A-442-94-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A422-94/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02617-2010-2 Procesinio sprendimo kategorija 9.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. ir S. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus apskrities VMI) 2010 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. (21.26)-305-5701 ir 2010 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. (21.26)-305-5702 kreipėsi į S. K., informuodama, kad apsvarsčius S. K. 2008 m. gruodžio 30 d. pateiktas patikslintas 2004 m. sausio 1 d. – 2004 m. gruodžio 31 d. ir 2005 m. sausio 1 d. – 2005 m. gruodžio 31 d. mokestinių laikotarpių gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas, nuspręsta, kad jos keičia pirminėse deklaracijose apskaičiuotas mokestines prievoles, dėl duomenų patikslinimo nepaaiškėjo naujos aplinkybės, dėl kurių turi būti atliktas pakartotinis mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas, todėl patikslintos deklaracijos duomenys negali būti suvesti į VMI duomenų bazę.

Vilniaus apskrities VMI 2010 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. (21.26)-305-5703 ir 2010 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. (21.26)-305-5704 kreipėsi į A. K., informuodama, kad apsvarsčius A. K. 2008 m. gruodžio 30 d. pateiktas patikslintas 2004 m. sausio 1 d. – 2004 m. gruodžio 31 d. ir 2005 m. sausio 1 d. – 2005 m. gruodžio 31 d. mokestinių laikotarpių gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas, nuspręsta, kad jos keičia pirminėse deklaracijose apskaičiuotas mokestines prievoles, dėl duomenų patikslinimo nepaaiškėjo naujos aplinkybės, dėl kurių turi būti atliktas pakartotinis mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas, todėl patikslintos deklaracijos duomenys negali būti suvesti į VMI duomenų bazę.

Pareiškėjai S. K. ir A. K. 2010 m. rugsėjo 6 d. teismui padavė skundą, prašydami:

1) panaikinti Vilniaus apskrities VMI 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą „Pranešimas apie nesuvestą deklaraciją į valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę“ Nr. (21.26)-305-5701 ir įpareigoti Vilniaus apskrities VMI atlikti pakartotinį 2004 m. sausio 1 d. – 2004 m. gruodžio 31 d. mokestinio laikotarpio S. K. mokestinį patikrinimą bei suvesti patikslintos 2004 m. sausio 1 d. – 2004 m. gruodžio 31 d. mokestinio laikotarpio Metinės pajamų mokesčio deklaracijos duomenis į VMI duomenų bazę;

2) panaikinti Vilniaus apskrities VMI 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą „Pranešimas apie nesuvestą deklaraciją į valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę“ Nr. (21.26)-305-5702 ir įpareigoti Vilniaus apskrities VMI atlikti pakartotinį 2005 m. sausio 1 d. – 2005 m. gruodžio 31 d. mokestinio laikotarpio S. K. mokestinį patikrinimą bei suvesti patikslintos 2005 m. sausio 1 d. – 2005 m. gruodžio 31 d. mokestinio laikotarpio Metinės pajamų mokesčio deklaracijos duomenis į VMI duomenų bazę;

3) panaikinti Vilniaus apskrities VMI 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą „Pranešimas apie nesuvestą deklaraciją į valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę“ Nr. (21.26)-305-5703 ir įpareigoti Vilniaus apskrities VMI atlikti pakartotinį 2004 m. sausio 1 d. – 2004 m. gruodžio 31 d. mokestinio laikotarpio A. K. mokestinį patikrinimą bei suvesti patikslintos 2004 m. sausio 1 d. – 2004 m. gruodžio 31 d. mokestinio laikotarpio Metinės pajamų mokesčio deklaracijos duomenis į VMI duomenų bazę;

4) panaikinti Vilniaus apskrities VMI 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą „Pranešimas apie nesuvestą deklaraciją į valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę“ Nr. (21.26)-305-5704 ir įpareigoti Vilniaus apskrities VMI atlikti pakartotinį 2005 m. sausio 1 d. – 2005 m. gruodžio 31 d. mokestinio laikotarpio A. K. mokestinį patikrinimą bei suvesti patikslintos 2005 m. sausio 1 d. – 2005 m. gruodžio 31 d. mokestinio laikotarpio Metinės pajamų mokesčio deklaracijos duomenis į VMI duomenų bazę.

Pareiškėjai nurodė, kad atsakovo 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimai yra nemotyvuoti ir neteisėti, todėl naikintini. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 21 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A438-625/2010, aiškindamas Mokesčių deklaracijų pateikimo, priėmimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir veiklos nevykdančių mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų pateikimo taisyklių 12 punktą, nurodė, jog tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas pateikia jau tikrinto ar tikrinamo laikotarpio patikslintą deklaraciją, mokesčių administratorius deklaraciją pateikia atitinkamam patikrinimų skyriui, kuris per 10 darbo dienų įvertina duomenis, patikslinimo priežastį ir priima atitinkamą sprendimą. Jei patikslintos deklaracijos duomenys nekeičia pirminėje deklaracijoje apskaičiuotos mokestinės prievolės, tai tokia deklaracija turi būti priimta ir jos duomenys suvesti į duomenų bazę. Jei dėl patikslintos deklaracijos, kurios duomenys keičia pirminėje deklaracijoje apskaičiuotą mokestinę prievolę, duomenų patikslinimo paaiškėja naujų aplinkybių, dėl kurių turi būti atliktas pakartotinis patikrinimas, patikrinimų skyrius priima sprendimą dėl pakartotinio mokesčių mokėtojo patikrinimo atlikimo būtinumo ir patikslintos deklaracijos duomenų suvedimo į duomenų bazę. Jei naujų aplinkybių nepaaiškėja, minėtas sprendimas nepriimamas, mokesčių mokėtojui siunčiamas paaiškinimas, dėl kokių priežasčių jo pateiktos deklaracijos duomenys negali būti įvesti į duomenų bazę. Teismas pažymėjo, kad mokesčių mokėtojui pateikus jau tikrinto ar tikrinamo laikotarpio patikslintą deklaraciją, atsiranda pagrindas spręsti klausimą, ar šios deklaracijos duomenys gali būti įvesti į VMI duomenų bazę, mokesčių administratorius turi iš esmės vertinti tikslinimo priežastis, aiškintis, ar paaiškėjo (nepaaiškėjo) naujų aplinkybių, dėl kurių turi būti atliktas pakartotinis patikrinimas. Nagrinėjamu atveju ginčijami sprendimai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis ir tinkamai motyvuoti, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamų reikalavimų.

Atsakovas Vilniaus apskrities VMI atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, jog pareiškėjų mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjai nuo 2004 m. spalio 7 d. vykdo nuosavo nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo veiklą, atitinkančią Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytą individualios veiklos sampratą. Dėl patikrinimo metu apskaičiuotų mokėtinų mokesčių ir su jais susijusių sumų yra kilęs mokestinis ginčas, šiuo metu nagrinėjamas teisme. Atsakovas, vadovaudamasis Mokesčių deklaracijų pateikimo, priėmimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir veiklos nevykdančių mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų pateikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 punktu, įvertinus visas aplinkybes, priėmė sprendimą dėl pakartotinio mokesčių mokėtojo patikrinimo būtinumo. Patikrinimų skyrius 2010 m. liepos 28 d. tarnybiniu pranešimu informavo, kad įvertinus 2008 m. gruodžio 30 d. patikslintas 2004-2005 m. gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas, nustatyta, kad patikslinti duomenys keičia pateiktose pirminėse deklaracijose apskaičiuotas mokestines prievoles. Dėl to, įvertinus tai, kad dėl duomenų patikslinimo nepaaiškėjo naujos aplinkybės, dėl kurių turi būti atliktas pakartotinis mokestinis patikrinimas, patikslintų deklaracijų duomenys negali būti įvesti į duomenų bazę. Apie atliktus veiksmus atsakovas informavo pareiškėjus išsiųsdamas jiems informacinius pranešimus. Pareiškėjų skunde minima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartimi pasisakyta dėl ankstesnių atsakovo raštų, kuriais atmestos pareiškėjų deklaracijos. Minėti raštai skiriasi nuo skundžiamų pranešimų, todėl tiesiogiai vadovautis nurodytos nutarties nuostatomis, atsakovo nuomone, yra netikslinga.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad 2008 m. atlikti pareiškėjų mokestiniai patikrinimai, tikrintas mokesčių laikotarpis nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. Nurodė, jog pareiškėjai mokesčių administratoriui 2008 m. gruodžio 30 d. pateikė patikslintas gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas, kuriose patikslino 2004 m. ir 2005 m. gautas pajamas, atitinkamai 225 000 Lt ir 524 062,50 Lt, priskirdami jas neapmokestinamosioms pajamoms, tuo tarpu pateiktose pirminėse deklaracijose šios pajamos priskirtos individualios veiklos pajamoms, nuo kurių gyventojų sprendimu neatimami leidžiami atskaitymai. Patikslintose deklaracijose jokių pajamų, priskirtų individualios veiklos pajamoms, nenurodyta. Mokestinių patikrinimų metu mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjai minėtas pajamas (225 000 Lt ir 524 062,50 Lt) gavo sudarę 2004 m. spalio 7 d. žemės sklypų Miškonių k., Vilniaus raj. pirkimo-pardavimo sutartį. Mokestinio patikrinimo metu pagal 2004 m. spalio 7 d. sutartį gautos pajamos buvo priskirtos individualios veiklos pajamoms.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1960-244/2009 bei byloje Nr. I-1959-281/2009 priimtais įsiteisėjusiais teismo sprendimais buvo nustatyta, kad pareiškėjai mokesčių administratoriui 2008 m. gruodžio 30 d. pateiktos patikslintos gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos, kuriose 2004 m. ir 2005 m. gautos pajamos – 225 000 Lt ir 524 062,50 Lt, priskirtos neapmokestinamosioms pajamoms, negalėjo būti priimtos, nes šios pajamos atlikus mokestinį patikrinimą priskirtos individualios veiklos pajamoms ir turi būti apmokestintos minėtuose VMI sprendimuose nustatytais mokesčiais.

Dėl nurodytų motyvų, pareiškėjai neturi teisės įrodinėti, jog pateikus patikslintas deklaracijas, paaiškėjo naujų aplinkybių, dėl kurių turi būti atliktas pakartotinis mokesčių mokėtojo patikrinimas, nes minėtas faktas jau yra įrodytas mokestiniame ginče ir yra atitinkamai išspręstas klausimas dėl mokesčių apskaičiavimo. Pažymėjo, kad patikslintų deklaracijų teikimo metu mokesčių administratoriaus patikrinimas buvo baigtas, tačiau mokestinis ginčas nebuvo pasibaigęs, mokestinis ginčas buvo nagrinėjamas teisme.

Dėl to, mokesčių administratorius ginčijamu laikotarpiu negalėjo nustatinėti kitokių aplinkybių, negu buvo nustatytos mokestinio patikrinimo metu, ir turėjo vadovautis nustatytomis aplinkybėmis, taip pat negalėjo spręsti klausimo dėl papildomo patikrinimo atlikimo, nes teisme buvo nagrinėjamas mokestinis ginčas. Nurodytu laikotarpiu pareiškėjai negalėjo naujai apskaičiuoti ir deklaruoti mokesčių, o mokesčių administratorius negalėjo naujai apskaičiuoti ir nurodyti sumokėti mokestį, nes ginčijamu laikotarpiu nurodyti klausimai buvo išspręsti mokesčių administratoriaus sprendimais.

Teismas nurodė Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 158 straipsnio 1 dalį ir 110 straipsnio 1 dalį bei vertino, jog esant išspręstam klausimui dėl mokestinio patikrinimo metu nustatytų pareiškėjų pajamų rūšių ir nustatytų atitinkamų mokestinių prievolių, pareiškėjai negalėjo kitaip vertinti šias pajamas bei jas deklaruoti negu buvo nustatyta mokestinio ginčo metu, o mokesčių administratorius negalėjo priimti tokių patikslintų deklaracijų. Ginčijamu laikotarpiu buvo sustabdyta galimybė išieškoti mokestines prievoles, nes buvo paduotas skundas, tai faktiškai stabdo ir visą mokestinį ginčą.

Šiuo atveju mokestinis ginčas buvo iškilęs dėl patikrinimo aktų ir mokesčio administratoriaus sprendimų, pareiškėjų prašymai pateikti patikslintas deklaracijas buvo ir yra šio ginčo mokestinio ginčo dalimi. Dėl to, nepasibaigus teisminiam ginčui, negalėjo būti kitaip vertinamos aplinkybės. Teismas pripažino, jog dėl nurodytų motyvų, atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių 12 p., teisėtai konstatavo, kad patikslintų deklaracijų duomenys negali būti įvesti į VMI duomenų bazę, t.y. patikslintose deklaracijose nurodyti duomenys keičia pirminėse deklaracijose apskaičiuotas mokestines prievoles, o dėl duomenų patikslinimo nepaaiškėjo naujų aplinkybių, dėl kurių turi būti atliktas pakartotinis mokestinis patikrinimas.

Pažymėjo, kad pareiškėjų nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-625/2010 nesiremtina, nes nurodytoje nutartyje buvo konstatuota, jog mokesčių administratoriaus raštai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kadangi nenurodyta tinkama patikslintų deklaracijų atmetimo priežastis. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius klausimą išsprendė Taisyklių 12 punkte nustatyta tvarka, atsižvelgdamas į I patikrinimų skyriaus tarnybiniame pranešime pateiktas išvadas.

Teismas akcentavo, jog pareiškėjai, formuluodami skundo dalyką, neteisingai nurodė, kad skundžiami mokesčių administratoriaus raštai yra administraciniai sprendimai, nes jais pareiškėjams nėra nustatomos teisės ar pareigos ir jie nelaikytini individualiais administraciniais aktais. Ginčijamuose raštuose buvo nurodyta informacija dėl atsisakymo atlikti veiksmus, todėl teisme turi būti reiškiamas reikalavimas tik dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.

Nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-625/2010 konstatuota, jog skundžiami VMI sprendimai yra administraciniai aktai. Todėl pareiškėjų skundžiami VMI sprendimai akivaizdžiai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, duomenų, kad mokesčių administratorius vertino pareiškėjų deklaracijų tikslinimo priežastis ir aiškinosi, ar dėl deklaracijos duomenų patikslinimo paaiškėjo naujų aplinkybių, dėl kurių turi būti atliekamas pakartotinis patikrinimas, nėra.

Patikslintos deklaracijos buvo pateiktos 2008 m. gruodžio 30 d., kai mokestinis patikrinimas buvo baigtas, tačiau mokestinis ginčas dar nebuvo nagrinėjamas teisme. Todėl mokesčių administratorius turėjo galimybę inicijuoti pakartotinį patikrinimą. Nurodo, kad pajamas iš 2004 m. spalio 7 d. sandorio deklaravo kaip individualios veiklos pajamas pagal 2005 m. sausio 28 d. Vilniaus apskrities VMI raštą Nr. (13.1-13)-3-2950 „Dėl pajamų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą, apmokestinimo“. 2004 ir 2005 metu pareiškėjų pajamų deklaracijos buvo patikslintos, jos VMI priimtos, tačiau į duomenų bazę nesuvestos, pakartotinis mokestinis patikrinimas neatliktas – jį atlikti atsisakyta.

Mokestinėje byloje nėra jokiu duomenų apie M. K., R. K., Z. T., A. T. pajamų, gautu iš to paties 2004 m. spalio 7 d. sandorio, apmokestinimą kaip individualios veiklos pajamas, nors pajamas iš 2004 m. spalio 7 d. pardavimo gavo 6 asmenys: A. K., S. K., M. K., R. K., Ž. T. ir A. T.. Tačiau mokestinės pasekmės taikomos tik dvejiems iš šešių asmenų - pareiškėjams. Mano, kad mokesčiu administratorius neišsiaiškino esminiu bylos aplinkybių, joms išsiaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų. Be to, likusios 2004 m. spalio 7 d. sandorio šalys – pardavėjai M.

K., R. K., Ž. T. ir A. T. – turi tiesiogini suinteresuotumą šio mokestinio ginčo baigtimi, nes tas pats 2004 m. spalio 7 d. sandoris mokesčių administratoriaus privalo būti vertinamas vienodai visų 2004 m. spalio 7 d. sandorio šalių (pardavėjų) atžvilgiu ir privalo visiems jiems sukelti vienodas teisines pasekmes. T. y. arba visiems pardavėjams privalo būti nurodyta sumokėti PVM nuo gautų pardavimo pajamų, arba PVM neprivalo mokėti nė vienas iš pardavėjų. Pabrėžia, kad MAĮ 7 straipsnis įtvirtina visų mokesčiu mokėtojų lygybės principą, t. y. kad taikant mokesčių įstatymus, visi mokesčių mokėtojai dėl šių įstatymų nustatytų sąlygų yra lygūs. Tačiau šiuo atveju tik pajamos iš 2004 m. spalio 7 d.

žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties buvo apmokestintos, o atitinkamai likusių pardavėjų pajamos apmokestintos nebuvo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas yra kilęs dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimų Nr.(21.26)-305-5701 ir Nr.(21.26)-305-5702, Nr.(21.26)-305-5703, Nr.(21.26)-305-5703, kuriais buvo atsisakyta suvesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę pareiškėjų pateiktas Metinės pajamų mokesčio deklaracijas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2008 m. atlikti pareiškėjų mokestiniai patikrinimai, tikrintas mokesčių laikotarpis nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimais Nr.(21.26)-256-299 ir Nr.(21.26)-256-298 buvo patvirtinti pareiškėjų mokestinio patikrinimo aktai. Pareiškėjai mokesčių administratoriui 2008 m. gruodžio 30 d. pateikė patikslintas gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas, kuriose patikslino 2004 m. ir 2005 m. gautas pajamas, atitinkamai 225 000 Lt ir 524 062,50 Lt, priskirdami jas neapmokestinamosioms pajamoms, tuo tarpu pateiktose pirminėse deklaracijose šios pajamos priskirtos individualios veiklos pajamoms, nuo kurių gyventojų sprendimu neatimami leidžiami atskaitymai. Patikslintose deklaracijose jokių pajamų, priskirtų individualios veiklos pajamoms, nenurodyta. Mokestinių patikrinimų metu mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjai minėtas pajamas (225 000 Lt ir 524 062,50 Lt) gavo sudarę 2004 m. spalio 7 d. žemės sklypų Miškonių k., Vilniaus raj. pirkimo-pardavimo sutartį. Mokestinio patikrinimo metu pagal 2004 m. spalio 7 d. sutartį gautos pajamos buvo priskirtos individualios veiklos pajamoms.

Mokesčių administravimo įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs šio įstatymo 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas. Pagal MAĮ 68 straipsnio 1 dalį, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Pareiškėjai patikslintas deklaracijas pateikė už laikotarpį, kuris jau buvo patikrintas ir buvo patvirtintas mokestinio patikrinimo aktas. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos I patikrinimų skyriaus vedėjo 2010 m. liepos 28 d. tarnybiniame pranešime Nr.(11.28)-39-10172 nurodyta, kad pareiškėjų 2008 m. gruodžio 30 d. pateiktos patikslintos 2004-2005 metų gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos keičia pateiktose pirminėse deklaracijose apskaičiuotas mokestines prievoles (b.l. 18).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-135 patvirtintų Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklių (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. VA-28 redakcija, galiojusi skundžiamų administracinių sprendimų priėmimo metu) 19 puntas nustato, kad mokesčių mokėtojui pateikus jau tikrinto laikotarpio patikslintą deklaraciją, kuri keičia mokesčių mokėtojo už mokestinį laikotarpį apskaičiuotas mokestines prievoles, apie jos pateikimą informuojamas AVMI ar VMI prie FM patikrinimų padalinys, kuris turi įvertinti deklaracijoje pateiktus duomenis, tikslinimo priežastį ir priimti sprendimą dėl pakartotinio mokesčių mokėtojo patikrinimo atlikimo būtinumo, mokestinio tyrimo atlikimo arba dėl deklaracijos duomenų suvedimo į VMI duomenų bazę. Kai pateiktos patikslintos deklaracijos duomenys nesuvedami į VMI duomenų bazę, mokesčių mokėtojui per 20 darbo dienų nuo deklaracijos pateikimo dienos turi būti siunčiamas pranešimas, nurodant nesuvedimo priežastis ir jo apskundimo tvarką.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad skundžiamų administracinių sprendimų priėmimo metu mokestinis ginčas dėl pareiškėjų mokestinio patikrinimo metu papildomai priskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių sumų buvo pasibaigęs. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo nuspręsta, jog atsakovo sprendimai, kuriais buvo patvirtinti pareiškėjų mokestinio patikrinimo aktai ir buvo nurodyta pareiškėjams papildomai sumokėti mokesčius ir su jais susijusias sumas, yra teisėti ir pagrįsti.

Mokestinių patikrinimų metu buvo nustatyta, kad pareiškėjai nuo 2004 m. spalio 7 d. vykdė individualią veiklą ir minėta 2004 m. spalio 7 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi gautos pajamos buvo priskirtos individualioms pajamoms. 2008 m. gruodžio 30 d. pareiškėjų pateiktose deklaracijose šias pajamas pareiškėjai deklaravo kaip neapmokestinamas pajamas. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tik ta aplinkybė, kad pareiškėjai patikslintose deklaracijose pakeitė pirminėse deklaracijose apskaičiuotas mokestines prievoles, nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo ar negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui, ir dėl kurių turi būti atliktas pakartotinis mokestinis patikrinimas. Pareiškėjai, pateikdami deklaracijas, kuriose už minėto žemės sklypo pardavimą gautos pajamos nurodomos kaip neapmokestinamos pajamos, skirtingai siekia paneigti mokestinių patikrinimų išvadas dėl šių pajamų priskyrimo individualios veiklos pajamoms, nors tokios išvados, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, yra patvirtintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, priimtais išnagrinėjus mokestinį ginčą. Šie teismų sprendimai pareiškėjams turi res judicata galią, o juose nustatyti faktai turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis).

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, dėl kurių, pareiškėjų nuomone, turėjo būti atliktas pakartotinis patikrinimas, yra ne naujos aplinkybės, o tik res judicata galią turinčių teismų sprendimais, priimtais išnagrinėjus mokestinį ginčą, nustatytų faktinių aplinkybių naujas interpretavimas. Kadangi faktai, nustatyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais priimtais administracinėse bylose, kuriose buvo sprendžiamas mokestinis ginčas, iš naujo negali būti įrodinėjami nagrinėjamoje byloje, nes tiek šioje, tiek bylose dėl mokestinio ginčo dalyvauja tie patys asmenys, teisėjų kolegija detaliai nevertina minėtų apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje (2008 m. spalio 6 d. įstatymo Nr. X-1743 redakcija) numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, kad individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui bei jo rekvizitams ir nėra nustatyta reikalavimų individualaus administracinio akto formai. Tačiau individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Todėl skirtingose viešojo administravimo srityse priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas, nes tai sąlygoja tų specialiųjų teisės normų, kurios reglamentuoja atskiros rūšies teisinius santykius, reikalavimai. Todėl vertinant konkretaus individualaus administracinio akto teisėtumą, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-774/2010).

Skundžiamuose individualiuose administraciniuose teisės aktuose nurodyta, kad, vadovaujantis Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklėmis pareiškėjų pateiktos mokesčių deklaracijos negali būti suvestos į VMI duomenų bazę, kadangi nepaaiškėjo naujos aplinkybės, dėl kurių turi būti atliktas pakartotinis patikrinimas.

Taigi ginčijamuose administraciniuose aktuose yra nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis pagrindai. Faktinis pagrindas yra grindžiamas teisiškai reikšmingu faktu (naujų aplinkybių nepaaiškėjimas), kuris yra pakankamas, jog būtų galima atsisakyti suvesti pareiškėjų pateiktas mokesčių deklaracijas į VMI duomenų bazę.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog konkretaus mokesčio mokėtojo apmokestinimo klausimai priklauso ne vien tik nuo pajamų gavimo fakto, tačiau ir nuo kitų mokesčių įstatymuose nustatytų sąlygų. Tarkim pridėtinės vertės mokesčio objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas. Viena iš sąlygų yra įtvirtinta Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuris nustato, kad nurodytas prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks. Kai fizinio asmens sudaromi sandoriai nėra susiję su jo vykdoma ekonomine veikla, nelaikoma, kad fizinis asmuo tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas veikdamas kaip apmokestinamasis asmuo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai nuo 2004 m. spalio 7 d. vykdė individualią, t.y. ekonominę veiklą ir minėta 2004 m. spalio 7 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi gautos pajamos buvo priskirtos individualioms pajamoms. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, jog kitos 2004 m. spalio 7 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties šalys, sudarydamas šį sandorį, vykdė ekonominę veiklą ir privalėjo mokėti PVM. Todėl pareiškėjo argumentai dėl mokesčių mokėtojų lygybės principo pažeidimo nėra pagrįsti jokiais faktiniais duomenimis.

Kadangi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą, todėl tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų A. K. ir S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė