2022-05-19 Nr. AB-13086-4-52-3-00104-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2593-629/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00104-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant užsieniečiui Y. J. A. A., jo atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Godai Palijanskaitei,

vertėjui Abdulmecit Zengin,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio Y. J. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio Y. J. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. (duomenys neskelbtini) pilietis Y. J. A. A. (toliau – ir Užsienietis) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 22S60500 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

2. Skunde nurodoma:

3. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 24 d., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) X2 skyriaus 1408 straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė Sprendimą ir nusprendė įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties bei apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos.

4. Sprendimas motyvuotas tuo, kad prieglobsčio prašytojas nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Užsienietis su Sprendimo dalimi dėl jo apgyvendinimo nesutinka, kadangi jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečiui gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė, kadangi tokiu būdu būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą su Užsieniečio skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsiliepime į skundą nurodoma:

7. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė siekdamas išvengti atsakomybės tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 21S3884 ir nusprendė Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikti. Užsienietis sprendimą apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, kurie skundą dalyje dėl prieglobsčio atmetė, sprendimas nėra įsiteisėjęs.

8. Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, t. y. Užsienietis nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jo asmens tapatybė nėra patvirtina jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų kirto sieną. Taip pat, Užsienietis neteikė pagalbos (nebendradarbiavo) su pareigūnais nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę, jog Užsienietis gali pasislėpti ir/ar pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, asmens buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

9. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Užsienietis paaiškino, kad jokių įstatymų nepažeidė, yra laisvas žmogus, nori kad leistų išeiti iš centro, negalima taip ilgai sulaikyti žmogaus, nori gyventi, dirbti, sutvarkyti gyvenimą ir turėti visas teises. Užsienietis nesutinka su Migracijos departamento Sprendimu ir prašo suteikti galimybę išeiti iš centro. Pažįstamų, giminaičių Lietuvos Respublikoje neturi. Vienas brolis gyvena (duomenys neskelbtini). Centro teritorijoje gali laisvai vaikščioti. Aprūpintas maistu ir medicinos paslaugas gauna, drabužius sudėtingiau. Nežino, ar sprendimas dėl prieglobsčio yra apskųstas. Į Lietuvos Respubliką pateko ne per pasienio kontrolės punktą, nes neturėjo vizos, todėl neteisėtai perėjo sieną.

II. 10. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu skundo netenkino.

11. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įstatymo 117 straipsnio 1 dalimi, 1408 straipsnio 5, 6, 9 dalimis.

12. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, Užsieniečiui taikoma priemonė savo faktiniu turiniu atitinka ne sulaikymą Įstatymo 113 straipsnio prasme, bet Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (žr. 2022 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1587-575/2022).

13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Užsienietis turi galimybę laisvai judėti gyvenamosios vietos teritorijoje, gauti medicinos paslaugas, jis aprūpintas maistu. Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos jo teisės susijusios su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Vien nurodytos aplinkybės apie tai, kad asmuo nori dirbti ir sutvarkyti gyvenimą, nepatvirtina, kad jo teisės yra pažeidžiamos ir nesudaro pagrindo Užsieniečiui netaikyti judėjimo laisvės apribojimų. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į šiuo metu esamą teisinį reguliavimą, Užsienietis neturi teisės dirbti Lietuvos Respublikoje, ką patvirtino ir Migracijos departamento atstovė teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad Sprendimu taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

14. Byloje nustatyta, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pereidamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, asmenų grupėje, neturėdamas jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių jam teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, dokumentų. Dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas dar nepriimtas, procesine tvarka nepatikrintas ir neįvykdytas, jo atvykimo motyvai nėra išaiškinti.

15. Byloje nėra pagrindo spręsti, kad paskyrus Užsieniečiui prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę būtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, nes, atsižvelgiant į asmens atvykimo aplinkybes bei tai, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jo brolis, galima manyti, kad turėdamas galimybę laisvai judėti Užsienietis gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes.

16. Skunde nurodyti teiginiai, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, Užsienietis nepateikė.

III. 17. Užsienietis apeliaciniame skunde su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu nesutinka, prašo jį pakeisti ir sutrumpinti Užsieniečio apgyvendinimo terminą ir netaikyti judėjimo laisvės ribojimo.

18. Apeliaciniame skunde nurodoma:

19. Apgyvendinimo termino pratęsimas suvaržant judėjimo laisvę prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui, tai neproporcinga sankcija ir judėjimo laisvės ribojimas nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje yra tapatus sulaikymui ir pažeidžia esmines žmogaus teises.

20. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Užsieniečio atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, dėl ko jo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šį imperatyvų terminą ir netaikyti apgyvendinimo be teisės laisvai judėti.

21. Judėjimo laisvės suvaržymai Užsieniečio atveju nėra būtini.

22. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

23. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

24. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs Užsieniečio prieglobsčio prašymą 2021 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 21S38844, kuriuo nusprendė nesuteikti asmeniui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šis sprendimas buvo apskųstas. Migracijos departamento 2-oji skundų komisija 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 6K-2445 Užsieniečio skundą atmetė. Užsienietis sprendimą apskundė Regionų apygardos administracinio teismui, kuris skundą patenkino iš dalies – sutrumpino Užsieniečiui nustatytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, o skundo dalį dėl atsisakymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje atmetė kaip nepagrįstą. Šį teismo sprendimą Užsienietis apeliacine tvarka apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (Nr. eA-1916-822/2022), kuris teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pažymėta, kad Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas.

25. Užsieniečio atžvilgiu 2022 m. balandžio 27 d. buvo priimtas Tarnybos sprendimas dėl Užsieniečio apgyvendinimo, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuriuo buvo nuspręsta apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje iki 2022 m. liepos 24 d.

26. Pažymėta ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartyje (Nr. A-2015-815/2022) pasisakė, kad Migracijos departamento sprendimas dėl apgyvendinimo, nors formaliai nepanaikintas, tačiau nuo tos dienos, kai užsienietis nustojo būti prieglobsčio prašytojas, nebegali būti taikomas, nes Užsieniečiui apgyvendinimas taikomas pagal apylinkės teismo sprendimą dėl alternatyvios sulaikymo priemonės kaip neteisėtai kirtusiam sieną užsieniečiui. Vadinasi, šioje administracinėje byloje nebeliko ginčo dalyko, todėl užsieniečio skundo nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti, jis atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 22S60500 dalies, kuria Užsienietis buvo apgyvendintas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos.

28. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Sprendimu taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant Užsieniečiui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė siekiamiems tikslams ir atsižvelgiant į asmens atvykimo aplinkybes bei tai, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jo brolis, galima manyti, kad turėdamas galimybę laisvai judėti Užsienietis gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes.

29. Apeliaciniame skunde Užsienietis nurodo, jog nustatyti judėjimo laisvės suvaržymai yra tapatūs sulaikymui ir nėra būtini.

30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., ir ekstremalioji situacija iki šiol nėra atšaukta. Todėl nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos taikomos galiojančios redakcijos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos.

32. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalį, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

33. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

34. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.).

35. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 21S38844, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šis sprendimas buvo apskųstas, Regionų apygardos administracinis teismas skundo dalį dėl atsisakymo suteikti prieglobstį atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą ir Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė.

36. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris Įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. To paties straipsnio 64 dalį, galutinis sprendimas – Įstatymo nustatyta tvarka dėl užsieniečio priimtas ir per Įstatymo nustatytą terminą neapskųstas sprendimas arba sprendimas, dėl kurio įstatymų nustatyta tvarka išnaudotos visos galimybės jį apskųsti.

37. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, Užsieniečio prieglobsčio byloje yra priimtas galutinis sprendimas ir Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas.

38. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalį, užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

39. Kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo Migracijos departamentas, 2022 m. balandžio 27 d. buvo priimtas Tarnybos sprendimas dėl Užsieniečio apgyvendinimo, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuriuo buvo nuspręsta apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje iki 2022 m. liepos 24 d. Dėl to, atsakovo vertinimu, šioje administracinėje byloje nebeliko ginčo dalyko, todėl užsieniečio skundo nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ir jis atmestinas.

40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra konstatavęs Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 4 dalies pažeidimą dėl pernelyg ilgo delsimo atlikti teisminę patikrą Aukščiausiajame teisme ir atsisakymo nagrinėti skundą dėl sulaikymo, nustačius, kad sulaikymo įsakyme nurodytas sulaikymo laikas pasibaigė (žr. EŽTT 2011 m. birželio 7 d. sprendimą byloje S.T.S. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 277/05)).

41. EŽTT taip pat yra akcentavęs, kad nacionalinė teisminė patikra turėtų būti taikoma sprendimams dėl sulaikymo ir jo pratęsimo. Teismas vertino atvejus, kai praėjus tam tikram laikui pateikti skundai nacionalinių teismų pripažinti nepriimtinais vien dėl to, kad priimtas naujas sprendimas, pratęsiantis sulaikymą. Tai neatitinka reikalavimo, kad pačių valstybės institucijų sukurtos aplinkybės turi būti tokios, jog pareiškėjams sudarytų realią galimybę pasinaudoti suteikiama teisminės gynybos priemone (žr. 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą byloje Getoš-Magdić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 56305/08), 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Hađi prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 42998/08), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Peša prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 40523/08)).

42. Vadovaudamasi nurodyta EŽTT jurisprudencija ir teismo pareiga patikrinti judėjimo laisvės ribojimo pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas taip pat yra tikrintinas, nepaisant to, jog Tarnyba, atsižvelgus į tai, kad Užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas, yra priėmusi sprendimą dėl Užsieniečio apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje (žr. nutarties 39 punktą) ir šiuo metu Sprendime paskirta priemonė faktiškai nėra taikoma.

43. Vertinant Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo pagrįstumą, teisėjų kolegija nustatė, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė siekdamas išvengti atsakomybės tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Migracijos departamentas nurodė, jog Užsienietis neteikė pagalbos (nebendradarbiavo) su pareigūnais nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir šios nustatytos faktinė aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę, jog Užsienietis gali pasislėpti ir/ar pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, asmens buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

44. Teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamas 2022 m. sausio 24 d. Sprendimas buvo priimtas iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutarties dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo, t. y. iki galutinio sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimo.

45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs galutinis sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr. 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3729-968/2021).

46. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas, teisėjų kolegija sutinka, jog šiuo atveju nebuvo pagrindo spręsti, kad paskyrus Užsieniečiui prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę būtų buvę pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimas ir priimtas bei įvykdytas atitinkamas sprendimas, nes atsižvelgiant į Užsieniečio atvykimo aplinkybes bei tai, kad (duomenys neskelbtini) gyvena Užsieniečio brolis, buvo galima manyti, kad turėdamas galimybę laisvai judėti, Užsienietis gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog Sprendimas buvo priimtas tinkamai įvertinus nustatytas byloje faktines aplinkybes ir poreikį nustatyti judėjimo laisvės ribojimus iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo.

47. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas tinkamai įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir sprendimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria :

(duomenys neskelbtini) piliečio Y. J. A. A. apeliacinį skundą atmesti

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė