2020-03-25 Nr. CB-3506-2-55-3-01764-2017-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1370/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01764-2017-3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2020 m. kovo 17 d. gautu ieškovo J. S. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimas, kuriuo ieškovui J. S. iš atsakovės M. J. buvo priteista 31 384,67 Eur skolos, 15 705,14 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat nuspręsta pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento žemės sklypų dovanojimo sutartis. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi sumažintas skolos ir palūkanų priteisimas iki atitinkamai 9373,55 Eur skolos ir 3461,30 Eur palūkanų. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje konstatuota, kad dėl pasibaigusio ieškinio senaties termino yra teisinis pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus priteisti skolą ir palūkanas pagal 2006 m. liepos 5 d. paskolos sutartį. 2012 m. gruodžio 27 d. 2000 Lt mokėjimą ieškovui atsakovė atliko egzistuojant neįvykdytai prievolei grąžinti pasiskolintus pinigus pagal 2010 m. liepos 23 d. paskolos sutartį ir esant šalių praktikai mokėjimus įskaityti pagal šią sutartį. Atsakovė, 2012 m. gruodžio 27 d. atlikdama ieškovui 2000 Lt sumos mokėjimą, nenurodė, kad moka būtent pagal 2006 m. liepos 5 d. paskolos sutartį. Atsakovė atliktu mokėjimu aktyviai neišreiškė savo valios pripažinti prievoles pagal 2006 m. liepos 5 d. paskolos sutartį, taigi šis veiksmas negali būti vertinamas kaip nutraukęs ieškinio senaties terminą. Teismo vertinimu, nėra pagrindo praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimui, nes nenustatyta svarbių termino praleidimo priežasčių. Dėl skolos ir palūkanų pagal 2010 m. liepos 23 d. paskolos sutartį – teismas nustatė, kad negrąžintos paskolos dalis yra 9373,55 Eur ir 3461,30 Eur palūkanos.

Ieškovas J. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimą arba, panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį, perduoti bylą nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovo J. S. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Kasaciniame skunde teigiama, kad CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Paskolos sutartis buvo sudaryta 2006 m. liepos 5 d. Pagal ją atsakovė pasiskolino iš ieškovo 76 000 Lt (22 011,12 Eur) bei įsipareigojo šią sumą grąžinti iki 2006 m. lapkričio 5 d. Ieškinio senatis pagal šią sutartį turėjo sueiti 2016 m. lapkričio 5 d. Ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, nes atsakovė 2012 m. gruodžio 27 d. pervedė ieškovui 2000 Lt, ir tai nutraukė ieškinio senaties termino eigą, nes šis atsakovės veiksmas liudijo, jog atsakovė pripažino prievolę pagal paskolos sutartį. Apeliacinis teismas, nepaisydamas to, konstatavo, kad atliktos įmokos paskirstymas pagal įstatyme numatytą eiliškumą negali būti laikomas parodančiu aktyviais veiksmais išreikštą skolininko valią pripažinti tą prievolę.

2. Apeliacinis teismas neteisingai taikė materialinės teisės normą - CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, jog grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Prie išvados, jog 2012 m. gruodžio 27 d. atsakovės padarytas mokėjimas į ieškovo sąskaitą buvo atliktas vykdant atsiskaitymą pagal 2006 m. liepos 5 d. sutartį, apeliacinis teismas galėtų prieiti, jeigu jis nebūtų pažeidęs įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai). Atsakovė atliko ir kitus veiksmus, kurie liudija, jog ji pripažino prievolę pagal 2006 m. liepos 5 d. sutartį. 2012 metų rudenį pateiktas atsakovės pasiūlymas perleisti žemės sklypo dalį už skolą pagal abi sutartis. Šias aplinkybes teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir ieškovas, ir liudytojas T. V. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes.

3. Ieškovas teisminės gynybos kreipėsi 2017 m. rugpjūčio 8 d., t. y. praėjus 8 mėnesių terminui, nuo to momento, kai pagal apeliacinį teismą suėjo bendras ieškinio senaties terminas reikalavimui pagal sutartį pareikšti. Aštuonių mėnesių laikotarpis nelaikytinas pakankamai ženkliu palyginus su dešimties metų terminu. Ieškovą ir atsakove visą dešimties metu laikotarpį siejo pakankamai draugiški santykiai ir jis vis tikėjosi, kad atsakovė grąžins jam skolą. Be to, tokiam pasitikėjimui jis turėjo pagrindo, nes atsakovė sutvarkė visus savo žemės reikalus, kuriems iš esmės ir buvo skolinti iš jo pinigai, ir tik dėl objektyvių priežasčių žemės sklypų nepavyko realizuoti tam, kad atsiskaityti su ieškovu.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai taikė ir pažeidė teisės normas ir (ar) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, atsisako priimti ieškovo kasacinį skundą kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti ieškovui J. S. 739 (septynis šimtus trisdešimt devynis) Eur dydžio žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2020 m. kovo 16 d. AB SEB banke.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Algis Norkūnas

Algirdas Taminskas