65d7c3a8-dc78-4e46-86d2-b70a2e4dbe35 · Kauno apygardos teismas



Civilinė byla Nr. e2A-784-638/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07941-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.5; 1.3.5.7; 1.3.9.2.2

(S)

Kauno apygardos teismas

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Edvardo Palioko, RÅ«tos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „H. T.“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. P. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „H. T.“ dėl dienpinigių ir netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas S. P. (toliau – ieškovas) ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „H. T.“ (toliau – atsakovė) 1 920,50 Eur nesumokėtų dienpinigių, netesybas, kurias sudaro ieškovo mėnesio vidutinis darbo užmokestis, padaugintas iš uždelstų atsiskaityti mėnesių skaičiaus, bet ne daugiau kaip iš šešių.

2. IeÅ¡kovas nurodė ir paaiÅ¡kino, kad dirbo atsakovės bendrovėje tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju pagal 2019 m. spalio 16 d. sudarytÄ darbo sutartį (toliau – ir darbo sutartis). Darbo sutartyje susitarta, kad atsakovė mokės ieÅ¡kovui mėnesinę algÄ ir dienpinigius. IeÅ¡kovas buvo atleistas 2022 m. sausio 7 d., tačiau iki Å¡iol atsakovė neatsiskaitė visiÅ¡kai, liko skolinga 1 920,50 Eur neiÅ¡mokėtų dienpinigių. IeÅ¡kovo teigimu, interpretuojant darbo sutarties 1.3 punkto sÄ lygÄ , ji turi bÅ«ti aiÅ¡kinama darbuotojo kaip silpnesnės darbo santykių Å¡alies naudai, t. y. turi bÅ«ti laikoma, kad tais atvejais, kai kiekvienos konkrečios komandiruotės atveju negautas darbuotojo raÅ¡ytinis sutikimas mokėti mažiau nei 100 proc. dydžio dienpinigius (nurodant tikslų procentÄ ), skaičiuojant juos nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų normų, darbuotojui turėjo bÅ«ti mokami bÅ«tent 100 proc. dydžio dienpinigiai.

IeÅ¡kovo nuomone, jam turėjo bÅ«ti mokami vidutiniÅ¡kai 62 Eur dienpinigiai, įvertinus jo turimus duomenis bei atsižvelgiant į valstybių, į kurias jis buvo siunčiamas dirbti, taikomus dienpinigių dydžius. Nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta kolektyvinė sutartis, kurioje bÅ«tų numatyti mažesni, nei maksimalÅ«s (100 proc.) dienpinigių dydžiai. Todėl ieÅ¡kovui priklauso dienpinigiai, kurių dydis atitinka Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius. IeÅ¡kovas dažnai dirbo PrancÅ«zijoje, todėl atsakovė PrancÅ«zijos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡davė PrancÅ«zijos atskaitingoms institucijoms ir ieÅ¡kovui komandiruotės dokumentÄ , kuriuo įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovui komandiruotės metu 10,15 Eur dydžio bruto valandinį atlyginimÄ už darbÄ PrancÅ«zijoje.

Atsakovė neiÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui 1 920,50 Eur dienpinigių už laikotarpį nuo 2021 m. vasario mėn. iki 2022 m. sausio mėn. Darbdavė turėjo sumokėti ieÅ¡kovui iÅ¡ viso 9 614,50 Eur (neto) dienpinigių sumÄ , o iÅ¡mokėjo 7 694 Eur dienpinigių. Atsakovei tinkamai neatsiskaičius su ieÅ¡kovu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 2 dalies pagrindu iÅ¡ jos ieÅ¡kovo naudai turi bÅ«ti priteistos ir netesybos. Papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovui iÅ¡ tikrųjų nesumokėta didesnė, nei praÅ¡oma priteisti dienpinigių suma, t. y. 2 125,55 Eur.

Visi atsakovės mokėtini pinigai ieÅ¡kovui buvo pervedami į jo sÄ skaitÄ . Darbdavė mokėjo ieÅ¡kovui atlyginimÄ , tačiau visuomet likdavo skolinga tam, kad darbuotojas grįžtų. IeÅ¡kovas gaudavo algalapius po to, kai grįždavo, t. y. po kadencijos. Ä® bylÄ ieÅ¡kovo pateikti dokumentai buvo iÅ¡duoti jam darbdavės kaip algalapiai, kuriuose kaip dienpinigiai buvo nurodytos žymiai didesnės sumos. Darbo ginčų komisijoje (toliau – DGK) atsakovė pati pripažino, kad dienpinigiai buvo 100 proc. dydžio.

IeÅ¡kovas paskaičiavo dienpinigių nepriemokÄ pagal tai, kÄ jam perdavė atsakovė. Atsakovės į bylÄ pateiktos avanso apyskaitos kaip tik patvirtina, kad ji liko skolinga ieÅ¡kovui, nes jose už 2021 m. rugsėjį-lapkritį nurodytos kažkokios klaidos („error“). IeÅ¡kovui dienpinigiai niekada nebuvo mokami avansu.

3. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė UAB „Hegelmann transporte“ prašė atmesti ieÅ¡kovo reikalavimus ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovui iÅ¡ viso buvo priskaičiuota 18 881 Eur dienpinigių, Å¡i suma ir buvo sumokėta ieÅ¡kovui. Atsakovės teigimu, ji turėjo teisę mažinti dienpinigius iki 50 proc. Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių pagal darbo sutarties 1.3 punktÄ ir 2020 m. gruodžio 4 d. susitarimÄ dėl darbo sutarties pakeitimo. Atsakovė įvykdė pareigÄ apskaičiuoti ir sumokėti ieÅ¡kovui ne mažesnį, nei minimalų darbo užmokestį pagal komandiruojamos užsienio valstybės teisės aktus. Vadovaujantis 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 218/957, kuria iÅ¡ dalies keičiama Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (toliau – ir Direktyva Nr. 2018/957) darbo užmokestis ir Lietuvoje, ir kitose Europos SÄ jungos valstybėse yra vertinamas kaip susidedantis iÅ¡ bazinio darbo užmokesčio, dienpinigių, priedų už kelionės iÅ¡laidas ir kt. Atsakovės teigimu, ji nepažeidė ieÅ¡kovo teisių dėl minimalaus darbo užmokesčio. Darbo užmokestis jam buvo sumokėtas tinkamai ir laiku. Papildomai paaiÅ¡kino, kad darbo sutartis buvo suraÅ¡yta ir ieÅ¡kovui suprantama rusų kalba. Ä® bylÄ ieÅ¡kovo pateikti dokumentai neįrodo ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumo, nes neaiÅ¡ku, kas juos surašė, jie yra neaiÅ¡kÅ«s, nepasiraÅ¡yti, juose nenurodyti konkretÅ«s terminai. IÅ¡ ieÅ¡kovui mokėtinų sumų buvo atliktos tam tikros iÅ¡skaitos (520 Eur), jų pobÅ«dis nurodytas avansinėse apyskaitose. Dalis dienpinigių ieÅ¡kovui buvo mokama avansu. IeÅ¡kovas gaudavo atsiskaitymo lapelius į I-padÊ¼Ä , jis galėjo paskaičiuoti dienpinigių trÅ«kumÄ dar dirbdamas atsakovės bendrovėje, nes žinojo maksimalius dienpinigių dydžius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė iš atsakovės UAB „Hegelmann transporte“ ieškovui S. P. 3 776,05 Eur dienpinigių ir 6 530,82 Eur netesybų, iš viso – 10 306,87 Eur.

5. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus (darbo sutarties ir jos pakeitimo tekstus, ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktus algalapius, kuriuos jis gavo iÅ¡ atsakovės), sprendė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo ir atsakovės susitarimÄ dėl 100 proc. dienpinigių mokėjimo, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai darbuotojas raÅ¡tu sutinka dėl minimalių 50 proc. dienpinigių mokėjimo. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, įvertinęs tai, jog už tam tikras dienas komandiruotėje ieÅ¡kovui buvo mokami 50 proc. dienpinigiai, atspindint tai ir ieÅ¡kovui perduotuose algalapiuose, suraÅ¡ytuose lietuvių / rusų kalba (pvz. už 2020 m. gegužės 3 d. mokant 42 Eur dienpinigius, o už 2020 m. gegužės 4-31 d. po 84 Eur, t. y. dvigubÄ sumÄ ; už 2021 m. balandžio 1-24 d. po 90 Eur už dienÄ , už 2021 m. balandžio 25 d. mokant 45 Eur t. y. 50 proc. mažesnę sumÄ ). Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas, gavęs iÅ¡ atsakovės algalapius, suraÅ¡ytus lietuvių / rusų kalbomis, turėjo suprasti ir, teismo vertinimu, suprato, kad darbdavė mažino jam maksimalius dienpinigius 50 proc., bet nereiÅ¡kė dėl to pretenzijų, nes tokia galimybė buvo numatyta darbo sutartyje. Teismas vertino, kad darbo teisinių santykių metu ieÅ¡kovas ir atsakovė sutarė, jog ieÅ¡kovui bus mokamos ne mažiau nei 50 proc. maksimalių Vyriausybės nustatytų dienpinigių, nesant atskiro raÅ¡ytinio darbuotojo sutikimo dėl to. Darbo sutartyje buvo susitarta dėl to, jog ieÅ¡kovui bus mokami ne mažiau, nei 50 proc. maksimalių Vyriausybės nustatytų dienpinigių, kad darbuotojui gali bÅ«ti sumokėti ir didesni nei 50 proc. dienpinigiai, bet tai lieka darbdavio diskrecijoje. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju darbo sutartimi, jos pakeitimais atsakovė nustatė tik žemutinę dienpinigių dydžio ribÄ , nepažeisdama minėto Vyriausybės nutarimo nuostatų. Atsakovė neįsipareigojo darbo sutartimi dėl konkretaus nuolat mokamo dienpinigių dydžio. Tokia darbo sutarties nuostata atsakovė pasiliko sau teisę mokėti ir didesnius, nei 50 procentų dienpinigius, kartu pasiliko teisę šį klausimÄ spręsti savo nuožiÅ«ra.

6. Teismas konstatavo, kad atsakovė turėjo sumokėti ieÅ¡kovui iÅ¡ viso 23 176,05 Eur dienpinigių už trejus darbo metus (1876,20 Eur už 2019 m.+10 418,85 Eur už 2020 m.+10 881 Eur už 2021 m.). Teismas nurodė, kad atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovui iÅ¡ viso 19 400 Eur dienpinigių/kelionės iÅ¡laidų atlyginimo (el. b. t. 1, l. 50, 51; t. 3, l. 33-50). IeÅ¡kovas, teikdamas į bylÄ atsakovės jam perduotus algalapius, iÅ¡ esmės pripažino juose esančius duomenis dėl padarytų iÅ¡skaitų (61,57 Eur rÅ«bams, 58,27 Eur kurui, 4729,50 Eur remontui, 100 Eur lempai, 1000 Eur remontui, 47,38 Eur kurui, 85 Eur remontui, 15 Eur baudai (automobilio Nr. (duomenys neskelbtini) 0,47 Eur likučio po kadencijos, 5 Eur remontui, 682,45 Eur remontui, 15 Eur baudai (automobilio Nr. (duomenys neskelbtini) 714,40 Eur remontui, 15 Eur baudai (automobilio Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 3, l. 83-87, 153). Teismas nurodė, kad Å¡iuo atveju reikÅ¡minga tai, kad teismui pareikalavus iÅ¡ atsakovės pateikti duomenis apie iÅ¡skaitas, darytas iÅ¡ ieÅ¡kovo dienpinigių (el. b. t. 3, l. 132, 133), atsakovės atstovas nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo dienpinigių buvo iÅ¡skaičiuota tik 520,45 Eur suma, susijusi su stovėjimo aikÅ¡telės ir uosto mokesčiais. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė nepripažįsta iÅ¡skaitų, nurodytų ieÅ¡kovo pateiktuose algalapiuose, teisėtumo. Todėl teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ , iÅ¡ mokėtinos dienpinigių (23 176,05 Eur) sumos atėmė sumÄ , kuriÄ atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovui kaip dienpinigius (19 400 Eur). Teismas, vadovaudamasis CPK 417 straipsniu, DK 107 straipsnio 3 dalimi, tenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį priteisdamas jam iÅ¡ atsakovės 3776,05 Eur nesumokėtų dienpinigių.

7. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo vidutinis darbo dienos užmokestis 2022 m. sausio 7 d. buvo 52,08 Eur (el. b. t. 3, l. 65). Todėl padauginus šį dienos VDU iÅ¡ 2022 m. metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus, esant penkių dienų darbo savaitei (20,9 d.), nustatoma, kad ieÅ¡kovo mėnesio VDU yra 1 088,47 Eur (52,08 Eur×20,9). Å alių sutartiniai santykiai nutrÅ«ko 2022 m. sausio 7 d. Atsakovė neatsiskaitė su ieÅ¡kovu daugiau, nei 6 mėn. Todėl teismas, vadovaudamasis CK147 straipsnio 2 dalimi, jÄ aiÅ¡kinančia kasacinio teismo praktika (žr. sprendimo 65 punktÄ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2023 56 punktu), priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai 6 530,82 Eur netesybų (1 088,47 Eur×6 mėn.) už pavėluotÄ atsiskaitymÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „H. T.“ praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

8.1. Teismas privalėjo remtis byloje atsakovės pateiktais įrodymais apie ieÅ¡kovui priskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas sumas, o ne neaiÅ¡kios kilmės ir turinio ieÅ¡kovo pateiktais algalapiais ar klaidingai DGK atsakovės pateikta lentele apie 2021 m. ieÅ¡kovui priskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas sumas, nes Å¡ių įrodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. PrieÅ¡ingai, byloje esanti nuoseklių ir neprieÅ¡taringų įrodymų visuma juos paneigia. Atsakovė byloje pateikė: dienpinigių apskaičiavimo lentelę už visÄ ieÅ¡kovo darbo laikotarpį (DOK-89004); pažymas apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už visÄ laikotarpį (DOK-143560); algalapius (DOK-12044); avansinę apyskaitÄ (DOK-12044); komandiruočių įsakymus (DOK-12044); mokėjimo nurodymus (DOK-12044). Visa Å¡ių dokumentų visuma nuosekliai pagrindžia ieÅ¡kovui priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, vykusias komandiruotes, jų trukmę, nustatytÄ dienpinigių normÄ , priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ dienpinigių sumÄ . Byloje buvo pateikta nuosekli ir neprieÅ¡taringa įrodymų visuma, kuri patvirtina, kad ieÅ¡kovui buvo priskaičiuota ir iÅ¡mokėta 18 881 Eur dienpinigių.

8.2. ReikÅ¡minga tai, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ grindė ne tuo, kad atsakovė jam dienpinigius buvo paskaičiavusi pagal didesnę dienpinigių normÄ , tačiau vėliau perskaičiavo pagal mažesnę ir taip siekia iÅ¡vengti savo prievolių. IeÅ¡kinys buvo grindžiamas tuo, kad darbdavys galėjo mokėti mažesnę nei 100 proc. dienpinigių normÄ tik esant darbuotojo sutikimui, tačiau teismas Å¡i argumentÄ atmetė. Atitinkamai, paneigus Å¡i argumentÄ tarp Å¡alių neliko ginčo, nes nebuvo kitų argumentų, kuriais buvo grindžiama dienpinigių nepriemoka. Nelikus Å¡alių ginčo dėl dienpinigių normos, teismas nepagrįstai atsisakė vadovautis atsakovės byloje pateiktais dokumentais dėl 2021 m. priskaičiuotų ir iÅ¡mokėtų dienpinigių.

8.3. Teismas sprendė, kad dalis atsakovės vienaÅ¡aliÅ¡kai pateiktų dokumentų yra nepatikimi, nes taip sprendė Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-150-638/2021. Vertinant tokį teismo motyvÄ , bÅ«tina pažymėti, kad Å¡ioje byloje yra kilęs ginčas dėl tariamai nesumokėtų dienpinigių, o civilinėje byloje Nr. e2A-150-638/2021 buvo nagrinėjamas reikalavimas dėl nesumokėto darbo užmokesčio, kas lemia, kad bylų ratio decidendi nesutampa, todėl civilinės bylos Nr. e2A-150-638/2021 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais ar iÅ¡vadomis nėra pagrindo remtis Å¡ioje byloje.

8.4. Byloje nėra duomenų, kad dėl uždelsto atsiskaitymo darbuotojas patyrė kažkokių nepatogumų ar praradimų, kuriuos turėtų kompensuoti DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytos netesybos. Atitinkamai, Å¡iuo atveju DK 147 straipsnio 2 dalis turėtų bÅ«ti taikoma iÅ¡imtinai tik darbdavio nubaudimui, nes jis padarė formaliÄ klaidÄ , atsiskaitydamas su atleidžiamu darbuotoju. Turint tai omeny, darbdavio nubaudimas taikant DK 147 straipsnio 2 dalį visa apimtimi dėl formalaus pažeidimo, kuris darbuotojui nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, bÅ«tų neproporcinga priemonė, kuri neatitiktų DK 147 straipsnio 2 dalies tikslų ir pažeistų proporcingumo principÄ . Atsižvelgdama į tai, atsakovė praÅ¡o sumažinti pagal DK 147 straipsnio 2 dalį iÅ¡ jos priteisiamas netesybas iki 1 000 Eur.

8.5. Atsižvelgiant į tai, DK 147 straipsnio 2 dalyje taikomos vidutinio darbo užmokesčio kriterijus, turėtų būti siejamas su vidutinio darbo užmokesčio po mokesčių suma, t. y. faktiškai per mėnesį darbuotojo gaunama pinigų suma, o ne suma padidinta valstybei mokamais mokesčiais. Atitinkamai, priteisiant DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytas netesybas, jos turėtų būti priteisiamos kaip nuostoliai/kompensacija, o ne kaip darbo užmokestis su valstybei mokėtinais mokesčiais. Kita vertus, jeigu teismas spręstų, kad priteistinos sumos prilyginamos išmokoms, susijusioms su darbo užmokesčiu, tuomet rezoliucinėje dalyje turėtų būti nurodyta, kad priteista netesybų suma yra neatskaičius valstybei mokėtinų mokesčių.

9. I. S. P. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

9.1. Atsakovė į bylÄ pateikė algalapius, kurie skiriasi tiek nuo ieÅ¡kovui teiktų algalapių, tiek nuo DGK pateiktų algalapių. Ä®rodymai patvirtina aplinkybes, kad ieÅ¡kovui buvo teikiami kito turinio algalapiai, nei pateikti teismui ir DGK, kuriuos ji ir pateikė į bylÄ . Atsakovė nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, kad jos į bylÄ pateikti algalapiai, suraÅ¡yti lietuvių / rusų kalba, buvo teikiami ir darbuotojui. Tokie algalapiai į bylÄ buvo pateikti tik atnaujinus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir teismui pareikalavus pateikti algalapius, teiktus darbdavės lietuvių kalbos nesuprantančiam darbuotojui. PrieÅ¡ tai į bylÄ buvo pateikti atsakovės algalapiai, suraÅ¡yti tik lietuvių kalba. VienaÅ¡aliÅ¡kai darbdavio suraÅ¡yti dokumentai, kuriais atsakovė grindžia savo versijÄ , nėra objektyvÅ«s įrodymai, patvirtinantys atsakovės motyvų pagrįstumÄ (Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-150-638/2021, 12 punktas). Todėl teismas pagrįstai nesivadovavo atsakovės į bylÄ pateiktais algalapiais ir vertino ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumÄ jo paduotų algalapių kontekste.

9.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovui už 2021 m. sausį-rugpjūtį, spalį ir lapkritį turėjo būti sumokėti 100 proc. dienpinigiai, o už 2021 m. rugsėjį - 50 proc. dienpinigiai. Teismas, vadovaudamasis CPK 417 straipsniu, vadovaudamasis DK 107 straipsnio 3 dalimi, tenkino ieškovo ieškinį priteisdamas jam iš atsakovės 3 776,05 Eur nesumokėtų dienpinigių ir netesybas.

9.3. IeÅ¡kovė, vykdydama DK 148 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turėjo pareigÄ kas mėnesį teikti atsakovui praneÅ¡imus apie jam priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį. Darbuotojas taip papildomai gauna informacijÄ apie darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ , o darbdavys turi raÅ¡ytinį (nors ir netiesioginį) iÅ¡mokėtų sumų įrodymÄ .

9.4. Å ioje byloje nustačius atsakovės neatsiskaitymo su ieÅ¡kovu faktÄ , atsakovė privalo sumokėti ieÅ¡kovui netesybas, kurių dydis – ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti mėnesį. DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iÅ¡ uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iÅ¡ Å¡eÅ¡ių. Vadovaujantis teismų praktika, nėra jokio pagrindo mažinti priteistas netesybas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

11. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl darbuotojui išmokėtų dienpinigių ir netesybų dydžio bei dėl įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis).

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė darbo sutarties Å¡alių susitarimÄ , kad ieÅ¡kovui bus mokama ne mažiau nei 50 proc. maksimalių Vyriausybės nustatytų dienpinigių ir atskiras raÅ¡ytinis darbuotojo sutikimas dėl dienpinigių dydžio kiekvienos komandiruotės atveju nėra reikalingas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia iÅ¡vada sutinka, tai patvirtina ir darbo sutarties 1.3 punktas: dienpinigiai turėjo bÅ«ti nuo 50 proc. iki 100 proc. Vyriausybės nustatytos normos, darbuotojas tokiÄ darbo sutarties sÄ lygÄ pasirašė, vadinasi, sutiko.

13. Apeliantė teigia, kad paneigus ieÅ¡kovo argumentÄ dėl kiekvienos komandiruotės atveju reikalingo atskiro susitarimo dėl dienpinigių dydžio, byloje ginčo neliko, nes neliko argumentų, kuriais grindžiama dienpinigių nepriemoka. Su tokia apeliantės pozicija negalima sutikti.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbo sutartyje nurodžius dienpinigių dydį intervalu ( nuo 50 iki 100 proc.) kiekvienos komandiruotės atveju svarbu nustatyti, kokio dydžio dienpinigius darbdavys nustatė mokėti jau siųsdamas darbuotojÄ Ä¯ komandiruotę, o ne po komandiruotės kilus ginčui dėl teisingo apmokėjimo. Kaip matyti iÅ¡ atsakovės įsakymų siųsti ieÅ¡kovÄ Ä¯ komandiruotes, įsakymuose dienpinigių dydis nebuvo nurodomas. Teismui nepateikta duomenų, kad kiekvieno mėnesio pabaigoje darbuotojui buvo pateikiama praėjusio mėnesio atsiskaitymo informacija (atlyginimo lapelis ir pan.), kuria bÅ«tų detaliai nurodoma, kokio dydžio dienpinigiai skaičiuojami už konkrečiÄ komandiruotę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ankstesne apeliacinės instancijos teismo praktika byloje Nr. e2A-150-638/2021, kurioje akcentuota Darbo kodekso 148 straipsnio 1 dalyje darbdaviui nustatytos pareigos svarba - darbdavys ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį raÅ¡tu ar elektroniniu bÅ«du privalo darbuotojui pateikti informacijÄ apie jam apskaičiuotas, iÅ¡mokėtas ir iÅ¡skaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas virÅ¡valandinio darbo trukmę. Pažymėtina, kad Å¡i DK 148 straipsnio norma taikytina ne tik darbo užmokesčiui, kaip kad klaidingai teigia apeliantė, bet visoms darbuotojui apskaičiuotoms ir iÅ¡skaičiuotoms sumoms, vadinasi, ir dienpinigiams.

15. Kaip jau minėta, ieÅ¡kovui detali atsiskaitymo informacija kiekvieno darbo mėnesio pabaigoje nebuvo teikiama. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai rėmėsi tais pirminiais įrodymais, kurie buvo dar iki ginčo tarp Å¡alių pradžios - tai yra ieÅ¡kovo pateiktais jo banko sÄ skaitos duomenimis ir atitinkamai atsakovės mokėjimo nurodymais, ieÅ¡kovo pateiktais algalapiais, taip pat atsakovės darbo ginčų komisijai pateikta dienpinigių skaičiavimo lentele, kuri iÅ¡ dalies atitinka mokėjimus į ieÅ¡kovo banko sÄ skaitÄ . Aplinkybė, kad atsakovė vėliau, jau prasidėjus Å¡alių ginčui, teikia kitokius paskaičiavimus, taip pat pati pripažįsta, kad darbo ginčų komisijai pateikė neteisingÄ lentelę, tik patvirtina atsakovės pozicijos prieÅ¡taringumÄ . Pažymėtina, kad atsakovės į bylÄ teiktos avansinės apyskaitos, algalapiai yra darbuotojo nepasiraÅ¡yti, sudaryti vienasmeniÅ¡kai, todėl pagrįstai nebuvo vertinami kaip patikimi ir objektyvÅ«s įrodymai.

16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, iÅ¡samiai ir detaliai patikrino kiekvienos komandiruotės trukmę, dienpinigių normÄ , darbdavio faktinį sprendimÄ , kiek mokėti dienpinigių, kiek ir kokių iÅ¡skaitų padaryti, todėl nesumokėtų dienpinigių dydis nustatytas ir priteistas pagrįstai ir teisėtai.

17. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog faktinių duomenų įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ , neleistini. Dėl to atvejai, kai Å¡alies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-701/2022, 48 punktas).

18. Apeliantė taip pat kelia netesybų dydžio klausimÄ . Nurodo, kad netesybos turėtų bÅ«ti sumažintos iki 1000 Eur, nes darbuotojas nepatyrė neigiamų pasekmių, o darbdaviui toks netesybų dydis, koks yra priteistas, bÅ«tų per didelė sankcija. Tačiau toks apeliantės praÅ¡ymas yra teisiÅ¡kai nepagrįstas, nes kasacinio teismo praktika nuo 2022 metų vasario 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022 yra formuojama kitokia, konkrečiai, kad DK 147 straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvaus pobÅ«džio, joje vartojama sÄ voka privalo mokėti netesybas rodo įstatymų leidėjo ketinimÄ nustatyti pareigÄ darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms:

1) darbo santykių pasibaigimas, 2) vėlavimas atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Toks imperatyvus minėtos teisės normos pobÅ«dis ir jos aiÅ¡kinimas leidžia įgyvendinti ir pagrindinius darbo teisiniams santykiams taikomus teisinio apibrėžtumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principus (DK 2 straipsnio 1 dalis). Nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ , už kurį turi bÅ«ti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiÅ¡kumas, nes abi darbo teisinių santykių Å¡alys gali aiÅ¡kiai numatyti, kokia sankcija gali bÅ«ti taikoma darbdaviui pažeidus pareigÄ tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams.

Taip pat, retrospektyviai vertinant DK 147 straipsnio 2 dalies normos pakeitimus, darytina iÅ¡vada, kad įstatymų leidėjas bÅ«tent ir siekė nustatyti konkretų maksimalų netesybų terminÄ , nes, remiantis 2017 m. birželio 6 d. įstatymu Nr. (duomenys neskelbtini) DK 147 straipsnio 2 dalyje (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2603 redakcija) nustatytas trijų mėnesių terminas buvo pakeistas į Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022 17–20 punktus; 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-684/2022, 47 straipsnis).

Kasacinio teismo praktika netesybų dydžio klausimu nėra pakeista, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai Å¡iÄ praktikÄ taikė ir ginčo atveju.

19. Taip pat apeliantė nesutinka, kad netesybų suma yra priteista padauginus iÅ¡ 6 mėnesių darbuotojo darbo užmokestį su mokėtinais mokesčiais, nurodo, kad netesybų suma turėtų bÅ«ti priteista nuo darbo užmokesčio, mokėtino darbuotojui po mokesčių atskaitymo (neto). Su Å¡iais argumentais sutiktina iÅ¡ dalies. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 8 punktas nustato, kad socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo delspinigių už pavėluotÄ iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimÄ . DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytos netesybos savo esme prilygintinos delspinigiams, todėl nuo netesybų sumos socialinio draudimo įmokos yra nemokėtinos. Darbo užmokestis, atėmus neapmokestinamÄ jį pajamų dydį, įprastai yra apmokestinamas 21,29 proc. mokesčiais Sodrai, tačiau nuo netesybų jų nereikia mokėti, tuo tarpu 20 proc. gyventojų pajamų mokestis turės bÅ«ti sumokėtas paties ieÅ¡kovo. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas pagal atsakovės parengtÄ darbo užmokesčio pažymÄ , ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis buvo 1088,47 Eur. Nuo Å¡ios atlyginimo sumos Sodrai turėjo bÅ«ti mokama iÅ¡ viso 231,53 Eur, už Å¡eÅ¡is mėnesius atitinkami 1389,18 Eur. Todėl sprendimas patikslinamas, priteista netesybų suma 6530,82 Eur yra mažinama 1389,18 Eur ir priteisiama atitinkamai 5 141,64 Eur netesybų.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimÄ , dienpinigių skaičiavimÄ , mokėjimÄ (DK 107 straipsnis), tinkamai įvertino įrodymus, laikėsi kasacinio teismo praktikos dėl netesybų dydžio ir priteisimo, todėl priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kuris iÅ¡ dalies pakeistinas patikslinant netesybų sumÄ ir sumažinant jÄ Sodros įmokų, kurių nereikia mokėti nuo priteistų netesybų, suma.

21. Laikytina, kad apeliantės apeliacinis skundas yra tenkinamas 13 proc. (prašė panaikinti teismo sprendimÄ , kuriuo priteista 10306,87 Eur, priteista suma sumažinta iki 8917,69 Eur, t.y. 13,47 proc. sumažinta, suapvalinus 13 proc.). Atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme, žyminio mokesčio suma iÅ¡ atsakovės priteistina mažesnė - 37,58 Eur.

22. IÅ¡laidos apeliacinėje instancijoje paskirstomos proporcingai patenkintiems ir atmestiems apeliacinio skundo reikalavimams: ieÅ¡kovui priteistina 87 proc. turėtų iÅ¡laidų (1 218,22 Eur skaičiuojant nuo 1400,25 Eur), atsakovei priteistina 13 proc. iÅ¡laidų ( 156 Eur nuo 1200 Eur). Atlikus prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 1 062,22 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimÄ pakeisti iÅ¡ dalies: sumažinti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistų netesybų sumÄ iki 5 141,64 Eur, priteistÄ valstybei žyminį mokestį sumažinti iki 37,58 Eur.

LikusiÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann transporte“, juridinio asmens kodas 300022163, ieškovui S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 062,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Diana Labokaitė

Edvardas Paliokas

Rūta Palubinskaitė