2025-10-08 Nr. AB-16263-3-64-3-02006-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1170-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02006-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos (toliau – ir atsakovas, Prezidento kanceliarija) 2025 m. sausio 22 d. raštą Nr. (1D-3633)-2D-335 (toliau – ir Raštas), įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo bei tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą).

Teismas iš teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) duomenų nustatė, kad pareiškėjas į Regionų administracinį teismą kreipėsi su skundu, prašydamas panaikinti tą patį Raštą ir identiškus reikalavimus reiškė ne vienoje administracinėje byloje, kuriose teismas pareiškėjo skundus atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-501-552/2025, išnagrinėjęs pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI2-10291-428/2025 pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmetė, o Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje nurodė, kad iš Rašto turinio akivaizdžiai matyti, jog jis yra informacinio pobūdžio, jame pateikta bendro pobūdžio informacija apie valstybės institucijų ir konkrečiai Lietuvos Respublikos Prezidento kompetenciją nagrinėjant ir vertinant savivaldybių veiklos teisėtumą, pareiškėjui nurodyti kitų institucijų įgaliojimai šioje srityje, tuo paaiškinant pareiškėjui, kaip jis gali ginti savo galimai pažeistas teises ar teisėtus interesus, tačiau nesuformuluota jokių privalomo pobūdžio patvarkymų, tiesiogiai liečiančių pareiškėjo teisinį statusą bei sukeliančių jam teisines pasekmes, todėl pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė neturintis teisinio pagrindo kitaip vertinti pareiškėjo teisės kreiptis į teismą su skundu dėl Rašto panaikinimo nei vertino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pareiškėjui dar kartą išaiškinta, kad ginčijamas Raštas yra informacinio pobūdžio, kuris pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pareiškėjo skundą dėl Rašto panaikinimo atsisakius priimti, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, atsisakyta priimti ir išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundą nagrinėti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui; kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo; pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, susiję su asmens teise kreiptis į teismą neatitinka faktinės tikrovės. Pareiškėjas taip pat prašo priimti atskirąją nutartį ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisėjų garbės teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kad pareiškėjo siekiamas ginčyti Prezidento kanceliarijos Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikrus faktus, priimti atskirąją nutartį.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo siekiamo ginčyti Prezidento kanceliarijos Rašto turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Rašte pateikta bendro pobūdžio informacija apie valstybės institucijų kompetenciją nagrinėjant ir vertinant savivaldybių veiklos teisėtumą, pareiškėjui nurodyti kitų institucijų įgaliojimai šioje srityje, tuo paaiškinant pareiškėjui, kaip jis gali ginti savo galbūt pažeistas teises ar teisėtus interesus, tačiau nesuformuluota jokių privalomo pobūdžio patvarkymų, tiesiogiai darančių įtaką pareiškėjo teisiniam statusui ir sukeliančių jam teisines pasekmes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Raštas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus dėl analogiškų reikalavimų kaip ir šioje administracinėje byloje (žr., pvz., 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-501-552/2025; 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-488-520/2025; 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-711-968/2025; 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-764-502/2025; 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-761-463/2025; kt.), laikėsi pozicijos, jog Prezidento kanceliarijos Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Šį pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas ginčijamą Raštą vertinti kitaip.

Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas, 2025 m. rugpjūčio 22 d. kreipdamasis į teismą dėl Prezidento kanceliarijos 2025 m. sausio 22 d. priimto Rašto panaikinimo, yra akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti, todėl yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu. Šiuo aspektu taip pat pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-998-492/2025.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.

Pareiškėjas atskirajame skunde ir 2025 m. spalio 6 d. prašyme prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Taip pat pareiškėjas prašo pripažinti, kad išaiškinimai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai), neatitinka faktinės situacijos; kad nenagrinėjant administracinių / tarnybinių ginčų / darbinių santykių pažeidžiamos Teisėjų etikos kodekso nuostatos, demokratinės valstybės moralė ir vertybės.

ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimus).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo prašymo dalis pripažinti, kad išaiškinimai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, susiję su asmens teise kreiptis į teismą, neatitinka tikrovės ir, kad nenagrinėjant administracinių / tarnybinių ginčų / darbinių santykių pažeidžiamos Teisėjų etikos kodekso nuostatos, demokratinės valstybės moralė ir vertybės nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo teismo priimti atskirąją nutartį.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių. Dėl to prašymas priimti atskirąją nutartį netenkinamas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas – atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė