2021-09-08 Nr. AB-18071-3-61-3-01761-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-464-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01761-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Vadovybės apsaugos tarnybos, dėl tarnybinio pranešimo panaikinimo, žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. G. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti D. S. 2017 m. liepos 18 d. tarnybinį pranešimą „Dėl susirūpinimą keliančio asmens” Nr. TP-2255 (toliau – ir Pranešimas) ir priteisti pareiškėjui iš tinkamo atsakovo (atsakovų) neturtinę žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, teismo nustatyta ir įvertinta protinga ir teisinga pinigų suma, taip pat priteisti iš atsakovo (atsakovų) 5 proc. dydžio metines palūkanas už visas priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytų skundui keliamų reikalavimų, kadangi yra praleistas terminas skundui dėl Pranešimo paduoti. Teismas pareiškėjui išaiškino jo teisę teikti prašymą teismui atnaujinti terminą ginčijamam aktui apskųsti, nurodant svarbias ir objektyvias priežastis, dėl kurių jis praleido jo apskundimo terminą, taip pat pateikiant įrodymus, patvirtinančius termino praleidimo priežastis. Pareiškėjui taip pat nurodyta pateikti teismui aiškiai suformuluotą skundo reikalavimą, nukreiptą konkretaus atsakovo (atsakovo atstovo) atžvilgiu, nurodyti faktinį reikalavimo pagrindą bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

II. Pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė tenkinti prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Pranešimo panaikinimo paduoti ir priimti jo skundą dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo, priteisti iš atsakovo, atstovaujamo Vadovybės apsaugos tarnybos, 250 Eur neturtinės žalos ir iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos – 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Pranešime nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai, skundžiamas aktas jam nebuvo įteiktas tiesiogiai teisės aktuose nustatytu laiku, tai lėmė termino jį apskųsti praleidimą. Be to, teismas neįvertino, kad su skundu dėl šio akto jis kreipėsi į teismą dar 2021 m. vasario 15 d. (administracinė byla Nr. eI2-1647-541/2021) ir nepagrįstai vertino, jog tai naujas skundas ir turi būti nagrinėjamas kitoje byloje. Pareiškėjo teigimu, teismas neišaiškino, per kokį terminą galima kreiptis į teismą su nauju skundu.

Pareiškėjas pažymėjo, kad jis nurodė atsakovą, iš kurio prašo priteisti neturtinę žalą, nurodė faktus ir aplinkybes, teisinį reguliavimą ir kitas priežastis, dėl ko skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti priimtas nagrinėti. Pareiškėjo teigimu, jis su pradiniu skundu pateikė pakankamai rašytinių įrodymų dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Pranešimo panaikinimo atsisakė priimti. Kitoje dalyje teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmė nagrinėti. Teismas pašalino iš administracinės bylos proceso atsakovo atstovu nurodytą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją ir trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodytą Vilniaus miesto savivaldybę.

Teismas vadovavosi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsniu, 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad pareiškėjas apie Pranešimą sužinojo 2021 m. sausio 20 d., Pranešimas jam nebuvo tinkamai teisės aktų nustatyta tvarka įteiktas, nebuvo išaiškinta jame apskundimo tvarka ir terminai. Teismas taip pat nustatė, kad pirmą kartą į teismą su skundu dėl Pranešimo pareiškėjas kreipėsi 2021 m. vasario 15 d. administracinėje byloje Nr. eI2-1647-541/2021, pateikdamas patikslintą skundą, kurį teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi atsisakė priimti, vertindamas tai, kad pateiktas nagrinėjamoje byloje patikslintas skundas iš esmės yra naujas skundas, kuriame yra formuluojamas naujas skundo pagrindas ir dalykas. Teismas pažymėjo, kad su atskiru skundu dėl Pranešimo pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2021 m. gegužės 27 d.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad teismas jam neišaiškino, per kokį terminą jis turi teismui paduoti naują skundą, teismas nurodė, kad teismas yra teisingumą vykdanti institucija ir neprivalo pareiškėjui aiškinti teisės bei to, kaip pareiškėjas turi ginti savo pažeistas teises. Teismas darė išvadą, kad teismas neprivalėjo pareiškėjui aiškinti skundo padavimo teismui terminų ir tvarkos, o tokį pareiškėjo argumentą nelaikė pateisinančiu skundo pateikimo teismui termino praleidimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti jam terminą skundui paduoti, nenurodė ir nepaaiškino, kodėl teismui, 2021 m. vasario 24 d. atsisakius priimti skundą, pareiškėjas pakartotinai su skundu į teismą kreipėsi tik 2021 m. gegužės 27 d., t. y. tik po dar trijų mėnesių. Teismas darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti pareiškėjui terminą teikti teismui skundą dėl Pranešimo teisėtumo vertinimo, todėl šioje dalyje pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teismas pažymėjo, kad kitoje dalyje pareiškėjo skundas, jį patikslinus, t. y. dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atitinka ABTĮ 24, 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus, todėl priėmė jį nagrinėti.

IV. Pareiškėjas T. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuriose atsisakoma priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Pranešimo panaikinimo ir iš administracinės bylos proceso pašalinama atsakovo atstovu nurodyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodyta Vilniaus miesto savivaldybė, bei perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą šiose dalyse nagrinėti iš naujo.

Nesutikdamas su teismo nutarties dalimi, pareiškėjas pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog Pranešimas nebuvo viešas, atsakovas jo neįteikė pareiškėjui, Pranešime pareiškėjui suprantamai neišaiškinta jo apskundimo tvarka. Pareiškėjas daro išvadą, kad teismo nutartis nepriimti pareiškėjo skundo dėl Pranešimo panaikinimo yra nepagrįsta, užkertanti kelią teisingumo įgyvendinimui, prieštaraujanti ABTĮ normoms, nesuderinama su Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika. Pareiškėjas pažymi, kad teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartyje jam nenurodė pateikti paaiškinimų, kodėl teismui 2021 m. vasario 24 d. atsisakius priimti skundą, jis pakartotinai su skundu į teismą kreipėsi tik 2021 m. gegužės 27 d. Pareiškėjo teigimu, skundžiamos teismo nutarties dalys nėra tinkamai motyvuotos.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovo teigimu, teismas atsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir, įvertinęs termino praleidimo priežastis, tinkamai taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, bei padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nenurodė teismui objektyvių ir svarbių aplinkybių, dėl ko yra praleidęs terminą skundui pateikti. Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl atsakovo atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pašalinimo, atsakovas vadovaujasi ABTĮ 152 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 5 dalimi ir daro išvadą, kad ABTĮ nenumato, jog tokio pobūdžio pirmosios instancijos teismo nutartis galėtų būti skundžiama atskiruoju skundu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), bei kuria nustatyta proceso šalių padėtis, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nenurodė teismui jokių objektyvių ir svarbių aplinkybių, dėl ko terminą skundui pateikti yra praleidęs, darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl Pranešimo teisėtumo vertinimo teismui pateikti, ir šioje dalyje pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Dėl skundžiamo akto nagrinėjimo teisme

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos taip pat matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011 m.).

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia Vadovybės apsaugos departamento 2017 m. liepos 18 d. tarnybinį pranešimą Nr. TP-2255. Šiame Pranešime vyriausiasis specialistas Vadovybės apsaugos departamento direktoriui išdėsto jo vadovavimo Pastatų apsaugos skyriaus pamainai metu įvykusias aplinkybes, susijusias su pareiškėjo atvykimu į priėmimą pas Švietimo ir mokslo ministrę, ir nurodo, kad informaciją apie pareiškėją perdavė Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnei. Įvertinusi Pranešimo pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Pranešimas nėra savarankiškas administracinis aktas, skundžiamas administraciniam teismui, kadangi jis nesukelia pareiškėjui tiesioginių teisinių pasekmių. Skundžiamame Pranešime pareiškėjui nėra nustatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, galinčių turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Be to, Pranešimas yra adresuotas Vadovybės apsaugos departamento direktoriui, pareiškėjui neskirtame Pranešime nėra nustatytų jokių privalomo pobūdžio patvarkymų ar įpareigojimų.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pareiškėjo skundo dalį dėl Pranešimo panaikinimo turėjo atsisakyti priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Kita vertus, nors pirmosios instancijos teismas ir neteisingai nurodė teisinį skundo dalies atsisakymo pagrindą ir motyvus (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), tačiau priėmė iš esmės teisingą nutarties dalį atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl Pranešimo panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, ši pareiškėjo atskirojo skundo dalis atmetama, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl 2017 m. liepos 18 d. tarnybinio pranešimo Nr. TP-2255 panaikinimo, paliekama nepakeista.

Dėl atsakovo atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens neįtraukimo į bylą

Pareiškėjas atskirajame skunde, be kita ko, skundė ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalį pašalinti iš administracinės bylos proceso atsakovo atstovu nurodytą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją ir trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodytą Vilniaus miesto savivaldybę.

ABTĮ 152 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi, kaip matyti, įstatymas ne tik aiškiai apibrėžia atskirojo skundo padavimo teisę turinčių subjektų ratą, bet ir konkrečiai nustato atskirojo skundo padavimo atvejus. Nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų atskirajam skundui paduoti, teismas neturi pagrindo priimti asmens atskirąjį skundą ir apeliacinis procesas pagal tokį atskirąjį skundą iš viso neturi būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1358-822/2015; 2017 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-190-146/2017).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl subjektų neįtraukimo atsakovo atstovu ar trečiuoju suinteresuotu asmeniu į nagrinėjamos bylos procesą neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, nes bylos nagrinėjimas yra tęsiamas. Todėl ši teismo nutarties dalis negali būti skundžiama. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog argumentus dėl pareiškėjo įvardintų subjektų neįtraukimo atsakovo atstovu ar trečiuoju suinteresuotu asmeniu pareiškėjas galės pateikti apeliaciniame skunde ar atsiliepime į apeliacinį skundą, jeigu tokie procesiniai dokumentai bus teikiami.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečios procesinės formos, kuria turi būti sprendžiama dėl apeliacinio proceso nutraukimo. ABTĮ 154 straipsnis nustato apeliacinės instancijos teismo teises išnagrinėjus atskirąjį skundą iš esmės, tačiau apeliacinės instancijos teismas, paaiškėjus, kad yra aplinkybių, kliudančių apeliaciniam bylos nagrinėjimui iš esmės, nutartimi apeliacinį procesą nutraukia skundo iš esmės nenagrinėdamas. Teismas daro išvadą, kad apeliacinis procesas nagrinėjamu atveju nutrauktinas remiantis ABTĮ 138 straipsnio 8 dalimi, t. y. paaiškėjus procesinio pobūdžio aplinkybei, kuri daro apeliacinį procesą negalimu. Nors ABTĮ 138 straipsnio 8 dalis taikoma tuo atveju, kai yra to paties straipsnio 3 dalyje nustatytos aplinkybes, o nagrinėjamoje byloje nėra taikoma viena iš 3 dalyje nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ABTĮ 138 straipsnio 8 dalis gali būti pagal analogiją pritaikyta ir kitiems panašiems atvejams, kai paaiškėja procesinio pobūdžio aplinkybė, kuri daro apeliacinį procesą negalimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-837/2013; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-619-442/2020).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis procesas pagal pareiškėjo atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarties dalies pašalinti iš administracinės bylos proceso atsakovo atstovu nurodytą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją ir trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodytą Vilniaus miesto savivaldybę nutrauktinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 8 dalimi, 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl 2017 m. liepos 18 d. tarnybinio pranešimo Nr. TP-2255 panaikinimo, palikti nepakeistą.

Nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjo T. G. atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarties dalies pašalinti iš administracinės bylos proceso atsakovo atstovu nurodytą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją ir trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodytą Vilniaus miesto savivaldybę.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė