65efbbe6-42c4-4fb8-813d-e194cdcb8e22 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Jūratė Damanskienė                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-1-92/2013Teisėjas Gediminas Viederis                                                 Teisminio proceso Nr. 1-10-1-60021-2007-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.2.14.5.2.; 1.2.14.8.; 2.1.7.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,teisėjų Virginijos Švedienės, Stasio Punio,sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei,dalyvaujant prokurorei Vilmai Gužaitei,nuteistajam A.

S.,iÅ¡teisintajam K. J.,gynėjams advokatui Bogdan Chranovskij, advokatui DrÄ sučiui Zagreckui, vertėjai Jelenai Terechovai,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro Gedgaudo NorkÅ«no ir nuteistojo A. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 2 d. ir jis nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams.

K. J. pagal BK 185 str. iÅ¡teisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Taip pat nuosprendžiu uždarajai akcinei bendrovei „N“ (duomenys pakeisti) priteista iÅ¡ A. S. 34 000 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė :A. S. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo didelės vertės svetimÄ turtinę teisę ir didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent:jis, dirbdamas UAB „IT“ (duomenys pakeisti) elektromechaniku, 2007 m. gruodžio 6 d. laikotarpyje nuo 11 val. 00 min. iki 14 val. 00 min., atlikdamas UAB „N“ (duomenys pakeisti) loÅ¡imo įrenginio – elektroninės ruletės loÅ¡imo automato „Touchbet Roulette“ Nr. 30402, esančio UAB „N“ (duomenys pakeisti) priklausančių loÅ¡imo namų „P. b.“ (duomenys pakeisti) pagrindinėje salėje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, profilaktikos darbus, dėl ko turėdamas galimybę įtakoti elektroninės ruletės loÅ¡imo automato veikimo sistemÄ , imitavo loÅ¡imÄ iÅ¡imdamas rutuliukÄ iÅ¡ ruletės rato, tokiu bÅ«du keturis kartus tyčia sutrikdydamas jo laisvÄ sukimÄ si ruletės ratu, dėl ko elektroninei ruletei užfiksavus klaidÄ , jis rankiniu bÅ«du įvedė reikiamÄ skaičių, kurį loÅ¡imo automatas pripažino loÅ¡imo rezultatu – laimėjimu, tokiu bÅ«du suklastodamas laimėjimÄ , pervedė į jo turėto plastikinio loÅ¡imo žetono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio sÄ skaitoje buvo 36 Lt, tariamai iÅ¡loÅ¡tus 47 518 Lt, ir tokiu bÅ«du savo naudai apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę į svetimas – UAB „N“ (duomenys pakeisti) priklausančias pinigines lėšas. 2007 m. gruodžio 12 d. biliardinėje „Karolinos Boulingas“, esančioje Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje, A.

S. įkalbėdamas K. J. perdavė plastikinį žetonÄ , o pastarasis, bÅ«damas įsitikinęs, jog A. S. yra teisėtai įgijęs minėtÄ didelės vertės turtinę teisę, pateikė plastikinį žetonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) loÅ¡imo namuose „P. b.“ (duomenys pakeisti), esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir 2007-12-13 d. apie 18.26 val. iÅ¡grynino 3 400 Lt, 2007-12-13 d. apie 20.30 val. iÅ¡grynino 3 400 Lt, 2007-12-13 d. apie 20.32 val. iÅ¡grynino 3 400 Lt, 2007-12-13 d. apie 21.22 val. iÅ¡grynino 3 400 Lt, viso 13 600 Lt bei 2007-12-14 d. prie loÅ¡imo namų „P. b.“ (duomenys pakeisti), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perdavė A.

S., po ko tuose pačiuose loÅ¡imo namuose 2007-12-14 d. apie 11.20 val. iÅ¡grynino 3 400 Lt, 2007-12-14 d. apie 20.26 val. iÅ¡grynino 3 400 Lt, 2007-12-14 apie 20.29 val. iÅ¡grynino 3 400 Lt, 2007-12-14 d. 20.46 val. iÅ¡grynino 3 400 Lt, 2007-12-14 d. apie 20.52 val. iÅ¡grynino 3 400 Lt, 2007-12-14 d. apie 21.56 val. iÅ¡grynino 3 400 Lt bei visÄ 20 400 Lt sumÄ nenustatytomis aplinkybėmis perdavė A. S., po ko tuose pačiuose loÅ¡imo namuose 2007-12-15 d. apie 14.06 val. iÅ¡grynino 3 400 Lt, 2007-12-17 d. apie 19.32 val. iÅ¡grynino 3 400 Lt, 2007-12-18 d. apie 17.15 val. iÅ¡grynino 3 400 Lt; viso 10 200 Lt, tačiau nurodytos pinigų sumos perduoti A.

S. nespėjo, nes Å¡ios piniginės lėšos kartu su loÅ¡imo žetonu buvo paimtos jo asmens kratos metu, tokiu bÅ«du A. S. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į UAB „N“ (duomenys pakeisti) priklausančias pinigines lėšas – 47 518 Lt, ir jÄ realizavęs įgijo UAB „N“ (duomenys pakeisti) priklausantį turtÄ â€“ 34 000 Lt grynųjų pinigų.K. J. buvo kaltinamas dėl atsitiktinai patekusio didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, o bÅ«tent: kad jis laikotarpiu nuo 2007-12-06 iki 2007-12-13, tyrimo metu nenustatytoje vietoje atsitiktinai įgijęs iÅ¡ A.

S. plastikinį loÅ¡imo žetonÄ Nr. (duomenys neskelbtini), su sÄ skaitoje buvusiais 47 554 Lt, ir žinodamas, kad plastikinio loÅ¡imo žetono sÄ skaitoje esanti pinigų suma tiek A. S., tiek jam pačiam yra svetima, A. S. nurodymu pateikė plastikinį loÅ¡imo žetonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „N“ (duomenys pakeisti) priklausančių loÅ¡imo namų „P. b.“ (duomenys pakeisti), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kasose, tokiu bÅ«du 2007-12-13 d. apie 18.26 val. iÅ¡grynindamas 3 400 Lt, 2007-12-13 d. apie 20.30 val. iÅ¡grynindamas 3 400 Lt, 2007-12-13 d. apie 20.32 val. iÅ¡grynindamas 3 400 Lt, 2007-12-13 d. apie 21.22 val. iÅ¡grynindamas 3 400 Lt, 2007-12-14 d. apie 11.20 val. iÅ¡grynindamas 3 400 Lt, 2007-12-14 d. apie 20.26 val. iÅ¡grynindamas 3 400 Lt, 2007-12-14 apie 20.29 val. iÅ¡grynindamas 3 400 Lt, 2007-12-14 d. 20.46 val. iÅ¡grynindamas 3 400 Lt, 2007-12-14 d. apie 20.52 val. iÅ¡grynindamas 3 400 Lt, 2007-12-14 d. apie 21.56 val. iÅ¡grynindamas 3 400 Lt, 2007-12-15 d. apie 14.06 val. iÅ¡grynindamas 3 400 Lt, 2007-12-17 d. apie 19.32 val. iÅ¡grynindamas 3 400 Lt, 2007-12-18 d. apie 17.15 val. iÅ¡grynindamas 3 400 Lt; likusieji pinigai nebuvo iÅ¡gryninti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, nes iÅ¡simagnetino plastikinis loÅ¡imo žetonas.

Tokiu bÅ«du K. J. buvo kaltinamas pasisavinęs atsitiktinai jam patekusį didelės vertės UAB „N“ (duomenys pakeisti) priklausantį turtÄ â€“ 44 200 Lt grynųjų pinigų, iÅ¡ kurių 34 000 Lt atidavė A. S., o 10 200 Lt buvo rasti ir paimti asmens kratos metu.Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroras Gedgaudas NorkÅ«nas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-04 nuosprendžio dalį dėl K. J. iÅ¡teisinimo ir priimti naujÄ nuosprendį dėl K.

J., pripažįstant jį kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 185 str. 1 d. bei paskirti jam 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudÄ . Apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas, nekvalifikuodamas K. J. veiksmų pagal BK 185 str. 1 d., netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , teismo padarytos iÅ¡vados dėl K. J. kaltės neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu K. J. nurodė, jog vieno boulingo turnyro metu A. S. davė jam plastikinį loÅ¡imo žetonÄ ir paprašė nuimti pinigus, apie tai, iÅ¡ kur kortelėje yra pinigai, jis nepasakojo, žadėjo už paslaugÄ atsidėkoti.

Pats K. J. manė, kad kortelėje yra neoficialus atlyginimas. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu dėl plastikinio žetono K. J. nurodė, kad iÅ¡ kur A. S. turėjo loÅ¡imo žetonÄ â€“ nesidomėjo, galvojo, kad galbÅ«t jį bus radęs pamestÄ loÅ¡imo namuose arba A. S. loÅ¡imo žetonÄ davė ar padovanojo kas nors iÅ¡ pažįstamų. Nesant byloje duomenų, kad K. J. žinojo kokiu bÅ«du didelės piniginės lėšos atsirado plastikiniame žetone, akivaizdu, jog K. J. suvokė, jog plastikinis loÅ¡imo žetonas pas A.

S. atsirado atsitiktinai, taip pat atsitiktinai lėšų iÅ¡gryninimui buvo pasirinktas ir pats K. J.. Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos aplinkybių, K. J. suvokė, jog plastikiniame loÅ¡imo žetone buvo didelės vertės piniginės lėšos, todėl jo tyčia buvo nukreipta į didelės vertės radinio ar jam atsitiktinai patekusio didelės vertės svetimo turto pasisavinimÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-04 nuosprendžio dalį ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apeliaciniame skunde nurodo, kad jo kaltė nebuvo įrodyta taip, kad nekiltų jokių abejonių dėl to, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«tent jis, o ne kitas asmuo.

Nėra nustatytas nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas ir laikas. Ä®vykio dienÄ jis vykdė savo tiesiogines pareigas ir bandė sutvarkyti vaizdo kamerÄ virÅ¡ elektroninės ruletės. Ruletės tvarkymo metu buvo inscenizuotas žaidimo, o ne loÅ¡imo, elementas, vaizdo įraÅ¡e matosi, kad jokio poveikio žaidimo eigai nebuvo, kamuoliukas pats iÅ¡krisdavo ant atsitiktinių skaičių. Bylos nagrinėjimo metu nėra paÅ¡alinti prieÅ¡taravimai, kodėl vaizdo įraÅ¡ai ir kiti failai buvo sukurti 2007-12-20, o modifikuoti 2007-12-19, nors tai yra neįmanoma.

Failai buvo sukurti 15:05 val., 15:08 val., nors iÅ¡ protokolo matyti, kad vaizdo įraÅ¡ai policijai pateikti nuo 14:50 val. iki 15:00 val., t.y. failai buvo sukurti jau po jų pateikimo policijos pareigÅ«nams, todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad teismui pateikti sufalsifikuoti duomenys. Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad bÅ«tent jis turėjo kortelę su numeriu (duomenys neskelbtini) ir kad jis įdėjo kortelę į automatÄ Nr. 30402, be to, nėra aiÅ¡ku, ar automatas Nr. 30402 yra bÅ«tent tas automatas, kurį jis remontavo.

Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų žinojęs serverio slaptažodį ir taip bÅ«tų galėjęs prisijungti prie loÅ¡imo automato ir paveikti loÅ¡imo eigÄ .Skunde taip pat nurodoma, kad tyrimui buvo pateikti video įraÅ¡ai 2007-12-06 nuo 11:00 val. iki 11:35 val. ir nuo 12:20 val. iki 13:09, tačiau nėra aiÅ¡ku, kodėl trÅ«ksta 45 min. įraÅ¡o iÅ¡traukos, tas laiko fragmentas yra svarbus, nes bÅ«tent tuo periodu buvo užfiksuotos elektroninės ruletės serverio klaidos, todėl nėra aiÅ¡ku kas tuo metu vyko prie elektroninės ruletės. Byloje nėra iÅ¡aiÅ¡kinti prieÅ¡taravimai: pagal kortelės iÅ¡klotinę, kortelė į aparatÄ buvo įdėta 12:36 val., o iÅ¡imta 12:51 val., bet pagal serverio iÅ¡klotinės duomenis nuo 12:27 val. nebuvo užfiksuota nė vienos klaidos, be to, iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o aiÅ¡kiai matyti, kad kortelės išėmimo momentu jis buvo Å¡alia elektroninės ruletės vaizdo kameros ir fiziÅ¡kai negalėjo pasiekti kortelės. Be kita ko, vaizdo įraÅ¡uose nėra užfiksuota, kad jis imtų kamuoliukÄ ir kur nors jį statytų ir kad eitų ir įvestų kokius nors skaičius į kompiuterį, prieÅ¡ingai iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad kamuoliukÄ pastato ir ruletę pasuka T.

A., o paskui kažkur nueina.Atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nėra kitų duomenų, kad jis bÅ«tų paėmęs kortelę iÅ¡ aparato ir jÄ perdavęs K. J., iÅ¡skyrus pastarojo parodymus, kurie vertintini kritiÅ¡kai, nes pas K. J. buvo rasta dalis pinigų, todėl jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. NeaiÅ¡ku, kodėl buvo nepateikti dalis pinigų iÅ¡gryninimo įrašų, be to, įraÅ¡uose nėra matyti, kokiÄ kortelę į kasÄ pateikia K. J.. Daugeliu atvejų matyti, kad kasininkė paima kortelę ir kažkur iÅ¡eina, po to grįžta su pinigais, nors visai Å¡alia kasininkės stovi kasos terminalas, į kurį kasininkė privalėjo įdėti kortelę.

Be to, duodama parodymus kasininkė teigė, kad po paskutinio bandymo iÅ¡gryninti pinigus kortelę kasininkė pasiliko, todėl neaiÅ¡ku kaip kortelė kratos metu buvo rasta pas K. J..Skunde pažymima, kad byloje yra daug neaiÅ¡kių aplinkybių, remiamasi samprotavimais, tai patvirtina ir tai, jog pirmÄ kartÄ bylÄ perdavus į teismÄ , byla buvo grÄ Å¾inta prokurorui trÅ«kumams paÅ¡alinti, nors byloje nebuvo nieko daroma, tačiau antrÄ kartÄ Ä¯ teismÄ ji buvo perduota tik po metų, nors kaltinamasis aktas visiÅ¡kai tapatus anksčiau suraÅ¡ytam kaltinamajam aktui, iÅ¡skyrus tai, kad K.

J. iÅ¡ liudytojo tapo kaltinamuoju.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė prokuroro apeliacinį skundÄ kvalifikuoti K. J. veiksmus pagal BK 185 str. tenkinti ir atmesti nuteistojo A. S. skundÄ , nuteistasis A. S. ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti bei jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡teisintasis K. J. ir jo gynėjas – apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ , prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ atmesti.A. S. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinių skundų argumentai iÅ¡ esmės grindžiami netinkamu įrodymų vertinimu baudžiamajame procese.

Ä®rodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Pažymėtina, kad įrodymais pripažįstami tik tokie duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini, turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, vadovaujantis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Ä®rodymų vertinimo rezultatas – iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti. Dėl A. S. kaltės padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 str. 2 d.BK 182 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes arba iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės, arba jÄ panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

A. S. padarytas nusikaltimas apima dvi alternatyvias veikas:

1) didelės vertės turtinės teisės – UAB „N“ (duomenys pakeisti) priklausančius 47 518 Lt, įgijimas apgaule ir 2) didelės vertės svetimo turto – UAB „N“ (duomenys pakeisti) priklausančių 34 000 Lt, įgijimas apgaule.Nors A. S. neigia padaręs nusikaltimÄ , tačiau jo kaltė yra įrodyta raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡teisintojo K. J. parodymais, liudytojų parodymais, specialisto iÅ¡vada bei vaizdo įraÅ¡ais.Vertinant byloje esančius įrodymus, visų pirma pasisakytina dėl duomenų, kuriuos pateikė UAB „N“ (duomenys pakeisti), pagal kurios pareiÅ¡kimÄ pradėtas baudžiamasis procesas, teisingumo.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai bandoma sumenkinti civilinio ieÅ¡kovo pateiktų duomenų patikimumÄ . Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ abejoti UAB „N“ (duomenys pakeisti) sÄ Å¾iningumu siekiant nepagrįstai nusikalstamos veikos padarymu apkaltinti tiek A. S., tiek K. J.. Jokių neaiÅ¡kumų bei abejonių nekelia ir tyrimui pateiktų elektroninių failų kortelėse nurodytos datos. Atkreiptinas dėmesys, kad failo sukÅ«rimo data atspindi datÄ , kada failas buvo skurtas atitinkamoje laikmenoje, Å¡iuo atveju įraÅ¡ytas į kompaktinį diskÄ , o failo modifikavimo data reiÅ¡kia datÄ , kada pats failas buvo modifikuotas, t.y. buvo pakeisti faile esantys duomenys, pažymėtina, kad failas gali bÅ«ti modifikuotas dar prieÅ¡ jo įraÅ¡ymÄ iÅ¡ vienos laikmenos į kitÄ , todėl visiÅ¡kai suprantama, kad kompaktiniame diske esančio failo sukÅ«rimo data yra vėlesnė nei jo modifikavimo data, Å¡iuo atveju failo modifikavimo data galimai atspindi pirminę failo sukÅ«rimo datÄ kitoje laikmenoje, pvz. kompiuteryje, iÅ¡ kurios jis buvo įraÅ¡ytas į kompaktinį diskÄ .

Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad pateikti duomenys yra sufalsifikuoti, atmestinas.IÅ¡ loÅ¡imo žetono Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitos (t. 1 b.l. 117-118) matyti, kad 2007 m. gruodžio 6 d. nuo 12.36 val. iki 12.51 val. žaidžiant loÅ¡imo automatu „Touchbet Roulette“ Nr. 30402 loÅ¡imo žetone esančios piniginės lėšos padidėjo nuo 36 Lt iki 47 554 Lt, t.y. 47 518 Lt. Tačiau tuo metu buvo atliekami minėto loÅ¡imo automato profilaktikos darbai, t.y. buvo bandoma sutaisyti elektroninės ruletės vaizdo kamerÄ .

Nors buvo tvarkoma tik ruletę filmuojanti vaizdo kamera, tačiau darbų metu buvo nuimta pati ruletė, buvo tikrinamas ir ruletės serveris, todėl tuo metu paprasti lankytojai lošimo automatu naudotis negalėjo, t.y. lošimai nevyko, tačiau lošimo žetono ataskaitoje esanti informacija vienareikšmiškai patvirtina, kad laimėjimas lošimo žetone atsirado būtent elektroninės ruletės remonto metu, iš vaizdo įrašų matyti, kad darbų atlikimo metu prie ruletės buvo tik A. S., Č. K., T.

A. ir krupjė, kurio asmenybė nebuvo nustatyta. Tačiau iš byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad neteisėtus veiksmus prie elektroninės ruletės atliko būtent A. S..Iš UAB „N“ (duomenys pakeisti) pateiktos elektroninės ruletės serverio ataskaitos (t. 1 b.l. 120-123) matyti, jog 2007 m. gruodžio 6 d. elektroninės ruletės vaizdo kameros remonto metu serveris užfiksavo keturias klaidas, kurių metu nebuvo nustatytas laimingas skaičius, o laimingas skaičius buvo įvestas rankiniu būdu: 1) 12.14 val.

įvestas skaičius 0; 2) 12.18 val. įvestas skaičius 20; 3) 12.22 val. įvestas skaičius 18; 4) 12.27 val. įvestas skaičius 23. Kita klaida užfiksuota ir rankiniu bÅ«du skaičius įvestas tik 16.52 val. Analizuojant galimas elektroninės ruletės serverio užfiksuotų klaidų priežastis ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta elektroninės ruletės apžiÅ«ra. Jos metu nustatyta, kad įtaka loÅ¡imo automatui gali bÅ«ti daroma trikdant loÅ¡imo rutuliuko laisvÄ sukimÄ si ruletės ratu, įtakojant loÅ¡imo automatÄ yra įmanoma padaryti taip, kad loÅ¡imo automatas iÅ¡ anksto sugalvotÄ skaičių pripažintų galiojančiu loÅ¡imo rezultatu.

Apžiūros metu nustatyti du būdai tai padaryti:

1) kamuoliukui riedant ruletės ratu, jis yra iÅ¡imamas, o ruletės bÅ«gnas paliekamas suktis, Å¡iam dar nesustojus, kamuoliukas įdedamas į pasirinktÄ skaičių, ruletei lėtėjant, loÅ¡imo automatas nustatė rutuliuko pozicijÄ ir šį skaičių pripažino kaip laimingÄ loÅ¡imo rezultatÄ ;

2) kamuoliukui riedant ruletės ratu, jis yra iÅ¡imamas, o ruletės bÅ«gnas paliekamas suktis toliau, kamuoliukas atgal nebeįdedamas, ruletės ratui sulėtėjus iki atitinkamos ribos, tolimesnis loÅ¡imas blokuojamas, kol jis neaktyvuojamas prisijungus prie loÅ¡imo automato serverio ir per loÅ¡imo valdymo programos vartotojo sÄ sajÄ rankiniu bÅ«du parenkamas vienas iÅ¡ galimų loÅ¡imo rezultatų: loÅ¡imo rezultatas paskelbiamas negaliojančiu (Å¡iuo atveju atlikti statymai grÄ Å¾inami lošėjui) arba rankiniu bÅ«du įvedamas laisvai pasirinktas skaičius, kurį loÅ¡imo automatas automatiÅ¡kai pripažįsta loÅ¡imo rezultatu.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas D. S., be kita ko, patvirtino, kad kiti elektroninės ruletės lošimo įtakojimo būdai nebuvo nustatinėjami, bet tikėtina, kad jų gali būti daugiau. Lošimo automato apžiūros metu taip pat nustatyta, kad elektroninės ruletės serveris yra įrengtas po ruletės būgnu, tačiau prie jo galima prisijungti ir nuotoliniu būdu iš lošimo salės vadovo (pitboso) kompiuterio.Atliekami elektroninės ruletės vaizdo kameros remonto darbai buvo užfiksuoti lošimo namuose esančia vaizdo kamera.

Teisiamajame posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašus, A. S. patvirtino, kad juose yra užfiksuoti būtent 2007 m. gruodžio 6 d. vykę darbai. Iš vaizdo įrašo matyti, kad prie ruletės buvo tik A. S. ir Č. K., taip pat baigus remonto darbus prie elektroninės ruletės užfiksuotas liudytojas T. A., tuo metu buvęs pamainos vadovu, ir krupjė, kurio asmenybė nenustatyta. Liudytojas T. A. nurodė, kad jokių kitų pašalinių asmenų prie elektroninės ruletės nebuvo priėję, pašalinių asmenų teigė nepastebėjęs ir Č.

K.. Taip pat Č. K. parodė, kad remonto metu buvo palikęs A. S. vienÄ prie elektroninės ruletės, o pats buvo nuėjęs tvarkyti kompiuterio.Pirmosios instancijos teismo posėdyje peržiÅ«rėtame vaizdo įraÅ¡e, kuriame užfiksuoti remonto darbai nuo 12.20 val. iki 13.09 val., matyti, jog A. S. suka ruletę. Tiek A. S., tiek liudytojai Č. K., S. C. parodė, kad elektroninės ruletės remonto metu buvo bÅ«tina sukti ruletę ir mesti kamuoliukÄ , kad vaizdo kamera fiksuojamas vaizdas atsirastų loÅ¡imo automate.

Tačiau vaizdo įraÅ¡e užfiksuota ne tik kaip A. S. suka ruletę ir meta kamuoliukÄ , bet ir tai, kaip jis iÅ¡ima ruletės bÅ«gnu riedantį kamuoliukÄ ir vienu atveju jį įdeda į skaičių 20, o kitais atvejais kamuoliuko nebeįdeda atgal, tada 1-2 minutėms nueina nuo ruletės, kas buvo bÅ«tina laimingiems skaičiams įvesti rankiniu bÅ«du. Taigi, vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti A. S. veiksmai yra tapatÅ«s elektroninės ruletės apžiÅ«ros metu nustatytiems veiksmams, kuriais gali bÅ«ti apgaunamas loÅ¡imo automatas.Atskirai pasisakytina dėl to, kad loÅ¡imo žetono ataskaitoje, elektroninės ruletės serverio ataskaitoje ir vaizdo įraÅ¡e nurodyti laikai nesutampa.

Apylinkės teisme apklausiamas liudytojas S. C. patvirtino, kad tiksliausias yra būtent lošimo žetonų serveris, nes jis yra sujungtas su internetu, tuo tarpu visi kiti serveriai yra neprijungti prie interneto, todėl neturi galimybės savaime nusistatyti realaus laiko, be to, serveriai nėra tarpusavyje sujungti, todėl jų laikai skiriasi. Tai paaiškina, kodėl lošimo žetono ataskaitoje nurodyta, kad lošimo žetonas iš lošimo automato buvo išimtas 12.51 val., o vaizdo įraše 12.51 val. A. S. yra matomas prie elektroninės ruletės. Taigi, vien tai, jog vaizdo įrašuose užfiksuotų A.

S. neteisėtų veiksmų atlikimo laikas, elektroninės ruletės serveryje nurodytas klaidų laikas ir lošimo žetono ataskaitoje nurodytas laimėjimo laikas nesutampa tarpusavyje, nesudaro pagrindo pripažinti, kad A. S. nepadarė nusikalstamos veikos. Būtina pažymėti, kad, nors laikas ir skiriasi, bet sutampa laiko tarpas tarp kiekvieno vaizdo įraše užfiksuoto neteisėto A. S. veiksmo ir kiekvienos elektroninės ruletės serverio ataskaitoje užfiksuotos klaidos, kas taip pat patvirtina A. S. kaltę.Teismui nekelia abejonių tas faktas, kad pateikti vaizdo įrašai nuo 11.00 val. iki 11.35 val. ir nuo 12.20 val. iki 13.09 val., o vaizdo įrašo nuo 11.35 val. iki 12.20 val. nėra pateikta.

Ši aplinkybė paaiškintina tuo, jog ikiteisminio tyrimo metu surenkami tik tie duomenys, kurie turi reikšmės nustatant bylai svarbias aplinkybes. Kaip nurodyta aukščiau, neteisėti A. S. veiksmai yra užfiksuoti vaizdo įraše nuo 12.20 val. iki 13.09 val., pats A. S. teigė, kad laikotarpiu nuo 11.35 val. iki 12.20 val. jis buvo nuėjęs nuo elektroninės ruletės taisyti televizoriaus, todėl A. S. nurodytas 45 minučių laikotarpio vaizdo įrašas bylai nėra reikšmingas.Kadangi vaizdo įrašuose užfiksuota, kad A.

S. remonto darbų metu atliko neteisėtus veiksmus, kuriais sutrikdomas laisvas rutuliuko sukimasis ruletės ratu, Å¡ių veiksmų atlikimo periodiÅ¡kumas sutampa su elektroninės ruletės serverio užfiksuotų klaidų periodiÅ¡kumu, taip pat įvertinant tai, jog bÅ«tent A. S. perdavė K. J. loÅ¡imo žetonÄ su neteisėtu laimėjimu, konstatuotina, kad A. S. kaltė dėl didelės vertės turtinės teisės įgijimo apgaule yra įrodyta, net nesant užfiksuoto loÅ¡imo žetono įdėjimo ar išėmimo bei laimingų skaičių įvedimo kompiuteriu momento.

LoÅ¡imo žetono ataskaitos informacija taip pat paneigia A. S. apeliacinio skundo argumentÄ , kad sukdamas ruletę jis neatliko statymų, nes tokiu atveju loÅ¡imo žetone negalėjo atsirasti 47 518 Lt laimėjimas, kadangi loÅ¡imo automato gedimų dėl laimėtų pinigų sumų pervedimo į loÅ¡imo žetonÄ taip pat neužfiksuota. Nors A. S. ir liudytojas Č. K. teigė, kad A. S. pagal pareigas nepriklausė žinoti pamainos vadovo (pitboso) kompiuterio slaptažodžio, tačiau, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, akivaizdu, kad A.

S. šį slaptažodį žinojo, liudytojai S. C. ir T. A. taip pat parodė, kad A. S. šį slaptažodį galėjo sužinoti, tuo labiau, kad A. S. buvo pastebėtas dirbantis prie lošimo namuose „P. b.“ (duomenys pakeisti) esančių kompiuterių. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad S. C. ir T. A. parodymai dėl slaptažodžio žinojimo skiriasi. Jie pažymėjo tik tai, kad nors A. S. pagal pareigas nepriklausė žinoti slaptažodžio, bet iš įvykio aplinkybių supranta, kad jis slaptažodį žinojo.Nors iš vaizdo įrašo matyti, kad baigus elektroninės ruletės darbus T.

A. su gulsčiuku iÅ¡lygino ruletę ir jÄ kelis kartu pasuko, tačiau pasukimų ir elektroninės ruletės serverio užfiksuotų klaidų periodiÅ¡kumas nesutampa, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad laimėjimas loÅ¡imo žetone galėjo atsirasti dėl T. A. veiksmų.IÅ¡ loÅ¡imo žetono ataskaitos bei UAB „N“ (duomenys pakeisti) kasų operacijų iÅ¡klotinių matyti, kad pinigai iÅ¡ loÅ¡imo žetono buvo gryninami 13 kartų, kiekvienÄ kartÄ iÅ¡siimant po 3400 Lt. Teismui nekyla abejonių, kad pinigus kiekvienÄ kartÄ grynindavo K.

J.. Pirmosios instancijos teisme peržiÅ«rėtuose vaizdo įraÅ¡uose K. J. save atpažino. Be to, K. J. prisipažino visus trylika kartų iÅ¡ loÅ¡imo žetono iÅ¡imdavęs po 3400 Lt, jį atpažino pinigus jam iÅ¡mokėjusios kasininkės, todėl tai, kad pateikti ne visų pinigų iÅ¡gryninimo atvejų vaizdo įraÅ¡ai, nekelia abejonių dėl aplinkybės, kad pinigus iÅ¡grynindavo K. J., nustatymo.Nors A. S. teigia, jog nėra įrodyta, kad jam buvo perduoti iÅ¡gryninti pinigai, tačiau Å¡iÄ aplinkybę įrodo K.

J. parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Nors K. J. ir buvo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius ir neprieÅ¡taringus parodymus, nenustatyta, jog K. J. bÅ«tų suinteresuotas apkalbėti A. S., nurodydamas neteisingas bylos faktines aplinkybes, be to, tiek K. J., tiek A. S. pripažino, kad abu buvo geri pažįstami, susitikdavo vos ne kiekvienÄ dienÄ , Å¡i aplinkybė paaiÅ¡kina, kodėl K. J. tiksliai neprisimena, kur ir kada atiduodavo A.

S. išgrynintus pinigus. K. J. parodymais nesudaro pagrindo abejoti ir tai, jog jo mobiliajame telefone rasta asmenų, kurie dirba „P. b.“ (duomenys pakeisti), telefono numerių, be to, A. S. taip pat turėjo daug pažįstamų, dirbančių „P. b.“ (duomenys pakeisti).Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad lošimo žetonas kratos metu negalėjo būti rastas pas K. J., nes pastarasis jį paliko kasoje po to, kai nebebuvo galima išgryninti lošimo žetone esančių pinigų. Vertinant liudytojos E. V. parodymus atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisiamojo posėdžio metu ji tiksliai nebegalėjo atsiminti visų faktinių bylos aplinkybių.

Teisiamajame posėdyje liudytoja iÅ¡ esmės atkartojo savo parodymus, duotus civilinėje byloje, kuri buvo iÅ¡nagrinėta 2009 metais, kad užblokavus loÅ¡imo žetonÄ , ji pasiÅ«liusi K. J. raÅ¡yti praÅ¡ymÄ likusiai pinigų sumai gauti, K. J. paraÅ¡ytÄ praÅ¡ymÄ ir loÅ¡imo žetonÄ pasilikusi. Visgi teisiamajame posėdyje ji užtikrintai negalėjo pasakyti, ar iÅ¡ tikrųjų K. J. paliko loÅ¡imo žetonÄ kasoje. IÅ¡ teisiamojo posėdžio metu BPK 276 str. 4 d. tvarka pagarsintų liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad nepavykus iÅ¡gryninti pinigų K.

J. atsisakė raÅ¡yti praÅ¡ymÄ ir palikti loÅ¡imo žetonÄ bei išėjo iÅ¡ loÅ¡imo namų. Ä®vertinus tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodymus davė 2008 m. sausio 31 d., t.y. praėjus nedaug laiko nuo paties įvykio ir tiksliau atsimindama visas aplinkybes. Å ie liudytojos parodymai taip pat paaiÅ¡kina tai, kad kratos metu loÅ¡imo žetonas buvo rastas pas K. J..Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad nėra nustatytas nusikaltimo padarymo laikas ir mechanizmas. Kaip matyti iÅ¡ aukščiau apraÅ¡ytų įrodymų, tyrimo metu buvo nustatyta kokiu bÅ«du A.

S. suklaidino loÅ¡imo automatÄ ir privertė jį pripažinti jo sugalvotus skaičius laimingais. Taip pat nustatytas nusikalstamų veiksmų atlikimo laikas, tiksliau laiko nebuvo galima nustatyti dėl aukščiau nurodyto kompiuterinių sistemų serverio laiko neatitikimų tarpusavyje.A. S. kaltės nepaÅ¡alina ir tai, jog 2008-10-29 ir 2009-12-08 kaltinamuosiuose aktuose jo padaryta veika yra apraÅ¡yta iÅ¡ esmės vienodai.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei remdamasis jais pagrįstai pripažino, kad A.

S. yra kaltas dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., padarymo. Dėl bausmės A. S. paskyrimoBausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikantis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 str. 1 d.). Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teismas negali peržengti sankcijoje nustatytos bausmės ribų, Å¡velnesnę, nei sankcijoje numatyta, bausmę teismas paskirti gali tik specialiai įstatymo numatytais atvejais. Tokie atvejai yra numatyti BK 62 straipsnyje, taip pat BK 54 straipsnio 3 dalyje.Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę nei numatyta straipsnio sankcijoje, kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam įstatymo pažeidimui ir aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ nepateisinamai ilga baudžiamojo proceso trukmė, pažeidžianti asmens teisę į įmanomai trumpiausiÄ bylos procesÄ , atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumÄ , gali bÅ«ti vertinama kaip iÅ¡imtinė aplinkybė ir pripažįstama pagrindu skirti Å¡velnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Tokia praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose suformuoto principo, jog viena tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės suÅ¡velninimas (2009-01-13 sprendimas byloje Sorvisto v.

Finland, Nr. 19348/04).Apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. S., atsižvelgė į BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, įvertino tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas, charakterizuojamas teigiamai, turi Å¡eimÄ , dirba, todėl nusprendė, kad bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus A. S. mažesnę už sankcijos vidurkį vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau apylinkės teismas nevertino, ar vykstantis procesas nesitęsia pernelyg ilgai, o tuo pačiu, ar tai nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.PaaiÅ¡kėjus nusikalstamos veikos požymių, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos privalo pagal savo kompetencijÄ imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 str.).

BPK 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylÄ per kuo trumpiausiÄ laikÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra nustatyti tokie kriterijai, kuriais remiantis vertinamas baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumas: bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobÅ«dis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai ir kt.); baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys; institucijų veiksmai organizuojant procesÄ ; proceso reikÅ¡mė pareiÅ¡kėjui (taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir taikymo laikas, kt.) (EŽTT 2011-01-18 spendimas byloje Kravtas prieÅ¡ LietuvÄ , Nr. 12717/06, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-7/2010, 2K-503/2010).Ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas 2007 m. gruodžio 20 d., tÄ pačiÄ dienÄ A.

S. buvo sulaikytas, 2007 m. gruodžio 21 d. jam buvo pareikÅ¡ti priminiai įtarimai. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, praktiÅ¡kai visi esminiai baudžiamojo proceso veiksmai buvo atlikti per kelis pirmuosius ikiteisminio tyrimo mėnesius, tačiau papildomai A. S. apklaustas ir įtarimai jam patikslinti buvo tik 2008 m. spalio 23 d. Byla su kaltinamuoju aktu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui perduota 2008 m. gruodžio 4 d., tačiau dėl netinkamai suraÅ¡yto kaltinamojo akto 2008 m. gruodžio 19 d. nutartimi buvo grÄ Å¾inta prokurorui, prokuroro skundas dėl Å¡ios nutarties Vilniaus apygardos teisme buvo iÅ¡nagrinėtas 2009 m. sausio 21 d., bet papildomi ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti tik 2009 m. kovo mėnesį, patikslintas įtarimas A.

S. pareikÅ¡tas 2009 m. kovo 26 d. Ikiteisminis tyrimas K. J. atžvilgiu atnaujintas tik 2009 m. lapkričio 26 d., o įtarimai jam pareikÅ¡ti 2009 m. gruodžio 1 d., 2009 m. gruodžio 9 d. baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu perduota teismui. Taigi, ikiteisminis tyrimas byloje tęsėsi beveik du metus. Tokia ikiteisminio tyrimo trukmė laikytina nepateisinamai ilga, atsižvelgiant į tai, jog byla nėra sudėtinga, nors padarytas nusikaltimas priskiriamas sunkiems, pasisavinta pinigų suma pripažintina didele, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog jau pradėjus ikiteisminį tyrimÄ nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas buvo aiÅ¡kus, vaizdo kameromis buvo užfiksuoti tiek A.

S., tiek K. J. veiksmai, sudėtingų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikti nereikėjo. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, nagrinėdamas A. S. skundÄ dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, 2009-10-09 nutartyje pažymėjo, jog procesiniai veiksmai nebuvo atliekami pakankamai operatyviai. Ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylÄ grÄ Å¾inus prokurorui atlikti procesiniai veiksmai praktiÅ¡kai apsiribojo papildomomis asmenų apklausomis. Nors iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog A.

S. pakankamai dažnai teikdavo prašymus dėl atitinkamų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo, taip pat teikdavo skundus dėl atitinkamų prokuroro nutarimų, tačiau toks A. S. elgesys nepripažintinas turėjusiu lemiamos įtakos nepateisinamai ilgai ikiteisminio tyrimo trukmei, be to, daugelis A. S. skundų buvo bent iš dalies patenkinti aukštesniojo prokuroro.Teisminis nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko nuo 2009 m. gruodžio 9 d. iki 2011 m. lapkričio 4 d., t.y. taip pat beveik dvejus metus.

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu įvyko 9 teismo posėdžiai, neįvyko taip pat 9 teismo posėdžiai, teismo posėdžiai neįvyko dėl įvairių priežasčių – dažniausiai dėl kviestų asmenų neatvykimo į teismo posėdžius. Pirmasis teismo posėdis įvyko tik 2010-05-20, t.y. tik po pusės metų nuo bylos atidavimo į teismÄ , kitas teismo posėdis buvo paskirtas beveik po trijų mėnesių – 2010-08-12, kitas teismo posėdis įvyko 2010-08-25, o kiti 2010 metais suplanuoti teismo posėdžiai neįvyko, taip pat neįvyko 2011 m. sausio ir vasario mėnesiais suplanuoti teismo posėdžiai, nuo 2011 m. kovo mėnesio teismo posėdžiai vyko periodiÅ¡kai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismui jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio, teismas 2011-08-18, t.y. po pusantrų metų teisminio bylos nagrinėjimo, nusprendė atnaujinti įrodymų tyrimÄ .

IÅ¡ Å¡ių aplinkybių galima konstatuoti tam tikrus, nors ir nežymius, proceso organizavimo trÅ«kumus, kurie, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dėl tokio ilgo bylos teisminio nagrinėjimo iÅ¡ esmės nebuvo kaltas, sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog procesas pirmosios instancijos teisme tęsėsi per ilgai. Apeliacinėje instancijoje byla buvo gauta 2011 m. gruodžio 1 d. ir buvo nagrinėjama kiek daugiau nei vienerius metus, tačiau pažymėtina, jog tai įvyko dėl objektyvių priežasčių – bylos nagrinėjimo metu pasikeitė teisėjų kolegijos pirmininkė, po to du posėdžiai neįvyko nuteistojo gynėjo praÅ¡ymu, vienas dėl K.

J. ligos.Jau vien bendra proceso trukmė (nuo 2007-12-20 iki 2013-01-04, t.y. daugiau nei penkeri metai) laikytina ilga ir galėtų bÅ«ti pateisinama tik iÅ¡imtinais atvejais, tačiau, kaip matyti iÅ¡ aukščiau nustatytų aplinkybių, tokių aplinkybių byloje nėra nustatyta. Ilga proceso trukmė lėmė tai, jog nuteistasis ilgÄ laikÄ buvo netikrumo dėl savo baudžiamosios bylos baigties bÅ«senos, kas yra nepateisinama. Taip pat pažymėtina, kad iÅ¡ pradžių A. S. du mėnesius buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, nors po to ji buvo pakeista į raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimÄ , kuris vėliau buvo panaikintas, tačiau net ir dėl Å¡velnesnių kardomųjų priemonių A.

S. patyrė nepatogumų – neturėdamas asmens dokumento negalėjo įsidarbinti, taip pat ilgÄ laikÄ buvo suvaržyta jo teisė laisvai judėti, jis turėjo kreiptis į teismÄ dėl leidimo iÅ¡vykti. Nors A. S. įvykdytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių, jo apgaule įgyta pinigų suma yra didelė, tačiau nuteistasis apibÅ«dinamas tik teigiamai: praeityje neteistas, vedęs, turi Å¡eimÄ , dirba, nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo nesislapstė, nuo nusikalstamos veikos padarymo iki pat Å¡iol jokių naujų veikų nepadarė, atsižvelgus į nepateisinamai ilgÄ proceso trukmę, todėl BK 182 str. 2 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieÅ¡tarautų teisingumo principui ir turėtų didesnį neigiamÄ poveikį, nei leistų pasiekti bausmės paskirtį.

Tokia iÅ¡vada atitinka suformuotÄ teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-192/2011) ir sudaro pagrindÄ taikyti BK 54 str. 3 d. Tokiu bÅ«du apylinkės teismo nuosprendis keistinas BPK 326 str. 2 d. 2 p. pagrindu, paskiriant nuteistajam Å¡velnesnę bausmę.Atsižvelgiant į visas bausmei skirti reikÅ¡mingas aplinkybes, numatytas BK 54 str. 2 d., taip pat į proporcingumo ir teisingumo principus, darytina iÅ¡vada, kad bausmei keliami tikslai bus pasiekti paskyrus A.

S. baudÄ . Baudos dydis A. S. nustatytinas atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo metu galiojusios redakcijos BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktÄ , nuteistajam skirtina bauda lygi pusei maksimalios baudos, skirtinos už sunkaus nusikaltimo padarymÄ . Dėl K. J. kaltės padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 185 str.BK 185 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasisavino rastÄ lobį, didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes, kitÄ didelės vertės radinį ar atsitiktinai jam patekusį didelės vertės svetimÄ turtÄ .

Kaip matyti iÅ¡ straipsnio dispozijos, nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. K. J. buvo kaltinamas atsitiktinai jam patekusio didelės vertės svetimo turto pasisavinimu, t.y. atsitiktinai iÅ¡ A. S. įgijęs plastikinį loÅ¡imo žetonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) su sÄ skaitoje buvusiais 47 554 Lt ir žinodamas, kad plastikinio loÅ¡imo žetono sÄ skaitoje esanti pinigų suma tiek A. S., tiek jam pačiam yra svetima, A. S. nurodymu, pateikdamas plastikinį loÅ¡imo žetonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „N“ (duomenys pakeisti) priklausančių loÅ¡imo namų „P. b.“ (duomenys pakeisti) kasose per keliolika kartų iÅ¡grynino 44 200 Lt sumÄ , tokiu bÅ«du pasisavindamas atsitiktinai jam patekusį didelės vertės UAB „N“ (duomenys pakeisti) priklausantį turtÄ .

Norint pripažinti K. J. kaltu dėl nusikaltimo padarymo, bÅ«tina nustatyti aplinkybę, kad jis plastikinį loÅ¡imo žetonÄ iÅ¡ A. S. įgijo atsitiktinai. Tačiau įvertinus byloje esančius įrodymus, tokios iÅ¡vados daryti negalima. Å iuo atveju bÅ«tina įvertinti tai, kad atsitiktinai asmeniui patekusiu turtu yra laikomas toks svetimas turtas, kuris be kaltininko valios pasireiÅ¡kimo tampa jo valdomas. Kaip jau buvo minėta, K. J. patvirtino, jog plastikinį loÅ¡imo žetonÄ jam perdavė A. S., K.

J. parodymai yra patikimi ir nuoseklÅ«s, todėl byloje vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyta, kad A. S. savo valia perdavė K. J. loÅ¡imo žetonÄ , todėl negalima iÅ¡ esmės prieÅ¡inga iÅ¡vada, jog loÅ¡imo žetonas pas K. J. atsirado atsitiktinai. Pažymėtina, kad A. S. kaltinime taip pat nurodyta, jog Å¡is plastikinį loÅ¡imo žetonÄ perdavė įkalbėjęs K. J. iÅ¡gryninti pinigus, t.y. aiÅ¡kiai matomi A. S. valiniai veiksmai. Esant tokioms aplinkybėms, pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad K.

J. veiksmuose nėra požymių nusikaltimo, numatyto BK 185 straipsnyje.ProkuratÅ«ros apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad K. J. suprato, jog A. S. atsitiktinai rado plastikinį loÅ¡imo žetonÄ . Be K. J. parodymų byloje nėra jokių duomenų, susijusių su Å¡ia aplinkybe. Pats K. J. patvirtino, kad jam iÅ¡ esmės nebuvo svarbu, kaip pas A. S. atsirado plastikinis loÅ¡imo žetonas, nors ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose teigė, manęs, kad A. S. greičiausiai rado žetonÄ , bet teisiamojo posėdžio metu parodė, kad abejojo dėl to, ar A.

S. rado loÅ¡imo žetonÄ , labiau manė, kad žetone yra pervestas neoficialus atlyginimas. Apeliacinio skundo teiginys, kad nesant duomenų, jog K. J. suvokė, kokiu bÅ«du žetone atsirado didelės piniginės lėšos, laikytina, kad jis suvokė, jog plastikinis loÅ¡imo žetonas pas A. S. atsirado atsitiktinai, prieÅ¡tarauja vienam iÅ¡ pagrindinių baudžiamosios teisės principų in dubio pro reo, kad visos abejonės ir neaiÅ¡kumai aiÅ¡kintini kaltinamojo naudai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, A.

S. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, skundžiamas nuosprendis keistinas priimant nuosprendį 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., pagrindu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir to pasėkoje neteisingai paskirtos bausmės. Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,n u s p r e n d ž i a:nuteistojo A. S. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendį pakeisti:A.

S., pripažintÄ kaltu pagal BK 182 str. 2 d., pritaikius BK 54 str. 3 d., nubausti 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 66 str., į bausmę įskaityti A. S. laikino sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2007-12-20 iki 2008-02-20, prilyginant vienÄ laikino sulaikymo (suėmimo) dienÄ dviejų MGL dydžio baudai.Vadovaujantis BVK 22 str. 4 d., įpareigoti A. S. sumokėti paskirtÄ baudÄ per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro Gedgaudo NorkÅ«no apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                       Jūratė Damanskienė Teisėjai                                                                                   Virginija Švedienė                   Stasys Punys