Legislator Case Law & Legislation
65dfe36f-415c-4933-930b-63db8e13b22e AI generated

65dfe36f-415c-4933-930b-63db8e13b22e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 65dfe36f-415c-4933-930b-63db8e13b22e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kovas A. M. (A. M.) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ (toliau – ir teismas) su ieÅ¡kiniu atsakovei L. D. praÅ¡ydamas: pakeisti 2019 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje 2YT-15681-1019/2019 nustatytÄ ieÅ¡kovo bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiais vaikais ir nustatyti ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ bendravimo tvarkÄ ;

Legislator headnote

AI generated

65dfe36f-415c-4933-930b-63db8e13b22e · Vilniaus miesto apylinkės teismas: IeÅ¡kovas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-15681-1019/2019, pagal pareiÅ¡kėjų L. M. ir A. M. (A. M.) praÅ¡ymÄ dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (toliau – ir Sprendimas), panaikintas santuokos apskaitos įraÅ¡as ir patvirtinta sutartis dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pasekmių, kurioje, be kita ko, pareiÅ¡kėjai susitarė, kad vaikų motina įsipareigoja netrukdyti skyrium gyvenančiam tėvui matytis ir bendrauti su vaikais, iÅ¡ anksto abipusiu susitarimu suderinus susitikimų laikÄ ir vietÄ (Sprendimo 1.5 punktas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-1559-1094/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27759-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4; 2.3.4.4.3; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.4.1.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 8 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė, sekretoriaujant Laurai Cibulskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. M. (A. M.), ieÅ¡kovo atstovei advokatei Renatai Narbutienei, atsakovei L. D. (buvusi duomenys neskelbtini), atsakovės atstovei advokato padėjėjai Dianai Liutvinskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. M. (A. M.) ieÅ¡kinį atsakovei L. D. dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė :

1. ieÅ¡kovas A. M. (A. M.) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ (toliau – ir teismas) su ieÅ¡kiniu atsakovei L. D. praÅ¡ydamas:

1) pakeisti 2019 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje 2YT-15681-1019/2019 nustatytÄ ieÅ¡kovo bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiais vaikais ir nustatyti ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ bendravimo tvarkÄ ;

2) priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kovas prašė nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ :

1) skyrium gyvenantis vaikų tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais kas antrÄ mėnesio savaitgalį (porinių metų savaičių savaitgaliais), paimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienį nuo 10 val. iki 10.30 val. ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ kitÄ dienÄ (sekmadienį) nuo 18 val. iki 18.30 val.;

2) jei vaikų tėvas negali nustatytomis dienomis bendrauti su vaikais dėl objektyvių priežasčių (liga, užimtumas darbe, kai yra dirbama slenkančiu darbo grafiku), bendravimo laikas yra perkeliamas/ kompensuojamas. Apie negalėjimÄ bendrauti nustatytu grafiku vaikų tėvas informuoja vaikų motinÄ trumpÄ ja sms žinute ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 dienas iki numatomo bendravimo pradžios, kartu nurodydamas, kuriomis mėnesio dienomis jis pageidautų bendrauti su vaikais vietoje prarasto savaitgalio, informuodamas apie bendravimo su vaikais laiko pradžiÄ ir pabaigÄ ;

3) vaikų tėvas kiekvienos savaitės trečiadieniais turi teisę bendrauti su vaikais, juos pasiimdamas iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos nuo 18 val. iki 18.30 val., ir grÄ Å¾indamas į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ nuo 19.30 val. iki 20 val. Dėl objektyvių priežasčių vaikų tėvui negalint bendrauti su sÅ«numi ir dukra numatytu laiku, vaikų tėvas sms žinute informuoja vaikų motinÄ apie pasikeitusiÄ bendravimo situacijÄ ;

4) neporiniais metais vaikų tėvas bendrauja su vaikais per Å v. Kūčių ir Kalėdų Å¡ventes nuo gruodžio 24 d., vaikus paimdamas iÅ¡ jų gyvenamosios vietos nuo 16 val. iki 16.30 val., grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 26 d. nuo 18 val. iki 18.30 val.;

5) poriniais metais vaikų tėvas bendrauja su vaikais per Å v. Velykų Å¡ventes, vaikus paimdamas iÅ¡ jų gyvenamosios vietos Å v. Velykų iÅ¡vakarėse nuo 10 val. iki 10.30 val., ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ antrÄ Å v. Velykų dienÄ nuo 18 val. iki 18.30 val.;

6) vaikų gimtadienio dienÄ (vasario 7 d. ir liepos 11 d.) kas antrus metus (poriniais metais) vaikų tėvas bendrauja su vaikais. Jeigu vaikų gimimo diena yra savaitgalio dienÄ , tėvas paima vaikus iÅ¡ gyvenamosios vietos nuo 11 val. iki 11.30 val. ir grÄ Å¾ina į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ nuo 18 val. iki 18.30 val., jeigu savaitgalis pagal bendrÄ jį savaitgalių bendravimo grafikÄ nepriklausytų vaikų tėvui. Jeigu vaikų gimimo diena yra darbo diena, tėvas paima vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos pirmÄ jÄ savaitgalio, einančio po vaiko gimimo dienos, dienÄ nuo 11 val. iki 11.30 val. ir grÄ Å¾ina vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ nuo 18.30 val. iki 19 val., jeigu savaitgalis pagal bendrÄ jį savaitgalių bendravimo grafikÄ nepriklausytų vaikų tėvui.

7) Tėvo dienÄ (Å¡venčiamÄ birželio mėnesio pirmÄ sekmadienį) nepriklausomai nuo bendro savaitgalių grafiko paskirstymo, vaikų tėvas bendrauja su vaikais, paimdamas juos iÅ¡ gyvenamosios vietos Tėvo dienos rytÄ nuo 11 val. iki 11.30 val. ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios dienos vakare nuo 18 val. iki 18.30 val;

8) vaikų tėvas turi teisę bendrauti su vaikais jo atostogų metu, kurios sudarytų 30 kalendorinių dienų per vienerius kalendorinius metus (nebÅ«tinai iÅ¡ eilės). InformacijÄ , apie numatomÄ bendravimÄ su vaikais atostogų metu, t. y. konkrečiÄ atostogų datÄ ir trukmę, vaikų tėvas pateikia vaikų motinai sms žinutėmis ar kitomis priemonėmis ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 31 d. Bendravimo su vaikais atostogų metu tėvas turi teisę iÅ¡vykti su vaikais į užsienį ne ilgesniam nei 14 dienų terminui. Tėvui perimant vaikus atostogų metu, vaikų motina privalo bÅ«ti parengusi visus bÅ«tinus vaikų daiktus, įskaitant vaikų asmens dokumentus. Atostogų metu nėra taikomas bendrasis savaitgalių pasiskirstymo grafikas.

3. IeÅ¡kovas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-15681-1019/2019, pagal pareiÅ¡kėjų L. M. ir A. M. (A. M.) praÅ¡ymÄ dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (toliau – ir Sprendimas), panaikintas santuokos apskaitos įraÅ¡as ir patvirtinta sutartis dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pasekmių, kurioje, be kita ko, pareiÅ¡kėjai susitarė, kad vaikų motina įsipareigoja netrukdyti skyrium gyvenančiam tėvui matytis ir bendrauti su vaikais, iÅ¡ anksto abipusiu susitarimu suderinus susitikimų laikÄ ir vietÄ (Sprendimo 1.5 punktas).

Pasak ieÅ¡kovo, įsiteisėjus Sprendimui, kurį laikÄ tarp Å¡alių nebuvo ginčų dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, tačiau nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. situacija iÅ¡ esmės pasikeitė. Tarp Å¡alių kilo konfliktas, kadangi ieÅ¡kovui nebuvo sudaromos galimybės bendrauti su vaikais pagal Å¡alių susitartÄ tvarkÄ . Toks ribojimas prasidėjo tuomet, kai pas atsakovę atsirado naujas draugas, kurį, kaip vaikai yra nurodę, atsakovė reikalauja vadinti tėvu. Pati atsakovė nurodė, kad yra kitas vaikų tėvas, o ieÅ¡kovas tik privalo mokėti iÅ¡laikymÄ vaikams, tačiau matytis su vaikais jam griežtai draudžiama.

Dėl susiklosčiusios situacijos ieÅ¡kovas kreipėsi pagalbos ir tarpininkavimo į vaiko teisių apsaugos institucijÄ . IeÅ¡kovo teigimu, Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka neužtikrina vaikų ir ieÅ¡kovo realaus bendravimo įgyvendinimo. Nustatyta bendravimo tvarka daugiau deklaratyvi, priklausoma nuo abiejų tėvų geros valios ir nėra konkreti. IeÅ¡kovas siekia teismo keliu apginti savo, kaip tėvo, dalyvavimo auklėjant vaikus teisę. Siekdamas tenkinti vaikų interesus, ieÅ¡kovas ne kartÄ bandė rasti kompromisÄ su vaikų motina, geranoriÅ¡kai susitarti dėl bendravimo su vaikais, tačiau iki Å¡iol situacija nepasikeitė.

4. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad tiek iki santuokos nutraukimo, tiek ir po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovas matydavosi su vaikais iÅ¡ anksto suderintu laiku, tačiau tik sekmadieniais po pietų, kadangi kitu laiku ieÅ¡kovas neturėdavo laiko. Atsakovė niekada nebuvo prieÅ¡, kad vaikai matytųsi su tėvu, visada juos suruoÅ¡davo. Tačiau 2019 m. rugpjūčio mėn. paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovas susitikimų su vaikais metu, nuolat juos nuteikinėjo prieÅ¡ atsakovę, po susitikimų su tėvu, vaikai buvo neramÅ«s, blogai miegojo naktimis, atsikalbinėjo.

Po minėtų įvykių, atsakovė kreipėsi į vaiko teisių apsaugos institucijÄ . Vaiko teisių apsaugos specialistai apklausė nepilnamečius vaikus ir nustatė pirmÄ grėsmės lygį. Pasak atsakovės, ieÅ¡kovo tariamas domėjimasis vaikais atsirado tik tada, kai sužinojo, kad atsakovė turi kitÄ vyrÄ . Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas vaikais manipuliuojama, siekia jÄ Ä¯skaudinti ir pažeminti. IeÅ¡kovas nuolatos kalba tik apie savo teises, bet apie pareigas pamirÅ¡ta. Nors ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad turi teisę dalyvauti vaikų auklėjime, tačiau kai jo praÅ¡oma padėti auginti vaikus, t. y. nuvežti arba pasiimti iÅ¡ ugdymo įstaigų, nuvežti į bÅ«relius, kategoriÅ¡kai atsisako, nurodydamas, kad jis dirba ir neturi laiko, jog jam patogu tik sekmadienį po pietų pasiimti vaikus.

Be to, gyvenant santuokoje, ieÅ¡kovas nė karto nebuvo vaikų lankytame darželyje, nesidomėjo D. M. treniruotėmis. Atsiliepimu atsakovė teismo praÅ¡o įpareigoti ieÅ¡kovÄ baigti pozityvios tėvystės kursus, kad bent Å¡iek tiek turėtų suvokimo, kaip reikia elgtis su vaikais. O iki tol, kol ieÅ¡kovas bus pasiruošęs, bent minimaliai pasirÅ«pinti vaikais, leisti jam matyti vaikus tik vieÅ¡oje erdvėje ir dalyvaujant neÅ¡aliÅ¡kiems tretiesiems asmenims – vaikų psichologui ir (ar) vaiko teisių apsaugos atstovui, kad bÅ«tų užtikrinta, kad nėra daroma žala vaikų psichikai.

Dėl ieÅ¡kovo siÅ«lomos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos darbo dienomis (po darbo valandų), atsakovė pažymi, kad vaikai darbo dienomis lanko bÅ«relius: antradieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais 19.30–21 val. sÅ«nus lanko dziudo, trečiadieniais 17.30–18.30 val. abu vaikai lanko (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklÄ . IeÅ¡kovas bendravimo laikÄ su vaikais pasirenka, tik jam patogiu laiku, neatsižvelgdamas į vaikų motinos darbo grafikÄ , todėl pasak atsakovės, vienintelė ieÅ¡kovo nesimatymo su vaikais priežastis gali bÅ«ti tik liga įrodoma gydytojo pažyma.

Sutinka, kad ieÅ¡kovas bendrautų su vaikais ir darbo dienomis. PraÅ¡o nustatyti jos siÅ«lomÄ ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ .

5. IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė iÅ¡vadÄ . Teismo pavedimu Tarnybos darbuotojai lankėsi ieÅ¡kovo ir atsakovės gyvenamosiose vietose, iÅ¡tyrė Å¡alių aplinkos sÄ lygas, surašė Å¡eimos aplinkos sÄ lygų tyrimo aktus. Tarnyba nustatė, kad nepilnamečių D. M. (D. M.) ir K. M., tėvai gyvena skyrium. Teismo Sprendimu nepilnamečių gyvenamoji vieta nustatyta su motina.

IeÅ¡kovas gyvena name su visais patogumais. Namuose tvarkinga ir Å¡varu. Vaikams skirtas atskiras kambarys, sudarytos tinkamos sÄ lygos gyventi, ugdytis ir ilsėtis. IÅ¡kovas dirba pagal verslo liudijimÄ , gaunamos mėnesio darbo pajamos apie 1500 Eur. Atsakovė su nepilnamečiais vaikais D. M. ir K. M. ir sugyventiniu gyvena 3 kambarių bute su visais patogumais. Butas nuosavybės teise priklauso atsakovės sugyventiniui. Namuose tvarkinga ir Å¡varu. Vaikai dalinasi vienu kambariu, kuriame yra visi reikiami baldai, žaislai, ugdymo priemonės. Tarnybos darbuotoja su vaikais bendravo individualiai, jų motinai pokalbyje nedalyvaujant.

D. M. pasakojo, kad tėtis ir mama labai nesutaria, pykstasi. Vaikui nepatinka, kai tėtis negražiai kalba apie mamÄ , tačiau norėtų nuvažiuoti pas jį į svečius. K. M. teigė, kad buvo mačiusi, kaip tėtis mušė mamÄ , tai buvo seniai, bet su dukra tėtis visada elgiasi gražiai. Mergaitei nepatinka, kai tėtis negražiai kalba apie mamÄ . Tarnyba nurodė, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės Å¡eima Tarnybai žinoma. Dėl vaikų teisių ir geriausių interesų pažeidimų 2019 m. rugsėjo mėn. nepilnamečiams nustatytas pirmas grėsmės lygis.

Tarnyba pažymi, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam. Tarnybos vertinimu, ieÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti tėvo bendravimo su vaikais tvarka neprieÅ¡tarauja vaikų interesams, o tėvams jos pagarbiai ir geranoriÅ¡kai laikantis, galėtų bÅ«ti užtikrinta nepilnamečių teisė nuolat ir maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu bei sudarytų sÄ lygas tėvui nuolat ir tiesiogiai dalyvauti vaikų gyvenime ir auklėjime. 6. 2019 m. gruodžio 10 d. teisme gauti ieÅ¡kovo raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai dėl atsakovės atsiliepimo į ieÅ¡kinį argumentų ir pareiÅ¡kimas dėl ieÅ¡kinio dalyko papildymo.

IeÅ¡kovas nurodo, kad tarpininkaujant vaiko teisių apsaugos institucijai tarp ginčo Å¡alių pasiektas susitarimas dėl ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais savaitgaliais, tačiau atsakovė deda visas pastangas, kad iÅ¡vengti Å¡io susitarimo laikymosi, nustatinėdama ieÅ¡kovui sÄ lygas, įgyvendinant bendravimÄ su vaikais. IeÅ¡kovui nėra suprantama, kokiu pagrindu atsakovė demonstruoja didesnę savo valdžiÄ vaikams, kai pagal įstatymÄ abiejų tėvų teisės nepilnamečiams vaikams yra lygios. Be to, atsakovė visiÅ¡kai riboja ieÅ¡kovo galimybes užtikrinti vaikų bendravimÄ su artimaisiais giminaičiais, t. y. ieÅ¡kovo mama.

IeÅ¡kovas į vaiko teisių apsaugos institucijÄ kreipėsi, siekdamas, kad institucijos specialistai iÅ¡aiÅ¡kintų vaikų motinai, jog pastaroji savo elgesiu, nesudarydama jam sÄ lygų bendrauti su sÅ«numi ir dukra, užblokuojant vaikų tėvo skambučius mobiliajame telefone net 2–3 mėnesių trukmės laikotarpiui, grubiai pažeidinėja nepilnamečių vaikų ir jų tėvo teises. Todėl atsakovė teigia netiesÄ , esÄ vaiko teisių apsaugos institucijos nustatytas grėsmės lygis yra susietinas iÅ¡imtinai su ieÅ¡kovo, o ne su atsakovės veiksmais.

IeÅ¡kovui visiÅ¡kai nėra priimtina, kad atsakovė su savo sugyventiniu sÅ«naus lankomoje mokykloje prisistato kaip vaiko tėvai. Atsakovė Å¡meižia ieÅ¡kovÄ , sakydama, kad jis niekada neprižiÅ«rėjo vaikų. IeÅ¡kovas iÅ¡klausė pozityvios tėvystės įgÅ«džių kursus ir pateikia tai pagrindžiančius įrodymus. IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad Sprendimu, be kita ko, nustatyta, kad ieÅ¡kovas teikia nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymÄ , mokėdamas periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 250 Eur kiekvienam vaikui (Sprendimo 1.2 punktas).

PraÅ¡o teismo įpareigoti atsakovę teikti nepilnamečiams vaikams abiejų tėvų skiriamo iÅ¡laikymo ir valstybės mokamų iÅ¡mokų vaikams panaudojimo ataskaitas kartÄ Ä¯ ketvirtį iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametytės. Å is ieÅ¡kovo reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovė ne tik riboja tėvo bendravimÄ su sÅ«numi ir dukra, bet ir neteikia ieÅ¡kovui jokios informacijos, susijusios su jų mažamečiais vaikais bei jų poreikių tenkinimu.

IeÅ¡kovo įsitikinimu, vaikams teikiamas iÅ¡laikymas nėra pilna apimtimi panaudojamas jų poreikiams patenkinti ir užtikrinti, kyla pagrįstos abejonės dėl atsakovės prisidėjimo prie vaikų iÅ¡laikymo tokia pačia dalimi kaip ir jų tėvo. Pasak ieÅ¡kovo, atsakovė pastaruoju metu reikalavo, kad jis kuo greičiau pervestų iÅ¡laikymÄ vaikams, o gavusi pinigus, suskubo pasidaryti plaukų prisiauginimo procedÅ«rÄ , tikėtina, kad yra ir daugiau atvejų, susijusių su mažamečiams skiriamo iÅ¡laikymo Å¡vaistymu.

7. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinio dalyko papildymÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovas melagingai teigia, jog jam visaip trukdoma matytis su vaikais. IeÅ¡kovui dalyvaujant posėdyje su atvejo vadybos darbuotojais, vaiko teisių specialistais, socialinėms darbuotojoms, policijos pareigÅ«ne, buvo sudaromas grafikas bendravimui su vaikais. Tačiau ieÅ¡kovas atsisakė pasiimti vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigų, nuvežti į bÅ«relius, padėti vaikais rÅ«pintis darbo dienomis, motyvuodamas, kad yra dirbantis.

Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas melagingai teigia, kad vaikai yra verčiami jos sugyventinį vadinti – tėvu, paaiÅ¡kina, jog ieÅ¡kovas nė karto nebuvo vaikų lankytame darželyje, dėl to visi ir galvoja, kad jos sugyventinis yra vaikų tėvas. Nesutinka atsakovui teikti nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo ataskaitų. Nurodo, kad tokių suvestinių teikimas papildomai užims jos laisvÄ laikÄ , kurį galėtų skirti bendravimui su vaikais. Pažymi, kad ieÅ¡kovui žinoma, jog vaikams iÅ¡laikyti tenka nemažai iÅ¡laidų, vaikai lanko ne vienÄ bÅ«relį.

Be to, įstatymas nenustato prievolės teikti iÅ¡laidų suvestinę iÅ¡laikymÄ teikiančiam asmeniui. IeÅ¡kovas privalo įrodyti, kad asmuo, tvarkantis lėšas, skirtas nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikyti, naudoja Å¡ias lėšas ne vaikų interesais. PraÅ¡o teismo netenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymo teikti ataskaitas dėl ieÅ¡kovo vaikams skiriamo iÅ¡laikymo.

8. Tarnyba pateikė iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko papildymo. Tarnybos vertinimu ataskaitų teikimas iÅ¡laikymÄ teikiančiam asmeniui reiÅ¡kia, kad atsakovė turi pastoviai rinkti įrodymus apie iÅ¡leidžiamas lėšas vaikų iÅ¡laikymui. Tai užima ne tik dideles laiko sÄ naudas, bet atskirais atvejais yra neįmanoma. Tokių suvestinių teikimas papildomai užims atsakovės laisvÄ laikÄ , kurį ji galėtų skirti bendravimui su vaikais. Be to, tokių suvestinių teikimas kas tris mėnesius su įrodymais apie nedidelės daiktų ir paslaugų vertės pirkimÄ yra nemotyvuotas.

Pažymi, kad 250 Eur suma pagal priteistÄ nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymÄ nėra didelė, todėl suvestinių su įrodymais teikimas dėl pirkinių Å¡iai sumai yra neadekvatus vaikų kasdieniniams poreikiams. Å ios dalies teismo sprendimo vykdymas bÅ«tų neaiÅ¡kus ir neracionalus, sunkiai įvykdomas ir asmeniui, tvarkančiam nepilnamečių vaikų lėšas, skirtas jų iÅ¡laikymui, bÅ«tų didelė naÅ¡ta.

9. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė jį tenkinti, papildomai paaiÅ¡kino, kad jam trukdoma bendrauti su nepilnamečiais vaikais, jo telefono ryÅ¡ys yra užblokuotas. Pažymi, kad po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo situacija pagerėjo. Visus atvejo vadybos įsipareigojimus įvykdė, iÅ¡klausė pozityvios tėvystės įgÅ«džių mokymus. PaaiÅ¡kino, kad dirba, gyvena Vilniaus rajone, todėl jam yra sudėtinga vaikus paimti ir nuvežti į bÅ«relius. IÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ , kad vaikų motina jam atvežtų vaikus, o jis juos galės nuvežti į bÅ«relius.

10. IeÅ¡kovo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį tenkinti, papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovė nevykdė Sprendimo įsipareigojimų netrukdyti vaiko tėvui bendrauti su vaikais ir Å¡ios aplinkybės neginčijo, nurodydama, kad ji buvo Å¡meižiama. Nustačius laikinÄ ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ , situacija iÅ¡ esmės kardinaliai pasikeitė: ieÅ¡kovas bendrauja su vaikais, bendrauja abu savaitgalius su nakvynėmis, nuolatinis tėvo ryÅ¡ys su vaikais yra užtikrintas.

11. Atsakovė teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad nedraudė ieÅ¡kovui matytis su vaikais, tačiau paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovas apie jÄ kalba negražius dalykus, nuteikinėja vaikus prieÅ¡ atsakovę. Pažymi, kad ieÅ¡kovas viskÄ pateikia kitomis aplinkybėmis. Darbo dienomis ieÅ¡kovas atsisako matytis ir prižiÅ«rėti vaikus. Karantino metu jokios pagalbos atsakovei nepasiÅ«lė: atsakovė dirbo iÅ¡ namų nuotoliniu bÅ«du, sÅ«nus namuose mokėsi nuotoliniu bÅ«du, o dukra nėjo į darželį, tačiau tėvo pagalbos nebuvo, vaikais ieÅ¡kovas domėdavosi tik sekmadienio vakarais.

IeÅ¡kovas nepažįsta vaikų mokytojos, bÅ«relio vadovės, kadangi per vienerius metus vaikus iÅ¡ darželio paėmė tik vienÄ kartÄ . Pasak atsakovės ieÅ¡kovas turi bendrauti su vaikais ne tik savaitgaliais ir per Å¡ventes, bet ir darbo dienomis, nes vaikams tėvo reikia ir darbo dienomis, tėvas turi prisiimti pilnÄ atsakomybę už vaikus, kaip tai daro vaikų motina. Todėl atsakovė praÅ¡o nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ pagal kuriÄ tėvas vaikais rÅ«pinsis ir darbo dienomis, ne tik savaitgaliais ir per Å¡ventes, nes prieÅ¡ingu atveju, ieÅ¡kovas siekia visÄ vaikais rÅ«pinimosi naÅ¡tÄ perkelti ant atsakovės pečių.

Dėl nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo ataskaitų teikimo, nurodo, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad iÅ¡laikymui skirtos lėšos yra naudojamos ne vaikų interesų tenkinimui. Santuokos nutraukimo metu nebuvo įpareigota rinkti iÅ¡laidų čekių, taip pat neturi pareigos teikti informacijÄ ir apie savo gaunamas pajamas. Pateikti iÅ¡laidų ataskaitos atgaline data nėra jokių galimybių. PaaiÅ¡kina, kad vaikai gyvena kartu su ja, yra pavalgę, aprengti, nuvežti į mokyklÄ ir bÅ«relius, vaikų nepriežiÅ«ros atvejų nenustatyta.

12. Tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, pateiktas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a: IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies 13. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė turi du nepilnamečius vaikus – sÅ«nų D. M. (D. M.), gim. (duomenys neskelbtini) ir dukterį K. M., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-15681-1019/2019, pagal pareiÅ¡kėjų L.

M. ir A. M. (A. M.) praÅ¡ymÄ dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu panaikintas santuokos apskaitos įraÅ¡as ir patvirtinta sutartis dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pasekmių, kurioje, be kita ko, pareiÅ¡kėjai susitarė, kad vaikų motina įsipareigoja netrukdyti skyrium gyvenančiam tėvui matytis ir bendrauti su vaikais, iÅ¡ anksto abipusiu susitarimu suderinus susitikimų laikÄ ir vietÄ (Sprendimo 1.5 punktas); A. M. (A. M.) teikia nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymÄ , mokėdamas periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 250 Eur kiekvienam vaikui (Sprendimo 1.2 punktas).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo 14. IÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių, į bylÄ pateiktų Å¡alių pareiÅ¡kimų ir Tarnybos iÅ¡vados, priimtų procesinių dokumentų, Å¡alių susiraÅ¡inėjimo iÅ¡traukų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad tarp Å¡alių yra itin įtempti, konfliktiÅ¡ki ir atvirai prieÅ¡iÅ¡ki tarpusavio santykiai. Tarp Å¡alių kyla konfliktai ne tik dėl bendravimo su vaikais tvarkos, ieÅ¡kovas iÅ¡tisai vartoja necenzÅ«rinius žodžius, gÄ sdina, kad atsakovė atsakys už savo veiksmus, ypač jei kreipsis į Vaikų teisių apsaugos skyrių, gaus mažesnį vaikams priteistÄ iÅ¡laikymÄ , turės problemų dėl nekilnojamojo turto pardavimo ir pan.

Konfliktai bÅ«na sunkiai valdomi, į juos nuolat įtraukiami Tarnybos atstovai, tėvams stinga bendradarbiavimo, pagarbaus, mandagaus tarpusavio bendravimo, jie abu yra itin kritiÅ¡ki ir prieÅ¡iÅ¡ki vienas kitam. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad dėl vaikų teisių ir geriausių interesų pažeidimų 2019 m. rugsėjo 6 d. užpildytos Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos, nustatytas pirmas grėsmės vaikams lygis. Kadangi Å¡alių nepilnamečiams vaikams nustatytas pirmas grėsmės lygis, siekiant užtikrinti vaikų teises ir teisėtus interesus 1) buvo praÅ¡oma tėvui (ieÅ¡kovui) skirti socialinės priežiÅ«ros paslaugas (tėvystės įgÅ«džių kursus, psichologinę pagalbÄ ir kt.);

2) motinai (atsakovei) ir jos šeimai buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas;

3) tėvui (ieškovui) paskirtos socialinės priežiūros paslaugos Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje;

4) kreiptasi į VšĮ Pal. J. Matulaičio Å¡eimos pagalbos centrÄ dėl kompleksinės pagalbos Å¡eimai teikimo. 2019 m. spalio 23 d. Å¡eimai paskirtas atvejo vadybininkas.

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi Å¡ioje civilinėje byloje nustatė laikinÄ ieÅ¡kovo A. M. (A. M.) su nepilnamečiais vaikais D. M. ir K. M. tvarkÄ iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos, pagal kuriÄ 1) A. M. (A. M.) su nepilnamečiais vaikais D. M. ir K. M. bendrauja kas antrÄ savaitgalį, paimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienį nuo 10 val. iki 10.30 val. ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį nuo 18 val. iki 18.30 val. Savaitgalis, nuo kurio vaikų tėvas pradeda bendrauti prasideda antrÄ jį savaitgalį, kuris bus po teismo nutarties priėmimo dienos. Savaitgalis, kurį vaikų motina nesudarė sÄ lygų tėvui bendrauti su vaikais kompensuojamas kitu, t. y. motinai priklausančiu savaitgaliu;

2) negalėdamas pasiimti vaikų bendravimui nustatytu laiku, tėvas privalo įspėti vaikų motinÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi dienas. IÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad po laikinos ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiais tvarkos nustatymo situacija pagerėjo.

16. Tarnyba taip pat iÅ¡klausė nepilnamečių vaikų D. M. ir K. M. nuomones dėl bendravimo su tėvu tvarkos, 2019 m. spalio 1 d. Vaiko iÅ¡klausymo aktas Nr. 1TSD-2701. Berniukas pasakojo, kad tėtis ir mama labai nesutaria, pykstasi, tačiau jis pats su tėčiu sutaria gerai, matėsi seniai, anksčiau atvažiuodavo pas jį į kaimÄ . Vaikui nepatinka, kai tėtis negražiai kalba apie mamÄ , tačiau norėtų nuvažiuoti pas jį į svečius. K. M. teigė, kad buvo mačiusi, kaip tėtis mušė mamÄ , tai buvo seniai, bet su ja tėtis visada elgiasi gražiai. Mergaitei nepatinka, kai tėtis negražiai kalba apie mamÄ . Abu vaikai teigė, kad daugiausiai jais rÅ«pinasi mama.

17. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių Å¡eimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, todėl teismas, gindamas vaiko interesus, turi atsižvelgti į įvertinti aplinkybes, dėl kurių bÅ«tų tinkamos sÄ lygos vaikui augti, harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kai gyventi visuomenėje. Konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė bÅ«ti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su iÅ¡skirtais tėvais, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra bÅ«tinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.

18. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

19. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu panaikinus Å¡alių santuokos apskaitos įraÅ¡Ä ir patvirtinus sudarytÄ sutartį dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pasekmių, joje nebuvo numatyta konkreti tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. CK nustato, kad iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iÅ¡ jų gali kreiptis į teismÄ dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo (apskaitos įraÅ¡o panaikinimo) pasekmių sÄ lygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad tarp Å¡alių Å¡iuo metu susiklostę itin konfliktiÅ¡ki tarpusavio santykiai lemia bÅ«tinybę nustatyti aiÅ¡kiÄ ir konkrečiÄ tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ .

20. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, ieÅ¡kovo ir atsakovės paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad tarp Å¡alių yra susiklostę itin įtempti ir atvirai prieÅ¡iÅ¡ki tarpusavio santykiai dėl ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais, į kuriuos epizodiÅ¡kai įtraukiami Tarnybos atstovai, o Å¡eimai teikiamos socialinės paslaugos vis dar neduoda galutinio teigiamo rezultato. Situacija pasikeitė tik teismui laikinai nustačius ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ . Taigi byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui prieiti prie iÅ¡vados, kad po teismo priimto sprendimo dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo bendru sutuoktinių sutarimu situacija dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais iÅ¡ esmės pasikeitė.

Abstrakti ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka sukelia nuolatinius konfliktus ir nepatogumus bei pažeidžia tiek nepilnamečių vaikų, tiek abiejų tėvų interesus, todėl yra pagrindas pakeisti Sprendimo dalį dėl ieÅ¡kovo A. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir nustatyti konkrečiÄ ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais tvarkÄ .

21. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje pasisakydamas dėl jo (tėvo) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo praÅ¡o nustatyti detaliÄ ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais tvarkÄ , apimančiÄ savaitgalius, vienÄ darbo dienÄ , valstybines Å¡ventes, vaikų atostogų laikÄ ir pan. (žr. sprendimo 2 punktÄ ). Atsakovė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu nurodė, kad ieÅ¡kovas su vaikais turi bendrauti ne tik savaitgaliais ir per Å¡ventes, bet ir darbo dienomis, tačiau pažymi, jog Å¡iuo metu darbo dienomis (po darbo valandų), vaikai lanko bÅ«relius: antradieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais 19.30–21 val. sÅ«nus lanko dziudo, trečiadieniais 17.30–18.30 val. abu vaikai lanko (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklÄ , kurie parenkami pagal vaikų norus ir gabumus, o ne atsižvelgiant į ieÅ¡kovo gerovę.

Atsakovė taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovas bendravimo laikÄ su vaikais pasirenka tik jam patogiu, neatsižvelgdamas į jos darbo grafikÄ , todėl pasak atsakovės vienintelė ieÅ¡kovo nesimatymo su vaikais priežastis gali bÅ«ti tik liga įrodyta gydytojo pažyma.

22. Teismas sprendžia, kad atsakovės argumentai dėl to, jog darbo dienomis nepilnamečiai D. M. ir K. M. lanko bÅ«relius, o ieÅ¡kovo siÅ«loma bendravimo tvarka trečiadienį sutampa su vaikų užsiėmimo laiku, yra pagrindas koreguoti ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ bendravimo tvarkÄ . Ä®vertinus abiejų Å¡alių argumentus, vadovaujantis prioritetiniu vaikų interesų principu, atsižvelgiant į vaikų užimtumÄ , nustatytina, kad tėvas pasiima vaikus iÅ¡ gyvenamosios vietos ir (ar) ugdymo įstaigos, ir (ar) užsiėmimų kiekvienos savaitės trečiadieniais nuo 18.30 val. ir grÄ Å¾ina į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ nuo 20.30 val. iki 21 val.

23. Tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ bendrauti su vaikais (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Jei tėvai nevykdo Å¡ios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali bÅ«ti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Pareiga reiÅ¡kia tinkamÄ vaikų teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimÄ . Tinkamas vaikų teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų poreikius, atsižvelgiant į jų amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius ir norus.

Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam. Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaikų interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikai gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikai, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jie abiem tėvams yra vienodai svarbÅ«s, kad abu tėvai jiems yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaikų tada, kada jiems labiausiai reikia, kad abu tėvai jais rÅ«pinasi, domisi ir juos globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018; ir kt.).

24. Aktyvus teismo vaidmuo nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 376 straipsnyje ir CK trečiojoje knygoje įtvirtintose proceso teisės normose (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Å ios kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, teismas turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-969/2018).

25. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Vaiko ryÅ¡ys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia (be kita ko), teismas, turi pareigÄ užtikrinti jo palaikymÄ ir vystymÄ si. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ reiÅ¡kia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimÄ auklėjant vaikÄ , teismas visada privalo nustatyti tokiÄ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais bÅ«tų vienodas.

Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų bÅ«ti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; ir kt.).

26. IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimus dėl bendravimo su vaikais nustatymo darbo dienomis, praÅ¡o nustatyti atsakovo bendravimÄ su vaikais tik trečiadieniais, tačiau nenumato jo bendravimo su vaikais ir kitomis darbo dienomis. Å io sprendimo 23 punkte minėta, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimÄ , kasacinio teismo praktikÄ , byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo praÅ¡oma bendravimo tvarka darbo dienomis tikslintina atsižvelgiant iÅ¡imtinai į nepilnamečių vaikų interesus, nustatant, kad tėvas pasiima vaikus iÅ¡ gyvenamosios vietos ir (ar) ugdymo įstaigos, ir (ar) užsiėmimų kiekvienos savaitės pirmadieniais nuo 18 val. iki 18.30 val. ir grÄ Å¾indamas į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ nuo 20.30 val. iki 21 val.

27. Dėl kitų ieÅ¡kiniu praÅ¡omų nustatyti bendravimo tvarkos sÄ lygų bylÄ nagrinėjant esminio ginčo tarp Å¡alių nekilo, taip pat Tarnyba pateiktoje iÅ¡vadoje neprieÅ¡tarauja dėl ieÅ¡kovo siÅ«lomos nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, todėl dėl jų plačiau teismas sprendime nepasisako. IeÅ¡kovo praÅ¡omos bendravimo tvarkos sÄ lygos tvirtintinos, nes vertintinos, kaip atitinkančios nepilnamečių D. M. ir K. M. interesus. Byloje nebuvo vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai nenorėtų bendrauti su tėvu. Taip pat nėra duomenų, kad tėvo ir vaikų bendravimas kenktų nepilnamečių interesams, ar kad ieÅ¡kovo elgesys kenktų vaikams ar sudarytų abejonių dėl tėvo norų ir gebėjimų užtikrinti vaikų elementarius kasdienius poreikius bendraujant su vaikais.

28. Teismas nustato tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kokia ji galima pagal esamÄ situacijÄ . Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

29. Paminėtina, kad Å¡alys pačios gera valia kiekvienÄ kartÄ tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimÄ . Abiejų tėvų tikslas turi bÅ«ti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumÄ .

Dėl to abi Å¡alys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusiÄ situacijÄ ir geranoriÅ¡kai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui. Dėl ataskaitų teikimo 30. IeÅ¡kovas pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko papildymo, kuriame iÅ¡dėstė abejones neva atsakovė netinkamai panaudoja nepilnamečiams vaikams skirtas iÅ¡laikymo lėšas, todėl praÅ¡o teismo įpareigoti atsakovę teikti nepilnamečiams vaikams abiejų tėvų skiriamo iÅ¡laikymo ir valstybės mokamų iÅ¡mokų vaikams panaudojimo ataskaitas kartÄ Ä¯ ketvirtį iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės. IeÅ¡kovas praÅ¡ymÄ grindė tuo, kad atsakovė neteikia ieÅ¡kovui jokios informacijos, susijusios su jų mažamečiais vaikais bei jų poreikių tenkinimu.

IeÅ¡kovo įsitikinimu, vaikams teikiamas iÅ¡laikymas nėra pilna apimtimi panaudojamas, atsakovė galimai Å¡vaisto mažamečiams skiriamÄ iÅ¡laikymÄ (žr. sprendimo 6 punktÄ ).

31. CK 3.186 straipsnio 1 dalies ir 3.203 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina asmens, pas kurį gyvena vaikas (tėvų, globėjų ar rÅ«pintojų), pareigÄ vaiko turtÄ ar jam iÅ¡laikyti skiriamas lėšas naudoti iÅ¡imtinai vaiko interesams ir jo poreikiams. Už netinkamÄ disponavimÄ iÅ¡laikymu minėtiems asmenims yra nustatyta ir civilinė atsakomybė – pareiga atlyginti nuostolius (CK 3.203 straipsnio 2 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad vaikų turtas ir lėšos turi bÅ«ti panaudojamos pačių vaikų turtiniams ir dvasiniams poreikiams užtikrinti, pirmiausia tenkinant bÅ«tiniausius – vaiko maitinimÄ , rengimÄ , mokymÄ si, ugdymÄ , sveikatos palaikymÄ , jam tenkančių komunalinių paslaugų iÅ¡laidų dalies apmokėjimÄ , po to – laisvalaikio ir poilsio organizavimÄ , kitus vaiko interesus, vaikui duodamus kiÅ¡enpinigius, jeigu vaikas dėl savo amžiaus gali savarankiÅ¡kai disponuoti nedidelėmis pinigų sumomis.

Tuo atveju, jeigu iÅ¡laikymui skiriamos lėšos nesunaudojamos kasdienių poreikių tenkinimui, jos gali ir turi bÅ«ti taupomos bÅ«simiems vaiko poreikiams, sukuriant tam tikrÄ materialinį pagrindÄ savarankiÅ¡ko gyvenimo pradžiai ar ateityje atsirasiantiems naujiems jo poreikiams (susimokėti už mokslÄ ir pragyvenimÄ , jeigu mokymosi procesas vyksta ne vaiko gyvenamojoje vietoje ir pan.).

32. IeÅ¡kovas reikalaudamas, kad atsakovė rinktų kvitus ir čekius bei teiktų jam informacijÄ , kaip yra panaudojamas jo mokamas iÅ¡laikymas, iÅ¡ esmės kvestionuoja prezumpcijÄ pagal kuriÄ abu tėvai teikia vienodÄ iÅ¡laikymÄ vaikams, neva atsakovė, su kuria gyvena Å¡alių nepilnamečiai vaikai, netinkamai naudoja jo teikiamÄ iÅ¡laikymÄ , t. y. galimai piktnaudžiauja savo, kaip motinos, teise ir naudoja lėšas ne vaikams iÅ¡laikyti, o kitiems tikslams. Su tokia ieÅ¡kovo pozicija teismas nesutinka.

33. Kasdienius vaiko poreikius užtikrina ir dėl lėšų panaudojimo tikslingumo sprendžia bÅ«tent tas vaiko tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ar vaikas realiai gyvena. Ä®pareigojimas teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimÄ nėra savitikslis veiksmas, taikytinas kiekvienu priteisto vaikui iÅ¡laikymo iÅ¡ antrojo tėvo atveju. Tokia pareiga nėra įtvirtinta įstatymo normomis, o sprendžiant dėl jos nustatymo teismo sprendimu, bÅ«tina analizuoti, ar yra prielaidos iÅ¡laikymui skiriamas lėšas panaudoti netinkamai. Pavyzdžiui, kuomet vienas iÅ¡ vaiko tėvų teikia iÅ¡laikymÄ akivaizdžiai didesnį, nei reikalinga minimaliems arba protingiems vaiko poreikiams patenkinti, gali atsirasti sÄ lygos tokį iÅ¡laikymÄ teikiančiam asmeniui reikalauti duomenų, kaip yra naudojamos likusios jo skiriamos vaikui lėšos (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2130-464/2012).

34. Nagrinėjamu atveju Sprendimu, be kita ko, nustatyta, kad ieÅ¡kovas teikia nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymÄ , mokėdamas periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 250 Eur kiekvienam vaikui (Sprendimo 1.2 punktas). IeÅ¡kovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad nepilnamečiams vaikams teikiamas iÅ¡laikymas galėtų bÅ«ti naudojamas ne pagal paskirtį arba ne visos iÅ¡laikymo lėšos bÅ«tų panaudotos nepilnamečiams vaikams. IeÅ¡kovas savo praÅ¡ymÄ grindžia vien prielaidomis, kurios nepagrįstos jokiais įrodymais. Ä®statymas reikalauja, kad Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis).

35. Teismo vertinimu, atsakovei, su kuria gyvena du nepilnamečiai Å¡alių vaikai, ir taip didesne dalimi tenka vaikų priežiÅ«ros ir iÅ¡laikymo iÅ¡laidos, todėl įpareigojimas jÄ formuoti ataskaitas ir rinkti čekius, atsiskaitant ieÅ¡kovui už jų panaudojimÄ , tik dar labiau apsunkintų vaikų motinos padėtį. Be to, Sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydis užtikrina tik bÅ«tinuosius vaikų poreikius. Neproporcinga vaikams iÅ¡laikyti skirtas lėšas tvarkančiam tėvui pavesti teikti kas ketvirtį ataskaitas su įrodymais kitam vaiko tėvui (iÅ¡ kurio priteistas iÅ¡laikymas) tam, kad kas mėnesį iÅ¡laikymÄ tvarkantis tėvas (Å¡iuo atveju atsakovė) pagrįstų, kad 250 Eur sumÄ panaudojo bÅ«tiniesiems vaiko poreikiams tenkinti.

Atsižvelgdamas į nurodytÄ , teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl ataskaitų už vaikų iÅ¡laikymui skiriamų lėšų panaudojimÄ teikimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 36. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tvarkÄ reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Å aliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 98 straipsniai).

Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

37. Patenkinus ieškovo ieškinį iš dalies ieškovo naudai priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas patenkino 50 proc. ieškinio reikalavimų.

38. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas už ieÅ¡kinį sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, taip pat ieÅ¡kovas patyrė 875 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, viso patyrė 1025 Eur (150 + 875) bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovo iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovės priteistinas 512,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas ieÅ¡kovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija 5 Eur, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių 40. Sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 straipsnio 3 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270, 376 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-15681-1019/2019, nustatytÄ atsakovo A.

M. (A. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. M. (D. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkÄ ir nustatyti tokiÄ Å¾emiau nurodytÄ ieÅ¡kovo A. M. (A. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. M. (D. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkÄ , pagal kuriÄ :

1. skyrium gyvenantis vaikų tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais kas antrÄ mėnesio savaitgalį (porinių metų savaičių savaitgaliais), paimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienį nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ kitÄ dienÄ (sekmadienį) nuo 18.00 val. iki 18.30 val.

2. Jei vaikų tėvas negali nustatytomis dienomis bendrauti su vaikais dėl objektyvių priežasčių (liga, užimtumas darbe, kai yra dirbama slenkančiu darbo grafiku), bendravimo laikas yra perkeliamas/ kompensuojamas. Apie negalėjimÄ bendrauti nustatytu grafiku vaikų tėvas informuoja vaikų motinÄ trumpÄ ja sms žinute ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 dienas iki numatomo bendravimo pradžios, kartu nurodydamas, kuriomis mėnesio dienomis jis pageidautų bendrauti su vaikais vietoje prarasto savaitgalio, informuodamas apie bendravimo su vaikais laiko pradžiÄ ir pabaigÄ .

3. Vaikų tėvas kiekvienos savaitės pirmadieniais turi teisę bendrauti su vaikais, juos pasiimdamas iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos ir (ar) ugdymo įstaigos, ir (ar) užsiėmimų nuo 18.00 val. iki 18.30 val. ir grÄ Å¾indamas į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ nuo 20.30 val. iki 21.00 val. Dėl objektyvių priežasčių vaikų tėvui negalint bendrauti su sÅ«numi ir dukra numatytu laiku, vaikų tėvas sms žinute informuoja vaikų motinÄ apie pasikeitusiÄ bendravimo situacijÄ .

4. Vaikų tėvas kiekvienos savaitės trečiadieniais turi teisę bendrauti su vaikais, juos pasiimdamas iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos ir (ar) ugdymo įstaigos, ir (ar) užsiėmimų nuo 18.30 val. ir grÄ Å¾indamas į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ nuo 20.30 val. iki 21.00 val. Dėl objektyvių priežasčių vaikų tėvui negalint bendrauti su sÅ«numi ir dukra numatytu laiku, vaikų tėvas sms žinute informuoja vaikų motinÄ apie pasikeitusiÄ bendravimo situacijÄ .

5. Neporiniais metais vaikų tėvas bendrauja su vaikais per Å v. Kūčių ir Kalėdų Å¡ventes nuo gruodžio 24 d., vaikus paimdamas iÅ¡ jų gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. iki 16.30 val., grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 26 d. nuo 18.00 val. iki 18.30 val.

6. Poriniais metais vaikų tėvas bendrauja su vaikais per Å v. Velykų Å¡ventes, vaikus paimdamas iÅ¡ jų gyvenamosios vietos Å v. Velykų iÅ¡vakarėse nuo 10.00 val. iki 10.30 val., ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ antrÄ Å v. Velykų dienÄ nuo 18.00 val. iki 18.30 val.

7. Vaikų gimtadienio dienÄ (vasario 7 d. ir liepos 11 d.) kas antrus metus (poriniais metais) vaikų tėvas bendrauja su vaikais. Jeigu vaikų gimimo diena yra savaitgalio dienÄ , tėvas paima vaikus iÅ¡ gyvenamosios vietos nuo 11.00 val. iki 11.30 val. ir grÄ Å¾ina į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ nuo 18.00 val. iki 18.30 val., jeigu savaitgalis pagal bendrÄ jį savaitgalių bendravimo grafikÄ nepriklausytų vaikų tėvui. Jeigu vaikų gimimo diena yra darbo diena, tėvas paima vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos pirmÄ jÄ savaitgalio, einančio po vaiko gimimo dienos, dienÄ nuo 11.00 val. iki 11.30 val. ir grÄ Å¾ina vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ nuo 18.30 val. iki 19.00 val., jeigu savaitgalis pagal bendrÄ jį savaitgalių bendravimo grafikÄ nepriklausytų vaikų tėvui.

8. Tėvo dienÄ (Å¡venčiamÄ birželio mėnesio pirmÄ sekmadienį) nepriklausomai nuo bendro savaitgalių grafiko paskirstymo, vaikų tėvas bendrauja su vaikais, paimdamas juos iÅ¡ gyvenamosios vietos Tėvo dienos rytÄ nuo 11.00 val. iki 11.30 val. ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios dienos vakare nuo 18.00 val. iki 18.30 val.

9. Vaikų tėvas turi teisę bendrauti su vaikais jo atostogų metu, kurios sudarytų 30 kalendorinių dienų per vienerius kalendorinius metus (nebÅ«tinai iÅ¡ eilės). InformacijÄ , apie numatomÄ bendravimÄ su vaikais atostogų metu, t. y. konkrečiÄ atostogų datÄ ir trukmę, vaikų tėvas pateikia vaikų motinai sms žinutėmis ar kitomis priemonėmis ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 31 d. Bendravimo su vaikais atostogų metu tėvas turi teisę iÅ¡vykti su vaikais į užsienį ne ilgesniam nei 14 dienų terminui.

Tėvui perimant vaikus atostogų metu, vaikų motina privalo parengti visus bÅ«tinus vaikų daiktus, įskaitant vaikų asmens dokumentus. Atostogų metu nėra taikomas bendrasis savaitgalių pasiskirstymo grafikas. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo A. M. (A. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 512,50 Eur (penkių Å¡imtų dvylikos 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Irena Bielskytė