2015-11-30 Nr. AB-23483-3-61-3-03209-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-718-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03209-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 9.3.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Auksovokas.lt“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Auksovokas.lt“ skundą atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Uždaroji akcinė bendrovė „Auksovokas.lt“ (toliau – ir UAB „Auksovokas.lt“, pareiškėjas) 2012 m. vasario 29 d. pateikė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir Kauno AVMI) prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) – 33610 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM).

2012 metais Kauno AVMI atliko UAB „Auksovokas.lt“ mokestinį patikrinimą. Kauno AVMI pirminio patikrinimo metu nustatė, kad UAB „Auksovokas.lt“ iš fizinių asmenų supirktus aukso ir sidabro dirbinius parduodavo Latvijos įmonėms, su kuriomis buvo pasirašiusi sutartis. Visiems tiekimams buvo pritaikytas 0 procentų PVM tarifas. Pagal pirminiam patikrinimui pateiktus UAB „DPD Lietuva“ siuntimo kvitus negalima buvo nustatyti reikiamų duomenų – kokiam pirkėjui nugabenta prekių siunta, kokios tai prekės, jų kiekis, nebuvo pirkėjo atžymos apie prekių gavimą. Kauno AVMI duomenų bazės duomenimis, ne visos Latvijos įmonės – pirkėjos, deklaravo įsigijimus iš UAB „Auksovokas.lt“, o įmonė patikrinimo metu ne visiems pardavimo sandoriams pateikė dokumentus (gabenimo važtaraščius), įrodančius, kad įvyko prekių tiekimas.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2013 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 69 – 33 panaikino Kauno AVMI sprendimą ir pavedė atlikti pakartotinį patikrinimą. VMI 2013 m. kovo 7 d. sprendime, be kita ko, konstatuota, kad Kauno AVMI, įvertinusi pareiškėjo prekių tiekimo sandorius Latvijos verslo subjektams pripažino, jog pareiškėjas pagrįstai taikė 0 procentų PVM tarifą SIA „Tavex“, SIA „Arbitrage Solutions“, SIA „Gold Bonus“ sandoriams, kadangi pastarosios įmonės deklaravo įsigytas prekes iš pareiškėjo, tačiau konstatuota, jog pareiškėjas nepagrįstai taikė 0 procentų PVM tarifą SIA „Aluma Trade Global“ prekių tiekimo atveju, kadangi pastaroji įmonė nedeklaravo prekių įsigijimų iš pareiškėjo.

Kauno AVMI, vykdydama 2013 m. balandžio 8 d. pavedimą tikrinti Nr. AU2-14, atliko UAB „Auksovokas.lt“ PVM skaičiavimo ir sumokėjimo pakartotinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 9 d. iki 2012 m. vasario 29 d., ir 2013 m. spalio 18 d. surašė patikrinimo aktą Nr. AU16-30 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame pareiškėjui papildomai apskaičiavo 11726 Lt PVM.

Patikrinimo akte, be kita ko, konstatuota, kad UAB „Auksovokas.lt“ tiekimams (80550 Lt), įformintiems sandoriuose su Latvijos įmone SIA „Aluma Trade Global“, nepagrįstai pritaikė 0 procentų PVM tarifą, nors turėjo būti skaičiuojamas standartinis tarifas, todėl pareiškėjui papildomai paskaičiuota 16916 Lt PVM (80550x21%) (1 Patikrinimo akte nustatytas pažeidimas). Patikrinimo akte taip pat konstatuota, kad pareiškėjas atskirais tikrinamojo laikotarpio mėnesiais į PVM atskaitą neteisingai įtraukė pirkimo PVM sumas – 5801 Lt mažiau ir 611 Lt daugiau (2 Patikrinimo akte nustatytas pažeidimas). Kauno AVMI, įvertinusi 1 ir 2 pažeidimus papildomai apskaičiavo 11726 Lt PVM (16916-5801+611).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Patikrinimo aktu, 2013 m. lapkričio 20 d. pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto. Kauno AVMI 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. (04.7.2)-K3-275 (toliau – ir Sprendimas) patvirtino Patikrinimo aktą ir jame papildomai apskaičiuotą 11726 Lt PVM sumą bei nurodė sumokėti 1172 Lt PVM delspinigių ir skyrė 1172 Lt PVM baudą.

Kauno AVMI 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr.(04.7.2)-AP-12 nusprendė negrąžinti (neįskaityti) 33610 Lt mokesčio permokos (skirtumo).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, 2014 m. sausio 20 d. pateikė skundą Centriniam mokesčių administratoriui, prašė panaikinti Sprendimą ir priimti naują sprendimą – grąžinti 16 916 Lt PVM permoką.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2014 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 69 – 12 patvirtino Kauno apskrities VMI Sprendimą.

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, Komisija) 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. S-99 (7-49/2014) nusprendė patvirtinti VMI sprendimą ir neatleisti pareiškėjo nuo delspinigių ir baudų mokėjimo.

II. Pareiškėjas UAB „Auksovokas.lt“ kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. S-99 (7-49/2014), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. 69 – 12, Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimus Nr. (04.7.2)-K3-275 ir Nr.(04.7.2)-AP-12, ir priimti naują sprendimą – pripažinti 0 procentų pridėtinės vertės mokesčio tarifo taikymą 2011 m. rugpjūčio 18 d. ir 2011 m. rugpjūčio 25 d. sandoriams pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. 2011 016, Nr. 2011 018 pagrįstu; 2) grąžinti 16 916 Lt PVM permoką bendrovei UAB „Auksovokas.lt“; 3) atmetus prašymą grąžinti 16 916 Lt PVM permoką bendrovei UAB „Auksovokas.lt“ ir palikus galioti 2014 m. gegužės 28 d. bei 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimus, atleisti UAB „Auksovokas.lt“ nuo delspinigių ir baudos mokėjimo.

Paaiškino, kad MGK neatsižvelgė į VMI 2013 m. kovo 7 d. sprendime išdėstytas išvadas, dėl ko buvo pažeisti gero administravimo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir santykių stabilumo principai. Mokesčių administratorius, įvertinęs pareiškėjo prekių tiekimo sandorius Latvijos verslo subjektams pripažino, jog pareiškėjas pagrįstai taikė 0 procentų PVM tarifą SIA „Tavex“, SIA „Arbitrage Solutions“, SIA „Gold Bonus“ sandoriams, kadangi pastarosios įmonės deklaravo įsigytas prekes iš pareiškėjo, tačiau konstatuota, jog pareiškėjas nepagrįstai taikė 0 procentų PVM tarifą SIA „Aluma Trade Global“ prekių tiekimo atveju, kadangi pastaroji įmonė nedeklaravo prekių įsigijimų iš pareiškėjo. Pareiškėjas pateikė MGK dokumentus, patvirtinančius, kad SIA „Aluma Trade Global“ deklaravo įsigytas prekes iš pareiškėjo ne iš karto įvykus tiekimams, bet vėliau – 2014 metais. Tai, kad įgijimai buvo deklaruoti vėliau nepaneigia deklaravimo fakto. Tačiau MGK nelaikė šio fakto reikšmingu įrodymu. Todėl mokesčių administratorius ir MGK skirtingai sprendė dėl vienodų atvejų.

Pareiškėjas paaiškino, kad ginčo nagrinėjimo laikotarpiu pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių 3 sąlygų egzistavimą, nusakančių įmonės teisę taikyti 0 procentų PVM tarifą 2011 m. rugpjūčio 18 d. ir 2011 m. rugpjūčio 25 d. pirkimo-pardavimo sandoriams su SIA „Aluma Trade Global“. Įmonė buvo sąžininga vykdydama 2011 m. rugpjūčio 18 d. ir 2011 m. rugpjūčio 25 d. pirkimo-pardavimo sandoriams su SIA „Aluma Trade Global“. Mokesčių administratorius nepagrįstai nepripažino įmonės teisės taikyti 0 procentų PVM tarifą sandoriams su SIA „Aluma Trade Global“.

Įmonė turi būti atleista nuo delspinigių ir baudos mokėjimo.

Atsakovas VMI su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas neturėjo pagrindo deklaruoti 0 procentų PVM tarifą tiekimams Latvijos įmonei SIA „Aluma Trade Global“, nes nebuvo nustatytos visos įstatyme įtvirtintos sąlygos, kurios yra būtinos taikant 0 procentų PVM tarifą.

Atsakovas pažymėjo, kad negalima pagrįstai konstatuoti, jog pirkėjas įgijo teisę disponuoti prekėmis kaip savo. Pareiškėjo tvirtinimu, SIA „Aluma Trade Global“ prekes (auksą, monetas ir sidabrą) pastaroji pasiėmė iš SIA „Mobipaka.lv“, kuris pasirašytas to paties Latvijos įmonės atstovo J. F. įvardinto „prokūristas“. SIA “Aluma Trade Global“ nedeklaravo įsigijimų iš pareiškėjo, o SIA „HeavyOil“ (buvusi SIA „Mobipaka.lv“) nepripažįsta, kad kada nors turėjo sandorių (ar perdavė prekes) tiek su UAB „Auksovokas.lt“, tiek su SIA “Aluma Trade Global“.

Atsakovas pažymėjo, kad negalima pagrįstai konstatuoti, jog prekės buvo išgabentos į Latviją. Pareiškėjo vadovas prekių gabenimo minėtai Latvijos įmonei faktui pagrįsti, patikrinimo metu pateikė UAB „DPD Lietuva“ pašto siuntos kvitus, kuriuose įvardijamas siuntėjas – UAB „Mobivokas.lt“, o gavėjas SIA „Mobipaka.lv“, adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo akte nurodyta, kad pagal šiuos kvitus nėra galimybės nustatyti, jog buvo gabentos siuntos iš UAB „Auksovokas.lt“ pirkėjui - SIA “Aluma Trade Global“, kadangi šiuose dokumentuose nėra reikiamų duomenų: prekių pavadinimo, kiekio, pirkėjo patvirtinimo apie gautas prekes. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių perdavimo - priėmimo dokumentų ar sutarčių, kad prekės bus siunčiamos minėtai Latvijos įmonei būtent per UAB „Mobivokas.lt“ ir SIA „Mobipaka.lv“. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad teisė disponuoti prekėmis nurodytomis minėtose sąskaitose faktūrose (Invoice) buvo perduota būtent dokumentuose nurodytai Latvijos įmonei SIA “Aluma Trade Global“ ir, kad būtent dokumentuose užfiksuotų prekių tiekimas yra įvykęs. Pareiškėjo patikrinimo metu pateikti dokumentai bei išdėstyti argumentai neįrodo, jog prekės buvo patiektos dokumentuose nurodytai Latvijos įmonei.

Pareiškėjo vykdyti sandoriai, atitinkamų dokumentų neturėjimas ir savo pozicijos nepagrindimas neatitinka šio atleidimo nuo baudų ir delspinigių pagrindų (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo MAĮ 141 str. 1 d. 2 p.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad didžioji dalis įrodymų, kuriais pareiškėjas grindžia savo skundą (ilgalaikė prekių pirkimo-pardavimo sutartis, PVM sąskaitos-faktūros bei banko sąskaitos išrašas dėl SIA “Aluma Trade Global“ atliktų piniginių lėšų pervedimų pareiškėjai) yra tik netiesioginiai įrodymai, kuriais remiantis galima pagrįstai teigti, jog pareiškėjas ir SIA “Aluma Trade Global“ buvo susiję sutartiniais santykiais, tačiau šie įrodymai nėra pakankami konstatuoti, kad ginčo prekės buvo išgabentos iš Lietuvos teritorijos ir, kad pirkėjas įgijo teisę disponuoti prekėmis kaip savo. Pareiškėjo pateikti įrodymai dėl SIA “Aluma Trade Global“ tiekimų deklaravimo 2014 metais, t.y. po atliktų patikrinimų, patvirtina pareiškėjo pozicijos nenuoseklumą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nesiėmė reikalingų priemonių identifikuoti ūkinių operacijų partnerius ir juos atstovaujančius asmenis.

Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atleisti pareiškėjo nuo baudos ir delspinigių mokėjimo.

IV. Pareiškėjas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančios įrodymų visumos, patvirtinančios 3 sąlygų egzistavimą, nusakančių įmonės teisę taikyti 0 procentų PVM tarifą 2011 m. rugpjūčio 18 d. ir 2011 m. rugpjūčio 25 d. pirkimo-pardavimo sandoriams su SIA “Aluma Trade Global“;

2. pirmosios instancijos teismas nevertino skunde išdėstytų motyvų, jog MGK ir mokesčių administratorius priimdami prieštaringus sprendimus pažeidė gero administravimo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir santykių stabilumo principus;

3. pareiškėjas buvo sąžiningas vykdydamas 2011 m. rugpjūčio 18 d. ir 2011 m. rugpjūčio 25 d. pirkimo-pardavimo sandorius su SIA “Aluma Trade Global“, teismas pažeidė asmens sąžiningumo prezumpciją;

4. pareiškėjas turi būti atleistas nuo baudos ir delspinigių mokėjimo.

Atsakovas VMI pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą yra analogiškas atsakovo atsiliepimui, pateiktam pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Byloje yra keliamas mokestinis ginčas dėl 0 procentų PVM tarifo taikymo pareiškėjo UAB „Auksovokas.lt“ ir Latvijos įmonės SIA „Aluma Trade Global“ 2011 m. rugpjūčio 18 d. ir 2011 m. rugpjūčio 25 d. sudarytiems sandoriams pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. 2011 016, Nr. 2011 018.

Pirmiausiai pasisakytina dėl teismo proceso eigos pirmosios instancijos teisme.

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą 2014 m. rugpjūčio 22 d., byla buvo išnagrinėta 2014 m. rugpjūčio 18 d. posėdyje. Teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2014 m. rugpjūčio 21 d. 2014 m. rugpjūčio 20 d. teismas išsiuntė MGK prašymą dėl mokestinės bylos pateikimo. 2014 m. rugpjūčio 21 d. MGK pateikė teismui mokestinę bylą. 2014 m. rugpjūčio 21 d. teismo nutartimi buvo pratęstas sprendimo priėmimo ir paskelbimo laikas. 2014 m. rugpjūčio 22 d. teismas paskelbė sprendimą.

Minėta proceso pirmosios instancijos teisme eiga patvirtina, kad teismas priėmė skundžiamą sprendimą pažeisdamas proceso teisės normas bei jose įgyvendintus teismo proceso principus. Teismas pažeidė betarpiškumo principą, kurio vienu iš aspektų yra įrodinėjimo procesas nagrinėjant bylą žodiniame posėdyje, t.y. betarpiškas įrodymų tyrimas dalyvaujant proceso šalims bei bylą nagrinėjančiam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 79 str. 1 d. (toliau – ir ABTĮ)). Teismo sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, jeigu priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, administracinę bylą, išnagrinėtą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, išreikalavo po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, išėjęs į pasitarimų kambarį, todėl teismo sprendimas yra paremtas teismo posėdyje neištirtais įrodymais.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino neištirtus teismo posėdyje įrodymus, todėl pažeidė procesinės teisės normas, dėl ko byla galėjo būti neteisingai išspręsta (ABTĮ 142 str. 1 d.). Kadangi pažeidimas gali būti ištaisytas iš naujo nagrinėjant bylą ir užtikrinant teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimą, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str.).

Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turėtų laikytis ir ABTĮ normų, reglamentuojančių pasiruošimą administracinių bylų nagrinėjimui teisme. Byla nagrinėti teismo posėdyje gali būti skiriama tik įsitikinus, kad tam nėra kliūčių (ABTĮ 68 str. 4 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2163-624/2015).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, elektroninių ryšių priemonėmis kreipdamasis į teismą, kartu su skundu pateikė skundžiamų sprendimų kopijas. Pirmosios instancijos teismas, 2014 m. birželio 26 d. nutartimi priėmė skundą, įpareigojo atsakovą pateikti atsiliepimą į skundą ir visus su pareiškėjo skundu susijusius įrodymus. Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, tačiau nepateikė prie atsiliepimo jokių įrodymų. Teismas, negavęs iš viešojo administravimo subjekto priėmusio administracinį sprendimą jokių įrodymų (t.y. Viešojo administravimo subjekto išnagrinėtos administracinės bylos), perdavė bylą skirti į teismo posėdį, taigi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje neįsitikinus, kad tam nėra kliūčių, t.y. akivaizdžiai pažeidžiant proceso įstatymo reikalavimus.

Pastebėtina, kad ABTĮ neįtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigos be atskiro teismo reikalavimo pateikti administracinę bylą (išnagrinėtą institucijoje), todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo teisėtumo, kiekvienu atveju privalo išreikalauti viešojo administravimo subjekto išnagrinėtą ne teisme administracinę bylą. Priešingu atveju, teismas negali priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo ir patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumo, nevertinęs viešojo administravimo subjekto buvusių surinktų įrodymų, reikalingų administracinio sprendimo priėmimui (ABTĮ 89 str.). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs elektroninę bylą, privalėjo, laikydamasis įstatyme nustatytų reikalavimų, išreikalauti viešojo administravimo institucijoje suformuotą bylą, kuri buvo teikiama teismui popierine forma, nes teisės aktai nenustato reikalavimo pateikti teismui skaitmenine forma prie nagrinėjamos elektroninės bylos viešojo administravimo institucijoje popierine forma suformuotos ir išnagrinėtos administracinės bylos.

Apibendrinant spręstina, kad teismas turėtų išnagrinėti bylą dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumo, nepažeisdamas ABTĮ reikalavimų ištirti ir įvertinti viešojo administravimo subjekto surinktus įrodymus, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai bei teismui pateiktus įrodymus.

Nagrinėjant bylą iš naujo, yra tikslinga tenkinti pareiškėjo prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, papildomus įrodymus, teismo pavedimu turėtų gauti nustatyta tvarka mokesčių administratorius.

Nagrinėjant šią administracinę bylą Kauno AVMI, kreipėsi į Latvijos mokesčių administratorių su prašymu pateikti informaciją, ar Latvijos įmonė SIA „Aluma Trade Global“ deklaravo įsigijimus Bendrijos viduje iš UAB „Auksovokas.lt“, dėl kurių kyla ginčas šioje byloje. Latvijos mokesčių administratorius pateikė duomenis, patvirtinančius, kad ginčijamu laikotarpiu – 2011 metais įsigijimai nebuvo deklaruoti. Pareiškėjas, kreipdamasis į MGK pateikė duomenis, kad minėta faktinė padėtis yra pasikeitusi, būtent SIA „Aluma Trade Global“ deklaravo tiekimus 2014 m. Pareiškėjas MGK bei pirmosios instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus – kopijas iš elektroninio deklaravimo sistemos. Taigi pareiškėjo prašymo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo patenkinimas – Latvijos mokesčių administratoriaus patvirtinimo gavimas, ar SIA „Aluma Trade Global“ deklaravo ginčijamus tiekimus 2014 m. (bei kitus turimus duomenis už 2014 m.) pašalintų abejones dėl pareiškėjo pateiktų papildomų įrodymų, kurių turinys nėra patvirtintas Latvijos mokesčių administratoriaus.

Nagrinėjamoje byloje, kurioje kyla ginčas dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 0 procentų PVM tarifo taikymo tiekimams Bendrijos viduje minėti dokumentai yra reikšmingi nustatant šios mokesčio lengvatos taikymo sąlygas. Prekių tiekimas Bendrijos viduje turi atitikti tris sąlygas: 1) turi įvykti prekių tiekimas, apibūdinamas kaip teisės disponuoti daiktu kaip savininkui perėjimas prekių pirkėjui; 2) prekės, kurios yra tiekimo dalykas, turi būti išgabentos iš tiekėjo valstybės narės teritorijos; 3) PVM mokėtojas tiekia prekes kitam mokesčių mokėtojui ar asmeniui, veikiančiam kaip mokesčių mokėtojas kitos valstybės narės teritorijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-376/2009, 2013 m. liepos 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-996/2013, 2014 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1547/2014, 2015 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-244/2015).

Sprendžiant klausimą dėl 0 procentų PVM tarifo taikymo faktas, ar prekių pirkėjas deklaravo įsigijimą Bendrijos viduje, yra reikšmingas vertinant sąlygą, ar prekės, kurios yra tiekimo dalykas, buvo išgabentos iš tiekėjo valstybės narės teritorijos, ar šis tiekimas įvyko. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo turėtų išreikalauti šiuos duomenis (įpareigojant juos pateikti VMI).

Pastebėtina ir tai, kad VMI, teikdama atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą neišdėstė savo nuomonės dėl pareiškėjo MGK bei teismui pateiktų įrodymų, dėl įsigijimų deklaravimo 2014 metais, VMI atstovas teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme nedalyvavo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, VMI gavus papildomus duomenis iš Latvijos mokesčių administratoriaus, turėtų pateikti rašytinius paaiškinimus šiuo klausimu, dėl kurio pareiškėjas kelia ginčą teisme dėl VMI sprendimo teisėtumo.

Pagrįsti yra apelianto motyvai, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo 0 procentų PVM tarifo taikymo tiekimams Bendrijos viduje taikymo sąlygų, dėl kurių nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas (ar įvyko prekių tiekimas, apibūdinamas kaip teisės disponuoti daiktu kaip savininkui perėjimas prekių pirkėjui; ar prekės, kurios yra tiekimo dalykas, buvo išgabentos iš tiekėjo valstybės narės teritorijos). Teismas paminėjo, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką šios sąlygos turi būti nustatomos, tačiau atskirai nevertino minėtų dviejų sąlygų, kurios ginčijamos byloje, buvimo.

Pagrįsti yra apelianto motyvai, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nevertino pareiškėjo skundo argumentų dėl skunde išdėstytų motyvų, jog mokesčių administratorius, skirtingai vertindamas vienodus atvejus, pažeidė gero administravimo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir santykių stabilumo principus. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų įvertinti minėtus skundo motyvus.

Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kuriomis buvo patvirtinta mokesčių administratoriaus pozicija, jog pareiškėjas nebuvo sąžiningas, nes nebuvo tiek rūpestingas ir atidus, kiek nagrinėjamu atveju buvo būtina, prieš sudarydamas pirkimo-pardavimo sandorius nepasidomėjo kontrahentų įgalinimais. Apelianto tvirtinimu, buvo pažeista sąžiningumo prezumpcija. Dėl šių apelianto motyvų akcentuotina, jog pagal Teisingumo Teismo praktiką mokesčio mokėtojo sąžiningumas vertinamas atsižvelgiant į tai, ar nėra įrodymų apie mokesčių mokėtojo dalyvavimą sukčiavime mokesčių srityje.

Teisingumo Teismas byloje Teleos plc ir kt. C-409/04, vadovaudamasis proporcingumo principu, sprendė, kad tiekėjui negali būti perkelta atsakomybė dėl pirkėjo vykdyto sukčiavimo mokesčių srityje. Taigi pagal šį sprendimą mokesčių mokėtojas turi būti sąžiningas, bet kartu turi imtis racionalių priemonių tikrinant savo kontrahento statusą bei jo veiksmus. Teisingumo Teismas byloje Teleos plc ir kt. C-409/04 akcentavo, kad tiekėjas privalo pateikti įrodymus dėl tiekimo Bendrijos viduje, jeigu tiekėjas pateikė įrodymus prima facie patvirtinančius jo teisę būti atleistam nuo mokesčio už prekių tiekimą Bendrijos viduje, bet vėliau paaiškėja, kad jis dalyvavo sukčiavime, tiekėjas turi įrodyti savo sąžiningumą.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo ir spręsdamas dėl 0 procentų PVM tarifo taikymo tiekimams Bendrijos viduje taikymo sąlygų, dėl kurių nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas, buvimo minėtame kontekste turėtų vertinti ir mokesčių administratoriaus padarytas išvadas dėl mokesčių mokėtojo sąžiningumo.

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavus bylą nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nevertina skundo motyvų dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudos.

Neteisingi yra apelianto motyvai dėl MGK sprendimo neteisėtumo aspektų. Administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę, todėl teisminio nagrinėjimo dalyką, visų pirma, sudaro viešojo administravimo subjekto sprendimai, kuriais asmenims nustatomos teisės ir pareigos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str.). (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-705/2013). Teismas, nagrinėdamas mokestinį ginčą, kurį yra jau išnagrinėjusi Mokestinių ginčų komisija, t.y. išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, sprendžia, ar galutinis administracinis sprendimas, kuriuo mokesčių administratorius nustatė mokesčių mokėtojui mokestinę prievolę, yra teisėtas, t.y. vertina viešojo administravimo institucijos, o ne MGK sprendimo teisėtumą.

Apibendrinant spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nepatikrino tinkamai viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumo, pažeidė minėtas proceso teisės normas, todėl priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtas ir pagrįstas. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, byla perduodama nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Auksovokas.lt“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan