2021-05-26 Nr. DBT-95-2-06-3-03273-2021-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Test Word Document

Teismingumo byla Nr. T-50/2021

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03273-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl nuostolių atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 3609,85 Eur nuostolių atlyginimo ir pripažinti, kad ieškovė neturi pareigos mokėti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. liepos 8 d.

Ieškovė nurodė, kad 1969 m. jos tėvui A. G. buvo suteiktas žinybinis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kai prasidėjo butų privatizavimas, jos tėvas A. G., motina Z. G. ir ji (ieškovė) sudarė susitarimą pirkti privatizuojamą butą tėvo A. G. vardu. 1992 m. butas nebuvo privatizuotas, nes dokumentai turėjo būti patikslinti. Kadangi VKSĮ „Stakla“ tuo metu buvo likviduojama, 1993 metų pradžioje šios įmonės butų komunalinio ūkio valdyba neprivatizuotų butų privatizavimo bylas, taip kurių buvo ir ieškovės buto privatizavimo byla, perdavė Klaipėdos miesto valdybos Butų privatizavimo tarnybai (savivaldybei), kad užbaigtų privatizavimo procesą. Tačiau butas liko neprivatizuotas, nes paaiškėjo, kad buto privatizavimo dokumentai Klaipėdos miesto valdyboje dingo.

2011 m. sausio 26 d. kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prašydama pripažinti jai teisę privatizuoti ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą. Klaipėdos miesto savivaldybė tam prieštaravo. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą, 2012 m. kovo 9 d. sprendimu panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį dėl jos teisės privatizuoti butą pripažinimo atmetė. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. vasario 23 d. priėmė naują sprendimą, kuriuo patenkino ieškovės ieškinį, pripažino ieškovei teisę lengvatine tvarka pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas – ginčo butą. Tačiau ir po to atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė ilgą laiką vengė vykdyti teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimą. Teismo sprendimas buvo įvykdytas tik 2020 m. liepos 8 d., kai buvo sudaryta ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartis.

Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotojai pametė (pradangino) buto privatizavimo dokumentus, teismui patenkinus jos ieškinį dėl teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą pripažinimo piktybiškai vengė vykdyti teismo sprendimą, t. y. vilkino buto pardavimą ieškovei, be to, parduodamo buto kaina buvo apskaičiuota neteisingai, atsisakė perskaičiuoti buto kainą. Tokiu būdu teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimas po jo įsiteisėjimo buvo vykdomas 2 metus 3 mėnesius ir 15 dienų. Per šį laikotarpį ieškovei buvo priskaičiuota 2682,56 Eur nuompinigių, iš jų 649,82 Eur jau sumokėti savivaldybei, o 2032,74 Eur suma dar nesumokėta ir yra laikoma skola savivaldybei.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjui, susipažinus su ieškiniu, kilo abejonių, ar ginčas yra civilinio, o ne administracinio teisinio pobūdžio.

Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti nuostolius iš dalies kildinamas iš atsakovės neteisėtų veiksmų, susijusių su sutartiniais civiliniais teisiniais santykiais, t. y. su privatizavimo objekto buto pirkimo–pardavimo teisiniais santykiais. Pirkimo–pardavimo santykiai nepriklausomai nuo šių santykių subjektų teisinio statuso yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normomis. Tačiau šiuo atveju atsakovė nurodė, kad atsakovės darbuotojai žalą (nuostolius) jai padarė, kai pametė (pradangino) buto privatizavimo dokumentus, be to, vilkino buto pardavimą ieškovei, parduodamo buto kaina buvo apskaičiuota neteisingai, atsakovė atsisakė perskaičiuoti buto kainą. Dėl to, ieškovė laiku netapo buto savininke, ir pirkimo–pardavimo santykiai neprasidėjo, o šiuo metu baigėsi.

Teismo vertinimu, byla patenka į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje apibrėžtų ginčų dėl žalos atlyginimo kategoriją, kurie, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, priskirtini nagrinėti administracinio teismo kompetencijai.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Šios taisyklės išimtis įtvirtinta ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pagal kurį tais atvejais, kai turtinė ar neturtinė žala yra padaroma viešojo administravimo subjekto veiksmais jam veikiant viešojo administravimo srityje, bylas dėl žalos atlyginimo sprendžia administraciniai teismai.

Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra išaiškinusi, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, t. y. administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą byloje UAB „Mabilona“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, 2004 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą byloje V. P. komercinė firma „Indra“ v. Kauno miesto savivaldybė; kt.).

Privatizavimo sandoris yra civilinis teisinis sandoris. Sudarydama privatizavimo sandorį, savivaldybė veikia kaip privatizuojamo turto savininkė. Ginčai, kylantys privatizavimo sandorio sudarymo procese, kai yra ginčijami savivaldybės institucijų veiksmai, kada savivaldybė per savo institucijas veikia kaip potencialios pirkimo–pardavimo sutarties šalis, yra civilinio teisinio pobūdžio ginčai, teismingi bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą byloje V. Č. v. Kauno miesto savivaldybės administracija; 2007 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą byloje Handelshuset Sverige - Litauen AB v. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą byloje R. B. v. Kauno miesto savivaldybės administracija). Šią išvadą patvirtina Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalies norma, nustatanti, kad privatizavimo sandoriui ir nuosavybės teisės į privatizavimo objektą atsiradimui yra taikomos Civilinio kodekso nuostatos, jei šiame įstatyme ar privatizavimo sandoryje nenustatyta kitaip.

Nagrinėjamu atveju ieškovė teisės aktų, nustatančių lengvatinį butų privatizavimą, pagrindu siekė privatizuoti ginčo butą. Kaip matyti iš ieškinio, reikalavimą priteisti nuostolius ieškovė kildina iš atsakovės veiksmų / neveikimo, susijusių su privatizavimo vilkinimu, ginčo buto kainos apskaičiavimu, t. y. su sutartiniais civiliniais teisiniais santykiais. Pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo santykiai nepriklausomai nuo šių santykių subjektų teisinio statuso yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normomis. Šiuo atveju atsakovė, sudarydama privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartį, veikė ne kaip viešojo administravimo, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir įgyvendino savo, kaip turto savininkės, teisę disponuoti jai priklausančiu turtu. Todėl žalos, siejamos su atsakovės veiksmais / neveikimu, atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų ginčų kategoriją ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, keliamas ginčas dėl nuostolių atlyginimo yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl byla grąžinama, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Grąžinti bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl nuostolių atlyginimo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė–Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys