2017-03-29 Nr. AB-7216-3-61-3-00215-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-306-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00215-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 57.2.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. ir atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. prašymą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl sprendimo vykdymo užtikrinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo L. K. (toliau – ir pareiškėjas) prašymas, kurį pareiškėjas vėliau patikslino, kuriame pareiškėjas prašė užtikrinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2015 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 3R-427(AG-302/04-2015) vykdymą.

Teismo posėdyje 2016 m. gruodžio 20 d. gautas pareiškėjo prašymas dėl prašymo atsisakymo. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) pareiškėjo teisių pažeidimą pašalino. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą priteisti 1 990,46 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė atmesti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl prašymo atsisakymo patenkino ir bylą nutraukė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2017 m. sausio 4 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų trūkumams pašalinti – pateikti teisinių paslaugų su advokatu Ernestu Šapalu sutartį.

2017 m. sausio 4 d. teisme gauta teisinių paslaugų su advokatu Ernestu Šapalu sutartis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas patenkino iš dalies. Pareiškėjui iš atsakovo Departamento priteisė 350 Eur teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Likusioje dalyje pareiškėjo prašymą atmetė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 str. 2 d.).

Teismas konstatavo, kad prašymas nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ; 1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 148 straipsnis; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas prašo atlyginti patirtas 1 990,46 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato Ernesto Šapalo suteiktas teisines paslaugas, pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INJ 16/122001: 1 503,43 Eur už prašymo teismui parengimą; 232,93 Eur už pasirengimą bei dalyvavimą 2016 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje; 254,10 Eur už pareiškimo dėl prašymo atsisakymo/prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą. Kasos pajamų orderis, serija INJU Nr. 16-14, patvirtina, kad pareiškėjas už suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė su advokatu Ernestu Šapalu.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, vadovavosi ABTĮ 44 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos iki 2015 m. kovo 19 d.). Teismas pažymėjo, kad ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo dėl to, jog atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą teismui.

Nagrinėjamu atveju atsakovas geruoju patenkino reikalavimą, o pareiškėjas atsisakė prašymo teismui, todėl turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos nuo 2015 m. kovo 19 d.). Šio įsakymo 2 punkte nustatyta, kad šios nuostatos taikomos nustatant priteistino užmokesčio dydį už advokato ar advokato padėjo pagalbą, suteiktą po šio įsakymo įsigaliojimo.

Kadangi atsakovui suteiktos atstovavimo paslaugos buvo teikiamos tiek iki 2015 m. kovo 19 d., tiek ir po, todėl suteiktos paslaugos atitinkamai grupuojamos ir vertinamos pagal jų suteikimo laiką: prašymo parengimas laikytinas teisinėmis paslaugomis, suteiktomis iki 2015 m. kovo 19 d., nes prašymas pateiktas iki minėto įsakymo įsigaliojimo ir šių išlaidų dydis yra vertinamas pagal Rekomendacijas iki 2015 m. kovo 19 d. Tuo metu pasirengimo bei dalyvavimo 2016 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje, pareiškimo dėl prašymo atsisakymo/prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimo dydis yra vertinamas pagal Rekomendacijas nuo 2015 m. kovo 19 d.

Prašymo paruošimas, pateikimas teismui laikytinas atsiliepimo į skundą teisinėmis paslaugomis Rekomendacijų iki 2015 m. kovo 19 d. 8.2 punkto prasme. Šiame punkte nustatyta, kad rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį yra 3 minimalios mėnesinės algos. Skaičiuojant maksimalius Rekomendacijų iki 2015 m. kovo 19 d. nustatytus dydžius, MMA dydis skaičiuojamas pagal faktinę veiksmo atlikimo dieną, todėl maksimalūs priteistini dydžiai skaičiuojami pagal MMA dydį, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“.

Šio nutarimo 3 punkte nustatyta, kad minimali mėnesinė alga – 300 eurų. Taigi, už prašymą maksimali priteistina suma pagal Rekomendacijų iki 2015 m. kovo 19 d. 8.2 punktą gali būti 900 Eur. Pareiškėjas prašo už šias paslaugas priteisti 1 503,43 Eur. Taigi, pirma prašoma suma mažintina iki maksimalaus priteistino dydžio, nes nėra priežasčių, dėl kurių priteistinas dydis turėtų būti viršyti maksimalius nustatytus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas buvo iš 3 lapų, teisinis santykis nesudėtingas, nebuvo reikalingos specifinės teisės žinios ir teismų praktikos išmanymas, padaryta išvada, jog 900 Eur priteisimas taip pat neatitiktų teisingumo ir protingumo principų, todėl priteistina suma dar sumažinta iki 300 Eur.

Pareiškėjui suteiktų jo atstovo kitų teisinių paslaugų, kurias sudaro atstovo dalyvavimas 2016 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje, maksimalūs priteistini dydžiai yra nustatyti Rekomendacijų nuo 2015 m. kovo 19 d. 8.19 punkte. Šiame punkte nustatyta, kad rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą yra 0,1 praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kadangi šios paslaugos suteiktos 2015 m. rugsėjo 6 d., teismo posėdis prasidėjo 09:08, o baigėsi 09:33, taigi Rekomendacijų nuo 2015 m. kovo 19 d. 9 punkte nustatyta tvarka apvalinant teisinių paslaugų teikimo laiką, laikytina, kad nebuvo suteikta teisinių paslaugų, todėl atmestinas pareiškėjo prašymas priteisti 232,93 Eur už atstovo pasirengimą bei dalyvavimą 2016 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje. Pareiškimo dėl prašymo atsisakymo ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimas maksimalūs priteistini dydžiai yra nustatyti Rekomendacijų nuo 2015 m. kovo 19 d. 8.16 punkte.

Šiame punkte nustatyta, kad rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai yra 0,4 praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi teisinės paslaugos suteiktos 2015 m. IV ketvirtyje, maksimaliam priteistinam išlaidų dydžiui apskaičiuoti yra aktualus 2015 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 713,9 Eur. Taigi už Rekomendacijų nuo 2015 m. kovo 19 d. 8.16 punkte suteiktas paslaugas maksimali priteistina suma gali būti 285,56 Eur.

Pareiškėjo prašoma suma yra 254,10 Eur. Atsižvelgus į prašymo apimtį (lapai) ir sudėtingumą (standartinis, nesudėtingas), konstatuota, kad prašoma 254,10 Eur suma neatitiktų teisingumo ir protingumo principų, todėl priteistina suma mažintina iki 50 Eur. Įvertinęs aptartų teisės normų ir rašytinių įrodymų visumą teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies, jam iš atsakovo Departamento priteisiant 350 Eur (300 + 50) teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį pakeisti ir išspręsti klausimą iš esmės bei priteisti iš atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos visas pareiškėjo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, spręsdamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui už jo advokato suteiktas paslaugas rengiant prašymą dėl VAGK 2015 m. spalio 19 d. priimto sprendimo vykdymo užtikrinimo, nepagrįstai nurodė, kad šios paslaugos buvo suteiktos iki 2015 m. kovo 19 d., dėl ko, apskaičiuodamas ir priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai taikė Rekomendacijų redakcijos, galiojusios iki 2015 m. kovo 19 d., nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas prašymas užtikrinti sprendimo vykdymą parengtas ir pateiktas teismui 2016 m. sausio 14 d., todėl už advokato suteiktas paslaugas rengiant šį prašymą bylinėjimosi išlaidos priteistinos vadovaujantis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio redakcija. Pagal Rekomendacijų nuostatas maksimali pareiškėjui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už aptariamo prašymo parengimą sudaro 1 882,75 Eur. Iš išvardyto akivaizdu, kad, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo patirtos 1 503,43 Eur išlaidos prašymo parengimui neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl teismas nepagrįstai jas mažino. Nurodytų išlaidų mažinimas remiantis teisingumo ir protingumo principais nagrinėjamu atveju taip pat būtų nepagrįstas.

2. Priteisiant bylinėjimosi išlaidas būtina įvertinti aplinkybę, jog pareiškėjas buvo priverstas inicijuoti procesą šioje administracinėje byloje išimtinai dėl atsakovo Departamento akivaizdaus tęstinio neveikimo bei įsiteisėjusio Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. spalio 19 d. sprendimo nevykdymo, dėl ko netgi buvo užvesta ir kita administracinė byla (administracinė byla Nr. I-6016-596/2016). Toks atsakovo elgesys sąlygojo sudėtingos teisinės situacijos susidarymą, tęstinį pareiškėjo teisių pažeidinėjimą bei ženklių bylinėjimosi išlaidų atsiradimą pareiškėjui. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad priteisdamas bylinėjimosi išlaidas už prašymo parengimą teismas įvertino tik paties prašymo apimtį (3 lapai), tačiau visiškai nevertino advokato darbo laiko susipažįstant su VAGK sprendimu ir kitais dokumentais, kuriu analizė ir aptarimas su klientu buvo būtina pačiam prašymui parengti.

3. Dėl bylinėjimosi išlaidų už pasirengimą ir dalyvavimą 2016 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. (nutartyje klaidingai nurodoma – 2015 m. rugsėjo 6 d.) teismo posėdis vyko nuo 09:08 iki 09:33, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 9 punkto nuostatomis, laikė, jog teisinių paslaugų suteikta nebuvo ir pareiškėjo prašymą dėl 232,93 Eur bylinėjimosi išlaidų atmetė. Teismas visiškai nevertino, kad į nurodytą prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą (232,93 Eur) yra įtrauktas ne tik pareiškėjo atstovavimas teismo posėdyje, bet ir advokato pasirengimas šiam posėdžiui, už kurio kiekvieną valandą pagal Rekomendacijų 8.19 punktą taip pat priteisiama 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą informaciją 2016 m. pirmą ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) siekė 748 Eur, taigi už vieną advokato darbo laiko valandą rengiantis teismo posėdžiui ir jame atstovaujant klientą priteistina suma sudaro 74,8 Eur.

4. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, už pareiškimo dėl prašymo atsisakymo/prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punkto nuostatomis maksimali priteistina suma gali būti ne 285,56 Eur, o 308,76 Eur. Antra, teismas, mažindamas pareiškėjo prašomas priteisti 254,10 Eur bylinėjimosi išlaidas, visiškai neatsižvelgė ir į tai, kad į šią sumą įtrauktas pareiškėjo atstovo pasirengimas ir dalyvavimas 2016 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje. Taigi, įvertinus bendrą suteiktų teisinių paslaugų, už kurias prašoma priteisti 254,10 Eur bylinėjimosi išlaidas, apimtį, paslaugoms objektyviai reikalingą advokato darbo laiką bei tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose už jas priteisti numatytų dydžių, 254,10 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos už pareiškimo dėl prašymo atsisakymo/prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą ir pareiškėjo atstovo pasirengimą bei dalyvavimą 2016 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje pareiškėjo naudai priteistinos pilna apimtimi.

Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas dviem atskirais skundais kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją – viename skunde teismui pateikė reikalavimą užtikrinti VAGK sprendimą, kitame skunde VAGK skundė Departamento sprendimą, kuris buvo priimtas vykdant tą patį VAGK sprendimą, dėl kurio vykdymo užtikrinimo pareiškėjas kreipėsi į teismą. Tokie pareiškėjo skundai vertinti kaip piktnaudžiavimas teise ir bylinėjimosi išlaidos šioje nagrinėjamoje byloje visai nėra priteistinos.

Pareiškėjas 2016 m. sausio 14 d. prašymu kreipėsi į teismą prašydamas užtikrinti VAGK 2015 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 3R-427/(AG-3 02/04-2015) vykdymą. Šiuo sprendimu VAGK įpareigojo Departamentą dėl pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 27 d. prašymo priimti teisės aktų reikalavimus atitinkanti sprendimą. Departamentas, vykdydamas VAGK 2015 m. spalio 19 d. sprendimą, 2015 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. (9.71.)2-2650 „Dėl Mokslinės archeologijos komisijos sprendimo“ pateikė pareiškėjui atsakymą. Taigi pareiškėjas prašė užtikrinti VAGK sprendimą po to, kai jis jau buvo įvykdytas – pareiškėjui pateiktas atsakymas.

Tuo pačiu pareiškėjas dar 2015 m. gruodžio 23 d. skundu kreipėsi į VAGK ir apskundė minėtą Departamento 2015 m. lapkričio 17 d. raštą Nr. (9.71.) 2-2650 „Dėl Mokslinės archeologijos komisijos sprendimo“, parengtą įvykdžius VAGK 2015 m. spalio 19 d. sprendimą. VAGK 2016 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 6 d. skundu dėl VAGK 2016 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. 3R-24(AG-3/02-2016), Departamento 2015 m. lapkričio 17 d. akto Nr. (9.71.)2-2650 ir Departamento 2015 m. rugsėjo 1 d. posėdžio Nr. 32 protokolo panaikinimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, administracines bylos Nr. I-6016-596/2016.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu panaikino Departamento 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. (9.71.)2-2650 ir įpareigojo priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą pagal pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 27 d. pateiktą prašymą dėl leidimo atlikti archeologinius tyrimus išdavimo. Tuo pačiu yra akivaizdu, kad kreipimasis į teismą dėl VAGK neva sprendimo vykdymo užtikrinimo Departamento veiksmams įtakos neturėjo.

Visas ginčas buvo sprendžiamas ir išspręstas kitoje administracinėje byloje. Nagrinėjant klausimą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu teisme, priteisimo, taip pat turi būti atsižvelgiama į teisingumo ir protingumo kriterijus (LVAT 2008 m, liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525- 396/2008). Departamento manymu, ginčas teisme buvo inicijuotas nepagrįstai piktnaudžiaujant teise siekiant užtikrinti jau įvykdytą sprendimą.

Pareiškėjas atsiliepimu į Departamento atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir priteisti visas pareiškėjo bylos nagrinėjimo (pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas konstatuoja, jo pareiškėjo veiksmai, kai vienu skundu teismui prašoma užtikrinti jau įvykdytą sprendimą, o kitu skundu teismui ginčijamas minėto VAGK sprendimo pagrindu priimtas atsakovo individualus teisės aktas, vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, dėl ko pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Tai visiškai subjektyvus ir faktinės situacijos aplinkybių neatitinkantis atsakovo teiginys. Priešingai, atsakovas sąmoningai reikšdamas visiškai nepagrįstą atskirąjį skundą, piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, siekdamas nesąžiningai išvengti bylinėjimosi išlaidų padengimo pareiškėjui. Ši byla buvo inicijuota išimtinai kaip atsakovo neteisėtų veiksmų/neveikimo pasekmė, t. y. atsakovas VAGK 2015 m. spalio 19 d. sprendimu būdamas įpareigotas priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 27 d. prašymo to nepadarė (pareiškėjui pateikė 2015 m. lapkričio 17 d. informacinio pobūdžio raštą). Atsakovui tinkamai įvykdžius savo pareigas, nagrinėjama byla, nesant pagrindo, apskritai nebūtų buvusi pradėta ir pareiškėjas, priverstinai gindamas savo teises, nebūtų patyręs prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, kurių dydis, atsižvelgiant į faktines ginčo aplinkybes, yra visiškai adekvatus ir protingas.

Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad paties pareiškėjo ir jo atstovo elgesys sąlygojo sudėtingos teisinės situacijos susidarymą, beprasmišką ir nepagrįstą kreipimąsi į teismą, papildomų dirbtinai sukeltų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Departamentas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir motyvais, kad teisinis santykis buvo nesudėtingas, nebuvo reikalingos specifinės teisės žinios, teismų praktikos išmanymas, pareiškėjo prašymas buvo iš 3 lapų, kurių turinio didžioji dalis sudarė faktinių aplinkybių aprašymas, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra mažintina. Nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai dėl pasirengimo ir dalyvavimo 2016 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje. Pats pareikštas prašymas užtikrinti sprendimo vykdymą paduotas nepagrįstai ir pareiškėjui piktnaudžiaujant savo teisėmis. Tuo pačiu metu nagrinėjamoje minėtoje administracinėje byloje Nr. I-6016-596/2016 iš esmės, ir dar plačiau, buvo sprendžiami tie patys klausimai, susiję su VAGK 2015 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 3R-427/(AG-302/04-2015) bei Departamento 2015 m. lapkričio 17 d. atsakymu Nr. (9.71.)2-2650 „Dėl Mokslinės archeologijos komisijos sprendimo“, todėl papildomai susipažinti su šios bylos dokumentais, kurie yra tapatūs abiejose bylose, nereikėjo. Nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai dėl pasirengimo ir dalyvavimo 2016 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje. Departamentas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir motyvais, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra mažintina (prašymas standartinis, nesudėtingas, mažos apimties, be to, iš esmės papildomo pasirengimo ar papildomų dokumentų nagrinėjimo nereikėjo). Kreipimasis į teismą dėl neva VAGK sprendimo vykdymo užtikrinimo Departamento veiksmams įtakos neturėjo. Visas ginčas buvo sprendžiamas ir išspręstas minėtoje kitoje administracinėje byloje. Ši administracinė byla inicijuota nepagrįstai, piktnaudžiaujant savo teisėmis, todėl pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos visai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas L. K. ir atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atskiraisiais skundais ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį, kuria buvo tenkintas iš dalies pareiškėjo prašymas dėl išlaidų atlyginimo, pareiškėjui atsisakius prašymo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, jog teismo posėdyje 2016 m. gruodžio 20 d. gautas pareiškėjo prašymas dėl prašymo atsisakymo. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad atsakovas Departamentas pareiškėjo teisių pažeidimą pašalino po kreipimosi į teismą, todėl prašė administracinę bylą nutraukti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 1 990,46 Eur bylinėjimosi išlaidas: 1 503,43 Eur už prašymo teismui parengimą; 232,93 Eur už pasirengimą bei dalyvavimą 2016 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje; 254,10 Eur už pareiškimo dėl prašymo atsisakymo/prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą; pasirengimą bei dalyvavimą 2016 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl prašymo atsisakymo patenkino ir bylą nutraukė.

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. vasario 7 d. nutartimi priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo Departamento 350 Eur teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, konstatavęs, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą teismui (ABTĮ (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 44 straipsnio 3 dalis)).

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartimi priteistu išlaidų dydžiu, prašydamas iš atsakovo priteisti visas pareiškėjo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl išlaidų atlyginimo, nes mano, jog ši administracinė byla inicijuota nepagrįstai, piktnaudžiaujant savo teisėmis, todėl pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos apskritai. Atsakovas nurodo, kad kreipimasis į teismą dėl neva VAGK sprendimo vykdymo užtikrinimo Departamento veiksmams įtakos neturėjo. Visas ginčas buvo sprendžiamas ir išspręstas kitoje administracinėje byloje Nr. I-6016-596/2016. Taigi pareiškėjas prašė užtikrinti VAGK sprendimą po to, kai jis jau buvo įvykdytas – pareiškėjui pateiktas Departamento 2015 m. lapkričio 17 d. atsakymas Nr. (9.71.)2-2650 „Dėl Mokslinės archeologijos komisijos sprendimo“.

Vertinant teismo išlaidų atlyginimo teisinį reglamentavimą tais atvejais, kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui, būtina pažymėti, jog šiais klausimais yra suformuota atitinkama teismo praktika. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį, yra pažymėjęs, kad, vadovaujantis šia įstatymo norma, pareiškėjui gali būti priteistos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos tik tuo atveju, kai byloje yra nustatoma, jog atsakovas neatliko kokių nors jo kompetencijai priskirtų veiksmų ar atliko juos ne taip, kaip turėjo atlikti vykdydamas įstatymus, tuo pažeidė pareiškėjo teises bei teisėtus interesus ir dėl to jis turėjo kreiptis teisminės gynybos, o skundo padavimas teismui nulėmė atsakovo elgesį taip, kad jis patenkino geruoju pareiškėjo reikalavimus (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS23-621/2008, 2015 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1252-492/2015) (LVAT 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-595-602/2016).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje išdėstytos nuostatos prasmė yra atlyginti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui, kai atsakovas nepagrįstai delsia imtis veiksmų, patenkinančių pareiškėjo reikalavimus, ir jų imasi tik tuomet, kai pareiškėjas kreipiasi į teismą. Ši nuostata reikalauja, kad atsakovas pareiškėjo reikalavimus patenkintų geruoju, pripažindamas savo veiksmų (neveikimo) ar akto neteisėtumą bei pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas spręsdamas pareiškėjo patirtų išlaidų atlyginimo klausimą apsiribojo tik formalia išvada, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą teismui. Teismas neįvertino (turint omenyje, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme nurodė, jog ginčas teisme buvo inicijuotas nepagrįstai piktnaudžiaujant teise siekiant užtikrinti jau įvykdytą sprendimą), ar dėl pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjo patirtų išlaidų) yra atsakingas atsakovas, nenustatė kokios aplinkybės ir (ar) įrodymai tai patvirtina arba paneigia (LVAT 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-438-519/2009).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog spręsdamas dėl prašomų atlyginti atstovavimo išlaidų dydžio, teismas privalo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgti į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius bei kitus kriterijus. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju daliai pareiškėjo prašymo dėl išlaidų atlyginimo taikė Rekomendacijų redakciją, galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d., daliai – redakciją galiojančią nuo 2015 m. kovo 19 d.). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai padaryta nepagrįstai, kadangi, kaip matyti iš bylos, visos pareiškėjui atstovavimo paslaugos buvo suteiktos po 2015 m. kovo 19 d.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjo naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas, pastebi, kad teismas spręsdamas dėl išlaidų dydžio už prašymo teismui parengimą taikė netinkamą Rekomendacijų redakciją (taikė akto redakciją iki 2015 m. kovo 19 d.). Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas prašymą teismui pateikė 2016 m. sausio 15 d., o patikslintą prašymą – 2016 m. sausio 28 d. Atsižvelgus į pareiškėjo patirtų išlaidų už teisines paslaugas datą, aktuali redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už pasirengimą bei dalyvavimą 2016 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje, nevertino, kad prašomas priteisti išlaidas sudaro ne tik atstovavimo 2016 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje, bet ir pasirengimo teismo posėdžiui išlaidos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė tokio pobūdžio išlaidų klausimo.

Be to, teismas visiškai neatsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjas prašė priteisti išlaidas už pareiškėjo atstovo pasirengimą ir dalyvavimą 2016 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje.

Dėl išdėstytų argumentų ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, perduodant pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl išlaidų atlyginimo.

Pažymėtina, kad pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atskirojo skundo parengimu ir atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą parengimu. Tačiau šių išlaidų atlyginimo klausimas šiuo metu nespręstinas, kadangi baigiamasis teismo aktas dėl ginčo (išlaidų atlyginimo klausimo) šioje byloje dar nepriimtas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. K. ir atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atskiruosius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo L. K. prašymą dėl išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius