareiškėjo argumentus dėl jo laikymo su rūkančiais asmenimis. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjui pažeidimų pripažinimas nėra pakankamas jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisiant 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui N. A. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis Gintaras Kryževičius Ramutė Ruškytė