2021-10-20 Nr. AB-21728-3-61-3-01836-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1989-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01836-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 57.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos auditorių rūmų apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. A. skundą atsakovui Lietuvos auditorių rūmams dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. A. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos auditorių rūmų garbės teismo (toliau – Garbės teismas) 2019 m. kovo 18 d. vykusiame posėdyje priimtą nutarimą Nr. 2.1.1, įformintą 2019 m. kovo 30 d. posėdžio Nr. 2 protokolu (toliau – ir Nutarimas, ginčijamas sprendimas), bei iš atsakovo jam priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Dotnuvos eksperimentinio ūkio (toliau – ir Bendrovė) valdybos narys. Nurodė, kad UAB „Gaudera“ auditorė E. M. atliko Bendrovės auditą už 2017 m. laikotarpį. K. A. 2018 m. kovo 16 d. vykusiame Bendrovės valdybos posėdyje išreiškė nesutikimą dėl finansinių ataskaitų rinkinio ir pelno (nuostolių) projekto už 2017 m., jis taip pat nesutiko su E. M. pateikta nepriklausomo auditoriaus išvada bei audito ataskaita ir nurodė nesutikimo priežastis – tikėtina, jog tokia auditorės išvada neatitinka reikalavimų. E. M. buvo pasiūlyta atlikti papildomas procedūras ir patikslinti audito darbo rezultatus, tačiau auditorė su šiuo siūlymu nesutiko ir Lietuvos auditorių rūmams pateikė skundą dėl K. A. profesinio elgesio bei veiksmų; šį skundą Lietuvos auditorių rūmai gavo 2018 m. kovo 20 d., jį priėmė ir daugiau nei metus laiko nagrinėjo. Garbės teismas, remdamasis pareiškėjui nežinomu Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo 2019 m. sausio 17 d. siūlymu, 2019 m. sausio 17 d. posėdyje nutarė jam iškelti drausmės bylą. Lietuvos auditorių rūmai po daugiau nei metų laiko priėmė Nutarimą, kuriame pripažino, kad K. A. pažeidė atitinkamas Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos patvirtinto Tarptautinių buhalterių profesionalų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) nuostatas, tačiau siūlomo sprendimo nepriėmė ir pareiškėjo iš Lietuvos auditorių rūmų narių nepašalino.

3. Pareiškėjo nuomone, Nutarimas nėra tinkamai motyvuotas.

4. K. A. nurodė, kad jokių audito paslaugų neatliko, todėl Etikos kodekso negalėjo pažeisti. Pažymėjo, kad auditoriaus paslauga yra fizinio asmens, turinčio išduotą auditoriaus pažymėjimą, paprastai už užmokestį atliekama komercinė veikla. Pareiškėjas akcentavo, kad jis laikomas pažeidusiu Etikos kodekso nuostatas už tai, jog veikdamas kaip UAB Dotnuvos eksperimentinio ūkio valdybos narys, išsakė pastabas 2018 m. kovo 16 d. pranešime dėl balsavimo iš anksto Bendrovės valdybos posėdyje. Nurodė, kad veiksmus, už kurių atlikimą K. A. laikomas pažeidusiu Etikos kodekso normas, reguliuoja 2017 m. liepos 24 d. sudaryta nepriklausomo valdybos nario veiklos Bendrovės valdyboje sutartis. Pareiškėjas pažymėjo, kad Nutarime išsakyti teiginiai prieštarauja jo su Bendrove 2017 m. liepos 24 d. pasirašytai sutarčiai, UAB Dotnuvos eksperimentinio ūkio valdybos 2017 m. rugsėjo 8 d. posėdžio protokolu Nr. 6 patvirtintam Bendrovės valdybos darbo reglamentui (toliau – Bendrovės valdybos darbo reglamentas) ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatoms, kadangi pareiškėjas, neišreiškęs nuomonės apie kito auditoriaus darbą, nebūtų atlikęs savo, kaip Bendrovės valdybos nario, pareigų ir taip pažeidęs įsipareigojimus jai. K. A. teigė, kad tuo metu, kai auditoriai atlieka kitas nei audito ir auditoriaus funkcijas (paslaugas), reguliuojamas kitais teisės aktais, šiai veiklai vertinti Etikos kodeksas, išskyrus bendras visuotinai priimtinas moralės normas, nėra taikomas.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad veiksmai, dėl kurių atlikimo Nutarime buvo pripažinta, jog jis nesilaikė Etikos kodekso nuostatų, buvo atlikti iki skundo dėl K. A. veiksmų (2018 m. kovo 20 d.) pateikimo. Nurodė, kad Lietuvos auditorių rūmų nariams 2019 m. vasario 1 d. buvo paskelbtas Lietuvos auditorių rūmų Etikos komiteto išaiškinimas, jog paskyrus auditorių̨ vykdyti pareigas, nesusijusias su užtikrinimo ir (arba) neužtikrinimo užduotimis, auditorius, atlikdamas šiuos pasikyrimus, privalo paisyti profesinių etikos principų nuostatų. Pareiškėjo nuomone, tai patvirtina, kad Garbės teismas iki 2019 m. vasario 1 d. nežinojo, ar Etikos kodeksas taikomas asmenų, kurie neteikia audito paslaugų, veiksmams.

6. K. A. teigė, kad skundą dėl jo veiksmų nagrinėjo tiek Lietuvos auditorių rūmų Audito komitetas, tiek Etikos komitetas, remdamiesi Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo 2013 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1.4-89.8.1 patvirtintų Skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) nuostatomis; nagrinėjant skundą minėtuose komitetuose, nebuvo užtikrinta nei viena pareiškėjo teisė, nustatyta Tvarkos aprašo 26 punkte, o būtent remiantis šiais Lietuvos auditorių rūmų komitetų sprendimais, vėliau Lietuvos auditorių rūmų prezidiume buvo priimamas sprendimas perduoti klausimą nagrinėti Garbės teismui ir skundžiamas sprendimas. Lietuvos auditorių rūmų Etikos komitetas, išnagrinėjęs skundą, 2018 m. birželio 12 d. pripažino, kad auditorius K. A. pažeidė auditorių profesinės etikos principus, tačiau skundo svarstyme dalyvavo dvi Lietuvos auditorių rūmų Etikos komiteto narės – A. Š. bei R. J., kurios tą pačią dieną vykusio Lietuvos auditorių rūmų Etikos posėdžio metu nusišalino nuo advokatų kontoros „Cobalt“ skundo dėl pareiškėjo, atlikusio teismo paskirto eksperto pareigas, veiksmų nagrinėjimo, tačiau šio skundo svarstyme dalyvavo bei balsavo. Atsižvelgęs į tai, K. A. manė, kad buvo pažeistos ir Tvarkos aprašo 22 punkte įtvirtintos nešališkumo nuostatos.

7. Pareiškėjas akcentavo, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidus teisės aktuose įtvirtintus terminus – skundas dėl jo profesinio elgesio ir veiksmų buvo pateiktas 2018 m. kovo 20 d., tačiau buvo išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas 2019 m. kovo 18 d., o K. A. apie priimtą sprendimą sužinojo tik 2019 m. balandžio 18 d. Pareiškėjas pažymėjo, kad Garbės teismo pirmininkas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo gavimo dienos turi organizuoti Garbės teismo posėdį, kuriame pateikiamas klausimas dėl drausmės bylos iškėlimo, nagrinėjamu atveju Lietuvos auditorių rūmų prezidiumas 2018 m. liepos 20 d. vykusiame posėdyje nutarė skundą dėl K. A. veiksmų perduoti nagrinėti Garbės teismui, taigi nuo siūlymo dienos iki pirmo Garbės teismo posėdžio (2019 m. sausio 17 d.) praėjo daugiau nei 30 dienų terminas. Be to, Garbės teismo posėdyje viena iš Nutarime nurodytų narių nedalyvavo – nors sprendime nurodyta, kad posėdyje dalyvavo R. R., kuri taip pat pasirašė sprendimą, tokio asmens posėdyje nebuvo, jos taip pat nebuvo K. A. teikiant paaiškinimus. Pareiškėjas pastebėjo, kad klausimą dėl jo veiksmų svarstė Lietuvos auditorių rūmų Audito komitetas, tačiau šiam komitetui nėra suteikta tokia kompetencija – nėra priskirta vertinti ir (ar) tirti valdybos nario, veikiančio pagal Akcinių bendrovių įstatymą, neatliekančio auditoriaus funkcijų ir neteikiančio audito paslaugų, veiksmų. K. A. nuomone, Garbės teismas kritiškai nevertino ir paties skundo dėl jo veiksmų autoriaus teiktų paaiškinimų bei informacijos, taip pat nebuvo įvertinti K. A. teikti paaiškinimai.

8. Pareiškėjo nuomone, Nutarimas nėra pagrįstas nei faktais, nei teisės normomis, todėl prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 8 straipsnio reikalavimams. K. A. pažymėjo, kad ginčijamame sprendime nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 110, 150.1 ir 230 punktus. Nurodė, kad Etikos kodekso 150.1 punkte įtvirtinta nuostata yra blanketinė, tačiau Nutarime nėra nurodytas joks kitas konkretus teisės aktas, kurį K. A. būtų pažeidęs. Be to, ginčijamame sprendime nėra jokių patikimų duomenų, kad pareiškėjo veiksmai, kuriais jis įgyvendino Bendrovės valdybos nario teises ir pareigas, būtų diskreditavę buhalterio profesionalo profesiją. K. A. akcentavo, kad Etikos kodekso 110 ir 230 punktai susideda iš kelių papunkčių, tačiau Nutarime nedetalizuojama, kurią konkrečią nuostatą jis laikomas pažeidusiu. Nurodė, kad ginčo situacijoje veikė ne kaip buhalteris profesionalas, o kaip Bendrovės valdybos narys, veikiantis pagal Akcinių bendrovių įstatymą; jis sąžiningai atliko valdybos nario funkcijas ir, manydamas, kad audito išvada yra klaidinga, apie tai informavo kitus valdybos narius. K. A. nuomone, priešingas veiksmas (nutylėjimas) būtų reiškęs pareigų neatlikimą.

9. Teismo posėdyje pareiškėjas K. A. ir jo atstovas palaikė skundą bei prašė jį tenkinti.

10. Atsakovas Lietuvos auditorių rūmai prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir jiems iš K. A. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Išsamiai aptaręs faktines bylos aplinkybes, atsakovas paaiškino, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas ne dėl aplinkybės, jog K. A. ėjo Bendrovės valdybos nario pareigas, tačiau dėl jo neetiško elgesio savo kolegės auditorės E. M. atžvilgiu. Pažymėjo, kad pareiškėjas pranešime dėl balsavimo iš anksto Bendrovės valdybos posėdyje nurodė, jog auditas buvo atliktas netinkamai, išvada pateikta su šiurkščiomis klaidomis dėl 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo; jis taip pat siūlė dėl padarytų pažeidimų nutraukti audito paslaugų sutartį su UAB „Gaudera“, o toks K. A. neva netinkamo audito konstatavimas sukėlė nepasitikėjimą auditore E. M. tarp Bendrovės valdybos narių ir lėmė, kad šios bendrovės vadovas pateikė UAB „Gaudera“ 2018 m. kovo 19 d. prašymą per dvi savaites atlikti papildomas audito procedūras tokia apimtimi, kad būtų galima išleisti patikslintą nepriklausomo auditoriaus išvadą, atitiksiančią visus tarptautinius audito standartų reikalavimus ir patikslintą audito ataskaitą, atitinkančią Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo nustatytus reikalavimus. Atsakovas akcentavo, kad prie minėto rašto buvo pridėti būtent K. A. pastebėjimai dėl audito, kaip pagrindas tokiems pakeitimams atlikti. Atsižvelgiant į pareiškėjo, kaip auditoriaus profesionalo, išsakytus teiginius apie nekokybišką ir netinkamai atliktą auditą, Bendrovės valdybos nariai buvo įpareigoję auditorę atlikti papildomas procedūras ir išleisti patikslintą išvadą, todėl Garbės teisme buvo nagrinėjamas klausimas, ar K. A., būdamas auditoriumi ir iš esmės naudodamasis savo, kaip profesionalo, statusu, nepažeidė profesionalaus elgesio, profesinės kompetencijos ir sąžiningumo principų.

12. Lietuvos auditorių rūmai pažymėjo kad neetiškas pareiškėjo elgesys pasireiškė tuo, kad jis, net neatlikdamas tos pačios apimties audito, darė kategoriškas išvadas apie audito netinkamą atlikimą; pranešime dėl balsavimo iš anksto pateikti faktai apie netinkamai atliktą auditą yra nurodomi kaip labai šiurkštūs pažeidimai, o toks faktų išdėstymas negali būti vertinamas tik kaip K. A., kaip valdybos nario, nuomonės pateikimas, kadangi kategoriški teiginiai lėmė, jog auditorei E. M. buvo siūloma tikslinti audito išvadą, kad ji atitiktų teisės aktų reikalavimus, t. y. jog būtų ištaisyti pareiškėjo nustatyti trūkumai. Lietuvos auditorių rūmai atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, būdamas auditoriumi ir Bendrovės valdybos nariu, turėtų vengti naudotis kitų nežinojimu, t. y. menkinti kitų auditorių darbą trečiųjų šalių, nagrinėjamu atveju kitų valdybos narių, kurie nėra susipažinę su audito standartais ir Etikos kodeksu, akivaizdoje. Atsakovo nuomone, toks K. A. elgesys reiškia audito profesijos diskreditavimą visuomenėje, kadangi jis tokios pačios apimties darbo, kaip auditorė E. M., neatliko, o tiek 2016 m., tiek 2017 m. atlikti auditai nėra oficialiai pripažinti neteisingais, todėl pareiškėjo teiginiai dėl neteisingai atlikto audito nėra teisingi. Be to, pareiškėjas ir pats pripažino aplinkybę, kad vykdydamas Bendrovės valdybos nario pareigas, jis neatsiriboja nuo profesinių žinių, taigi Etikos kodeksas jam galioja visur ir visada.

13. Atsakovas su K. A. argumentu, kad jam nebuvo užtikrinta teisė būti išklausytam, kadangi buvo paneigta jo teisė dalyvauti Lietuvos auditorių rūmų Etikos komiteto ir Audito komiteto posėdžiuose, nesutiko. Pažymėjo, kad institucija, kuri sprendžia, ar iškelti drausmės bylą, o vėliau nagrinėja iškeltas drausmės bylas, yra Garbės teismas, o Lietuvos auditorių rūmų Audito komiteto ir Etikos komiteto sprendimai yra tik procedūrinio, patariamojo pobūdžio, kurie jokios įtakos K. A. teisėms ir statusui neturi, kadangi galutinį sprendimą priima Lietuvos auditorių rūmų prezidiumas ir Garbės teismas. Be to, pareiškėjas dalyvavo Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo 2018 m. liepos 20 d. posėdyje, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl siūlymo kreiptis į Garbės teismą. K. A. 2019 m. kovo 8 d. teikė rašytinius paaiškinimus Garbės teismui, jam buvo sudaryta galimybė raštu išdėstyti savo nuomonę. Pareiškėjas taip pat dalyvavo Garbės teismo 2019 m. kovo 18 d. posėdyje, teikė paaiškinimus, uždavė klausimus ir kitaip naudojosi savo teisėmis, taigi jo teisė būti išklausytam buvo tinkamai užtikrinta.

14. Lietuvos auditorių rūmai su K. A. teiginiu, kad Nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nesutiko. Pažymėjo, kad iš faktinių ginčo aplinkybių, jo dalyko ir visų bylos dokumentų aiškiai matosi, kokie pareiškėjo veiksmai buvo pripažinti pažeidžiančiais Etikos kodekso reikalavimus: K. A., neetiškai atsiliepdamas apie savo kolegę auditorę, prieš tai nesiėmęs veiksmų išsiaiškinti neaiškumus ar galimus netikslumus, neteikiant kategoriškų išvadų, nesilaikė Etikos kodekso 150.1 punkte įtvirtintų profesionalaus elgesio reikalavimų, t. y. reikalavimo nediskredituoti profesijos ir nekenkti geram profesijos vardui. Pareiškėjas pripažino, kad pateikė savo nuomonę apie UAB „Gaudera“ auditorės E. M. pateiktą audito išvadą, neatlikęs tos pačios apimties darbo, todėl darytina išvada, kad jis pažeidė nuomonės pateikimo reikalavimus, įtvirtintus Etikos kodekso 230 punkte; menkinančiai atsiliepdamas apie kolegę, K. A. nesilaikė bendro sąžiningumo principo, įpareigojančio elgtis dorai, sąžiningai visuose profesiniuose ir verslo santykiuose, kuris yra įtvirtintas Etikos kodekso 110 punkte. Atsakovo nuomone, tiek iš ginčijamo sprendimo turinio, tiek iš visų bylos dokumentų yra aišku, kokius pažeidimus pareiškėjas padarė.

15. Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos auditorių rūmų atstovai palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pareiškėjo K. A. skundą tenkino ir Nutarimą panaikino bei pareiškėjui iš atsakovo priteisė 822,5 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

17. Teismas nustatė, kad K. A. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 3D-431 buvo įtrauktas į Bendrovės valdybą kaip nepriklausomas narys. Pareiškėjas su Bendrove 2017 m. liepos 24 d. pasirašė nepriklausomo valdybos nario veiklos Bendrovės valdyboje sutartį, pagal kurios 1.1.1–1.1.3 punktus jam buvo priskirtos funkcijos spręsti Bendrovės valdybos kompetencijai priskirtus kausimus, savo veikloje vadovautis Bendrovės veiklos strategija bei valdybos darbo reglamentu, užtikrinti, kad valdybos funkcijos būtų įgyvendinamos kokybiškai ir nepertraukiamai, aktyviai dalyvauti svarstant posėdžio darbotvarkėje numatytus klausimus, raštu ar žodžiu išdėstyti savo poziciją aptariamais klausimais, teikti argumentuotus pasiūlymus dėl svarstomų klausimų sprendimo. Pagal Bendrovės valdybos darbo reglamento 11.2.1 punktą, Bendrovės valdybos narys turi turėti kompetenciją finansų (finansų valdymo, finansų analizės ar audito) srityje.

18. Teismas pažymėjo, kad K. A. 2018 m. kovo 16 d. pranešime dėl balsavimo iš anksto Bendrovės valdybos posėdyje ties klausimu „Dėl audituoto Bendrovės 2017 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir pelno (nuostolių) paskirstymo projekto įvertinimo“ pažymėjo balsuojantis „prieš“. Tokį savo balsą paaiškino aplinkybėmis, kad „Išvada labai tikėtina reikšmingai neatitinka tarptautinių audito standartų turinio reikalavimų, t. y. trūksta mažiausiai dviejų pastraipų ir dėl tos pačios priežasties nuomonės pastraipa turėtų būti kito turinio“; „ataskaitos VII dalyje iš esmės padaryta klaidinga išvada esą 2017 m. ataskaitos parengtos pagal <...> vadovo 2014-12-31 patvirtintą apskaitos politiką“; „<...> labai tikėtina auditorė neatliko visų procedūrų, numatytų 570 TAS „Veiklos tęstinumas“, nes „Audito ataskaitoje niekur nenurodyta, kad Įmonė turi mokumo problemų“; „Auditorė taip pat neatkreipė dėmesį, kad Pelno (nuostolių) ataskaitoje finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos neteisingai sugrupuotos“; „<...> darytina išvada, kad auditas atliktas labai tikėtina netinkamai iš Išvada pateikta su grubiomis klaidomis dėl 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo“; „siūlau ŽUM inicijuoti apibusiu susitarimu nutraukti audito paslaugų tolimesnį pirkimą iš audito įmonės UAB „Gaudera“ dėl 2018 ir vėlesnių metų“. Atsižvelgdamas į pareiškėjo 2018 m. kovo 16 d. pranešime dėl balsavimo iš anksto nurodytus teiginius, Bendrovės direktorius 2018 m. kovo 19 d. kreipėsi į UAB „Gaudera“ ir pateikė pasiūlymą per dvi savaites atlikti papildomas audito procedūras tokia apimtimi, kad būtų galima išleisti patikslintą nepriklausomo auditoriaus išvadą, atitinkančią visus tarptautinių audito standartų reikalavimus ir patikslintą audito ataskaitą, atitinkančią Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo nustatytus reikalavimus.

19. Teismas nurodė, kad UAB „Gaudera“ 2018 m. kovo 20 d. pateikė skundą Lietuvos auditorių rūmams dėl K. A. veiksmų ir prašė pateikti nuomonę, ar pareiškėjo veiksmai yra pakankamas pagrindas kreiptis į Garbės teismą su prašymu K. A. iškelti bylą dėl Etikos kodekso reikalavimų nesilaikymo. Skunde nurodyta, kad pareiškėjas, būdamas Bendrovės valdybos nepriklausomu nariu, neigiamai pasisakė dėl UAB „Gaudera“ auditorės atlikto darbo ir pareikštos išvados, o remdamasi K. A. išsakytais teiginiais, Bendrovės valdyba auditorę E. M. įpareigojo atlikti papildomas audito procedūras. Lietuvos auditorių rūmų prezidiumas 2018 m. balandžio 11 d. posėdyje nutarė UAB „Gaudera“ skundą perduoti nagrinėti Lietuvos auditorių rūmų Etikos komitetui ir Audito komitetui. Lietuvos auditorių rūmų Audito komitetas 2018 m. birželio 5 d. posėdyje atsakė, kad nežiūrint audito darbo dokumentų, neįmanoma pasakyti, ar auditorius laikėsi ar nesilaikė tarptautinių audito standartų, todėl K. A. pateikti teiginiai dėl auditoriaus išvados, audito ataskaitos ir kitų profesinių dalykų yra nepriimtini audito metodologijos metodiniu požiūriu. Lietuvos auditorių rūmų Etikos komitetas 2018 m. birželio 8 d. posėdyje pateikė atsakymus, kad pareiškėjas, pasisakydamas dėl Bendrovės nepriklausomo auditoriaus išvados ir audito ataskaitos, pažeidė Etikos kodekso 150.1 dalies nuostatą dėl profesionalaus elgesio, 230 skyriaus nuostatas dėl profesinės kompetencijos ir 110 dalies nuostatas dėl sąžiningumo ir sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo Lietuvos auditorių rūmų prezidiumas turėtų priimti atsižvelgdamas į Lietuvos auditorių rūmų Etikos komiteto ir Audito komiteto pateiktas išvadas dėl pareiškėjo pasisakymų. Lietuvos auditorių rūmų prezidiumas 2018 m. birželio 13 d. posėdyje priėmė sprendimą UAB „Gaudera“ skundą perduoti nagrinėti Garbės teismui, o pakartotiniame 2018 m. liepos 20 d. posėdyje taip pat nutarė UAB „Gaudera“ skundą dėl pareiškėjo veiksmų perduoti nagrinėti Garbės teismui.

20. Teismas nustatė, kad Lietuvos auditorių rūmų prezidiumas 2018 m. gruodžio 5 d. posėdyje priėmė nutarimą siūlyti Garbės teismui iškelti drausmės bylą auditoriui K. A. pagal audito įmonės UAB „Gaudera“ skundą ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą Nr. 1.4-26.7.3.1. Garbės teismas 2019 m. sausio 17 d. posėdyje nutarė iškelti drausmės bylą pareiškėjui, remiantis Visuotinio Lietuvos auditorių rūmų narių susirinkimo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1.4-72.15.1 patvirtintų Lietuvos auditorių rūmų garbės teismo nuostatų (toliau – Garbės teismo nuostatai) 29 punktu ir Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo 2019 m. sausio 17 d. siūlymu, nagrinėti drausmės bylą 2019 m. kovo 18 d. posėdyje bei pasiūlyti pareiškėjui pateikti paaiškinimus. Garbės teismo 2019 m. kovo 18 d. vykusio posėdžio metu buvo nutarta pripažinti, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 150.1 dalies nuostatą dėl profesionalaus elgesio, 230 skyriaus nuostatas dėl profesinės kompetencijos ir 110 dalies nuostatas dėl sąžiningumo, bet nutarė nepriimti Garbės teismo nuostatų 43.7 siūlomo sprendimo, t. y. K. A. nepašalinti iš Lietuvos auditorių rūmų narių, rekomenduoti jam profesinėje veikloje iškilusias konfliktines, ginčijamas situacijas su Lietuvos auditorių rūmų nariais spręsti nepažeidžiant Etikos kodekso, vadovaujantis tarpusavio pagarbos ir bendradarbiavimo principais. Ginčijamame sprendime pareiškėjo elgesys buvo pripažintas neatitinkančiu Etikos kodekso nuostatų dėl to, kad K. A., neatlikęs tos pačios apimties audito, darė kategoriškas išvadas dėl audito netinkamo atlikimo, o atlikto audito trūkumus nurodė kaip šiurkščius pažeidimus. Atsakovo teigimu, pareiškėjas turėjo teikti bendro pobūdžio pastabas, o ne profesinius pastebėjimus.

21. Aptaręs Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Lietuvos auditorių rūmų statuto 13.2 punkto ir Etikos kodekso 110 skyriaus 110.1–110.3 punktų, 150.1 punkto ir 230 skyrius 230.1–230.3 punktų nuostatas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju K. A. būtų pažeidęs Etikos kodekso nuostatas.

22. Teismas pažymėjo, kad Nutarime nurodytos Etikos kodekso 110 skyriaus nuostatos įtvirtina sąžiningumo reikalavimą buhalteriui profesionalui; sąžiningumo principas suprantamas kaip reikalavimas elgtis dorai, nebūti susijusiam su finansinėmis ataskaitomis, kuriose yra klaidinančių duomenų, tvirtinimų ar neaiškios informacijos, o šias aplinkybes nustačius, imtis priemonių nuo tokios informacijos atsiriboti (Etikos kodekso 110.2 p., Finansinių ataskaitų audito įstatymo 3 str. 1 d. 3 p.). Teismo nuomone, nurodytos nuostatos suprantamos kaip reikalavimas elgtis sąžiningai rengiant audito ataskaitas ir imtis priemonių užkirsti kelią situacijoms, kuomet rengiama audito ataskaita gali turėti netikslių, neaiškių ar klaidinančių duomenų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Bendrovės audito neatliko, o ėjo Bendrovės valdybos nario pareigas, kurios jam suteikia teisę išsakyti nuomonę dėl kiekvieno valdybos darbotvarkėje esančio klausimo, įskaitant ir finansinių ataskaitų rinkinio, todėl tokiu aspektu K. A. nesąžiningų ar nedorų veiksmų nebuvo nustatyta. Kitų pareiškėjo veiksmų, dėl kurių jis, eidamas Bendrovės valdybos nario pareigas ir būdamas auditoriaus profesijos atstovu, būtų laikomas pažeidusiu sąžiningumo reikalavimą, atsakovas ginčijamame spendime nenurodė. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Nutarime nurodytos Etikos kodekso 110 skyriaus nuostatos K. A. atžvilgiu nebuvo taikomos ir pareiškėjas nelaikomas jas pažeidusiu.

23. Teismas nesutiko, kad K. A. pažeidė Etikos kodekso 230 skyriaus nuostatas. Pažymėjo, kad Nutarime nėra detalizuota, kuriuos konkrečius 230 skyriaus punktus pareiškėjas laikomas pažeidusiu, o to nepadaręs, atsakovas savo sprendimo objektyviai nepagrindė konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir objektyviais duomenimis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.).

24. Teismas pažymėjo, kad analizuojant Etikos kodekso 230 skyriaus nuostatas, matyti, jog jos taikomos auditoriaus papildomos nuomonės pateikimo procedūrai, t. y. kai bendrovė, kuri nėra auditoriaus klientas, paprašo auditoriaus pareikšti nuomonę apie audito operacijas, principų laikymąsi, o grėsmė gali kilti tada, kai nuomonė nėra pagrįsta pakankamais įrodymais; taip pat auditorius gali imtis tam tikrų priemonių grėsmes sumažinti (230.2, 230.3 p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo nuomonę dėl audito ataskaitos už 2017 m. reiškė įgyvendindamas savo, kaip Bendrovės valdybos nario, funkcijas ir pareigas, Bendrovė K. A. neprašė pateikti nuomonės dėl finansinių ataskaitų rinkinio, kaip konkretaus auditoriaus. Taigi, pareiškėjas nuomonę dėl UAB „Gaudera“ auditorės pateiktų 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinio galėjo reikšti kaip ir bet kuris kitas valdybos narys, balsuodamas „už“ ar „prieš“ tokių dokumentų tvirtinimą. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo teigti, kad savo nuomonės ir vertinimo apie pateiktą audito ataskaitą negalėjo reikšti ar turėjo reikšti prieš tai atlikęs atitinkamus veiksmus. Teismas akcentavo, kad nors pareiškėjas, eidamas Bendrovės valdybos nario pareigas, kartu yra ir audito profesijos atstovas, nėra pagrindo teigti, jog įgyvendinamas valdybos nario funkcijas, jis turėjo ar privalėjo atlikti nuomonės pareiškimo procedūras, taikomas auditoriui, į kurį kreipiamasi specialia procedūra dėl papildomos nuomonės pareiškimo; priešingu aiškinimu būtų apribota K. A., kaip Bendrovės valdybos nario, teisė veikti ir atlikti valdybos nario funkcijas.

25. Teismas taip pat nesutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 150.1 punktą. Teismas nenustatė, kad K. A. būtų atlikęs veiksmus, diskredituojančius jo profesiją, o neigiamas ir kritiškas pasisakymas apie tos pačios profesijos atstovo darbą nagrinėjamu atveju savaime nereiškia minėtos Etikos kodekso nuostatos pažeidimo. Pareiškėjas, eidamas Bendrovės valdybos nario pareigas, turėjo pareigą ir funkciją vertinti ir išdėstyti argumentus dėl Bendrovės valdybai teikiamo vertinti 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinio ir išvados bei susijusių dokumentų. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog K. A. taip pat yra ir auditoriaus profesijos atstovas, šiuo atveju neapribojo jo, kaip valdybos nario, teisės veikti pagal jam priskirtas funkcijas. Teismas akcentavo, kad pagal Bendrovės valdybos darbo reglamento 11.2.1 punktą, Bendrovės valdybos narys turi turėti kompetenciją finansų (finansų valdymo, finansų analizės ar audito) srityje, taigi pareiškėjas, būdamas audito profesijos atstovu, galėjo tinkamai įgyvendinti ir savo valdybos nario teises bei pareigas, pateikdamas vertinimą dėl audito ataskaitos, kurią atliko UAB „Gaudera“ auditorė. Teismas nenustatė duomenų, kad K. A. nuomonė dėl šios ataskaitos būtų išreikšta netinkamai, nemandagiai, įžeidžiančiai. Pareiškėjas 2018 m. kovo 16 d. pranešime dėl balsavimo iš anksto Bendrovės valdybos posėdyje ties klausimu „Dėl audituoto Bendrovės 2017 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir pelno (nuostolių) paskirstymo projekto įvertinimo“ pažymėjo balsuojantis „prieš“ ir tokį savo balsą (nuomonę) argumentavo – nurodė teisės aktus, pagal kuriuos, jo nuomone, finansinė ataskaita turėtų būti papildyta.

26. Teismas atkreipė dėmesį, kad Etikos kodekso 150.1 nuostatoje dėl profesionalaus elgesio yra pažymėta auditoriaus pareiga laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų. Pareiškėjas, būdamas Bendrovės valdybos nariu, turi kompetenciją ir pareigą vertinti Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį (Akcinių bendrovių įstatymo 34 str. 9 d.). Teismas pastebėjo, kad K. A., kaip Bendrovės valdybos narys, turi papildomą kompetenciją finansų srityje, nes yra auditorius. Taigi jis, veikdamas Bendrovės valdyboje ir turėdamas papildomą kompetenciją finansų srityje, turi teisę teikti savo nuomonę ir vertinti pateiktus finansinius dokumentus teigiamai, o taip pat ir neigiamai. Šiuo atveju kritika buvo išsakyta raštu, argumentuotai, su nuorodomis į teisės aktų nuostatas, pareiškėjas, reikšdamas nesutikimą su auditorės išvada ir jos parengtais dokumentais, nurodė galimus pažeidimus kaip tikėtinus, o ne juos konstatavo, todėl nėra pagrindo teigti, kad kritika, tokia, kokia ji buvo išreikšta raštu pareiškėjo 2018 m. kovo 16 d. pranešime dėl balsavimo iš anksto, vertinant 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinį, buvo menkinanti profesionalaus buhalterio profesiją.

27. Nustatęs, kad Nutarimas neatitinka analizuotų teisės aktų nuostatų, kitų pareiškėjo teiginių dėl procedūrinių pažeidimų teismas nenagrinėjo ir sprendė, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas tinkamai neįvertinus faktinių aplinkybių bei taikytinų teisės aktų nuostatų. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas savo veiksmais būtų pažeidęs atsakovo nurodytas Etikos kodekso nuostatas, todėl Nutarimą pripažino nepagrįstu bei neteisėtu ir jį panaikino.

28. Patenkinęs pareiškėjo K. A. skundą, teismas jam iš atsakovo Lietuvos auditorių rūmų priteisė 822,5 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 29. Atsakovas Lietuvos auditorių rūmai apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo K. A. skundą atmesti.

30. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

30.1. Į nepriklausomo Bendrovės valdybos nario pareigas K. A. (auditorius) buvo paskirtas kaip asmuo, turintis kompetenciją finansų valdymo, finansų analizės, audito srityse. Nepaisant to, kad neviešo intereso audito įmonių atlikto audito kokybės vertinimą (be kita ko, gavus suinteresuotų asmenų kreipimąsi) atlieka ir išvadas teikia Lietuvos auditorių rūmai, pareiškėjas, būdamas Bendrovės valdybos nariu bei Lietuvos auditorių rūmų nariu (auditoriumi), išvadas padarė pats neatlikęs tokios pačios apimties darbo kaip auditorė E. M. ir net neišklausęs auditorės nuomonės dėl jam kylančių abejonių susijusių su auditu.

30.2. Nutarimu K. A. nebuvo skirta drausminė nuobauda, tačiau Garbės teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad jo veiksmai neatitiko Etikos kodekso reikalavimų ir K. A. pateikė rekomendacijas profesinėje veikloje iškilusias konfliktines, ginčijamas situacijas su Lietuvos auditorių rūmų nariais spręsti nepažeidžiant Etikos kodekso, vadovaujantis tarpusavio pagarbos ir bendradarbiavimo principais; Garbės teismas nutarė pripažinti, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 150.1 dalies nuostatą dėl profesionalaus elgesio, 230 skyriaus nuostatas dėl profesinės kompetencijos ir 110 dalies nuostatas dėl sąžiningumo.

30.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad K. A. neva nepažeidė Etikos kodekso nuostatų. Pareiškėjas, būdamas auditoriumi (Lietuvos auditorių rūmų nariu), yra saistomas Etikos kodekso nuostatų. Nepriklausomai nuo to, kokias pareigas vykdydamas veikia Lietuvos auditorių rūmų narys, jis teikdamas savo vertinimą audito / finansų srityje, ypač vertindamas kolegų atliktą darbą, privalo paisyti etikos reikalavimų; kitoks aiškinimas nebūtų suderinamas su Etikos kodekso esme ir tikslias. Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nebuvo nustatyta, jog K.

A. būtų atlikęs veiksmus, diskredituojančius jo profesiją ir taip pažeidęs Etikos kodekso 150.1 punktą, pagal kurį profesionalaus elgesio principas buhalterį profesionalą įpareigoja laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų bei vengti bet kokių veiksmų, kurie, kaip buhalteris profesionalas žino arba turėtų žinoti, gali diskredituoti profesiją. Audito kokybės vertinimas yra įstatymu sureguliuotas procesas ir K. A., būdamas auditoriumi, šį procesą gerai išmano / turi išmanyti. Bendrovė dėl auditorės atlikto audito kokybės vertinimo į Lietuvos auditorių rūmus niekuomet nesikreipė.

Be to, po auditorės E. M. paaiškinimo Bendrovei, nekoreguota audito išvada Bendrovei buvo priimtina; auditorė išsamiai atsakė į visą pareiškėjo kritiką, išsakytą jos atlikto audito atžvilgiu. K. A. akivaizdžiai nesilaikė profesionalumo principo, kadangi nesant jokio objektyvaus (įstatymo nustatyta tvarka atlikto) audito kokybės vertinimo, konstatavo, be kita ko, ir labai šiurkščius auditorės veiklos pažeidimus bei pasiūlė nutraukti paslaugų sutartį su audito įmone. Neabejotina, kad taip pareiškėjas diskreditavo auditoriaus profesiją, kadangi gerai suprasdamas, koks sudėtingas ir detalus procesas yra audito kokybės vertinimas, konstatavo esminius / šiurkščius kolegės (auditorės) atliktus pažeidimus.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad K. A. veiksmuose nėra Etikos kodekso pažeidimo požymių. Nors pareiškėjas, eidamas nepriklausomo Bendrovės valdybos nario pareigas, neabejotinai turėjo teisę išsakyti jam kylančias abejones (asmeninę nuomonę) dėl atlikto audito ir siūlyti atlikti Finansinių ataskaitų audito įstatyme numatytą finansinių ataskaitų audito kokybės ir pažeidimo tyrimą, tačiau šio tyrimo neatlikęs, negavęs jo rezultatų ir net neišklausęs kolegės nuomonės dėl, jo nuomone, egzistuojančių audito trūkumų, K.

A. neturėjo jokio pagrindo konstatuoti labai šiurkščius auditorės veiklos pažeidimus ar nurodyti, kad išvada buvo pateikta su šiurkščiomis klaidomis. Neabejotina, kad pareiškėjas turėjo galimybę korektiškai ir santūriai paaiškinti savo apsisprendimą balsuoti „prieš“ ir Bendrovės valdybai aiškinant savo apsisprendimą, nebuvo būtina siūlyti nutraukti sutartį su audito įmone ar išsakyti teiginius, jog neva esama šiurkščių auditoriaus veiklos pažeidimų; K. A. elgesys Garbės teismo pagrįstai buvo įvertintas kaip neetiškas; jis diskredituoja profesiją.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Lietuvos auditorių rūmų Audito komitetas 2018 m. birželio 5 d. posėdyje konstatavo, kad nežiūrint audito darbo dokumentų, nėra įmanoma pasakyti, ar auditorius laikėsi ar nesilaikė tarptautinių audito standartų, todėl K. A. pateikti teiginiai dėl auditoriaus išvados, audito ataskaitos ir kitų profesinių dalykų yra nepriimtini audito metodologijos metodiniu požiūriu.

30.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikėsi požiūrio, kad pareiškėjui neva netaikomas Etikos kodekse įtvirtintas sąžiningumo reikalavimas, kadangi nagrinėjamu atveju jis Bendrovės audito neatliko, o ėjo Bendrovės valdybos nario pareigas. K. A., eidamas Bendrovės valdybos nario pareigas, kai taip pat yra ir Lietuvos auditorių rūmų nariu, yra saistomas Etikos kodekso reikalavimų. Remiantis Etikos kodekso 110 skyriaus nuostatomis, sąžiningumo principas visus buhalterius profesionalus įpareigoja būti dorais ir sąžiningais visuose profesiniuose ir verslo santykiuose; sąžiningumo principas taip pat reiškia sąžiningą elgesį bei teisingumą.

Sąžiningumo reikalavimas negali būti siaurinamas iki reikalavimo elgtis sąžiningai, tik atliekant auditą, tuo labiau, atsižvelgiant į tai, jog Etikos kodekse tiesiogiai yra nustatyta, kad sąžiningumo būtina paisyti visuose profesiniuose ir verslo santykiuose. Pirmosios instancijos teismo siaurinamas požiūris į etikos normų taikymą ir tokios praktikos formavimas akivaizdžiai sudarytų prielaidas ignoruoti profesinės etikos taisykles daugelyje situacijų; laikydamasis tokio požiūrio, teismas netinkamai aiškino ir taikė Etikos kodekso normas, nepagristai susiaurino etikos taisyklių taikymo ribas.

Pareiškėjas, vertindamas kolegės atliktą finansinių ataskaitų auditą, buvo saistomas Etikos kodekse įtvirtinto sąžiningumo reikalavimo. Atlikto audito kokybės vertinimą reguliuojant įstatymu ir nesant kompetentingos institucijos išvados dėl netinkamos audito kokybės ir netgi Bendrovei nesikreipus į kompetentingą instituciją įvertinti audito kokybę, K. A. pasiūlymas nutraukti paslaugų sutartį su audito įmone ir šiurkščių pažeidimų konstatavimas laikytinas nesąžiningu ir neteisingu; paslaugų teikimo sutarties nutraukimo inicijavimas yra kraštutinė priemonė net ir tuo atveju, jei yra nustatomi vienokie ar kitokie atlikto darbo kokybės trūkumai.

Nėra sąžiningas ir profesionalus Lietuvos auditorių rūmų nario (auditoriaus), einančio atitinkamos bendrovės valdybos nario pareigas, elgesys, kai remiantis vien tik asmeninėmis įžvalgomis dėl audito kokybės, siūloma nutraukti paslaugų sutartį su kitu Lietuvos auditorių rūmų nariu. Pareiškėjas turėjo suprasti ir neabejotinai suprato, kad sprendimas dėl audito kokybės yra priimamas Finansinių ataskaitų audito įstatyme numatyta tvarka ir tol, kol tokio sprendimo nėra, neegzistuoja pagrindas objektyviai išvadai, kad auditas yra nekokybiškas.

K. A. neinicijavo geranoriškų diskusijų ir neteikė konstruktyvių pasiūlymų kolegei atlikti vienokius ar kitokius pataisymus jos atliktame darbe, neinicijavo geranoriškų ir kolegiškų diskusijų, siekiant suprasti kolegės poziciją dėl atlikto audito turinio, jis netgi nesiekė gauti / išklausyti motyvuotų kolegės paaiškinimų dėl atlikto audito, o iš karto ėmėsi kritikuoti ir menkinti auditorės atliktą darbą, kelti klausimus dėl jos kompetencijos, konstatavo didelę tikimybę esant esminiams / šiurkštiems kolegės (auditorės) atliktus pažeidimams ir pasiūlė Bendrovei imtis kraštutinių priemonių; tik vėliau K.

A. tapo žinoma, kad auditorei buvo pasiūlyta atlikti papildomas procedūras ir patikslinti audito darbo rezultatus; auditorė, gavusi Bendrovės administracijos raštą, išsamiai atsakė į visą pareiškėjo kritiką. Nepagrįsti yra pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kad pareiškėjo veiksmuose nėra pagrindo įžvelgti Etikos kodekso 110 skyriaus pažeidimo.

30.5. Nesutiktina su teismo motyvais, kad Nutarime nėra detalizuota, kuriuos konkrečius Etikos kodekso 230 skyriaus punktus pareiškėjas laikomas pažeidusiu. Ginčijamame sprendime yra aiškiai nurodyta, kad K. A. pažeidė Etikos kodekso 230 skyriaus reikalavimus, taigi akivaizdu, jog Nutarime yra nurodyta konkreti pažeistoji teisės norma. Etikos kodekso 230 skyriaus normos (230.1, 230.2, 230.3 p.) viena kitą papildo, detalizuoja, plėtoja, tačiau visos jos reguliuoja tą pačią profesinės nuomonės pateikimo sritį, taigi nėra pagrindo teigti, jog atsakovas Nutarimo konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir objektyviais duomenimis nepagrindė.

Šio Etikos kodekso skyriaus pažeidimas yra grindžiamas tais pačiais objektyviais duomenimis, kuriais yra grindžiami ir kitų Etikos kodekso nuostatų pažeidimai, taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šio Etikos kodekso skyriuje nustatytų etikos reikalavimų pažeidimų įrodinėjimui yra reikalingi kažkokie papildomi įrodymai, lyginant su kitų pažeidimų įrodinėjimu. Vienas iš Etikos kodekso 230 skyriaus normų tikslų yra išvengti situacijų, kai auditorius kritikuoja kito auditoriaus atliktą darbą nepakankamai įsigilinęs ar nesusisiekęs su auditą atlikusiu auditoriumi ir neišsiaiškinęs vienokios ar kitokios išvados priežasčių.

Nors Bendrovė K. A. ir neprašė pateikti papildomą nuomonę, tačiau net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas nuomonę pateikė savo iniciatyva, jis buvo saistomas Etikos kodekso 230 skyriaus normų reikalavimų. Bendrovės valdybos narys neabejotinai turėjo teisę balsuoti „prieš“, tačiau tokia valdybos nario teisė jam nesuteikia pagrindo, ignoruojant profesinę etiką, konstatuoti esminius ar kitus auditoriaus veiklos pažeidimus; kai tokias išvadas pateikia Bendrovės valdybos narys, turintis žinių finansų / audito srityje, tai netgi gali suklaidinti kitus valdybos narius ir nėra naudinga pačiai įmonei.

Auditoriaus kvalifikacijos turėjimas suponuoja asmens pareigą itin atidžiai, atsakingai, korektiškai ir kvalifikuotai reikšti savo nuomonę ir tokio asmens pareigą susilaikyti nuo emocijomis paremtos kritikos finansų / audito srityje. Auditorius, einantis nepriklausomo Bendrovės valdybos nario pareigas, turi gilių žinių, kurios gali padėti siekti objektyvaus audito kokybės patikrinimo proceso, kreipiantis į atitinkamas institucijas. Tai, kad nepriklausomas valdybos narys, turintis žinių finansų / audito srityse, laikytųsi Etikos kodekso reikalavimų, yra ir pačios Bendrovės, kurioje asmuo eina valdybos nario pareigas, interesas, kadangi laikantis Etikos kodekso reikalavimų, gali būti užtikrintas didesnis valdybos nario sprendimų ir pasiūlymų objektyvumas.

Toks valdybos narys yra skiriamas būtent dėl žinių turėjimo, tikintis, kad šios žinios, be kita ko, pagerins įmonės veiklos rezultatus, užtikrins įstatymų laikymąsi, priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą; yra visiškai netinkamas požiūris, jog nepriklausomas valdybos narys, paskirtas dėl atitinkamos savo kompetencijos, vykdydamas valdybos nario pareigas, gali atsiriboti nuo profesinės etikos reikalavimų. K. A. kai kuriuos auditorės darbo rezultatus įvertino kaip labai šiurkščius auditoriaus veiklos pažeidimus, be to, aplinkybė, kad jis Bendrovei pasiūlė nutraukti paslaugų sutartį, įrodo jo požiūrio į auditorės atliktą darbą ir išvadų kategoriškumą.

Tai, kad pareiškėjas balsavimo biuletenyje pavartojo žodžius „tikėtinai“ ar „tikėtina“, jo išvadų reikšmės nekeičia. Be to, net ir tuo atveju, jeigu K. A. žodžiais „tikėtina“ ar „tikėtinas“ išreiškė abejonę dėl savo paties išvadų, tai reikštų, jog jis pats, nebūdamas įsitikinęs savo išvadų teisingumu, siūlė nutraukti sutartį su audito įmone.

30.6. Ginčijamas Garbės teismo nutarimas buvo visiškai teisėtas, pagrįstas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį nutarimą panaikino. Garbės teismas sąžiningai ir tinkamai vertino susidariusią situaciją bei drausminės nuobaudos pareiškėjui neskyrė, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, tačiau akivaizdu, kad egzistavo pagrindas konstatuoti, jog K. A. savo elgesiu pažeidė etikos normas, ir egzistavo pagrindas rekomenduoti jam ateityje elgtis atsakingiau ir atidžiau, o tą Garbės teismas ir padarė.

31. Pareiškėjas K. A. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo jam iš Lietuvos auditorių rūmų priteisti 726 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

32. K. A. poziciją grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

32.1. Auditoriui atliekant kitas, ne auditoriaus, profesines veiklas, netaikomas auditoriams taikomo Etikos kodekso vadovo nuostatos, kadangi kitas profesines veiklas reguliuoja visai kiti teisės aktai. Pareiškėjui galioja visuotinai priimtos moralės ir elgesio normos bet kokioje profesinėje veikloje ir bet kokie jo veiksmai, kurie galbūt neatitinka visuotinai priimtų moralės ir elgesio normų, galėtų būtų atsakovo vertinimo objektas, nepaisant to, kad šios elgesio normos Etikos kodekse nėra aptariamos. Ginčas kilo ne dėl visuotinai priimtų moralės ir elgesio normų, o dėl auditorių profesinės veiklos etikos principų taikymo / netaikymo nepriklausomo valdybos nario veiklai.

32.2. Etikos kodeksą parengė Niujorke reziduojanti Tarptautinė buhalterių etikos standartų valdyba; tai nepriklausoma standartus rengianti organizacija, kuri parengė ir tarptautinį Etikos kodekso vadovą. Profesinės etikos reikšmė apskaitos specialistams rengiant finansines ataskaitas, o auditoriams dėl jų pasisakant, yra neginčijama. Vis dėl to, nepaisydama įvairių apskaitos specialistų darbo reikšmės įmonėms ir visai visuomenei, Lietuvos Respublikos valstybė nereguliuoja jų profesinės etikos normų, išskyrus auditoriams taikomas profesinės etikos principus, nurodytus Finansinių ataskaitų audito įstatyme. Dėl šių priežasčių šalyje vadovaujamasi tarptautiniu mastu skelbiamais reikalavimais. Šis Etikos kodeksas nėra nei Lietuvos Respublikos teisės aktas, nei Europos Sąjungos direktyva (neperkelta į Lietuvos Respublikos teisės aktus ir netaikoma tiesiogiai), tačiau Finansinių ataskaitų audito ir kitų įstatymų kontekste yra blanketinė norma. Etikos kodeksas nėra ir negali būti suderintas su Lietuvos Respublikos teisės aktais, todėl dėl jo taikymo ar netaikymo nuomonės neretai išsiskiria. Etikos kodekso rengėjai negalėjo numatyti visų atvejų bei išimčių, kai sąžiningumo ir profesionalaus elgesio principai netaikomi buhalterio profesionalo veiklai, juolab kitai – auditoriaus profesinei veiklai, kuri nepatenka į Finansinių ataskaitų audito įstatymo reguliavimo sferą. Moksliniuose šaltiniuose auditoriams taikoma etika priskiriama taikomajai etikai, nors turi ir metaetikos bei normatyvinės etikos bruožų. Atsakovas Etikos kodekso nuostatų netaikė nepriklausomo valdybos nario veiklą reguliuojančių teisės aktų kontekste (Etikos kodeksas apskritai negali būti taikomas), apskritai šio kodekso nevertino kaip visumos, o rėmėsi tik pavienių straipsnių nuostatomis.

32.3. Išanalizavus Finansinių ataskaitų audito įstatymo, Lietuvos auditorių rūmų statuto, Lietuvos auditorių rūmų institucijų, t. y. Etikos komiteto, Audito komiteto, Prezidiumo ir Garbės teismo, veiklą reguliuojančių aktų nuostatas, darytina išvada, kad atsakovas pagal jo veiklą reguliuojančius teisės aktus neturi įgaliojimų vertinti auditorių, atliekančių kitas, kitais teisės aktais reguliuojamas profesines veiklas, taip pat vertinti kitą auditoriaus veiklą Etikos kodekso kontekste; lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant Finansinių ataskaitų audito įstatymo 73 straipsnio 1 dalies normą kartu su Etikos kodekso nuostatomis, darytina išvada, kad Lietuvos auditorių rūmai neturi įgaliojimų vertinti auditorių veiklos, kai jie atlieka kitas su audito veikla nesusijusias veiklas, t. y. negalima vertinti auditoriaus veiksmų per Etikos kodekso nuostatų prizmę tada, kai šis veikia ne kaip auditorius, bet kaip, pavyzdžiui, teismo ekspertas. Atsakovas laikosi priešingos nuomonės, kad jis turi teisę ginčo byloje vertinti visiškai su auditu nesusijusias profesines auditoriaus veiklas, t. y. nepriklausomo valdybos nario veiklą, jis netgi rekomenduoja pareiškėjui apsiriboti bendro pobūdžio pastabomis, susitikti su auditore, pataria, kaip nepriklausomas valdybos narys turėtų elgtis, taip pat ima vertinti, ar auditorius nepažeidė Etikos kodekse nustatytų profesinės etikos principų. Atsakovo veiksmai, t. y. skundų dėl teismo eksperto veiklos nagrinėjimas, vertinant juos Viešojo administravimo įstatymo kontekste, prieštarauja pagrindinėms šio įstatymo nuostatoms, kadangi su teismo eksperto veikla susijusių skundų atsakovas apskritai neturėtų nagrinėti; teismo ekspertams taikomas kitas profesinės etikos kodeksas ir skundus dėl galimų šio etikos kodekso pažeidimų nagrinėja Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba.

32.4. Atsakovas, vertindamas K. A., kaip nepriklausomo valdybos nario veiklą (šios bylos ginčo objektas), taiko ne tik Etikos kodekso, bet ir Teismo ekspertų etikos kodekso nuostatas, kadangi pareiškėjas yra praktikuojantis privatus teismo ekspertas. Lietuvos auditorių rūmai Garbės teismas 2019 m. kovo 18 d. posėdyje konstatavo: „Taip pat ir teismo ekspertų (kuriuo yra K. A.) profesinės veiklos etikos 7.4 punktas numato, kad teismo ekspertas privalo nesinaudoti kitų asmenų klaidomis ar nežinojimu“. Viena vertus, Teismo ekspertų etikos kodekse nors ši nuostata yra, bet šis kodeksas taikytinas išimtinai tik teismo ekspertų veiklai, o ne nepriklausomo valdybos nario ar auditoriaus veiklai. Kita vertus, Garbės teismo nariai, kurie yra auditoriai, pasisakydami „nesinaudoti kitų asmenų klaidomis ar nežinojimu“ turinio prasme konstatuoja tą patį kaip ir pareiškėjas, tačiau kitais žodžiais. Garbės teismo nariai neatlikę audito, bet susipažinę su K. A. paaiškinimais, dėl kokių priežasčių balsavo „prieš“, kad auditorė, atlikdama UAB Dotnuvos eksperimentinio ūkio 2017 m. finansinių ataskaitų auditą, nežinojo, kada ir kokias išlygas būtina įrašyti į auditoriaus išvadą, nors 2016 m. auditoriaus išvadoje yra net trys išlygos. Atsakovas nepagrįstai išplečia tiek Etikos kodekso, tiek ir Teismo ekspertų etikos taikymo nuostatas ir abiejų šių kodeksų nuostatas taiko visai kitoms pareiškėjo veikloms ir dėl to priima kritiškai vertinamus sprendimus.

32.5. Atsakovas, nagrinėdamas auditorės E. M. skundą dėl auditoriaus K. A., kaip nepriklausomo Bendrovės valdybos nario, veiklos, privalėjo apsispręsti, kam teikti pirmenybę: ar Lietuvos auditorių rūmų statuto 12.1 punkte nurodytam uždaviniui – gerinti audito paslaugų kokybę, ar 12.7 punktui – jungti Lietuvos auditorių rūmų narius draugystės supratimo ryšiais. Auditorių profesinėje bendruomenėje abu šie atsakovo uždaviniai yra svarbūs, tačiau įvertinius ir Finansinių ataskaitų audito 73 straipsnio nuostatą, darytina išvada, kad, visų pirma, Lietuvos auditorių rūmai turėjo pradėti E. M. atlikto UAB Dotnuvos eksperimentinio ūkio 2017 m. finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą, o skundo dėl auditoriaus K. A. galimo Etikos kodekso pažeidimo apskritai nenagrinėti, kadangi auditorius veikė išimtinai tik kaip nepriklausomas Bendrovės valdybos narys, o ne kaip auditorius.

32.6. Auditą atliekantis auditorius turi būti nepriklausomas (Finansinių ataskaitų audito įstatymo 4 str.), todėl bet kokie audituojamos įmonės valdybos nario kvietimai susitikti su auditore arba skambučiai galėtų būti įvertinti kaip siekimas pažeisti auditoriaus nepriklausomumą ir bandymas daryti įtaką audito rezultatams. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas nė karto auditorei nesiūlė susitikti: jai neskambino ir elektroninių laiškų nerašė, o tik bendravo valdybos posėdžiuose tiek, kiek tai galima pagal teisės aktus ir tarptautinius audito standartus. Bendrovėje nebuvo nei stebėtojų tarybos, nei jos patariamosios institucijos – Audito komiteto, todėl pagal Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, dalį priežiūros funkcijų atlieka valdyba (Akcinių bendrovių įstatymo 34 str. 11 d.); į Audito komiteto funkcijas įeina vertinti auditorių kvalifikaciją ir stebėti atliekamą auditą, nepažeidžiant auditoriaus nepriklausomumo (Finansinių ataskaitų audito įstatymo 69 str. 5 d.). Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis K. A. drausminės nuobaudos neskyrė, neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi Garbės teismas pripažino, jog pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso profesionalaus elgesio, profesinės kompetencijos, ir sąžiningumo nuostatos; šis Garbės teismo sprendimas K. A. užkerta kelią dalyvauti kai kuriuose viešuosiuose audito paslaugų pirkimo konkursuose, pretenduoti į Lietuvos auditorių rūmų kolegialių institucijų valdymo organų narius, menkina jo profesinę reputaciją. Be to, pagal Finansinių ataskaitų įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 1 punktą, atsakovui yra suteikta teisė pareiškėją už Etikos kodekso nesilaikymą pašalinti iš Lietuvos auditorių rūmų narių. Svarbu yra ir tai, kad nepriklausomas Bendrovės valdybos narys privalėjo vykdyti jo veiklą reguliuojančius teisės aktus.

32.7. Nei atsakovui, nei jokiems kitiems jo struktūriniams padaliniams nėra suteikta teisė vertinti, kaip auditorius atlieka kitais teisės aktais reguliuojamas veiklas, nei auditas ir su juo susijusios veiklos. Vertinti nepriklausomo valdybos nario veiklą ir teikti rekomendacijų, kaip jis turėtų pasielgti konkrečioje situacijoje, yra ne atsakovo kompetencija. Auditorius, vykdančius teismo eksperto veiklą, etikos aspektu vertina Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarnyba, o auditorius, vykdančius turto vertintojų, bankroto administratorių veiklą, vertina Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir panašiai. Valstybės valdomo UAB Dotnuvos eksperimentinio ūkio 2016 ir 2017 m. metinių finansinių ataskaitų nepriklausomo audito išvados, labai tikėtina, buvo išleidžiamos su reikšmingomis klaidomis, kurios pastebimos plika akimi, net neatlikus jokių audito procedūrų. Bendrovėje, kaip kitose valstybės valdomose įmonėse, veiklai planuoti, vykdyti ir vėliau kontroliuoti jos rodiklius buvo taikomas trumpalaikis ir ilgalaikis strateginis planavimas. Bendrovės finansinė būklė, trumpojo ir ilgojo laikotarpio planai buvo analizuojami valdyboje kartu vadovybės bei akcininkų kiekvieną ketvirtį ir dėl tokio turinio auditorių išvadų tiek įmonės vadovybė, valdyba ir akcininkų atstovai susidurdavo išskirtinai su dideliu neapibrėžtumu. Atsižvelgiant į tai, nepriklausomo valdybos nario paaiškinimas, kodėl jis balsavo prieš metines finansines ataskaitas, kurios teikiamos kartu su auditoriaus išvada, ir teikė pasiūlymus, kurie atitinka teisės aktų nuostatas, buvo tinkamas ir proporcingas. Vienas pasiūlymas – nutraukti sutartį su auditore – buvo įgyvendintas, tačiau K. A. neteikė bendro pobūdžio pastabų, kaip rekomenduoja atsakovas, nes tokiu atveju jis būtų neteisingai suprastas ir neatliktų savo, kaip nepriklausomo auditoriaus pareigų. Pareiškėjas supranta, kad jis sąžiningai turi atlikti ne tik auditoriaus profesinį darbą, bet ir nepriklausomo Bendrovės valdybos nario bei kitas vykdomas funkcijas, o apelianto vertinimas suponuoja nuomonę, kad tam tikrose veiklose auditorius galėtų būti nesąžiningas ir / arba netinkamai atlikti nepriklausomo valdybos nario pareigas.

32.8. Pagal Bendrovės valdybos darbo reglamentą, K. A. buvo kolegialaus valdymo organo narys ir jis neturėjo įgaliojimų veikti vienas kaip toks, tačiau turėjo teisę teikti pasiūlymas, todėl jis nesikreipė ir negalėjo kreiptis į Lietuvos auditorių rūmus ar į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl galbūt netinkamai atlikto audito.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Lietuvos auditorių rūmų garbės teismo 2019 m. kovo 18 d. vykusiame posėdyje priimto nutarimo Nr. 2.1.1., įforminto 2019 m. kovo 30 d. posėdžio Nr. 2 protokolu, teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

36. Byloje nustatyta, kad Lietuvos auditorių rūmų garbės teismas 2019 m. kovo 18 d. vykusio posėdžio metu nutarė pripažinti, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 150.1 dalies nuostatą dėl profesionalaus elgesio, 230 skyriaus nuostatas dėl profesinės kompetencijos ir 110 dalies nuostatas dėl sąžiningumo, bet nutarė nepriimti Garbės teismo nuostatų 43.7 siūlomo sprendimo, t. y. nepašalinti pareiškėjo iš Lietuvos auditorių rūmų narių, rekomenduoti jam profesinėje veikloje iškilusias konfliktines, ginčijamas situacijas su Lietuvos auditorių rūmų nariais spręsti nepažeidžiant TBF Buhalterių profesionalų etikos kodekso, vadovaujantis tarpusavio pagarbos ir bendradarbiavimo principais. Ginčijamame sprendime pareiškėjo elgesys buvo pripažintas neatitinkančiu Etikos kodekso nuostatų dėl to, kad pareiškėjas, neatlikęs tos pačios apimties audito, darė kategoriškas išvadas dėl audito netinkamo atlikimo, o atlikto audito trūkumus nurodė kaip grubius pažeidimus. Atsakovo teigimu, pareiškėjas turėjo teikti bendro pobūdžio pastabas, o ne profesinius pastebėjimus.

37. Taip ginčijamu sprendimu buvo įvertinas pareiškėjo, kaip Bendrovės valdybos nario, elgesys, kai pareiškėjas 2018 m. kovo 16 d. pranešime dėl balsavimo iš anksto Bendrovės valdybos posėdyje ties klausimu „Dėl audituoto Bendrovės 2017 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir pelno (nuostolių) paskirstymo projekto įvertinimo“ pažymėjo balsuojantis „prieš“, o tokį savo balsą paaiškino aplinkybėmis, kad „Išvada labai tikėtina reikšmingai neatitinka tarptautinių audito standartų turinio reikalavimų, t. y. trūksta mažiausiai dviejų pastraipų ir dėl tos pačios priežasties nuomonės pastraipa turėtų būti kito turinio“; „ataskaitos VII dalyje iš esmės padaryta klaidinga išvada esą 2017 m. ataskaitos parengtos pagal <...> vadovo 2014-12-31 patvirtintą apskaitos politiką“; „<...> labai tikėtina auditorė neatliko visų procedūrų, numatytų 570 TAS „Veiklos tęstinumas“, nes „Audito ataskaitoje niekur nenurodyta, kad Įmonė turi mokumo problemų“; „Auditorė taip pat neatkreipė dėmesį, kad Pelno (nuostolių) ataskaitoje finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos neteisingai sugrupuotos“; „<...> darytina išvada, kad auditas atliktas labai tikėtina netinkamai iš Išvada pateikta su grubiomis klaidomis dėl 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo“; „siūlau ŽUM inicijuoti apibusiu susitarimu nutraukti audito paslaugų tolimesnį pirkimą iš audito įmonės UAB „Gaudera“ dėl 2018 ir vėlesnių metų“.

38. Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo antrajame skirsnyje įtvirtinti profesinės etikos principai ir reikalavimai auditoriams ir audito įmonėms, o 36 straipsnyje apibrėžtos auditorių teisės ir pareigos atliekant finansinių ataskaitų auditą. Pagal Lietuvos audito rūmų statuto 13.2 punktą, Lietuvos auditorių rūmai turi teisę kontroliuoti, kaip nariai laikosi Etikos kodekso, ir prireikus priimti sprendimą dėl šio kodekso laikymosi pažeidimų.

39. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai atskleidė ginčui taikytiną reguliavimą, visapusiškai ištyrė ir įvertino reikšmingas faktines aplinkybes bei, akcentuodamas, kad ginčijamu aktu vertinti pareiškėjo veiksmai, atlikti šiam einant bendrovės valdybos nario pareigas, o ne atliekant finansinių ataskaitų auditą (kaip jis suprantamas Finansinių ataskaitų audito įstatymo prasme (2 str. 12 d.)), pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas nepažeidė atsakovo nurodytų Etikos kodekso nuostatų, todėl ginčijamą nutarimą panaikino.

40. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria išsamiai pareiškėjo veiksmų analizei ir vertinimams bei dėl to plačiau nepasisako.

41. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

42. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas buvo atmestas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, įvertinusi pareiškėjo prašymo pagrįstumą (2019 m. balandžio 26 d. atstovavimo sutartį, 2020 m. spalio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20/10-43 ir 2020 m. spalio 19 d. Advokatų profesinės bendrijos „Constant“ kasos pajamų orderį) bei pateikto atsiliepimo į atsakovo Lietuvos auditorių rūmų apeliacinį skundą apimtį ir turinį, sprendžia, kad K. A. prašomų atlyginti jo patirtų išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus 8.11 punkte nustatyto dydžio, yra proporcingas atstovo suteiktoms teisinėms paslaugoms, todėl pareiškėjui turi būti priteisiamas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija K. A. prašymą tenkina ir jam iš atsakovo Lietuvos auditorių rūmų priteisia 726 Eur pagrįstų bei proporcingų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos auditorių rūmų apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjui K. A. iš atsakovo Lietuvos auditorių rūmų priteisti 726 Eur (septynis šimtus ir dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė