65ef590b-e1e7-4142-a9aa-df1da2141e76 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla NrPranešėjas A. Žerlauskas                                                          Civilinė byla Nr. 2A-606-265/2016Teisėja A. B.             (Proceso Nr. 2-33-3-00784-2015-8)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              3.3.1.14.                                                                                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. gegužės 30 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų A.

M. ir G. M. apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų A. M. ir G. M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims P. M., M. M., VÄ® Turto bankui, Plungės rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, n u s t a t ė:              pareiÅ¡kėjai prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinį faktÄ , jog nuosavybės teise nuo 2005 m. sausio mėnesio Duomenys neskelbtini bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 96,04 kv. m. ploto gyvenamÄ jį namÄ su priestatu, kurio unikalus Nr. Duomenys neskelbtini (turi bÅ«ti Duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, tvartÄ , daržinę ir malkinę, kurių bendras unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, kiemo rÅ«sį, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančius Duomenys neskelbtini.

Nurodė, jog 2005 metų sausio mėnesį iÅ¡ P. M. įsigijo ir sÄ Å¾iningai bei teisėtai valdo minėtus statinius, jokių nuosavybės dokumentų P. M. neturėjo ir jiems neperdavė. Statybos dokumentai nėra iÅ¡likę, statiniai nėra įregistruoti kaip juridinio ar fizinio asmens turtas, statinius valdė kaip savus, juos tvarkė ir remontavo.              Plungės rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad turtas, kurį įgyjamosios senaties pagrindu siekia įgyti pareiÅ¡kėjai, priklauso valstybei.

Teismas konstatavo, jog CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamosios senaties bÅ«du įgyti nuosavybės teisę į daiktÄ , kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Teismo vertinimu, Å¡is draudimas užkerta keliÄ Ä¯gyti daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sÄ lygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į vieÅ¡osios nuosavybės teise priklausantį turtÄ reiÅ¡kia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo.

Aplinkybę, kad teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, teismo nuomone, nėra pagrindas vertinti, jog jie nebėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nes taip bÅ«tų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata.             PareiÅ¡kėjai su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.

Apeliantų vertinimu, teismo vertinti įrodymai nepatvirtino fakto, kad pastatai priklauso Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Be to, kaip nurodo apeliantas, VÄ® Turto bankas šį objektÄ atsisakė įtraukti į valstybei priklausančių objektų sÄ raÅ¡Ä , todėl jo nepripažino kaip valstybės turto. Apeliantų vertinimu, pastatai, į kuriuos jie siekia įgyti nuosavybės teisę, jų valdomi sÄ Å¾iningai ir teisėtai. Valdymas visÄ laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas, todėl nėra CK numatytų apribojimų, kurie neleistų nustatyti nuosavybės teisės į turtÄ pagal įgyjamÄ jÄ senatį.

             Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas su pareiÅ¡kėjų apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog turtas, kurį įgyjamosios senaties pagrindu siekė įgyti pareiÅ¡kėjai, priklauso valstybei. Dėl Å¡ios priežasties suinteresuotas asmuo nurodo, kad turtas, kuris priklauso valstybei, negali bÅ«ti įgytas įgyjamosios senaties pagrindu.

             Suinteresuotas asmuo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip teisiÅ¡kai nepagrįstÄ . Nurodė, kad byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, kad pastatai priklauso valstybei, o ji juos valdo. Pasak suinteresuoto asmens, ji neturi nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, todėl negali jų įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau tai nėra pagrindas nuosavybės teisę į Å¡iuos statinius įgyti tretiesiems asmenims.

             Apeliacinis skundas netenkintinas.              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

             Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų argumentais, jog yra visos sÄ lygos ir pagrindai pripažinti jiems nuosavybės teisę į praÅ¡omus statinius pagal įgyjamÄ jÄ senatį. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais:

1) nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus;

2) nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Pasisakydamas dėl pirmojo atvejo, kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties bÅ«du įgyti nuosavybės teisę į daiktÄ , kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Å is draudimas užkerta keliÄ Ä¯gyti daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sÄ lygų tokiam įgijimui buvimo.

Draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į vieÅ¡osios nuosavybės teise priklausantį turtÄ reiÅ¡kia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Tomis“ pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. K. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-41/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su Å¡ių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr.3K-7-67/2011).             Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus, neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A.

M. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB ,,Pakruojo arka“ pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-535/2008). Å ioje nutartyje kasacinis teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad dėl to nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgÄ laikÄ neįgyvendina, t. y. nesirÅ«pina, neprižiÅ«ri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo.

Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali bÅ«ti pripažintas pagrindu taikyti įgyjamÄ jÄ senatį. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai, ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise, ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgijus nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.

Taigi, kasacinio teismo praktika dėl įgyjamosios senaties instituto taikymo yra pakankamai iÅ¡plėtota, o nurodyti kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai aktualÅ«s nagrinėjamoje byloje, nes pirmosios instancijos teismas nustatė, jog statiniai priklauso valstybei. Å ių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apeliantai nepaneigė leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantai, byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina aplinkybę, kad statiniai priklauso valstybei, o aplinkybė, jog jų valstybė neįtraukė į savo apskaitÄ ir neįregistravo įstatymų nustatyta tvarka, neturi teisinės reikÅ¡mės ir nuosavybės teisės nepaneigia.

             Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)..             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a:              Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                    Alvydas Žerlauskas Kolegijos teisėjai                                                                               Aušra Maškevičienė                                                                                                            Raimonda Andrulienė