65f1df80-0ee7-4ff4-bf03-d362b78a124c · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-2146-573/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18649-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.19.3.2.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 16 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ausmai Mackevičienei, dalyvaujant prokurorei J. P., kaltinamajam G. K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vamzdynų klojėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno r., neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje, padarymu, Teismas n u s t a t ė : kaltinamasis G. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. balandžio 22 d. apie 01.15 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. 15, tarnybiniame automobilyje „Dacia Dokker“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas sustabdytas vairuojantis automobilį VW Golf valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas neteisėto valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebÅ«tų patrauktas administracinėn atsakomybėn už vairavimÄ neblaiviam, tiesiogiai pasiÅ«lė duoti 1000 eurų kyšį, nurodydamas, kad pinigai yra bankomate, bei vėliau tiesiogiai pasiÅ«lė duoti po 300 eurų kiekvienam savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiems patruliams E. P. ir K.

M., tokiu bÅ«du siekė neteisėto paperkamų policijos pareigÅ«nų neveikimo, tai yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Kaltinamasis G. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltės nepripažino ir parodė, kad tÄ dienÄ ilgai dirbo Vilniuje, ryte anksti kėlėsi, vėlai grįžo, buvo labai pavargęs. Grįžęs iÅ¡gėrė 0,5 l skardinę alaus, kitos nebaigė gerti. Kadangi skaudėjo dantis, nerado sau vietos. Nepamena, kokiu bÅ«du atsidÅ«rė apie 10 km nuo Ringaudų gyvenvietės tėčio automobilyje, ten policijos pareigÅ«nai pažadino jį miegantį, kÄ su jais kalbėjo, nepamena, taip pat neatsimena bendravimo aplinkybių, pakeltas iÅ¡ miego, nesiorientavo aplinkoje, neatsimena, ar jį kur nors vežė pareigÅ«nai.

Nežino, kodėl siÅ«lė kyšį pareigÅ«nams, gal televizoriaus prisižiÅ«rėjęs. Yra paprastas kaimo žmogus, gal norėjo pasirodyti kietas. NepÅ«tė į alkotesterį, nes nesuprato, kodėl turėjo pÅ«sti. Tuo metu banko sÄ skaitoje buvo 2 ar 4 eurai. Nesuvokia, kam bÅ«tų reikėję važiuoti į bankomatÄ Garliavoje, jei Rimgaudai buvo arčiau. Kraujo tyrimo atsisakė, nes taip pat nesuprato kas vyksta ir kodėl turi tyrimÄ darytis, be to, norėjo kuo greičiau grįžti namo. Ikiteisminio tyrimo metu per pirmÄ apklausÄ nesuprato kas vyksta.

Niekada nėra turėjęs tokios pinigų sumos, kuriÄ siÅ«lė policijos pareigÅ«nams, siÅ«lyti tokiÄ sumÄ negalėjo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu balsu pagarsino G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 91-92), kur G. K. nurodė, kad 2018 m. balandžio 22 nakties metu, po vidurnakčio, važiavo į degalinę nusipirkti cigarečių. Važiavo iÅ¡ namų, esančių Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), su tėvo G.

K. automobiliu „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jam skaudėjo dantį, todėl dantis skalavo su pigiais kvepalais, bet jų negėrė. Jokio spirito ir degtinės negėrė. 2018 m. balandžio 21 d. vakare iÅ¡gėrė apie vienÄ litrÄ alaus. Daug dirba ir anksti keliasi, o be to labai vargino dantų skausmas. Tuo metu jam buvo nemiga, todėl važiavo iki degalinės nusipirkti cigarečių. Važiuojant keliu pajuto, kad yra apsvaigęs ir jį migdo, todėl sustojo ir galvojo pamiegoti.

Nelabai prisimena kas vyko toliau. Prisimena, kad jį iÅ¡ miegų pažadino policijos pareigÅ«nai. Jis iÅ¡sigando, atsimena tik policijos pareigÅ«nų automobilio Å¡vyturėlius. Neatsimena, ar atsisakė policijos pareigÅ«nams pasitikrinti savo girtumÄ . Pinigų neturėjo, todėl neatsimena, kad policijos pareigÅ«nams bÅ«tų siÅ«lęs 1000 eurų kyšį. Kadangi policijos pareigÅ«nų buvo pagautas už vairo girtas, tai pareigÅ«nų prašė, kad jį paleistų, siÅ«lė susitari ir siÅ«lė 300 eurų kyšį.

Kaip konkrečiai pareigūnams siūlė tuos pinigus, tai yra duoti kyšį, neatsimena. Kalbėjo taip, kaip jam tuo metu atrodė. Tuo metu buvo labai išsigandęs dėl jam netikėto policijos pareigūnų pasirodymo, todėl pareigūnų prašė susitarti, prašė jį paleisti. Kad išvengti atsakomybės už tai, kad automobilį vairavo neblaivus, policijos pareigūnams pasiūlė duoti kyšį, sakydamas kad jiems duos po 300 eurų, jeigu jie su juo tarsis ir paleis, bet policijos pareigūnai nesutiko.

Kaltinamojo G. K. kaltė buvo įrodinėjama liudytojų – policijos pareigÅ«nų parodymais, vaizdo įraÅ¡u bei kita raÅ¡ytine bylos medžiaga. Teisme apklaustas liudytojas E. P. parodė, kad buvo gautas iÅ¡kvietimas, kad automobilis stovi vidury kelio. Ä® praneÅ¡imÄ reagavo ir nuvyko su kolega pasižiÅ«rėti. Nepamena kaip vadinosi ta gyvenvietė. Automobilyje rado miegantį jaunuolį. Su kolega jaunuolį pažadino. Kol jaunuolį tikrino, jaunuolis uždarė automobilio dureles. Automobilis užsirakino, o automobilio raktai liko automobilio viduje.

Vaikinas buvo iÅ¡gėręs alkoholio, bet jiems į alkotesterį nepÅ«tė. Jo kolega patraukė automobilį ir jie iÅ¡važiavo. Nuvažiuojant pamatė, kad automobilio žibintai užsidegė ir vaikinas pradėjo važiuoti. Grįžo atgal. Paprašė, kad jaunuolis pasitikrintų girtumÄ , bet vaikinas atsisakė, sakė palaukti 15 minučių. Jie palaukė, tačiau vaikinas girtumÄ pasitikrinti atsisakė. Tada vaikinas jam su kolega siÅ«lė pinigus, sakė, kad jie nieko nematė ir paleistume, dar sakė, kad „mes draugai“.

Pradžioje jaunuolis jiems siÅ«lė po 500 Eur o paskui po 300 Eur. Sakė: „važiuojam į GarliavÄ , nusiimsiu pinigus“. Garliava, nuo tos vietos, kur vaikinÄ sustabdė, nebuvo labai toli, bet Ringaudai buvo arčiau. Jie buvo su uniforma, automobilis buvo žymėtas. PasiÅ«lymas jam pasirodė realus. Jis jam sakė, kad už pinigų siÅ«lymÄ yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Mano, kad G. K., galvojo, kad jiems duos pinigus ir važiuos savais keliais. G. K. nesakė, už kÄ konkrečiai jiems siÅ«lė pinigus.

Kai jis G. K. pasakė, kad už pinigų siÅ«lymÄ yra skiriama baudžiamoji atsakomybė, G. K. atsakė, kad žino. Jam labai įsiminė, kad G. K. vis kartojo, jog „mes esam draugai“. Jis su savo telefonu darė vaizdo įraÅ¡Ä . Ä®raÅ¡Ä darė ne visai nuo pradžių, nes pirmÄ kartÄ buvo įsijungusi telefono blykstė. PirmÄ Ä¯raÅ¡Ä iÅ¡trynė, jis buvo labai trumpas, nieko nesimatė ir nieko nesigirdėjo. Ä®raÅ¡e siÅ«lymo vykti nusiimti pinigų į GarliavÄ nesigirdi. Teisme apklaustas liudytojas K.

M. parodė, kad buvo gautas iškvietimas, kad automobilis stovi vidurį kelio. Atvyko, jis nuėjo prie automobilio, viduje sėdėjo kaltinamasis. Jie jį prisižadino ir tada paklausė, ar vairavo automobilį. Kaltinamasis pasakė, kad automobilį vairavo. Paskui grįžo prie savo automobilio ir pastebėjo, kad įsijungė kaltinamojo automobilio šviesos. Jie sugrįžo atgal. Kaltinamasis jų nepažino. Galvojo, kad jie yra kiti pareigūnai jį sustabdę. Jaunuolis nepateikė jokių dokumentų, atsisakė pūsti į alkotesterį ir prašė palaukti 15 minučių.

Jie palaukė 15 min, bet kaltinamasis sakė, kad nepÅ«s, nes jei pÅ«s į alkotesterį tai iÅ¡ jo atims teises ir konfiskuos automobilį. PasiÅ«lė vienÄ kartÄ kyšį jiems ir vėliau antrÄ kartÄ . PirmÄ kartÄ pasiÅ«lė po 500 eurų, antrÄ kartÄ po 300 eurų, sakė, kad „taikiai susitarkim“. Nežino, ar kaltinamasis tuos pinigus turėjo, tų pinigų kaltinamasis jiems nerodė. Nepamena, ar kalbėjo apie bankomatÄ . Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ar G. K. turėjo galimybę duoti kyšį, nežino.

Nežino ar pinigus G. K. turėjo su savimi. Mano, kad kaltinamasis viskÄ suprato, logiÅ¡kai mÄ stė. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu pagarsino liudytojo K. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 35), kuriuose jis nurodė, kad 2018-04-22 patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu E. P.. Apie 00.22 val., iÅ¡ Kauno AVPK budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) gatvėje, skersai gatvės stovi automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame miega galimai neblaivus vairuotojas.

Atvykus į vietÄ 00.45 val. jis pirmas priėjo prie skersai gatvės stovėjusio automobilio „VW Golf“, kurio vairuotojo pusės durelės buvo atidarytos ir žadino už vairo sėdintį miegantį vairuotojÄ . Automobilio variklis buvo užgesintas, automobilio užvedimo raktelis buvo padėtas ant automobilio galinės sėdynės. Su už vairo sėdinčiu vyru, kaip vėliau nustatė G. K., aiÅ¡kinosi kas vairavo automobilį. G. K. aiÅ¡kino, kad jis automobilio nevairavo, kas vairavo automobilį nenurodė.

G. K. buvo įsodintas į tarnybinį automobilį, kad patikrinti asmenybę, nes su savimi neturėjo jokių dokumentų. Po kokių 10 minučių, tuo metu jie visi sėdėjo tarnybiniame automobilyje, įsijungė automobilio VW Golf signalizacija. Tada G. K. iÅ¡lipo iÅ¡ tarnybinio automobilio, kadangi neturėjo automobilio užvedimo raktelių, tai su akmeniu iÅ¡daužė automobilio „VW Golf“ priekinį keleivio pusės durelių langÄ ir iÅ¡jungė signalizacijÄ . Jis, įsėdęs į automobilį „VW Golf“, jį patraukė į Å¡alikelę, kad automobilis netrukdytų eismui.

Automobilis buvo tvarkingai užregistruotas. G. K. turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ . Patraukę automobilį į Å¡alį, kad netrukdytų eismui, G. K. paliko prie automobilio. Jiems nuvažiuojant nuo automobilio, pavažiavus apie 30 metrų į priekį pamatė, kad įsijungė automobilio „VW Golf“ Å¡viesos ir automobilis pradėjo važiuoti gatve į prieÅ¡ingÄ pusę. Tada jie apsisuko ir važiuodami paskui įjungė Å¡vyturėlius ir garsinį signalÄ sustabdė jau važiuojantį G.

K.. VW Golf sustojus, jis priėjęs prie G. K. pareikalavo jo pasitikrinti blaivumÄ alkotesteriu. G. K. prašė palaukti 15 minučių, bet ir palaukus 15 minučių G. K. pasitikrinti neblaivumÄ alkotesteriu atsisakė. Ä®sodino G. K. į tarnybinį automobilį ir dar kartÄ pareikalavo pasitikrinti blaivumÄ alkotesteriu. G. K. atsisakė tikrintis blaivumÄ . Asmuo aiÅ¡kiai kalbėdamas ir suprasdamas jiems siÅ«lė iÅ¡siskirti taikiai, nesipykti ir bÅ«ti draugais. Sakė, kad reikia važiuoti į GarliavÄ iki bankomato ir pasiÅ«lė jiems po 500 eurų kyšį, sakydamas, kad duos abiem po 500 eurų.

Kolega E. P. garsiai ir aiÅ¡kiai G. K. perspėjo, kad už kyÅ¡io davimÄ yra baudžiamoji atsakomybė. G. K. į perspėjimÄ dėl baudžiamosios atsakomybės už kyÅ¡io davimÄ nekreipė dėmesio atsakydamas: „žinau, niekas neįdomu, niekas negirdi“ ir toliau siÅ«lė duoti kyšį, sakydamas, kad „ša, Å¡a“, kalbėjo jau tyliau ir sakė, kad „mes draugai, vyrai tariamės“. Tiek jis, tie vyriausiasis patrulis E. P. dar kelis kartus G. K. perspėjus dėl atsakomybės už kyÅ¡io davimÄ , G.

K. ir toliau intensyviai ir akivaizdžiai siÅ«lė duoti kyšį, perspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už kyÅ¡io davimÄ atsakė: „žinau, žinau“. Yra Å¡io pokalbio garso įraÅ¡as. G. K. akivaizdžiai buvo neblaivus, atsisakė pasitikrinti alkotesteriu suprasdamas tai, kad nustačius girtumÄ gali bÅ«ti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Reikalaujant G. K., kad neblaivumÄ tikrintųsi atsipÅ«sdamas į alkotesterį, G. K. vėl siÅ«lė jiems po 300 eurų. G. K. vėl buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės dėl kyÅ¡io davimo.

Tada G. K. atsakė: „nerėk“, pasakė, kad žino. G. K. pasitikrinti neblaivumÄ alkotesteriu atsisakė, todėl asmuo buvo pristatytas į Kauno Klinikas kraujo mėginiui paimti dėl neblaivumo nustatymo, bet duoti kraujÄ G. K. atsisakė. 2018-04-22 Kauno apskrities VPK KP NVRS tyrėjo A. Å . tarnybiniu praneÅ¡imu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2018-04-22 apie 00:45 val. (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. buvo sustabdytas automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G.

K.. Tikrinimo metu vyriausiesiems patruliams E. P. ir K. M. kilo įtarimas, kad vairuotojas yra neblaivus ir bandant nustatyti girtumÄ , vairuotojas G. K., vyriausybės nustatyta tvarka, atsisakė tikrintis girtumÄ Ä¯ alkotesterį. Už tai, kad iÅ¡vengtų administracinės atsakomybės, apie 01:15 val., prie tarnybinio automobilio „Dacia Dokker“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) G. K. vyriausiesiems patruliams, vykdantiems įgaliojimus, pats tiesiogiai pasiÅ«lė 1000 eurų kyšį. G. K. į pareigÅ«nų perspėjimus nereagavo ir toliau primygtinai siÅ«lė kyšį (b. l. 1); 2018-04-22 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio E. P. tarnybiniu praneÅ¡imu dėl papirkimo, kuriame nurodoma, kad pagal gautÄ praneÅ¡imÄ 2018-04-22 apie 00:45 val. (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. buvo sustabdytas automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo G.

K.. Asmens kalba buvo neriÅ¡li, sunkai orientavosi aplinkoje. Kilo įtarimas, kas asmuo yra neblaivus, todėl paprašė iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio ir pasitikrinti girtumÄ . Asmuo atsisakė alkotesteriu pasitikrinti girtumÄ . Po atsisakymo tikrintis girtumÄ asmuo buvo sulaikytas ir pasodintas į policijos tarnybinį automobilį „Dacia Dokker“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Už tai, kad iÅ¡vengtų atsakomybės, apie 01:15 val., G. K. pats tiesiogiai pasiÅ«lė 1000 eurų kyšį. Asmuo buvo perspėtas, tačiau į jų perspėjimus nereagavo ir toliau primygtinai siÅ«lė kyšį.

SiÅ«lė po 300 eurų kiekvienam už tai, kad iÅ¡vengtų baustumo. Paskui G. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno klinikas, tačiau ir ten nesutiko tikrintis girtumo bei atsisakė duoti kraujo mėginį (b. l. 13). Policijos duomenų bazės informacija, iÅ¡ kurios matyti, kad automobilio Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra G. K. (b. l. 14); 2018-04-27 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad policijos pareigÅ«nas E. P. tyrimui pateikė vaizdo ir garso įraÅ¡Ä , kuris iÅ¡ MRT Samsung S7 buvo perkeltas į CD (b. l. 19); 2018-04-30 apžiÅ«ros protokolu atlikta dviejų vaizdo ir garso įrašų, įraÅ¡ytų į CD apžiÅ«ra, atlikta garso įraÅ¡o stenograma, kurioje fiksuojama G.

K. pokalbis su pareigÅ«nais, girdėti neaiÅ¡kus ir neriÅ¡lus labai tyliai kalbantis balsas, sakantis „vyrai susitariam po 500 eurų“, „po 300 eurų abiem“, taip pat keiksmažodžiai, perspėjimas iÅ¡kelti baudžiamÄ jÄ bylÄ , atsisakymas pÅ«sti į alkotesterį (b. l. 22-23, 25); Kaltinimas dėl kaltinamojo G. K. padarytos nusikalstamos veikos padarymo pagal BK 227 straipsnį 2 dalį grindžiamas liudytojų - policijos pareigÅ«nų parodymais bei vaizdo įraÅ¡u, tarnybiniais praneÅ¡imais, tačiau Å¡ie įrodymai nepatvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia siekdamas papirkti valstybės tarnautojus.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. papirkimas – tai tiesiogiai arba netiesiogiai pareikÅ¡tas pasiÅ«lymas (...) duoti arba kyÅ¡io davimas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui (...) už pageidaujamÄ valstybės tarnautojo (...) neveikimÄ vykdant įgaliojimus, siekiant patenkinti papirkėjo interesus. Kaltinamasis G. K. teisminio nagrinėjimo metu kaltę neigė, neprisipažino, kad siÅ«lė policijos pareigÅ«nams kyšį, nurodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, nerealu, kad bÅ«tų siÅ«lęs tokiÄ pinigų sumÄ , nes tiek pinigų neturėjo.

Nagrinėjamu atveju, analizuojant byloje surinktus įrodymus, vertintini tiek kaltinamojo G. K., tiek liudytojų – policijos pareigÅ«nų veiksmai įvykio metu, pareigÅ«nų pokalbio turinys su kaltinamuoju. Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiÅ«lė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamÄ valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtÄ arba neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus.

Taigi papirkimas objektyviai reiÅ¡kiasi bent vieno iÅ¡ alternatyvių veiksmų padarymu: kyÅ¡io pasiÅ«lymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kyšį žadama, siÅ«loma duoti ar jis duodamas už pageidaujamÄ valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) teisėtÄ arba neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus. BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiÅ¡kintis jo dinamikÄ visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – bÅ«tina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius.

Pažymėtina, kad kaltės, jos formos, rÅ«Å¡ies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-526/2011, 2K-406/2011).

Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktikÄ sprendžiant asmens kaltumo dėl papirkimo (BK 227 straipsnis) klausimÄ reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkėjo) veiksmus suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), bet ir nustatyti Å¡io asmens ketinimÄ papirkti valstybės tarnautojÄ (jam prilygintÄ asmenį) – turi bÅ«ti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai siÅ«lo, žada, susitaria duoti ar duoda pinigus ar kitas turtines vertybes už tai, kad Å¡is veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-540/2013).

Nagrinėjamu atveju iš policijos pareigūnų parodymų ir CD pateikto pareigūno pokalbio su kaltinamuoju nuotrupų galima spręsti, kad vyksta nerišlus kaltinamojo pokalbis su pareigūnais, kaltinamasis pareigūnus vadina draugais, girdima, kai pareigūnai primygtinai siūlo pūsti, nuolat klausdami „pūti ar nepūti ?“, o kitas balsas, tikėtina kaltinamojo, sako „vyrai susitariam po 500 eurų“, vėliau „po 300 eurų abiem“, kol galiausiai, tikėtina kaltinamasis, kategoriškai atsisako pūsti.

Jokio pokalbio apie administracinę atsakomybę neužfiksuota, taip pat neužfiksuotas kaltinamojo siÅ«lymas vykti iki bankomato. IÅ¡ pokalbio turinio galima spręsti tik tiek, kad asmuo, su kuriuo pokalbis įraÅ¡ytas, siekia iÅ¡vengti policijos pareigÅ«no primygtinio raginimo pÅ«sti, siÅ«lo susitarti, tačiau raginimui tęsiantis, galiausiai pats atsisako tai daryti. Duomenų, kad asmuo siektų nebÅ«ti patrauktas administracinėn atsakomybėn už vairavimÄ neblaiviam ir už tai siÅ«lytų duoti 1000 eurų kyšį, nurodydamas , kad pinigai yra bankomate, garso įraÅ¡e nėra.

Teismų praktikoje nagrinėjant baudžiamÄ sias bylas dėl kyÅ¡ininkavimo pabrėžiama, kad konstatuojant kyÅ¡ininkavimÄ reikia nustatyti bÅ«tinÄ kyÅ¡ininkavimo požymį – kyÅ¡io davėjo pageidaujamÄ kyÅ¡io priėmėjo veikimÄ ar neveikimÄ , t. y. bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ko siekė kyÅ¡io davėjas, pasiÅ«lydamas ar pažadėdamas duoti kyšį, koks yra (buvo) jo interesas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2013). Suprantama, kad, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams sampratÄ baudžiamajame įstatyme, normų, nustatančių atsakomybės pagrindus už tokių veikų padarymÄ , paskirtį, yra prielaidos iÅ¡vadai, kad kyÅ¡iu laikytina tai, kuo siekiama kaltininkui reikÅ¡mingų, racionalių, logiÅ¡kų padarinių (pvz., iÅ¡vengti griežto nubaudimo, didelių turtinių nuostolių, iÅ¡saugoti gerÄ reputacijÄ ).

Duomenų apie administracinės nuobaudos paskyrimÄ G. K. byloje nėra. Byloje iÅ¡ esmės nenustatyta, ko konkrečiai siekė G. K. siÅ«lydamas „po 500 eurų“, vėliau po „po 300 eurų“ ir ar apskritai G. K. siekė kokių nors jam dar palankesnių policijos pareigÅ«nų sprendimų (veiksmų). Abejonių kelia ir pati pasiÅ«lymo duoti kyšį forma, pasakymas: „duodu po 500“, o vėliau „po 300 eurų abiem“ bei kartu sakomi necenzÅ«riniai žodžiai, kuriais greičiau įžeidžiama, o ne siekiama kokių nors jam reikÅ¡mingų, racionalių rezultatų.

Kita vertus, ir nurodoma siÅ«lomų pinigų suma, kai iÅ¡ pradžių siÅ«loma „po 500 eurų“, o vėliau, nepasiekus tik pačiam kaltinamajam suvokiamų siekiamų padarinių, pinigų suma mažinama iki „po 300 eurų“, rodo kaltinamojo neracionalų, nelogiÅ¡kÄ elgesį ir reikÅ¡mingo tikslo neturėjimÄ . Kartu pažymėtina, kad pagrindžiant baudžiamÄ jÄ atsakomybę už papirkimÄ pagal BK 227 straipsnį, be kitų aplinkybių, konstatuotina, kad pažadas duoti kyšį turi bÅ«ti pagrįstas realiomis galimybėmis.

Tai turi suprasti ir kyšį siÅ«lantis asmuo, ir tas asmuo, kuriam kyÅ¡is siÅ«lomas. Tuo tarpu ir pats kaltinamasis, ir parodymus davę policininkai nenurodė, kad kaltinamasis su savimi bÅ«tų turėjęs grynųjų pinigų, asmens kratos protokole užfiksuota, kad laikinai sulaikius jokių objektų, tame tarpe pinigų, pas kaltinamÄ jį nerasta. Paimti pinigus iÅ¡ bankomato G. K. galėjo tik patiems policininkams padedant, tačiau kaip matyti iÅ¡ jo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o, inkriminuojamo nusikaltimo metu jo sÄ skaitoje pinigų praktiÅ¡kai nebuvo (b. l. 123).

Taigi iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad G. K. pasiÅ«lymas duoti kyšį nurodytomis aplinkybėmis yra nelogiÅ¡kas, nerealus, labiau panaÅ¡us į neadekvačiai besielgiančio asmens emocijų proveržį siekiant bravÅ«riÅ¡kai pasireikÅ¡ti pareigÅ«nų akivaizdoje, o ne į rimtÄ ketinimÄ . PareigÅ«nai, kuriems toks kyÅ¡is buvo siÅ«lomas, to negalėjo nesuprasti. Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra pakankamo pagrindo manyti, kad G. K. tyčia buvo nukreipta papirkti policijos pareigÅ«nus. Policijos pareigÅ«nų supratimas, kad minėti G.

K. pasakyti žodžiai yra kyÅ¡io pasiÅ«lymas savaime, nesant kitų įrodymų, nepatvirtina jo tyčios siÅ«lyti kyšį siekiant papirkti policijos pareigÅ«nÄ . Taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ konstatavę, kad nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymÄ , bÅ«tina vadovautis ir in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai).

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo G. K. atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamajam G. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus. Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas pagal BPK 94 straipsnio nuostatas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a:

G. K. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d., nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.). G. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Daiktinius įrodymus – kompaktinį diskÄ su vaizdo įraÅ¡u, esantį byloje (b. l. 25), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas Dainius Ročys