65ed9797-812e-4eea-9075-4e60ad1763de · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas B                                            Baudž. byla 1A-199-316/2015                                                    Teisminio proceso numeris                                                                                                        1-40-9-00217-2013-0Procesinio sprendimo kategorija (S)                                                                                                         2.4.7.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                    2015-12-22Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Renatai Kovierei, Sonatai Paplauskienei, dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei,nuteistosioms J. G., M. G.,gynėjui adv. Artūrui Andriukaičiui,nukentėjusiajai S. S.,nukentėjusiosios atstovui adv.

Algirdui MilaÅ¡auskui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų J. G. ir M. G. apeliacinius skundus dėl 2015-02-04 Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:J. G. pripažinta kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 284 str. 1 d., ir nuteista 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda.M. G. pripažinta kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 284 str. 1 d., ir nuteista 25 MGL (941 Eur) dydžio bauda.Nukentėjusiosios S. S. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl 370 Lt turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiÅ¡kai, jai solidariai priteista iÅ¡ nuteistųjų J.

G. ir M. G. 49,24 Eur turtinės žalos atlyginimo, bei iÅ¡ M. G. priteista 57,92 Eur turtinės žalos atlyginimo.Nukentėjusiosios S. S. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl 12 000 litų neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iÅ¡ dalies, solidariai priteisiant iÅ¡ kaltinamųjų J. G. ir M. G. nukentėjusiajai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Nukentėjusiosios S. S. patirtas 1600,15 Eur atstovavimo iÅ¡laidas, sumokėtas už advokato pagalbÄ , pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir priteista lygiomis dalimis po 800,08 Eur iÅ¡ J.

G. ir M. G. nukentėjusiajai S. S..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :   J. G. ir M. G. nuteistos už tai, kad 2013-03-31, apie 00.05 val., vieÅ¡oje vietoje - naktiniame klube „Pataja“, (duomenys neskelbtini), veikdamos bendrai, prie moterų tualeto, įžūliu elgesiu, kitų klubo lankytojų akivaizdoje, J. G. tyčia sugriebus nukentėjusiajai S. S. deÅ¡inės rankos rieÅ¡Ä , o M. G. kairės rankos rieÅ¡Ä , suko ir tempė nukentėjusiajai rankas, sukeldamos fizinį skausmÄ bei nutraukdamos nukentėjusiajai ant rieÅ¡o buvusiÄ apyrankę, 100 litų vertės, bei tęsdamos nusikalstamÄ veikÄ , 2013-03-31 apie, 00.15 val., vieÅ¡oje vietoje - naktiniame klube „Pataja“, esančiame Å iauliuose(duomenys neskelbtini), veikdamos bendrai, moterų tualeto patalpoje, įžūliu elgesiu, tyčia smogė nukentėjusiajai S. S. po vienÄ kartÄ Ä¯ galvos ir žandikaulio sritį, kairį Å¡onÄ , vienÄ kartÄ kojos keliu įspyrė į kairę Å¡launį, o M.

G. ranka sudavus į veido ir galvos sritį bei vienÄ kartÄ Ä¯spyrus nukentėjusiajai S. S. į sėdmenis, J. G. ir M. G. rankomis sudavė nukentėjusiajai dar po vienÄ smÅ«gį į veido sritį, sukeldamos fizinį skausmÄ , padarydamos nubrozdinimus deÅ¡iniame sėdmenyje, kraujosruvas kairiame Å¡one ir kairėje Å¡launyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taip savo veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Be to, M. G. nuteista už tai, kad, tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , 2013-03-31, apie 00.25 val., vieÅ¡oje vietoje, naktiniame klube „Pataja“, esančiame Å iauliuose, (duomenys neskelbtini), prie baro, įžūliu elgesiu, tyčia nukentėjusiajai S. S. kumščiu sudavė du kartus į veidÄ , rankų nagais subraižė kaklÄ , nuo kaklo nuplėšė vėrinį 100 litų vertės, sugriebė už rankinės ir nuplėšė rankenÄ , padarydama nubrozdinimus krÅ«tinės kairėje pusėje, kakle, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taip savo veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .             Apeliaciniais skundais nuteistosios praÅ¡o panaikinti 2015-02-04 Å iaulių apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-885/2015 dalyje dėl M.

G. ir J. G. nuteisimo pagal LR BK 284 str. 1 d., priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį M. G. ir J. G. atžvilgiu, kadangi nepadaryta nusikalstama veika numatyta LR BK 284 str. 1 d.. Be to, praÅ¡oma nukentėjusiosios S. S. civilinį ieÅ¡kinį atmesti bei atmesti nukentėjusiosios S. S. praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ priteisimo.Apeliančių nuomone, 2015-02-04 Å iaulių apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant materialines ir procesinės teisės normas, todėl turėtų bÅ«ti panaikintas ir baudžiamoji byla M.

G. bei J. G. atžvilgiu nutraukta. Apeliantės pabrėžia, kad iÅ¡vadÄ dėl apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo J. G. ir M. G. atžvilgiu teismas motyvavo pirmiausia analizuodamas apklaustų asmenų parodymų patikimumÄ . Teismas nurodė, kad apklausiant nagrinėjimo teisme dalyvius gauta prieÅ¡taringų duomenų. Tačiau pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios S. S. parodymus ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡ esmės vertino kaip nuoseklius, kadangi juos neva patvirtino liudytojomis apklaustų O.

D. ir N. R. parodymai, o iÅ¡ dalies - liudytojų N. L. ir K. Z. parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai, rėmėsi nukentėjusiosios S. S. pateiktomis nuotraukomis, iÅ¡ kurių matyti, kad prieÅ¡ jÄ buvo naudotas smurtas; specialisto iÅ¡vada Nr. G 444/13(04), specialisto iÅ¡vada Nr. pG 126/13-444/13 (04). Teismas, vertindamas apeliančių J. G. ir M. G. parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jie tarpusavyje sutapo, Å¡iuos parodymus patvirtino liudytojais apklausti apeliančių draugai L.

B. ir D. A., tačiau tarp šių parodymų teismas įžvelgė ir prieštaravimų, kuriuos analizavo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje.Apeliaciniuose skunduose pažymima, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi iš esmės prieštaringais nukentėjusiosios S. S., jos draugių liudytojų O. D., N. R., iš dalies N. L. ir K. Z. parodymais. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad kai kurie nukentėjusiosios S. S., jos pusės liudytojų ir apeliančių J. ir M. G. bei jų pusės liudytojų parodymai yra perfrazuojami, nepateikiami autentiškai taip, kaip jie buvo užfiksuoti teisiamojo posėdžio metu, bei byloje esančiame teismo protokolo garso įraše. Apeliančių teigimu, skundžiamas nuosprendis yra surašytas neobjektyviai.

Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl esminių nukentėjusiosios ir jos pusės liudytojų parodymų prieštaravimų, tuo tarpu apeliančių ir jų pusės liudytojų parodymus neteisingai vertino kaip prieštaringus. Todėl buvo suteikta pirmenybę J. ir M. G. kaltinantiems duomenims, nors jie, kaip nurodoma toliau, yra prieštaringi dėl esminių konflikto aplinkybių. Tuo tarpu nuoseklūs J. ir M. G. parodymai vertinami, kaip iš dalies prieštaringi. Apeliančių nuomone, vertindamas įrodymus, teismas ne tik turi laikytis Baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų taisyklių, bet ir pagrįstai įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, be to, nuspręsti, ar įrodymais galima pagrįsti teismo išvadas, ar jie atmestini.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas bet kokia kaina nuteisti J. ir M. G., selektyviai vertino netgi pačios nukentėjusiosios prieštaringus ir nepatikimus parodymus, rėmėsi tik ta parodymu dalimi, kuri buvo palanki kaltinimui. Teismas visiškai nepasisakė, dėl kokių priežasčių S. S. parodymai, praėjus vis daugiau laiko nuo įvykio nuolatos tikslėjo. Nuteistosios apeliaciniuose skunduose atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, nukentėjusiosios parodymai kiekvienos vėlesnės apklausos metu tapo vis išsamesni.

Ä®prastai baudžiamosios teisės teorijoje pripažįstama, kad liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymai laikytini patikimiausiais, kai jie yra duodami iÅ¡ karto po įvykio arba nuo jo praėjus kuo mažiau laiko, tačiau nagrinėjamu atveju matyti, jog su kiekviena gynybos pastaba bei užduotu kontroliniu klausimu, nukentėjusioji „prisimena" vis daugiau svarbių aplinkybių. Akivaizdu, kad tokie duomenys, jau nekalbant apie tariamos nusikalstamos veikos metu buvusį nukentėjusiosios neblaivumÄ , yra nepatikimi ir jais neturėtų bÅ«ti remiamasi priimant apkaltinamÄ jį teismo nuosprendį.

Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamame nuosprendyje visiškai nepasisakoma dėl S. S. draugių liudytojų O. D., N. R., N. L. ir K. Z. parodymų nesutapimų, nenuoseklumo ir prieštaravimų tarpusavyje.Be to, apeliantės atkreipia dėmesį nukentėjusiosios S. S. draugės liudytojos N. L., kuri pati betarpiškai nematė nei vieno incidento tačiau davė parodymus, kurie yra prieštaraujantys kitų liudytojų parodymams. Būdama Šiaulių miesto policijos pareigūnė N. L. puikiai žinojo, kokius pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus būtina atlikti, tuo atveju, jeigu S. S. atžvilgiu nusikalstami veiksmai iš tiesų buvo atlikti.

Tačiau pati netgi nevažiavo į policijos įstaigÄ , kartu su nukentėjusiÄ jÄ S. S. duoti parodymų. Nebuvo paimti netgi mikrodalelių pėdsakai, nei nuo nukentėjusiosios, nei nuo J. ir M. G. rÅ«bų, kurie galėjo įrodyti buvo ar nebuvo naudota fizinė prievarta, bei prieÅ¡ kÄ iÅ¡ tiesų ji buvo naudota.Skunduose nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies rėmėsi ir liudytojos K. Z. parodymais, tačiau matyti, kad Å¡i liudytoja teisiamojo posėdžio metu nurodė vėl kitokias aplinkybes, kurias jai papasakojo S. S..

Šios liudytojos parodymai taipogi išvestiniai, o tai, kokios būklės liudytoja nurodė buvus S. S., taipogi kelia abejonių. Nei apsaugos darbuotojai, nei apeliantės Justina ir M. G., nei kiti liudytojai nepatvirtino, jog S. S. iš karto po konflikto buvo apsiverkusi, nuo akių jai būtų nubėgęs tušas. Be to, ir pati liudytoja K. Z. parodė, kad jai buvo didelė nuostaba, kad S. S. galėtų būti kieno nors, juo labiau merginų, nuskriausta.Visa tai, nuteistųjų nuomone, rodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi apkaltinamajam nuosprendžiui priimti parankiomis nukentėjusiosios S. S., liudytojų O.

D., N. R., N. L. ir K. Z. parodymų dalimis, Å¡ių parodymų neįvertino visapusiÅ¡kai, analizuojant su kita baudžiamosios bylos medžiaga. Apeliaciniuose skunduose pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė J. G. ir M. G. parodymus kaip prieÅ¡taringus, nors viso baudžiamojo proceso metu bÅ«tent jie iÅ¡liko dėsningi ir nuoseklÅ«s.Be to, J. G. ir M. G. versijÄ apie įvykius vykusius 2013-03-31 nakties metu naktiniame klube „Pataja" nuosekliai patvirtino betarpiÅ¡kai konfliktÄ matęs L.

B. ir D. A.. Be to, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio motyvų, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad „pačių kaltinamųjų parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tarpusavyje sutapo, juos patvirtino liudytojais apklausti jų draugai L. B. ir D. A.. Tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės nustatydamas, kad nuoseklÅ«s apeliančių parodymai sutampa ir su liudytojų parodymais, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo padaryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog J. G. ir M. G. padarė nusikaltimÄ .

PrieÅ¡ingai, ir J. G. ir M. G. pačios buvo užpultos S. S.. Skunduose apeliantės nesutinka su tuo, kaip pirmosios instancijos teismas vertino abiejų Å¡alių elgesį po konflikto. Tai tėra netiesioginiai įrodymai, kuriais galima vadovautis, jeigu jie sujungti į nuosekliÄ loginę grandinę. Apeliančių nuomone, specialisto iÅ¡vada Nr. G 444/13(04), kurioje nurodyti S. S. padaryti sužalojimai, neįrodo, kad jie buvo padaryti bÅ«tent apeliančių J. G. ir M. G. veiksmais. Specialisto iÅ¡vados tėra tik netiesioginis įrodymas, o atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios bei jos draugių liudytojų parodymai yra nepatikimi ir prieÅ¡taringi, specialisto iÅ¡vadose pateikiami medicininiai vertinimai neturi jokios reikÅ¡mingos įrodomosios vertės. Analizuojant Specialisto iÅ¡vadas, galima patvirtinti, kad sužeidimai galėjo kilti dėl kitų asmenų smÅ«gių.

Kaip jau minėta, Å¡ioje byloje nustatyta, kad S. S. minėtÄ 2013-03-31 naktį buvo neblaivi. Liudytojas L. B. parodė, kad ji dėl apsvaigimo, netgi buvo nukritusi ant žemės, tuo metu, kai buvo išėjusi į laukÄ . Å i aplinkybė taipogi galėjo turėti įtakos ant S. S. kÅ«no atsiradusiems sužalojimams. Skunduose pažymėta, kad eilę specialisto iÅ¡vadose nurodytų S. S. sužalojimų iÅ¡ karto po konflikto nematė ne tik pačios S. S. draugės N. R. ir O. D., bet ir kiti baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai.

Kaip antai liudytojas E. B. teisme parodė, kad po konfliktų matė prie naktiniame klube „Pataja" gretimai esančio staliuko piktai nusiteikusiÄ S. S.. Be to, Å is liudytojas nematė, jog ant S. S. veido bÅ«tų kokie nors kÅ«no sužalojimai.Nuteistosios pabrėžia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. In dubio pro reo principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, jas vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai.

Nagrinėjamos bylos kontekste Å¡is principas ypatingai atsiskleidžia vertinant tiek nukentėjusiosios S. S., tiek apeliančių J. G. ir M. G. duotų parodymų patikimumÄ bei vienÄ ir kitÄ versijÄ patvirtinančių liudytojų parodymus. BÅ«tent nukentėjusiosios ir jos draugių buvusių naktiniame klube duoti parodymai kelia abejones visų baudžiamojoje byloje esančių duomenų sistemoje, įskaitant ir Specialisto iÅ¡vados prielaidas, sukelia pagrįstų abejonių dėl J. G. ir M. G. baudžiamosios atsakomybės kilimo, todėl akivaizdu, kad surinkti įrodymai nepagrindžia apeliančių kaltės. BÅ«tent tai lemia, jog baudžiamoji byla J.

G. ir M. G. atžvilgiu turėtų bÅ«ti nutraukta.Nuteistosios ir jų gynėjas praÅ¡o apeliacinius skundus tenkinti.Prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovas praÅ¡o skundus atmesti. Apeliaciniai skundai tenkinami. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį netinkamai įvertino įrodymus ir nepagrįstai J. G. ir M. G. atžvilgiu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Todėl Å iaulių apylinkės teismo 2015-02-04 nuosprendis, kuriuo J.

G. pripažinta kalta ir nuteista pagal LR BK 284 str. 1 d. ir M. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal LR BK 284 str. 1 d., naikintinas ir priimtinas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis (LR BPK 329 str. 1 p.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymas (LR BPK 305 str.) numato, kad teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie  vertinami pagal teisėjų vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 punkte teismams iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbus ir in dubio pro reo principas, reiÅ¡kiantis tai, kad jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiÅ¡kinti kaltinamojo naudai.

Å io principo svarbÄ ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jis įtvirtintas ir minėto Senato nutarimo 3.1.8 punkte, kuriame nustatyta, jog abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas M. G. ir J. G. pripažindamas kaltomis, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d., rėmėsi ne tiesioginiais įvykio dalyvių parodymais (juos teismas pripažino prieÅ¡taringais ir nepatikimais), o tuo, kaip abi Å¡alys elgėsi po įvykusio konflikto.

Pirmosios instancijos teismo nuomone, tai, kad nukentėjusioji S. S. po konflikto buvo susijaudinusi, apsiverkusi, bandė ieÅ¡koti jÄ sumuÅ¡usių merginų, apsauginio, aiÅ¡kintis situacijÄ , iÅ¡kvietė policijÄ , pati rinko įrodymus patvirtina faktÄ , kad ji Å¡iame konflikte buvo nukentėjusioji Å¡alis. Tuo tarpu tai, kad M. G. ir J. G., nors ir buvo susijaudinusios dėl konflikto, tačiau jo nesureikÅ¡mino, nesiskundė, toliau dėl sumuÅ¡imų niekur nesikreipė, pirmosios instancijos teismo nuomone, patvirtina, kad jos minėtame konflikte nukentėjusiomis nesijautė.

Kolegijos nuomone, Å¡ios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra neteisingos, pagrįstos prielaidomis, prieÅ¡tarauja objektyviems bylos duomenims. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka buvo atliktas įrodymų tyrimas, buvo apklaustos nuteistosios, nukentėjusioji, liudytojai, iÅ¡tirta kita bylos medžiaga. Ä®vertinus surinktus įrodymus, byloje nustatyta, kad 2013-03-31 apie 00.05 val. vieÅ¡oje vietoje - naktiniame klube „Pataja“, esančiame Å iauliuose, (duomenys neskelbtini), prie moterų tualeto įvyko konfliktas tarp S. S. ir Justinos bei M.

G.. Ä®vykyje dalyvavo ir jį matė O. D., N. R., L. B. ir D. A.. Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal LR BK 284 str. 1 d. taikoma asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Taikant Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje, kad dėl jo veiksmų (pasireiÅ¡kusių bent vienu iÅ¡ įstatymo dispozicijoje nurodytu bÅ«du) kilo neigiami padariniai, t. y. realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.

VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių siektų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet ir vertinant iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, priežastis ir aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ .

Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011 ir kt.).

             Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinus Å¡ioje byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad M. G. ir J. G. veiksmuose nėra minėtos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., požymių.             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu apklausta J. G. parodė, kad kartu su seserimi M. 2013-03-30 apie 23.30 val. nuvyko į klubÄ â€žPataja“. Apie 24 val. ji su seserimi užsinorėjo į tualetÄ . Belaukiant eilėje prie tualeto koridoriuje sutiko pažįstamus L.

B. ir D. A.. Pradėjo su jais Å¡nekėtis. Tada iÅ¡ salės atėjo nepažįstama Å¡viesiaplaukė mergina su ryÅ¡kia žalia suknele, tai buvo S. S., prasibrovė pro juos ir atsistojo priekyje jų. J. G. suprato, kad prie vienos iÅ¡ laukiančių merginų. Ji S. S. pasakė, kad eilės galas ne čia, tačiau S. S. atsakė: „Eik nachui, man draugė užėmė eilę“. J. G. su seserimi pasakė, kad taip negražu kalbėti, tada ji joms parodė vidurinį pirÅ¡tÄ . J. G. parodė tokį pat gestÄ atgal, tarsi klausdama, kÄ tai reiÅ¡kia, tada S. S. trenkė vienÄ kartÄ per deÅ¡inę rankÄ Ä¯ pirÅ¡tÄ , ir vienÄ kartÄ J.

G. per kairį skruostÄ . Sesuo, pamačiusi, kad jÄ atakuoja, bandydama jas iÅ¡skirti atsistojo prieÅ¡ jas, kad fizinis puolimas baigtųsi. Tada S. S. puolė sesę. Sesuo veidÄ užsidengė savo rankine, tada ir buvo nuplėšta rankena. D. A. stovėjo arčiau J. ir M. ir užstojo sesę, jÄ iÅ¡sitempė iÅ¡ koridoriaus. Kadangi S. S. toliau ėjo link J., įsikiÅ¡o L. B., ir taip gavosi, kad ji pasistÅ«mėjo ir taip atsidÅ«rė tualeto patalpoje. Kur nuėjo S. S. – į rÅ«komÄ jį ar dar kažkur, J.

G. nematė. Tualeto patalpoje nebuvo nei O. D., nei N. R., ten buvo tik viena jauna mergina, juodais ilgais plaukais. L. B. stovėjo tarpduryje ir prilaikė duris, nes durys buvo su automatiniu durų pritraukėju. J. G. ten bebÅ«nant, į tualeto patalpÄ Ä¯bėgo S. S., kuri be žodžių abiejų rankų kumščiais trenkė jai į veidÄ , nuo smÅ«gio ji galva atsitrenkė į tualeto kabinoje esančiÄ medinę pertvarÄ ir dar alkÅ«ne trenkėsi į sienÄ . Tualeto patalpoje buvusi mergina pradėjo Å¡aukti ir ketino stoti į tarpÄ tarp jų su Sandra, tada L.

B. iÅ¡tempė S. S., bet Å¡i vis tiek dar sugebėjo J. G. įspirti į deÅ¡inės kojos Å¡launį virÅ¡ kelio. Po to S. S. vėl pasiÅ¡alino iÅ¡ tualeto patalpos, o J. G. dar ten liko su ta kita mergina. Po kelių akimirkų J. G. išėjo iÅ¡ tualeto patalpos ir nuėjo į lauko terasÄ , kur stovėjo L. B.. Su juo persimetė pora žodžių apie tai, kas įvyko. Neužilgo prie jų priėjo S. S. ir kreipėsi konkrečiai į L. B., manydama, kad jis yra apsaugos darbuotojas ir jÄ apgynė, ji klausė jo, kur ta mergina.

Nors J. G. stovėjo Å¡alia, tačiau S. S. jos neatpažino. L. B. atsakius, kad jis ne apsaugos darbuotojas ir kad ji nuo jo atstotų, S. S. nuėjo. Tuomet J. G. su L. B. nuėjo į salę prie L. B. staliuko, kur jau sėdėjo sesuo M. G. su D. A.. Kadangi iÅ¡ S. S. patirti smÅ«giai nebuvo tokie, kad pasileistų kraujas, ar bÅ«tų praradus sÄ monę, nusprendė nieko nedaryti. Jiems besėdint, pamatė, kaip kažkokia moteris stovi prie M. G., kažkÄ jai sako, gestikuliuoja. J. G. priėjo su ja pakalbėti.

Ta moteris liepė J. G. prisistatyti, pasakyti savo vardÄ , pavardę, moteris pasisakė esanti policijos pareigÅ«nė ir parodė į netoli esantį staliukÄ . J. G. jai atsakė, kad jos ten nebuvo, kad žino, kaip viskas vyko. Moteris reikalavo atsipraÅ¡yti S. S.. Å iai atsisakius, pažadėjo sugadinti jiems vakarÄ ir dar keletÄ kartų buvo priėjusi prie jų staliuko. Dėl to ji buvo ir filmuojama. Po to nebekreipė į juos dėmesio, toliau sėdėjo prie staliuko. Vėliau J. G. matė, kaip S. S. ir N. L. kažkÄ aiÅ¡kino apsaugos darbuotojui.

Tada ji apsaugos darbuotojui paaiÅ¡kino, kad yra blaivi ir nesupranta, kas čia vyksta. Apsaugos darbuotojui net nereikėjo nieko aiÅ¡kinti, jis iÅ¡ situacijos, iÅ¡ aplinkos suprato, kaip kas yra, ir jai pasakė, kad jeigu tos merginos dar prieis prie J. G., kad praneÅ¡tų apsaugai ir jos bus iÅ¡varytos iÅ¡ klubo. N. L. dar kartÄ buvo priėjusi pasakyti, kad iÅ¡kvietė policijÄ . Dar kurį laikÄ pasėdėję, J. G. su L. B. sugalvojo iÅ¡eiti į laukÄ . Einant koridoriumi link išėjimo, ten stovėjo S. S. su O.

D. ir S. S. užstojo praėjimÄ koja, nemandagiai paklausdama, kur jie eina. Jiems bekalbant, į klubÄ Ä¯Ä—jo policijos pareigÅ«nai. Atvykus policijos pareigÅ«nams, S. S. atsisakė važiuoti su J. G. vienu automobiliu, kol visi laukė kieme, S. S. buvo nukritusi ant žemės. J. G. parodė, kad S. S. netrenkė, jai nesudavė ir M. G.. J. G. teigia nežinanti, kas sužalojo S. S..J. G. paaiÅ¡kino, kad konflikto metu jai buvo padaryti sužalojimai – mėlynė ant deÅ¡inės kojos Å¡launies virÅ¡ kelio, nubrozdinta deÅ¡inės rankos alkÅ«nė su mėlyne ir padraskymai ant nosies, taip pat skaudėjo galvÄ , žandus.

Mėlynė ant Å¡launies atsirado nuo spyrio kulniuku, o kai jai sudavė į veidÄ du kartus, ji griÅ«dama atsitrenkė alkÅ«ne į sienÄ . Bet dėl to niekur nesikreipė. Tyrėjui apklausiama paminėjo apie sužalojimus ir apie tai, kad jai irgi buvo nutraukta grandinėlė.              AnalogiÅ¡kus parodymus J. G. davė ir pirmosios instancijos teisme, ir ikiteisminio tyrimo metu.             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu apklausta M. G. parodė, kad kartu su seserimi J. 2013-03-30 apie 23.30 val. nuvyko į klubÄ â€žPataja“.

Prireikus nueiti į tualetÄ , jos abi atsistojo į eilę. Koridoriuje sutiko pažįstamus L. B. ir D. A., susitarė, kad jie jų palauks. Jiems visiems besiÅ¡nekant, pro visÄ eilę prasibrovė Å¡viesiaplaukė moteris, t. y. S. S., ir atsistojo priekyje. Ji buvo akivaizdžiai neblaivi, svirduliavo, buvo perdėtai linksmai nusiteikusi. M. sesuo atsiprašė ir pasakė, kad eilės galas ne čia. Moteris pradėjo plÅ«stis necenzÅ«riniais žodžiais parodė vidurinį pirÅ¡tÄ . Sesuo jai irgi parodė tÄ patį gestÄ , klausdama, kas čia, tada S. S. trenkė seseriai per tÄ rankÄ ir veidÄ .

M. puolė į vidurį tarp jų, bandydama jÄ nustumti, tada ji M. trenkė į veidÄ ir spyrė į deÅ¡inę kojÄ Å¾emiau kelio. Rankoje M. G. turėjo rankinę, bandė ja nustumti S. S., tada ji čiupo už rankinės rankenos ir jÄ Ä¯plėšė. Tuomet į tarpÄ puolė D. A., jis savo kÅ«nu užstojo M. G.. S. S. toliau nenurimo, puolė link sesers, L. B. užstojo seserį. D. A. M. G. nusivedė į salę prie savo staliuko, kur sėdėjo E. B. su žmona, jie M. G. paklausė, kas atsitiko.

M. G. paprašė D., kad jis pažiÅ«rėtų, kaip jos sesuo, nes ji su L. B. pasiliko prie tualeto. D. A. grįžo po kelių minučių, pasakė, jog sesuo su L. B. tuoj ateis. Po kurio laiko atėjo sesuo su L. B., sesuo papasakojo, kad jÄ vėl puolė. Vaikinai pasiÅ«lė nekreipti dėmesio, galiausiai buvo nuspręsta nesigadinti vakaro ir pabandyti tÄ Ä¯vykį pamirÅ¡ti.M. G. teigia, kad nei ji, nei jai matant sesuo negalėjo S. S. sužaloti. S. S. buvo konfliktiÅ¡kai nusiteikusi, gal ji dar kÄ nors buvo užpuolusi ar susipeÅ¡usi, o gal pati taip pasidarė.

M. G. paaiÅ¡kino, kad jos sužaloti negalėjo, nes, kai ji bandė jÄ atstumti, labai greitai jų tarpe atsirado D. A.. Ji tik stÅ«mė S. S. nuo savęs, laikydama rankoje rankinę ties veidu. M. G. teigia, kad tuo metu negalėjo nutraukti S. S. grandinėlės, nes jos rankose buvo rankinė, o rankine taip jos sužaloti negalėjo.M. G. paaiÅ¡kino, kad įvykio metu jai pačiai buvo padaryti sužalojimai, kad buvo pateikę nuotraukas prokurorei. Jai buvo mėlynė ant deÅ¡inės kojos žemiau kelio. M.

G. parodė, kad prie baro nebuvo jokio susidÅ«rimo su S. S., nes ji sėdėjo prie staliuko. S. S. ji matė tik prie tualetų ir vėliau prie staliuko, nes jų staliukai buvo vienas Å¡alia kito.             Liudytojas D. A. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu parodė, kad jis su L. B. atvyko į klubÄ "Pataja", kur atsitiktinai sutiko M. ir J. G., laukiančias eilėje prie tualeto. PrieÅ¡ais jas užlindo nukentėjusioji S. S.. Tuomet J. pasakė, kad eilės galas yra ne čia.

Nukentėjusioji buvo iÅ¡gėrusi, agresyviai nusiteikusi ir sudavė J. per veidÄ . Tada M. įlindo tarp jų ir jai buvo suduota ir įspirta. Tarp jų trijų įvyko žodinis konfliktas. M. buvo sutrikusi, todėl jis paėmė jÄ už rankos ir nusivedė prie staliuko, prie kurio sėdėjo L. draugas. J. pasiliko su L. B., po kelių minučių jie parėjo. Liudytojas parodė, kad iÅ¡ nuteistųjų pusės nebuvo jokių smurtinių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , tik trumpas žodinis konfliktas.

Jokių sužalojimų ant nukentėjusiosios veido ar kaklo jis nepastebėjo.              AnalogiÅ¡kus parodymus Å¡is liudytojas davė ir pirmosios instancijos teisme.              Liudytojas L. B. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu parodė, kad 2013-03-30 atvyko su D. A. savo automobiliu į „Pataja“ klubÄ , kur prie tualeto sutiko J. ir M. G.. Jiems besiÅ¡nekant, atėjo nukentėjusioji ir akivaizdžiai atsistojo į eilės priekį. Kažkuri iÅ¡ nuteistųjų pasakė, kad eilės galas yra ne čia.

Dėl to nukentėjusioji panaudojo necenzÅ«rinius žodžius, parodė nepadorų ženklÄ ir trenkė J. per rankas, o tada į veidÄ . Tuomet jos sesuo stojo į tarpÄ , tada trenkė ir seseriai. D. A. jas atskyrė, o L. B. tuo metu buvo jam už nugaros. Tada ir jis stojo tarp tų dviejų merginų, pasakė S. S., kad taip yra nesielgiama. TÄ akimirkÄ konfliktas ir baigėsi, o J. paprašė, kad jis jos prie tualeto palauktų, nes bijojo S. S.. Belaukiant J. prie tualeto, į tualetÄ grįžo S. S. ir vėl įvyko konfliktas.

M. tuo metu nebuvo, nes ji buvo išėjusi su D. A.. Liudytojas parodė, kad jis laikė tualeto duris, kad Å¡ios neužsidarytų, ir matė, kaip S. S. trenkė keletÄ kartų į veidÄ J.. Tuomet jis stojo jų skirti. Tualete buvo dar viena mergina. IÅ¡skyręs merginas, jis nukentėjusiajai pasakė, kad taip elgtis negalima, nes ji buvo akivaizdžiai padauginus alkoholio. J. verkė. Po kiek laiko jis susitiko rÅ«komajame su S. S., kuri jo paklausė, ar jis apsauginis. Å alia stovinčios J. ji nepažino. Liudytojas patvirtino, kad matė visÄ konfliktÄ , vykusį tualete, nes specialiai laukė J..

Kai sugrįžo prie savo staliuko, ten sėdėjo M., netoliese prie kito staliuko sėdėjo ir nukentėjusioji. Liudytojas parodė, kad jis sėdėdamas prie staliuko pradėjo filmuoti telefonu, nes buvo nuolatinis terorizavimas iÅ¡ nukentėjusiosios draugių pusės. Filmavo ateinančius asmenis, iÅ¡ pradžių nukentėjusiosios draugę pareigÅ«nę, vėliau – nukentėjusiÄ jÄ . Ä®raÅ¡Ä vėliau pateikė pareigÅ«nams. Liudytojas teigė nematęs, kad nukentėjusioji ar nuteistosios bÅ«tų buvusios sužalotos.

Analogiškus parodymus šis liudytojas davė ir pirmosios instancijos teisme.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu apklausta nukentėjusioji S. S. paaiškino, kad 2013-03-31 klube „Pataja“, (duomenys neskelbtini) Šiauliuose ji su draugėmis šventė savo gimtadienį. O. su N. nuėjo parūkyti, o ji pasiliko prie staliuko. Pasėdėjus 10-15 minučių, ji apsigalvojo ir nuėjo ieškoti O.. Prie tualetų pamatė O. ir nuėjo tiesiai prie jos, pradėjo su ja šnekėtis. Tuomet išgirdo, kad kažkas pasakė, kad eilės galas ne čia.

Ji bandė juokais sakyti: „KÄ Äia, mergaitės, nusiÅ¡nekate“, bet prasidėjo žodžiai: „Žiurke, eik į galÄ â€œ. Ji stengėsi į tokius pasakymus nekreipti dėmesio, tik pasakė, kad neberėkautų. Tada prasidėjo: „Kas tu čia tokia esi, žiurke, valkata, ubage“, ir taip toliau. Ji į tai nereagavo ir stengėsi atsiriboti. Tada J. pradėjo jÄ tampyti už rankos. Jos tada jau stovėjo prie pat durų, S. S. bandė iÅ¡laisvinti savo rankÄ , gal jos rankÄ pasukti, jos atsidÅ«rė tarpduryje, M. jÄ paėmė už kitos rankos, ir įvyko toks pasistumdymas.

O. stovėjo S. S. iÅ¡ vienos pusės, N. – iÅ¡ kitos pusės, jos jas iÅ¡skyrė. O kadangi merginos toliau nenusiramino, O. pastatė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ priekį ir kartu su ja įėjo į tualetÄ . Tualete susitvarkė ir jau viskÄ pamirÅ¡usi išėjo, O. liko kabinoje. N. buvo kitoje tualeto kabinoje, o J. G. stovėjo tarpduryje ir pradėjo į jÄ smÅ«giuoti. S. S. bandė pagauti jos rankas, tačiau tuomet prisijungė M., irgi sudavė kelis smÅ«gius. Priėjo L. B., greitai apglėbė S. S. per pečius, S. S. vėl gavo kelis smÅ«gius, tada jis jas iÅ¡sivedė, o nukentėjusioji liko stovėti toje patalpoje.

Tuomet iÅ¡ tualeto išėjo N..Nukentėjusioji teigia tuo metu buvo sutrikusi, ir net pati nebegalėjo ieÅ¡koti apyrankės, todėl prašė N., kad ji man padėtų apyrankę surasti. Jos ieÅ¡kojo prie durų ir koridoriuje, N. ieÅ¡kojo toliau, o S. S. nuėjo prie staliuko. Beeidama link staliuko, pamatė į jÄ skriejantį kumÅ¡tį, pamatė M. G. ir pajuto skausmÄ . Nukentėjusioji iÅ¡ pradžių pamanė, kad jai nagais subraižė kaklÄ , bet ten buvo jos vėrinys, juo jai subraižė kaklÄ .

Tada vėl pajuto smÅ«gį ir po to jai jau buvo labai didelis Å¡okas, ji tik susirinko savo daiktus, priėjo prie N., kuri buvo už dviejų žingsnių nuo. N. pasakė, kad nieko nematė, nes ieÅ¡kojo jos grandinėlės, tada ji kažkÄ susitiko ir pradėjo Å¡nekėtis. Tuo metu iÅ¡ tualeto išėjo O. ir paklausė, kas nutiko. Nukentėjusioji jai pasakė, kad jÄ muÅ¡a tos merginos, kurios buvo tualete, pasakė, kad jas bandė iÅ¡skirti kažkoks apsauginis, O. pasiÅ«lė eiti paieÅ¡koti to apsauginio.

S. S. įėjo į rÅ«komojo patalpÄ , tačiau tų merginų nebuvo įsidėmėjusi, nes matė tik kelias akimirkas. Priėjo prie baro, pradėjo kalbėtis su L. B. ir matė, kad ta mergina stovėjo Å¡alia jo. L. B. jai pasakė, kad jis ne apsauginis, kad eitų ieÅ¡koti apsauginio, ir tada jos su O. grįžo prie staliuko. Nuteistųjų staliukas buvo prie pat išėjimo, todėl pro jas reikėdavo praeiti. Nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad policijÄ iÅ¡kvietė jos draugė N. L., nes pati nukentėjusioji buvo Å¡oko bÅ«senoje.

S. S. parodė, kad jai buvo suduota į nosį, bet ji nelūžo, todėl tai nebuvo užfiksuota kaip sužalojimas. Specialistas net nefiksavo mažų mėlynių, sakė, kad tai ne sužalojimai. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu apklausta liudytoja O. D. parodė, kad 2013-03-31 su merginomis atėjo į klubÄ â€žPataja“, atsisėdo prie staliuko. Po maždaug 15 minučių su drauge N., išėjo parÅ«kyti į rÅ«komÄ jį. Išėjusios iÅ¡ rÅ«komojo nusprendė nueiti į tualetÄ ir atsistojo į eilę.

Po kiek laiko prie jų priėjo S. S.. Už jų stovėjusi J. G. pasakė, kad čia ne eilės galas, kad S. S. eitų į eilės galÄ . Ä®vyko apsižodžiavimas, susistumdymas, pasitampymas. J. G. pirma pastÅ«mė S. S., ji pirma ėmėsi veiksmų, ji čiupo S. S. rankomis. Tada jos su N. puolė į vidurį iÅ¡skirti, o kai tualete atsilaisvino kabina, jos su S. kartu įėjome į kabinÄ . Jai su S. S. įėjus į tualetÄ , po kiek laiko pirma išėjo Sandra. Tuomet ji iÅ¡girdo bildesius ir Sandros aimanas.

Ji išėjo dar po minutės ar dviejų dviejų, bet jau nieko nematė. Išėjusi pamatė iÅ¡sigandusiÄ S., ji verkė, buvo Å¡oko bÅ«senos, pasakė, kad jÄ sumušė J. G.. Tačiau Å¡ios nebuvo matyti. Tada S. nuėjo į rÅ«komÄ jį ieÅ¡koti apsauginio, bet ten jo nerado ir jos grįžo prie staliuko. Grįžusios viskÄ papasakojo N.. Po kiek laiko jos pamatė, kad tos merginos sėdi prie Å¡alia esančio staliuko, pasakė apie tai N. L.. N. nuėjo prie tų merginų, su jomis pakalbėjo, grįžo atgal ir pasakė, kad jos yra „mandros“ ir kad ji kviečia policijÄ .

Tai, kad sugadinti S. S. papuošalai, liudytoja pamatė išėjusi iš tualeto. Buvo nutraukta apyrankė, lyg ir rankinuko grandinėlė. Liudytojos nuomone, Liudytoja patvirtino, kad ji nematė, kad kas nors būtų mušęs S. S., nematė, kad koks nors vyriškis laikytų S. S.. Ji patvirtino, kad susistumdymo metu jokie smūgiai nebuvo suduoti. Tai, kad S. buvo sumušta J. G. prie tualeto, o M. G. – prie baro jai pasakiusi pati nukentėjusioji, o pati liudytoja to nematė. Prie baro konflikto liudytoja nematė.

Be susistumdymo prie tualeto, ji nematė, kad bare dar kas nors kur nors muÅ¡tų S. S.. Ji matė, kad J. G. stumdėsi su S. S.. M. G. nedalyvavo, nematė, kad ji suduotų S. S., kÄ nors jai sakytų ar nutrauktų papuoÅ¡alus. S. nepasakojo, kad M. G. jai kÄ nors bÅ«tų padariusi.             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu apklausta liudytoja N. L. parodė, kad 2013-03-30, apie 22.30 val., ji, nukentėjusioji S. S., O. D., N. ir K. klube „Pataja“ Å¡ventė S. S. gimtadienį.

Ä®vykio, kurio metu buvo sumuÅ¡ta S. S. ji nematė, tik užfiksavo tai, kad S. S. ateina apsiverkusi ir rankose laiko kaklo papuoÅ¡alÄ , ji sakė, kad prie tualeto ar tualete jÄ sumušė dvi merginos. Ji įsidėmėjo, kad prie tualeto, nes, kai vėliau ji klausė O. D. apie Å¡itÄ Ä¯vykį, Å¡i pasakė, kad tas paneles atpažintų, nes buvo įvykęs kažkoks konfliktas prie tualeto. Koks tas konfliktas, ji neklausė. S. S. buvo susijaudinusi, susinervinusi, verkė. O. D. pirma pastebėjo, kad tos panelės sėdi Å¡alia jų ir S. S. jas atpažino.

Tada N. L. prisėdo prie jų stalelio ir paklausė, kaip čia viskas įvyko, pasakė, kad atsipraÅ¡ytų S. S., bet viena iÅ¡ jų man pasakė: „Dink iÅ¡ čia, žiurke“, tada ji nuėjo ieÅ¡koti apsauginio.Po to ji iÅ¡kvietė policijÄ ir nuėjo pas apsaugos darbuotojus, kad, kol atvyks policija, tos panelės nepasiÅ¡alintų. Ji pati tÄ vakarÄ Ä¯ policijÄ nevažiavo, parodymų nedavė. Kai iÅ¡kvietė policijÄ , ji ilgai neatvažiavo, todėl kvietė du kartus. Liudytoja paaiÅ¡kino, kad dirba tyrėja, jos darbo stažas 10 metų.

Apie Å¡itÄ bylÄ su jokiu policijos pareigÅ«nu nekalbėjo. Ji parodė, kad nebuvo įėjusi į tyrėjo T. L. kabinetÄ naktinio klubo „Pataja“ apsaugos darbuotojo M. Ž. apklausos metu.             IÅ¡samiai įvertinus surinktus įrodymus teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios S. S. parodymų, apie tai, kad jÄ sužalojo J. G. ir M. G., užpuldamos jÄ klube „Pataja“, vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad įvykio vietoje tuo pačiu metu buvo ir kitų asmenų – tiesioginių įvykio liudininkų, tačiau nei vienas jų iki galo nepatvirtino nukentėjusiosios pateiktos įvykio versijos.

             Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie tai, kad nukentėjusiosios parodymai, duoti Å¡ios bylos ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu, buvo nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s. Pažymėtina, kad pirmųjų apklausų metu nukentėjusiosios pateikti duomenys apie įvykį, kurio metu ji nukentėjo, nebuvo iÅ¡samÅ«s, stigo konkretumo, detalumo. Tačiau vėlesnių apklausų metu nukentėjusioji pateikė vis tikslesnius duomenis apie jÄ sužalojusių asmenų veiksmus.

Kolegijos nuomone, tai verčia abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu, todėl nukentėjusiosios versijos patvirtimui ir nuteistųjų neginčijamos kaltės pagrindimui reikalingi kiti objektyvūs įrodymai.              Tuo tarpu M. G. ir J. G. parodymai visose šios bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme stadijose buvo vienodai išsamūs ir nuoseklūs. Tai, beje, patvirtino nuosprendyje ir pirmosios instancijos teismas. Be to, nuteistųjų parodymus patvirtino tiesioginiai įvykio liudytojai D.

A. ir L. B..              Liudytojai L. B. ir D. A. parodė, kad konfliktÄ pradėjo pati nukentėjusioji, o nuteistosios jokių smurtinių veiksmų jos atžvilgiu neatliko. Å ių liudytojų parodymai yra nuoseklÅ«s visose Å¡ios bylos tyrimo bei nagrinėjimo stadijose, patvirtina vieni kitus bei svarbias aplinkybes, jais netikėti nėra pagrindo. Todėl kolegija vadovaujasi jais kaip įrodymais, paneigiančiais J. G. ir M. G. kaltę. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad dėl Å¡ių liudytojų parodymuose esančių tam tikrų prieÅ¡taravimų jie laikytini nepatikimais.

Atlikus minėtų parodymų analizę matyti, kad jie pilnai sutampa esminėse įvykio aplinkybėse ir detalėse, t. y. tame, kas pradėjo konfliktÄ , kas ir kokius smurtinius veiksmus atliko, abu liudytojai analogiÅ¡kai nuosekliai nurodė visÄ Ä¯vykio eigÄ .              Tuo tarpu nukentėjusiosios S. S. parodymų dėl jos atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų iÅ¡ M. G. ir J. G. pusės nuosekliai nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Konflikto pradžiÄ mačiusi nukentėjusiosios draugė O.

D. patvirtino nemačiusi, kad jos akivaizdoje kas nors sumušė S. S.. BÅ«dama tualeto kabinoje ji girdėjo tik grumtynių garsus, tačiau pačių grumtynių nematė, todėl negali patvirtinti nukentėjusiosios versijos. AnalogiÅ¡kas aplinkybes nurodė ir N. R., pirmosios instancijos teismo metu apklausus jÄ liudytoja. Kita liudytoja apklausta S. S. draugė N. L. tiesiogiai įvykio taip pat nematė ir paaiÅ¡kino tik tai, kÄ iÅ¡girdo iÅ¡ nukentėjusiosios, todėl remtis jos parodymais, grindžiant nuteistųjų kaltę taip pat nėra pagrindo.

Kolegijos nuomone, minėtų liudytojų parodymais negalima neginčijamai grįsti nuteistųjų kaltės, kadangi nei vienas jų nebuvo įvykio tiesioginis liudytojas, o apie įvykį paaiÅ¡kino taip, kaip apie jį papasakojo pati nukentėjusioji.              Pažymėtina, kad nukentėjusiosios parodymus apie įvykio eigÄ iÅ¡ dalies paneigia kitų liudytojų parodymai. S. S. nurodė, kad išėjus ir tualeto kabinos jÄ užpuolė J. G. ir M. G.. Tačiau tokia įvykio eiga negalima, nes M.

G. dar konflikto pradžioje kartu su D. A. paliko įvykio vietÄ ir nuėjo prie staliuko, prie kurio sėdėjo E. B. ir E. B.. Be to, niekas nepatvirtino nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių apie tai, kad M. G. jÄ dar sumušė prie baro. Liudytoja N. L. paaiÅ¡kino, kad S. S. skundėsi, jog jÄ sumušė prie tualeto ar tualete ir neminėjo, kad ji dar buvo sumuÅ¡ta prie baro.              Kolegija pritaria nuteistųjų apeliacinio skundo argumentams apie tai, kad specialisto iÅ¡vada dėl S. S. padarytų sužalojimų nėra ir negali bÅ«ti nuteistųjų kaltę patvirtinantis įrodymas.

Ä®vykio metu naktiniame klube „Pataja“ buvo daug žmonių, todėl neatmetama galimybė, kad S. S. galėjo konfliktuoti ir su kitais asmenimis. Nors iÅ¡ specialisto iÅ¡vados bei nukentėjusiosios S. S. pateiktų nuotraukų matyti, kad prieÅ¡ jÄ buvo naudotas fizinis smurtas, o specialisto iÅ¡vadoje nurodytas sužalojimų pobÅ«dis bei mastas patvirtina nukentėjusiosios parodymuose nurodytų sužalojimų lokalizacijÄ ir kiekį, tačiau tai neginčijamai nepatvirtina J. G. ir M. G. dalyvavimo Å¡ių sužalojimų padaryme.

Kolegijos nuomone, tokia specialisto išvada nepašalina prieštaravimų tarp nukentėjusiosios, nuteistųjų bei kitų liudytojų parodymų, nepašalina abejonių dėl M. G. ir J. G. kaltės. Vadovaujantis in dubio pro reo principu, ši abejonė aiškinama kaltinamųjų naudai. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir dėl kitų nuteistosioms inkriminuotų nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., požymių. Nors konfliktas įvyko viešoje vietoje – klube „Pataja“, tačiau vien konflikto vietos viešumas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kilusio konflikto esmė buvo asmeninio pobūdžio.

Nors šį asmeninį konfliktÄ galėjo matyti neapibrėžtas skaičius paÅ¡alinių asmenų, tačiau byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, kad dėl jo buvo sutrikdyta klubo veikla, kad paÅ¡aliniai asmenys pasijuto pažeminti ar Å¡okiruoti. Ä®vykio metu klube dirbę apsaugos darbuotojai R. V. ir M. Ž., kurių pareiga užtikrinti tvarkÄ vakaro metu, apklausti liudytojais paaiÅ¡kino, kad jokio konflikto nepastebėjo ir nematė. IÅ¡ jų paaiÅ¡kinimų matyti, kad dėl kilusio konflikto vakaro eiga nebuvo sutrikdyta.

Ä®vykio aplinkybių nematė ir jokie kiti asmenys. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tai, jog neva dėl konflikto merginos, laukusios eilėje prie tualeto, iÅ¡siskirstė, yra pagrindas teigti, jog buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka ir rimtis. IÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ ir nuteistųjų M. G. ir J. G. apeliacinių skundų argumentus, iÅ¡tyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, kad M.

G. ir J. G. padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ bei sužalojo S. S., todėl jos iÅ¡teisintinos. Esant neįrodytai M. G. ir J. G. kaltei dėl S. S. sužalojimo, nukentėjusiosios pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys bei praÅ¡ymas priteisti atstovavimo iÅ¡laidas atmestini (LR BPK 115 str. 3 d. 1 p.).Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 d. 1 p., n u s p r e n d ž i a :            Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-04 nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:

M. G. ir J. G. pagal LR BK 284 str. 1 d. iÅ¡teisinti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamosios padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .S. S. civilinį ieÅ¡kinį bei praÅ¡ymÄ priteisti atstovavimo iÅ¡laidas atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                           Boleslovas Kalainis Teisėjai                                                                                                         Vidmantas Mylė                                                                                                                     Virginija Žindulienė