65dfe171-cb05-410b-8b4f-e7cdaefb7ebc · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-1829-1072/2018 Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00201-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.1; 1.4.1; 16.9.6; 21.9.10 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2018 m. spalio 11 d. Ukmergė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų teisėja Eglė Venckienė, sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M., gynėjui advokatui Valdui Kersnauskui, iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje A.

M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nevedęs, bedarbis, baustas administracine tvarka, neteistas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 7 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : A. M. 2018 m. rugsėjo 18 d., 20 val. 20 min., vairavo automobilį Nissan Terrano, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas galimai neblaivus, atsisakė tikrintis neblaivumÄ , nors pats neneigė fakto, kad buvo vartojęs alkoholinius gėrimus.

Teisme A. M. parodė, kad su padarytu pažeidimu sutinka, dėl jo gailisi. Nurodė, kad įvykio dienÄ su draugu vartojo alkoholį, planavo likti pas draugÄ nakvoti, bet jam paskambino tėvas ir pasakė, kad pasijuto blogai, išėjęs iÅ¡ namų į sodÄ , negali sugrįžti. A. M. parodė, kad jis nieko nelaukęs važiavo pas tėvÄ , kuris gyvena nuo jo draugo namų apie trijų kilometrų atstumu. Brolis L. M., su kuriuo kartu gyvena, negalėjo nuvykti pas tėvÄ , nes gulėjo ligoninėje, kadangi serga onkologine liga.

Bevažiuojant A. M. matė prieÅ¡inga eismo kryptimi judantį traktorių, bet tik atsitrenkęs į jį suprato, jog Å¡is važiuoja su padargais, kurie nebuvo paženklinti atÅ¡vaitais. Traktoriaus vairuotojui siÅ«lė pildyti eismo įvykio deklaracijÄ , tačiau Å¡is nesutiko, kvietė pareigÅ«nus, todėl iÅ¡vadino jį „stukačiumi“. Policijos pareigÅ«nai nustatė, kad dėl eismo įvykio kaltas traktorių vairavęs asmuo, o ne jis. A. M. nurodė, kad po eismo įvykio atsisakė pasiraÅ¡yti policijos pareigÅ«nų pateiktuose dokumentuose, nes dėl įvykio nesijautė kaltas:

„atsisakiau pasiraÅ¡yti, nes nežinau, kÄ ten man siÅ«lė pasiraÅ¡yti, man tokia pirma situacija su protokolu dėl eismo įvykio“. A. M. pažymėjo, kad nors ir vartojo alkoholį, tačiau nesijautė girtas, juolab nemanė, kad galėtų virÅ¡yti leistinÄ neblaivumo normÄ , be to, skubėjo į pagalbÄ sunkiai sergančiam tėčiui. Dėl atsisakymo pasitikrinti blaivumÄ parodė: „nemačiau reikalo pasitikrinti blaivumÄ , buvo net pikta, kad ne aÅ¡ situacijos kaltininkas, bet važiavau iÅ¡gėręs, važiavau savo reikalais.

Buvau susinervavęs dėl skambučio iÅ¡ tėvo.“ Tėvas R. M. yra neįgalus, serga vėžiu, iÅ¡siskyręs, gyvena vienas. Jis (A. M.) gyvena su broliu, dirba vairuotoju-ekspeditoriumi. 2018 m. liepos mėnesio pabaigoje nutraukė darbo santykius, nes brolis dėl onkologinės ligos vyko daryti tyrimų, tėvas taip pat onkologinis ligonis, todėl planavo porÄ mėnesių pabÅ«ti su Å¡eima, padėti jiems. Sutarė su darbdaviu, kad po poros mėnesių grįš į darbÄ . Tėvas buityje apsitvarko, tačiau vandens, malkų, į parduotuvę nenueina.

Be A. M. prisipažinimo, jo kaltę padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 422 straipsnio 7 dalyje, patvirtina administracinio nusižengimo byloje esanti raÅ¡ytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, iÅ¡ kurio nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 17 d., 20 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), kelyje turinčiame po vienÄ eismo juostÄ kiekviena kryptimi, tamsiu paros metu A. M. vairuodamas automobilį Nissan Terrano, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas galimai neblaivus, t. y. iÅ¡ burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li, judesiai nekoordinuoti, atsisakė pasitikrinti neblaivumÄ , nors neneigė fakto, kad yra vartojęs alkoholinius gėrimus, susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojančiu traktoriumi Valtra 161C, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo paženklintas kaip numato Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), kurio plotis buvo didesnis nei 2,60 m, t. y. traktorius buvo užėmęs abi eismo juostas (b. l. 1); tarnybinis praneÅ¡imas, iÅ¡ kurio nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 17 d., apie 20 val. 27 min., gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini) susidÅ«rė pranešėjo traktorius Valtra 161C, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilis Nissan Terrano, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Policijos pareigÅ«nams atvykus į įvykio vietÄ ir pradėjus bendrauti su eismo įvykio dalyviais, paaiÅ¡kėjo, kad automobilio Nissan Terrano, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas (kaip nustatyta A.

M.) galimai neblaivus, t. y. neriÅ¡liai kalbėjo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, paklausus minėto asmens, ar sutinka pasitikrinti neblaivumÄ alkotesteriu, pastarasis kategoriÅ¡kai atsisakė, taip pat atsisakė vykti į ligoninę kraujo pridavimui, bet neneigė, jog yra vartojęs alkoholio. Kadangi automobilio Nissan Terrano, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. M. elgėsi agresyviai ir neadekvačiai, buvo pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatÄ (b. l. 2); kita bylos medžiaga.

A. M. suraÅ¡ytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad jis traukiamas administracinėn atsakomybėn už ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ (b. l. 1). Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ , nustatyta, kad A. M. pažeidė KET 14 punktÄ , pagal kurį draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu asmenims, taip pat 17 punktÄ , pagal kurį policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų.

Taigi, A. M. veiksmai, kai jis vairavo transporto priemonę, bÅ«damas akivaizdžiai neblaivus, tačiau po eismo įvykio, dėl kurio, kaip vėliau nustatyta, kaltas S. P. ir kuris nubaustas administracine tvarka jam suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ROIK: 18091715435, atsisakė pasitikrinti neblaivumÄ , teisingai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, kuri užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 1 000 eurų iki 2 000 eurų. Skiriant nuobaudÄ atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pažymėta, kad padarytas tyčinis administracinis nusižengimas, veika yra baigta. A. M. ne kartÄ baustas administracine tvarka (b. l. 5-8), kas neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. A. M. prisipažino padaręs nusižengimÄ , teismo posėdžio metu parodė, kad gailisi. Teismas atkreipia dėmesį, jog kaltės pripažinimas dažnai bÅ«na susijęs ir su gailėjimusi dėl teisės pažeidimo, tačiau jie nėra identiÅ¡ki. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis iÅ¡reiÅ¡kiamas ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais.

GailėjimÄ si gali iÅ¡reikÅ¡ti asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, dėjimas pastangų teisėsaugos institucijoms aiÅ¡kintis bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.). Ä®vertinęs A. M. veiksmus suraÅ¡ant administracinį protokolÄ , tiriant eismo įvykio aplinkybes, parodymus teismo posėdžio metu, teismas konstatuoja, kad nors A.

M. prisipažino esÄ s kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, tačiau jo elgesys nerodo nuoÅ¡irdaus gailėjimosi. A. M. stengėsi sumenkinti savo veiksmus, teigė, kad nesitikrino neblaivumo ne todėl, kad siekė iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, o todėl, kad buvo nedaug iÅ¡gėręs, tik 150 ml degtinės, nesijautė girtas, važiavo tik tris kilometrus į pagalbÄ sergančiam tėvui, nematė reikalo tikrintis neblaivumÄ , bÅ«damas nekaltas dėl eismo įvykio, kadangi dėl minėto eismo įvykio kaltu pripažintas S. P..

Teismas atkreipia dėmesį, kad A. M. nebendradarbiavo su policijos pareigÅ«nais, atsisakė pasiraÅ¡yti ant eismo įvykio schemos, protokolo, aiÅ¡kindamas, kad protokolo jam nedavė pasiraÅ¡yti, o ant schemos nepasirašė, nes nežino, kÄ jam siÅ«lė pasiraÅ¡yti. Atsižvelgiant į tai, kad A. M. turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ ir, kaip teigia, nesijautė girtas, teismas vertina, kad jis turėjo gebėti perskaityti duodamus pasiraÅ¡yti dokumentus. Byloje atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių teismas nenustato.

Teismas taip pat atsižvelgia į prieÅ¡taravimus tarp A. M. parodymų teismo posėdžio metu bei pateiktų dokumentų. A. M. aiÅ¡kindamas savo motyvus važiuoti girtam pas, jo parodymais, staiga blogai pasijutusį tėvÄ , parodė, jog tuo metu brolis gulėjo ligoninėje ir negalėjo padėti tėvui. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog byloje pateikti duomenys, kad L. M. atlikta ligoninėje krÅ«tinės lÄ stos rentgenograma 2018 m. liepos 19 d. (b. l. 34), be to pats A. M. parodė, kad tyrimas atliktas tik tÄ dienÄ be gulėjimo ligoninėje, o administracinis nusižengimas padarytas 2018 m. rugsėjo 17 d.

Tuo tarpu ligoninėje brolis gulėjo 2017 m. skirtingais laikotarpiais (b. l. 27-33). Teismui A. M. pateikė charakteristikÄ , iÅ¡ kurios nustatyta, kad A. M. bendrovėje (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. liepos 19 d. vairuotojo pareigose. Darbuotojas, t. y. A. M., buvo drausmingas, punktualus, gerai, kokybiÅ¡kai ir sÄ Å¾iningai atliekantis pavestus darbus, nuo darbo bendrovėje pradžios nebuvo padaręs jokių darbo drausmės pažeidimų, jam nebuvo taikytos jokios drausminės nuobaudos, todėl jis charakterizuojamas teigiamai (b. l. 11, 14-15).

Be to, bendrovės direktorius nurodė, kad sutarė su A. M., jog pastarasis, atlikęs paskirtÄ nuobaudÄ , grįš į bendrovę toliau tęsti darbinių santykių (b. l. 11). Å iomis aplinkybėmis A. M. grindė praÅ¡ymÄ suÅ¡velninti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ bei paskirti mažesnę administracinę nuobaudÄ . Pažymėtina, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėjÄ , bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis).

Tokiu bÅ«du įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, eismo ir visuomenės saugumÄ , o ne asmens, padariusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurių pagrindu A. M. galima bÅ«tų skirti Å¡velnesnę nei ANK 422 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra, todėl A. M. skirtina bauda, lygi ANK 422 straipsnio 7 dalies sankcijoje nustatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkiui. Vadovaujantis ANK 422 straipsnio 9 dalimi, už 422 straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytÄ administracinį nusižengimÄ privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienų iki ketverių metų.

Ä®vertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad už padarytÄ administracinį nusižengimÄ A. M. skirtina administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – trumpesniam laikotarpiui, nei ANK 422 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas minimalaus ir maksimalaus teisės vairuoti atėmimo laikotarpių vidurkis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 675 straipsniu, teismas n u t a r i a:

Pripažinti A. M. kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 1500,00 (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų) eurų dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 9 dalimi, paskirti A. M. teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad vadovaujantis ANK 682 straipsnio 1 dalimi teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimÄ .

Pagal ANK 682 straipsnio 2 dalį asmuo, kuriam paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nutarimo įsiteisėjimo dienÄ , o kai teisė vairuoti transporto priemones atimama dėl vairavimo, kai tai darė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmuo, dėl vengimo pasitikrinti neblaivumÄ , apsvaigimÄ dėl alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimo po veikos padarymo ar iki jos aplinkybių nustatymo, – nutarimo atimti Å¡iÄ teisę priėmimo dienÄ (jei vairuotojo pažymėjimas nebuvo paimtas Å¡io kodekso 602 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka) privalo institucijai, kurios pareigÅ«nas atliko administracinio nusižengimo tyrimÄ , o kai nutarimas priimtas ne teismo tvarka, – nutarimÄ priėmusiai institucijai pateikti vairuotojo pažymėjimÄ , kuris perduodamas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai.

Pagal ANK 682 straipsnio 3 dalį jeigu vairuotojas, iÅ¡ kurio atimta teisė vairuoti transporto priemones, Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytu laiku vairuotojo pažymėjimo nepateikia Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytai institucijai, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pratęsiamas tiek, kiek laiko nebuvo pateiktas vairuotojo pažymėjimas. IÅ¡aiÅ¡kinti pažeidėjui A. M., kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudÄ turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sÄ skaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių bankas, banko kodas 71800;

LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ (ROIK) – 18091716078 ir įmokos kodÄ â€“ 1001. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytÄ terminÄ , nutarimas skirti baudÄ pateikiamas vykdyti priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos ANK 676 straipsnio 1 dalis). Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 – 654 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos Å¡io teismo rÅ«mus. Teisėja Eglė Venckienė