2021-12-22 Nr. AB-27840-3-62-3-00768-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-651-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-000768-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. I. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas N. I. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, (toliau – ir Alytaus PN) 12 000 Eur neturtinę žalą, patirtą nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d. dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad, pareiškėjui atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpoje Nr. 16, 2019 m. gegužės 13 d. apie 20 val. 45 min. nuteistasis O. Z., lydimas pareigūno, priėjo prie kameros durų, atidarė langelį, skirtą maistui paduoti, ir į kamerą įmetė maišelį su fekalijomis. Maišelis nuo smūgio į sieną praplyšo, jo turinys išsitaškė. Pasklido labai stiprus ir nemalonus kvapas, nuo kurio pykino. Pareiškėjas kvietė budintį pareigūną, kuris, priėjęs po 20 min., paklausė, kas atsitiko, ir paaiškino, kad jis lydėjo nuteistąjį išmesti šiukšles.

Toks pareigūno paaiškinimas pareiškėjui pasirodė keistas, nes šiukšles iš kameros nuteistieji išsineša dienos metu, kai juos veda pasivaikščioti. Pareiškėjo teigimu, kameros duryse įrengtas langelis negalėjo būti be užrakto ir prieinamas bet kuriam nuteistajam, tačiau pataisos įstaiga užraktus pradėjo įrenginėti tik po incidento. Pareiškėjas nurodė, kad prašymas išvesti jį iš kameros buvo patenkintas tik po dviejų valandų, kai buvo paruošta kita kamera. Fekalijomis aptaškytus daiktus teko palikti, todėl prarado daug daiktų.

Nuo tos dienos daugelis nuteistųjų vengdavo su juo bendrauti, uždavinėdavo žeidžiančius klausimus, replikuodavo. Tokio paties elgesio sulaukdavo ir iš pareigūnų. Nuo pat atvykimo į pataisos namus jis dirbo valgykloje, pjaustė duoną, vėliau dirbo komendantu, vadovavo Ūkinio aptarnavimo skyriaus brigadai, tačiau po nurodyto įvykio pradėjo vengti žmonių, jautė gėdą, nepatogumus. Pareiškėjas pažymėjo, kad prieš incidentą kreipėsi į Alytaus PN administraciją dėl nesaugumo, paaiškinimuose nurodė priežastis dėl grėsmės, tačiau nebuvo reaguojama, tyrimų išvados buvo šabloninės. Rašant paaiškinimus, patirdavo grasinimus iš pareigūno. 2019 m. gruodžio 12 d. jis buvo pervežtas į Marijampolės pataisos namus, bet bijojo eiti į jam paskirtą būrį, nes, būrio nuteistiesiems sužinojus apie įvykį, jis galėjo būti sumuštas.

Už atsisakymus eiti į būrį buvo baudžiamas ir priverstas bausmę atlikti kamerų tipo patalpose, kuriose uždrausti pasimatymai, skambinimai telefonu, apsipirkimai parduotuvėje (išskyrus higienos ir kanceliarines prekes), draudžiama naudotis televizoriumi, radijo aparatu, virduliu, gauti smulkiuosius paketus, siuntinius, siųsti laiškus artimiesiems. Pareiškėjo teigimu, Alytaus PN administracija neįžvelgė grėsmės jo gyvybei, o tai reiškia, kad nebuvo užtikrintas jo saugumas. Pareiškėjas nurodė, kad po įvykio jis pasidarė irzlus, nuolat jaučia baimę, diskomfortą, nuolat jaučiasi pažemintas, negali gyventi būryje net kituose pataisos namuose.

Pareiškėjas pažymėjo, kad jo reputacijos neatstatė ir nuteistajam O. Z. paskirta nuobauda. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Alytaus PN kamerų tipo patalpose pareigūnų iškvietimui yra įrengta signalinė lempa (šviečia koridoriuje, nuspaudus jungiklį), tačiau nebuvo galimybės pasinaudoti garsinės signalizacijos mygtuku, todėl nebuvo užtikrinamas minimalus saugumas, kilo grėsmė sveikatai, nes prižiūrėtojas budintis dažnai nepastebi signalinės lempos ilgą laiką. Teko daužyti į duris, tačiau pareigūnai dažnai negirdėjo ir daužymo, apie 15–20 min. pareigūnų teko laukti po išsimaudymo duše. Pareiškėjas prašė priteisti neturtinę žalą kaip kompensaciją už kalinimą pažeidžiant teisės aktus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN dėl skunde nurodytų aplinkybių, į skundus buvo atsakyta, jam buvo suteiktos medicininės ir psichologinės paslaugos. Atsakovo teigimu, pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, o, neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo atlyginti žalą. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kuo grindžiamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydis ir kaip konkrečiai jis paskaičiuotas, todėl darė išvadą, kad pareiškėjas siekia sau turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildino iš 2019 m. gegužės 13 d. įvykio, kurio metu į jo kamerą per maisto tiekimui skirtą langelį buvo įmestas maišelis su fekalijomis. Atsakovas pareiškėjo nurodytų įvykio aplinkybių neginčijo, nurodė, kad nuteistasis O. Z., kuris, lydimas pareigūno, nešė šiukšles ir per maisto išdavimo langelį į kamerą įmetė maišelį su neaiškios kilmės turiniu, buvo nubaustas drausmine tvarka. Teismas nustatė, kad bylos duomenys ir pareiškėjo aprašytos 2019 m. gegužės 13 d. įvykio aplinkybės patvirtino, jog kameros Nr. 16, kurioje pareiškėjas buvo apgyvendintas, durų langelis, skirtas maistui perduoti, nebuvo užrakintas (neturėjo užrakto), todėl teismas konstatavo, kad atsakovas, netinkamai įrengdamas (prižiūrėdamas) kameros Nr. 16 duris, pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17.3 punkto reikalavimus.

7. Teismas nustatė, kad nuteistasis O. Z. iš kameros buvo išvestas 2019 m. gegužės 13 d. 20.40 val. išmesti šiukšles. Pagal Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1-294 patvirtintą Nuteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose, dienotvarkę (toliau – ir Dienotvarkė), tai įvyko laisvalaikiui skirtu laiku. Vedamas jis pribėgo prie kameros Nr. 16, atidarė maisto perdavimui skirtą langelį ir kažką įmetė, todėl Alytaus PN direktoriaus nutarimu jam buvo skirta nuobauda. Teismas darė išvadą, kad 2019 m. gegužės 13 d. Dienotvarkėje laisvalaikiui skirtu metu nuteistasis O. Z. buvo išvestas iš kameros, neįgyvendinant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 11 punkte nurodytų veiksmų, neužkardant bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų, dėl to įvyko pareiškėjo skunde nurodytas incidentas. Teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė Instrukcijos 11 punkto reikalavimus ir pareiškėjo skunde aprašyti neigiami išgyvenimai yra tokio pažeidimo pasekmė.

8. Teismas nustatė, kad, siekiant išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių pareiškėjas atsisakė gyventi jam paskirtame būryje, atsakovas suteikė galimybę jam pasiaiškinti raštu. Iš pareiškėjo pateiktų paaiškinimų, pagrįstų abstrakčiais teiginiais, pažymint, jog negali nurodyti asmeninių priežasčių, tačiau atsisako eiti gyventi į paskirtą būrį arba eiti į bet kurį būrį (Alytaus PN 2018 m. spalio 2 d. raštas), teismas negalėjo daryti išvados, jog jo atsisakymą atsakovas galėjo sieti su konkrečia konfliktine situacija ar jam objektyviai iškilusia realia grėsme.

9. Pareiškėjui išreiškus prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, byloje nesant duomenų apie atsakovui pateiktas svarbias atsisakymo eiti į paskirtą būrį priežastis, nesant duomenų, kad pareiškėjui paskirtas nuobaudas ar kitus pareigūnų veiksmus jis būtų ginčijęs BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas vertino, kad atsakovas neturėjo pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjo atsisakymus eiti į jam paskirtą būrį galėjo sąlygoti svarbios priežastys. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, tirdamas pareiškėjo atsisakymų eiti į paskirtus būrius priežastis, galėjo atlikti neteisėtus veiksmus ar netinkamai reaguoti į pareiškėjo nurodytas priežastis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog, rašydamas paaiškinimus, jis patirdavo grasinimus iš pareigūno, yra nekonkretizuoti, nedetalizuoti, pernelyg abstraktūs, todėl teismas juos atmetė.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog pareigūnų iškvietimui įrengta signalinė lempa neužtikrina saugumo, kyla grėsmė sveikatai, laikytina neturinčia teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo sprendimui, nes pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių duomenų apie kilusią grėsmę saugumui ar sveikatai dėl nesančio garsinio pareigūnų iškvietimo signalo. Teismas nustatė, kad kamerose pareiškėjas atliko bausmę vienas, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės ir Alytaus PN pareigūno 2019 m. rugpjūčio 26 d. pranešimo turinys patvirtino, kad į pareiškėjo kvietimus pareigūnai reagavo, prie kameros prieidavo, nusiskundimus išklausydavo, į juos reaguodavo. Pareiškėjas neginčijo, kad pareigūnų iškvietimo sistema (signalinė lempa) kamerų tipo patalpose buvo įrengta, todėl teismas vertino, kad, Alytaus PN visą parą budint ir dirbant apsaugos pareigūnams, medicinos personalui, pareiškėjui nekilo problemų išsikviesti pagalbą. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl negalėjimo kameroje pasinaudoti garsinės signalizacijos mygtuku.

11. Pareiškėjo argumentus, kad kamerų tipo patalpose buvo uždrausti pasimatymai, skambinimai telefonu, apsipirkimai parduotuvėje (išskyrus higienos ir kanceliarines prekes), draudžiama naudotis televizoriumi, radijo aparatu, virduliu, gauti smulkiuosius paketus, siuntinius, siųsti laiškus artimiesiems, kad apie 15–20 min. teko laukti pareigūnų po išsimaudymo duše, kad sulaukdavo replikų iš pareigūnų, teismas laikė abstrakčiais ir nedetalizuotais. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl kamerose laikomiems asmenims nustatytų draudimų, ilgo laukimo išsimaudžius duše, replikų iš pareigūnų, o administracija nebūtų reagavusi į tokį kreipimąsi. Teismas vadovavosi BVK 145 straipsnio 1 dalimi ir darė išvadą, kad, pareiškėjui atliekant nuobaudas kamerų tipo patalpose, jo teisės buvo apribotos BVK 145 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovas galėjo pažeisti galiojančius teisės aktus dėl perteklinio pareiškėjo teisių suvaržymo, laikant jį kamerų tipo patalpose.

12. Teismas nurodė, kad Resocializacijos skyriaus pažyma patvirtino aplinkybę, jog po 2019 m. gegužės 13 d. incidento pareiškėjas dažnai (apie 10 kartų) naudojosi psichologo paslaugomis. 2020 m. sausio 22 d. jo paties iniciatyva buvo gauta psichologo konsultacija Marijampolės pataisos namuose, buvo pasiūlytos tolesnės psichologo konsultacijos, dėl kurių jis nesikreipė. Teismas darė išvadą, kad dėl byloje nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjo patirtų neigiamų potyrių, išgyvenimų intensyvumas blėsta, patirta skriauda dėl laiko faktoriaus mažėja. Teismas darė išvadą, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam teisės aktuose nustatytomis sąlygomis pažeidimą, pažeistos vertybės pobūdį ir trukmę, pareiškėjas dėl 2019 m. gegužės 13 d. incidento galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktuose nustatytomis sąlygomis.

13. Teismas, pripažinęs, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN buvo pažeista, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir trukmę, sprendė, kad pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Teismas, įvertinęs Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir trukmę, pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį įvertino 200 Eur suma.

III. 14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

15. Atsakovas nurodo, kad teismas aktyviai nedalyvavo renkant bei tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai, objektyviai jų neištyrė. Atsakovo teigimu, teismas neįvertino, kad uždaroje zonoje visos kameros yra įrengtos pagal Taisykles. Teismas nebuvo aktyvus ir neišsireikalavo duomenų apie uždaroje zonoje esančių kamerų ir kameros Nr. 16 maitinimo langelio užrakto įrengimo būklę, nevertino, kokią įtaką pareiškėjo pažeminimui turėjo maitinimo langelio užraktas, klaidingai nustatė, kad Alytaus PN pažeidė Taisyklių 17.3 punktą, ir padarė klaidingą išvadą, pripažindamas, kad Alytaus PN pažeidė kalinimo sąlygas. Atsakovas paaiškina, kad uždaroje zonoje esančių kamerų duryse visi maitinimo langeliai (taip pat ir kameros Nr. 16) įrengti su užraktais. Kameros Nr. 16 langelis įrengtas taip, kad būtų patogu paduoti į kamerą maistą, knygas ar kitus leidžiamus turėti nuteistiesiems reikmenis. Užraktas įrengtas pagal Taisyklių 17.3 punktą – langelių konstrukcijos turi būti tokios, kad jų nebūtų galima išmontuoti iš vidinės kameros pusės. Langelio užrakto funkcionalumas yra toks, kad, norint atverti langelį, reikia atitraukti langelio sklendę (užraktą), iš koridoriaus pusės. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas neišsiaiškino, kaip O. Z. atidarė langelį. Langelis savaime negali būti uždarytas, jeigu jis nėra užsklęstas. Jei langelis nebus užsklęstas, jis visuomet bus atviras į koridoriaus pusę, t. y. neuždarytas, o O. Z. pats atidarė langelį. Atsakovas daro išvadą, kad langelis buvo užrakintas. Atsakovo teigimu, žodis „užrakinti“ reiškia, kad langelis turi būti užrakintas taip, kad nebūtų galima jo atidaryti iš kameros vidaus.

16. Atsakovas nurodo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 37 punktu, patalpas (kameras) valo jose laikomi asmenys. Atsakovas pažymi, kad, išvedant iš kameros O. Z. ir atlikus jam dalinę kratą, leidžiamų turėti daiktų sąraše nesančių daiktų jis neturėjo. Tvarkydamiesi kameras nuteistieji gali išnešti šiukšles.

Atsakovas nurodo, kad nuolatinė nuteistųjų elgesio kontrolė jų buvimo vietose buvo organizuota – O. Z. lydėjo pareigūnas. Pastebėjęs neteisėtus nuteistojo O. Z. veiksmus, pareigūnas surašė tarnybinį pranešimą. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį (pažeidimas buvo momentinis (trunkantis tik kelias sekundes), o ne tęstinis), pareigūnas negalėjo žinoti O. Z. ketinimų, negalėjo savo tarnybos organizuoti kitaip nei įprasta (paprastai nuteistasis lydimas einant jam iš paskos dėl saugumo), neturėjo galimybės imtis kitokių priemonių, kaip tik surašyti tarnybinį pranešimą.

Atsakovas nurodo, kad nebuvo pagrindo naudoti prievartos priemones prieš nuteistąjį O. Z.. Pareigūnas, lydėjęs nuteistąjį, neatliko neteisėtų veiksmų. Pareigūnas užfiksavo pažeidimą, surašydamas tarnybinį pranešimą, tai atitinka BVK 113 straipsnyje įtvirtintą režimo užtikrinimo priemonę „teisės pažeidimų prevencija ir atskleidimas“. Tarnybinio pranešimo surašymas O. Z. atžvilgiu yra nuolatinė nuteistųjų elgesio kontrolė jų buvimo vietoje. O. Z. elgesys buvo vertinamas drausmine tvarka. Atsakovo teigimu, teismo vartojama sąvoka „apsauga“ aiškinama netinkamai, nes pareigūnai, dirbantys įstaigos viduje, atlieka nuteistųjų priežiūrą, o ne įstaigos apsaugą.

Laisvės atėmimo vietų apsauga – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užkardyti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų pabėgimą, jiems neleistinų turėti daiktų patekimą į kalinimo įstaigą bei užtikrinti jose esančio turto apsaugą. Atsakovas nurodo, kad Alytaus PN administracija netoleruoja nuteistųjų skirstymo pagal galbūt tarp nuteistųjų veikiantį susiskirstymą į kriminalinės subkultūros kastas. Atsakovas pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikdamas patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodydamas, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

17. Pareiškėjas N. I. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

18. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nevertino pateiktų įrodymų dėl jo daugkartinių kreipimųsi į Alytaus PN administraciją dėl grėsmės jo saugumui. Jis ne kartą kreipėsi dėl jo izoliavimo nuo kitų nuteistųjų pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį, tačiau jo prašymai buvo ignoruojami. Pareiškėjas pažymi, kad teismas, priteisdamas jam 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, neįvertino, kad jis patyrė ir turtinę žalą, kuri yra didesnė nei 200 Eur. Pareiškėjo teigimu, 2019 m. gegužės 13 d. įvykęs incidentas lėmė jo suprastėjusią psichologinę būklę, patyčias. Kiti nuteistieji sužinojo apie incidentą ne tik iš O. Z., bet ir iš jį lydėjusio pareigūno. Jei Alytaus PN pareigūnai būtų tinkamai atlikę savo pareigas, pareiškėjas nebūtų patyręs tokių neigiamų pasekmių. Pareiškėjas nurodo, kad viso kalinimo metu nebuvo užtikrinta saugi aplinka. Dušo patalpose nebuvo įrengti jokie įrenginiai, kad būtų galima iškviesti pareigūną baigus praustis ar ištikus ekstremaliai situacijai. Tekdavo apie 20 min. belstis į duris ir laukti prižiūrinčio pareigūno, tačiau šių aplinkybių teismas nevertino. Pareiškėjas nurodo, kad dėl šio įvykio jam kilo neigiamos pasekmės, jis negali eiti gyventi į jam paskirtą būrį ir dėl to yra nuolat baudžiamas.

19. Dėl iškvietimo aliarminės lempos pareiškėjas pažymi, kad pareigūnai jos nemato arba nenori matyti ir neprieina prie nuteistojo kameros, kol šis nepradeda kelti triukšmo, daužydamas į duris. Pareiškėjo teigimu, Alytaus PN nėra užtikrintas minimalus saugumas. Jei nuteistajam kas nors atsitiktų ir jis bandytų iškviesti pareigūną, pagalbos nesulauktų. Laisvės atėmimo įstaiga privalo užtikrinti, kad, kilus būtinybei, kalinamas asmuo galėtų susisiekti su pareigūnais. Pagal teisės aktus, laisvės atėmimo vietoje yra rekomenduojama įrengti aliarmo sistemą. Pareiškėjas daro išvadą, kad jis buvo laikomas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus imperatyvus, dėl to patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus. Pareiškėjas nurodo, kad Alytaus PN kamerose įrengtus maitinimo langelius gali atidaryti bet kuris nuteistasis. Nebuvo įrengti jokie maitinimo langelių užraktai. Tik po 2019 m. gegužės 13 d. įvykio buvo pradėti įrenginėti langeliai su užraktais.

20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas pakartoja jo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, pažymi, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai pasireiškė žala. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Atsakovo teigimu, pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d., atlyginimo.

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas pažeidė Taisyklių 17.3 punktą (neįrengė kameros Nr. 16 durų langelio užrakto), Instrukcijos 11 punktą (neužtikrino pataisos įstaigoje laikomų asmenų priežiūros, pataisos įstaigos apsaugos, neatliko asmens patikrinimo, negarantavo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymo), todėl darė išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurios dydį įvertino 200 Eur. Teismas atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį.

23. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad teismas netinkamai įvertino jo argumentus dėl grėsmės jo saugumui, iškvietimo mygtukų neįrengimo. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu.

24. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjui priteista 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad Alytaus PN nepažeidė Taisyklių 17.3 punkto, nes maitinimo langeliai įstaigos kamerose įrengti laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o nuteistąjį O. Z. 2019 m. gegužės 13 d. lydėjęs pareigūnas tinkamai atliko savo pareigas.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad, suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas.

26. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, taip įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos tikėtinos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4949-520/2019, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1559-822/2019).

27. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas, vadovaudamasis ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, išanalizavo teisinį reguliavimą, įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė atitinkamas išvadas. Vien tai, kad pareiškėjas ir atsakovas kitaip vertina byloje esančius įrodymus ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reguliuojančias proceso teisės normas.

28. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl 2019 m. gegužės 13 d. įvykusio įvykio, kurio metu į jo kamerą per maisto tiekimui skirtą langelį buvo įmestas maišelis, konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus, pažeidžiant Taisyklių 17.3 punktą (nebuvo įrengtas kameros Nr. 16 durų langelio užraktas) ir Instrukcijos 11 punktą (nebuvo užtikrinta pataisos įstaigoje laikomų asmenų priežiūra, pataisos įstaigos apsauga, neatliktas asmens patikrinimas, negarantuotas bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas).

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl neteisėtų Alytaus PN veiksmų pirmosios instancijos sprendime aptartais aspektais. Iš byloje esančio Alytaus PN direktoriaus 2019 m. birželio 26 d. rašto Nr. 363-945, kuriuo atsakoma į pareiškėjo 2019 m. gegužės 14 d. pareiškimą, matyti, kad atsakovas neneigia, jog 2019 m. gegužės 13 d. pareigūno lydimas nuteistasis pribėgo prie kameros Nr. 16, kurioje pareiškėjas atliko nuobaudą, ir per maisto išdavimo langelį į kamerą įmetė maišelį su neaiškios kilmės turiniu. Už šį pažeidimą nuteistajam buvo skirta drausminė nuobauda. Šiuo raštu Alytaus PN direktorius pareiškėją taip pat informavo, kad uždaroje zonoje įrengiami nauji maisto išdavimo langelių užraktai. Teisėjų kolegijos vertinimu, Alytaus PN veiksmai po 2019 m. gegužės 13 d. įrengiant naujus maisto išdavimo langelių užraktus bei nustatytos aplinkybės, jog pro šalį ėjęs nuteistasis, net ir lydymas pareigūno, sugebėjo pro maisto išdavimo langelį įmesti į kameros vidų maišelį su neaiškios kilmės turiniu, paneigia atsakovo argumentus dėl maisto išdavimo langelių atitikties Taisyklių 17.3 punktui. Dėl minėtų priežasčių nesutiktina su atsakovo teiginiais, kad teismas turėjo aiškintis aplinkybes, kaip nuteistasis atsidarė maisto išdavimo langelį. Šiuo atveju tai nėra reikšminga, nes net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad maisto išdavimo langelis buvo su užraktu, pripažintina, kad jis neatliko savo paskirties, t. y. langelis nebuvo rakinamas, nes pareigūno lydymas pro šalį ėjęs nuteistasis nesusidūrė su keblumais greitai (kaip nurodo atsakovas – per kelias sekundes) įmesti maišelį į kamerą pro maisto išdavimo langelį, kuris pagal Taisyklių 17.3 punktą turėjo būti rakinamas. Atsakovo atstovo veiksmai įrengiant naujus maisto išdavimo langelių užraktus tik patvirtina išvadą, kad 2019 m. gegužės 13 d. kameros Nr. 16 durų langelio užraktas nebuvo tinkamai įrengtas. Atsakovo atstovas, tvirtindamas priešingai, nenurodo jokių aplinkybių, kodėl iškilo poreikis įrengti užraktus, jeigu jie, kaip teigia atsakovo atstovas, atitiko Taisyklių 17.3 punkto reikalavimus.

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2019 m. gegužės 13 d. įvykį, vadovavosi Instrukcija, kuri įvykio metu dar nebuvo įsigaliojusi. Šis teisės aktas buvo patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu. Tačiau ginčo įvykio metu galiojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2020 m. balandžio 4 d.), kurios 7 punktas įtvirtino iš esmės analogiškas nuostatas, kaip ir teismo pacituotos Instrukcijos 11 punkto nuostatos. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas 2019 m. gegužės 13 d. įvykio aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nuteistasis laisvalaikio metu iš kameros gali būti išleidžiamas tik užtikrinus pataisos įstaigoje laikomų asmenų priežiūrą, pataisos įstaigos apsaugą, atlikus asmens patikrinimą, garantuojant bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymą. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta.

31. BVK 70 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administracijos laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų dėl svarbių priežasčių, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.

32. Pažymėtina, kad, pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį, nuteistasis, būdamas paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbioms priežastims, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų, tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-267-492/2017). BVK bei jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai neįtvirtina, kad nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-88-438/2017, 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1266/2014, 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012).

33. Iš bylos duomenų matyti, kad, pareiškėjui atsisakant eiti į jam paskirtą būrį, Alytaus PN administracija aiškinosi tokių atsisakymų priežastis, atliko tarnybinius tyrimus. Pareiškėjas savo paaiškinimuose nurodydavo abstraktaus pobūdžio aplinkybes, nesusietas su jokia objektyviai iškilusia realia grėsme jo saugumui, pažymėdavo, kad niekas jam negrasino, nenaudojo fizinio ar psichinio smurto. Pareiškėjui nurodžius konkretų nuteistąjį, su kuriuo gali kilti konfliktai, Alytaus PN 2019 m. rugsėjo 26 d. rašte Nr. 363-1522 pareiškėjui nurodė, kad administracija įvertino šias aplinkybes ir pareiškėjui bei jo nurodytam nuteistajam skiria skirtingas kameras, todėl pareiškėjui nėra galimybės su juo susitikti. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, jog jis patyrė neturtinę žalą dėl grėsmės jo saugumui netinkamo įvertinimo.

34. Taisyklių 16.11 papunktyje įtvirtinta, kad kamerose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Teisės aktai nenumato reikalavimo įrengti iškvietimo sistemą duše. Pareiškėjas neneigia, kad prižiūrėtojo iškvietimo sistema kamerose buvo įrengta. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad dėl garsinio iškvietimo signalo neįrengimo būtų kilusi grėsmė jo saugumui ar sveikatai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareigūnai reagavo į pareiškėjo kvietimus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją dėl per ilgo laukimo duše ir į tokį pareiškėjo skundą nebūtų reaguota, kad pareiškėjui būtų kilusi grėsmė dėl to, kad prižiūrėtojo iškvietimo sistema nesuveikė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą iš atsakovo priteisti neturtinę žalą dėl neteisėtų Alytaus PN veiksmų, kurie susiję su iškvietimo mygtukų įrengimu (neįrengimu) kamerose ir duše.

35. Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamu teismo sprendimu pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumą, pažymi, kad byloje nenustatyta, jog dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas būtų patyręs kokius nors sunkius ir ilgalaikius padarinius. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra netinkama, neproporcinga jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti. Atsakovas taip pat nenurodė jokių reikšmingų argumentų, kurie sudarytų pagrindą sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą sumą pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

36. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė sprendimą, kurio keisti pareiškėjo ir atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. I. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė