65d59914-d49b-4eae-81e5-e784ab9bb088 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-129-464/2019 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00400-2013-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1.; 2.6.10.5.2.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir JÅ«ratės Varanauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-33-372/2018 pagal ieÅ¡kovės TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį atsakovams I.

K. ir D. K. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 1-8), kurį patikslinusi (t. 2, b. l. 15-16; t. 6, b. l.

30) prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų I. K. ir D. K. 106 494,55 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė vykdžiusi supaprastintÄ atvirÄ konkursÄ ,,TelÅ¡ių miesto centrinio stadiono rekonstravimas ir iÅ¡plėtimas“. Šį konkursÄ laimėjo UAB ,,Dovirma“, kurios veikla Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-13 nutartimi pripažinta pasibaigusia dėl bankroto (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-231-163/2017). IeÅ¡kovės teigimu, su dabar jau likviduota UAB ,,Dovirma“ 2010-09-27 buvo pasiraÅ¡yta rangos sutartis. Rangovė įsipareigojo I etapo darbus atlikti per 20 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo, o II etapo – per 36 mėn. Sutarties Å¡alys 2012-05-17 pasirašė papildomÄ susitarimÄ Nr. 1, kuriuo terminas I etapo darbams atlikti buvo pratęstas iki 26 mėn. Atitinkamai, I etapo darbai turėjo bÅ«ti baigti iki 2012-11-27, o II etapo – iki 2013-09-27.

3. Vykdydama sutarties 7 punktÄ ieÅ¡kovė 2010-11-10 ir 2010-11-11 yra sumokėjusi 915 730,71 Eur avansÄ I etapo darbams atlikti, o 2011-06-16 – 435 733,32 Eur avansÄ II etapo darbams atlikti. IeÅ¡kovės teigimu, 2013-02-19 ji praÅ¡iusi rangovės UAB ,,Dovirma“ pateikti duomenis apie avanso panaudojimÄ . Pastaroji patikino, kad darbai bus atlikti tinkamai ir laiku, tačiau 2013-04-09 gavo kitokį atsakymÄ , kad rangovė sutarties vykdyti negali dėl Techninio projekto neatitikimų. Atsižvelgdama į tai, kad sutartis nevykdoma, t. y. vėluojama atlikti darbus, ieÅ¡kovė 2013-04-26 pranešė rangovei apie sutarties nutraukimÄ .

UAB ,,Dovirma“ 2013-05-14 pateiktame atsakyme neprieÅ¡taravo dėl sutarties nutraukimo pagal FIDIC bendrųjų sÄ lygų 15.2 (e) p., nurodžiusi apie Å iaulių apygardos teisme priimtÄ pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos jai iÅ¡kėlimo. Ir nors ieÅ¡kovė po sutarties nutraukimo kreipėsi su praÅ¡ymu grÄ Å¾inti nepanaudotÄ avansÄ â€“ už I etapo darbus 145 705,12 Eur, už II etapo darbus 170 333,69 Eur, tačiau Å¡is jos reikalavimas nebuvo patenkintas.

4. Rangos sutarties galiojimo metu (2010-09-27–2013-05-26) abu atsakovai (tėvas ir sÅ«nus) buvo UAB ,,Dovirma“ akcininkais ir vadovais, todėl jiems reiÅ¡kiamas solidarus reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Atsakovų veiksmų neteisėtumÄ ieÅ¡kovė grindžia tuo, kad jos iÅ¡mokėtas avansas turėjo bÅ«ti naudojamas iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės užsakytiems rangos darbams atlikti, t. y. atsakovai, kuriems priklausė iÅ¡imtinė bendrovės kontrolė, privalėjo užtikrinti tinkamÄ avanso panaudojimÄ .

Veiksmų, užtikrinančių tinkamÄ avanso panaudojimÄ arba jo grÄ Å¾inimÄ , atsakovai nesiėmė. Be to, atsakovai, matydami bendrovės veiklos nuostolingumÄ , privalėjo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos jai iÅ¡kėlimo ir tokiu bÅ«du užtikrinti, kad jos kreditoriai nepatirtų nuostolių. Taigi atsakovai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 3 dalį, CK 2.87 straipsnio 7 dalį, o iÅ¡ jų solidariai priteistinas 106 494,55 Eur žalos atlyginimas lygus negrÄ Å¾intai avanso daliai, atskaičius ieÅ¡kovės gautos draudimo iÅ¡mokos ir bendrovės bankroto metu jos patenkinto kreditorinio reikalavimo dalis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Šiaulių apygardos teismas 2018-03-13 sprendimu (t. 6, b. l. 142-148) ieškovės Telšių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui D. K. 5 120 Eur, o valstybei – 126,98 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Spręsdamas atsakovo I. K. atsakomybės klausimÄ teismas nustatė, kad jis LUAB „Dovirma“ generaliniu direktoriumi ir vieninteliu akcininku tapo 2012-10-18 (prieÅ¡ tai Å¡ias pareigas ėjo jo tėvas atsakovas D. K.). I. K. 2012-11-21 kreipėsi į Å iaulių apygardos teismÄ su pareiÅ¡kimu iÅ¡kelti UAB „Dovirma“ restruktÅ«rizavimo bylÄ , tačiau Å¡io teismo 2013-02-18 nutartimi praÅ¡ymas nebuvo patenkintas, o Lietuvos apeliacinis teismas 2013-04-11 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistÄ .

Taip pat nustatė, kad pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo jos kreditorė UAB ,,Elvaradas“ pateikė 2013-04-25, o teismo nutartis, kuria bendrovei iÅ¡kelta bankroto byla, įsiteisėjo 2013-07-18. Teismas nurodė, kad byla dėl bendrovės restruktÅ«rizavimo Å iaulių apygardos teismui buvo grÄ Å¾inta 2013-04-17, todėl tuometinis bendrovės vadovas I. K. objektyviai per tokį trumpÄ laikÄ (7 d.) negalėjo pateikti pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

7. Ä®vertinęs Å¡ias faktines aplinkybes, teismas neįžvelgė pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas I. K. pažeidė savo kaip vadovo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo ir tuo padarė žalos ieÅ¡kovei. Teismas taip pat sprendė, kad į bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo I. K. darytÄ Ä¯takÄ bendrovės veiklai iki Å¡is tapo jos generaliniu direktoriumi. Nėra duomenų, kad Å¡is atsakovas priiminėjo valdingus sprendimus, sudarinėjo sutartis su subrangovais, gaunamas iÅ¡ ieÅ¡kovės lėšas, tame tarpe ir iÅ¡ ieÅ¡kovės gautus avansus, naudojo kitaip, nei buvo sutarta su ieÅ¡kove. Nenustačius atsakovo I. K. neteisėtų veiksmų ir jo kaltės, jam negali kilti ir civilinė atsakomybė.

8. Spręsdamas atsakovo D. K. atsakomybės klausimÄ teismas nurodė, kad Å¡is atsakovas LUAB „Dovirma“ generaliniu direktoriumi buvo nuo 1996-07-17 iki 2012-10-18, o akcininku – nuo 2004-03-10 iki 2012-10-18. Ä®vertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus – Specialisto iÅ¡vados 2 priedÄ , atliktų darbų aktus, bankroto administratoriaus pateiktas ir rangos sutarties Å¡alių bei techninio prižiÅ«rėtojo pasiraÅ¡ytas pažymas apie atliktų darbų vertę, taip pat Å iaulių apygardos teismo 2014-04-15 sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovei iÅ¡ draudimo bendrovės ,,Baltikums AAS“, apdraudusios bendrovės atliekamų darbų rizikÄ , priteista 121 281,57 Eur draudimo iÅ¡moka, teismas pripažino, kad atsakovas D.

K. elgėsi tinkamai ir pakankamai apdairiai. LUAB „Dovirma“ atlikdavo darbus, už juos gaudama užmokestį, o avansas buvo įskaitomas už darbus, juo mažinant ieÅ¡kovės mokėtinas sumas. Tik nutraukus sutartį mokėjimai, o kartu ir avanso grÄ Å¾inimas, nutrÅ«ko. Taip pat atsakovas sudarė Draudimo sutartį (polisÄ ) statybinei garantijai. Teismo vertinimu, nebegalėjimas baigti darbus laikytinas veiklos rizika, o tokių duomenų, kad atsakovas D. K. siekė neatsiskaityti su ieÅ¡kove ir ketino kelti bankroto bylÄ , nesama.

9. Teismas pažymėjo ir tai, kad pati ieÅ¡kovė turėjo visas sÄ lygas įvertinti tiekėjų galimybes sutarčiai vykdyti. Sudarydama sutartį su LUAB „Dovirma“ ji buvo neatidi, todėl privalo prisiimti dalį kaltės dėl to, kad objektas nebuvo baigtas. Taip pat ieÅ¡kovė nebuvo pakankamai aktyvi, nes jau atliekant darbus kreipėsi į VÅ¡Ä® Centrinę projektų valdymo agentÅ«rÄ dėl leidimo keisti projektÄ , kas, teismo vertinimu, tik dar kartÄ patvirtina jos netinkamÄ veikimÄ .

10. Teismas konstatavo, kad nėra įrodytos sÄ lygos abiejų atsakovų deliktinei civilinei atsakomybei kilti, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ bei priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui D. K. jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. IeÅ¡kovė TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde (t. 7, b. l. 1-11) praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2018-03-13 sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 11.1. Atsakovams turėjo ir buvo žinoma, kad pagal rangos sutartį (4.4. p.) avansas gali bÅ«ti naudojamas tik Å¡iai sutarčiai vykdyti. Šį faktÄ patvirtina ne tik 2010-10-20, 2011-04-27 praÅ¡ymai iÅ¡mokėti avansÄ , kuriuose nurodyta kokios konkrečios medžiagos iÅ¡ gauto avanso bus įgyjamos, bet ir faktas, kad atsakovas D. K. sutarties sudarymo ir vykdymo metu buvo TelÅ¡ių savivaldybės tarybos narys, Investicijų departamento vadovas, kuriam turėjo ir buvo žinoma, kad projektas yra iÅ¡ dalies finansuojamas Europos SÄ jungos (toliau – ES) lėšomis, gaunamos lėšos, įskaitant avansÄ , turi bÅ«ti naudojamos tik Å¡iai sutarčiai vykdyti. 11.2.

Atsakovai, bÅ«dami LUAB ,,Dovirma“ akcininkais ir vadovais, neužtikrino, kad avansas bus panaudotas pagal tikslinę paskirtį – konkrečioms medžiagoms įsigyti. Šį faktÄ patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos iÅ¡vada (6 p., 13 l.), R. M. atlikta ,,Statinio dalinė ekspertizė“ (7-8 l.). IÅ¡ paminėtų įrodymų matyti, kad neaiÅ¡ku, kur buvo panaudotas 330 605,30 Eur avansas. 11.3. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu buvo nenuoseklÅ«s ir nuolat keitė pozicijÄ dėl avanso panaudojimo.

Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad jis buvo panaudotas apmokėti PVM, darbuotojų atlyginimams, kitiems einamiems bendrovės reikalams. Triplike teigė, kad avansas yra bendrovės atsiskaitomosiose sÄ skaitose / kasoje, teismo posėdžių metu – kad jis buvo naudojamas pagal paskirtį. 11.4. Atsakovai buvo vieninteliai asmenys, kurie kontroliavo bendrovę tiek rangos sutarties sudarymo, tiek ir jos vykdymo metu, be to, abu atsakovai yra giminės – tėvas ir sÅ«nus. Kadangi negalima nustatyti dėl kurio konkrečiai iÅ¡ atsakovų veiksmų atsirado žala, taikytina CK 6.6 straipsnio 3 dalis, preziumuojanti solidariÄ jÄ skolininkų prievolę už kelių asmenų veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . 11.5.

Atsakovai, bÅ«dami LUAB „Dovirma“ akcininkais ir vadovais, t. y. turėdami visapusiÅ¡kÄ bendrovės kontrolę, nesielgė sÄ Å¾iningai, jų veiksmai neatitiko sÄ Å¾iningumo standarto (CK 2.50 str. 3 d.). Sutartis buvo vykdoma ES ir savivaldybės lėšomis, t. y. vieÅ¡ais pinigais, atsakovai, kaip bendrovės vadovai ir akcininkai, privalėjo užtikrinti tokiÄ Å¡ių piniginių lėšų apskaitÄ , kad bet kuriuo momentu bÅ«tų galima nustatyti kokiu tikslu ir kam buvo panaudotos Å¡ios lėšos.

Lėšos buvo panaudotos kitur, nei buvo sutarta, todėl toks atsakovų elgesys negali bÅ«ti pripažįstamas ir laikomas sÄ Å¾iningu. 11.6. Teismas netyrė ir nevertino Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos iÅ¡vados, kurioje nustatyta, kad 2010-12-31 bendrovė buvo faktiÅ¡kai nemoki. Tai patvirtina faktÄ , kad atsakovai, teikdami 2011-04-27 praÅ¡ymÄ dėl avanso iÅ¡mokėjimo, žinojo, jog bendrovė yra nemoki ir negalės vykdyti savo įsipareigojimų. Toks atsakovų elgesys negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu tiek pačios bendrovės, tiek jos kreditorių atžvilgiu. 11.7.

IeÅ¡kovė nereikalavo žalos, pavėluotai pateikus ieÅ¡kinį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, atlyginimo. Faktiniu bendrovės nemokumu remiamasi tik siekiant parodyti bendrovės akcininkų ir vadovų nesÄ Å¾iningumÄ . 11.8. Teismas neatskleidė bylos esmės, nevertino ir nepasisakė dėl įrodymų ir argumentų, kuriais buvo įrodinėjama, kad atsakovai, kaip LUAB „Dovirma“ vadovai ir akcininkai, avansÄ panaudojo ne pagal paskirtį, neužtikrino, kad jis bÅ«tų naudojamas iÅ¡imtinai pagal paskirtį ir tokiais savo veiksmais (neveikimu) padarė žalÄ .

12. Atsakovai D. K. ir I. K. atsiliepime į apeliacinį skundÄ (t. 7, b. l. 14-23) praÅ¡o skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 12.1. Teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , vertindamas faktines aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus – specialisto iÅ¡vadÄ , dalinės ekspertizės aktÄ , teismo eksperto parodymus, PVM sÄ skaitas faktÅ«ras apie įsigytas statybines medžiagas – pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovų veiksmų neteisėtumo. 12.2.

LUAB „Dovirma“ bankrotas nėra pripažintas tyčiniu, o tai reiÅ¡kia, kad byloje nėra nustatyta, jog buvę jos akcininkai ir vadovai skirtingais savo vadovavimo laikotarpiais bÅ«tų pažeidę fiduciarines pareigas bendrovės ir kreditorių atžvilgiu ar bÅ«tų atlikę kitus neteisėtus veiksmus, arba dėl pavėluoto kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bÅ«tų padarę žalÄ tiek bendrovei, tiek jos kreditoriams. 12.3. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad avansas buvo panaudotas ne pagal paskirtį.

IeÅ¡kovė sau naudingai interpretuoja tiek Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, tiek eksperto R. M. iÅ¡vadÄ . Å iose iÅ¡vadose nėra konstatuota, kad lėšos buvo panaudotos ne pagal paskirtį, tik nurodyta, kad negalima tiksliai nustatyti kokia avanso dalis buvo panaudota vykdant rangos sutartį. 12.4. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba nevertino ir neanalizavo konkrečių PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, pagal kurias bendrovė iÅ¡ įvairių tiekėjų įsigijo statybines medžiagas.

Be to, pati ieÅ¡kovė ignoravo ir atsisakė priimti atitinkamas sÄ skaitas faktÅ«ras. 12.5. Å alių pasiraÅ¡ytoje rangos sutartyje nėra numatyta, kad rangovas, pateikęs preliminarų praÅ¡ymÄ dėl vienokių statybinių medžiagų įsigijimo, pasikeitus aplinkybėms jau negalėtų avanso lėšų panaudoti kitoms medžiagoms, kurios bus naudojamos stadiono rekonstrukcijos ir iÅ¡plėtimo darbams atlikti, įsigyti. Teismo ekspertas R. M. teisme patvirtino, kad visos medžiagos, kurias LUAB ,,Dovirma“ įsigijo, buvo reikalingos ir buvo panaudotos rangos sutarčiai įvykdyti. 12.6.

PrieÅ¡ingai nei tvirtina ieÅ¡kovė, atsakovai visada laikėsi pozicijos, kad avansas yra panaudotas rangos sutarčiai įvykdyti. Atsiliepime į ieÅ¡kinį ir triplike buvo nurodoma ne tik kur buvo naudojamos avansu gautos lėšos, bet ir kur buvo naudojamos gautos pinginės lėšos už atliktus statybos rangos darbus. 12.7. Nepagrįsti ieÅ¡kovės teiginiai, kad avansų iÅ¡mokėjimo metu bendrovė buvo nemoki ir tai buvo žinoma atsakovams. Å iuo atveju negalima vadovautis Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos iÅ¡vada, kadangi vertindama bendrovės mokumÄ specialistė rėmėsi mokumo koeficientais ir nevertino realių pradelstų kreditorinių įsiskolinimų, kurių apskaita neprivaloma ir nebuvo pateikta, o taip pat nebuvo vertinami įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, sutartys ir pan. 12.8.

Bendrovė specialistės nurodytu laikotarpiu (iki 2012-12-31) vykdė visus prisiimtus įsipareigojimus ir neturėjo jokių pradelstų skolų, kurių terminai bÅ«tų pasibaigę, buvo mokami visi mokesčiai valstybei ir darbo užmokestis darbuotojams. Bendrovės kasoje 2011-12-31 buvo 41 026,64 Eur (141 656,81 Lt), 2010-12-31 banko sÄ skaitoje likutis – 325 659,29 Eur (1 124 436,41 Lt), 2011-12-31 – 31 583,65 Eur (109 052,01 Lt), 2012-12-31 – 29 207,32 Eur (100 847,04 Lt), laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2013m. kovo mėn. iÅ¡ veiklos gavo 10 422 251,19 Eur (35 985 948,90 Lt) pajamas. 12.9.

Bendrovė vykdė rangos sutartį ir pagal pasiraÅ¡ytus atliktų darbų aktus atliko darbus už 3 598 315,11 Eur, taigi, neįskaitant ieÅ¡kovės nepriimtų darbų už 82 702,32 Eur sumÄ , neatliktų darbų vertė tesudarė apie 868 860 Eur. VisiÅ¡kai nepagrįsti ieÅ¡kovės teiginiai, kad atsakovai, pasiraÅ¡ydami sutartį ir teikdami praÅ¡ymus dėl iÅ¡ankstinio mokėjimo (avanso) iÅ¡mokėjimo, jau žinojo, jog rangos sutartis nebus vykdoma. 12.10. Atsakovas D. K. nedirbo TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijoje ir jokiam departamentui nevadovavo.

Tokių pareigų savivaldybėje niekada nebuvo ir dabar nėra, tai rodo pačios ieÅ¡kovės, kaip valstybinės institucijos, nesÄ Å¾iningumÄ . 12.11. IeÅ¡kovė nepagrįstai reikalauja priteisti žalÄ solidariai iÅ¡ atsakovų. Tai, kad jie yra tėvas ir sÅ«nus, nereiÅ¡kia, kad jų atsakomybė yra solidari. IeÅ¡kovė turėjo įrodyti kokius konkrečius neteisėtus veiksmus, konkrečiu metu galimai atliko kiekvienas iÅ¡ atsakovų, tačiau to nepadarė. 12.12. IeÅ¡kovė dėl žalos, kuri neva buvo patirta laiku nesikreipus į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, atlyginimo galėjo reikÅ¡ti tik netiesioginį ieÅ¡kinį.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl naujų įrodymų 13. Atsakovai D. ir I. K. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus – Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros 2012-01-16 nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, 2018-04-17 praÅ¡ymÄ dėl informacijos suteikimo, adresuotÄ apeliantei (t. 7, b. l. 24-26, 28). Pateiktais naujais raÅ¡ytiniais įrodymais atsakovai norėtų įrodinėti aplinkybes, kad darbai pagal Å¡alių sudarytÄ rangos sutartį negalėjo bÅ«ti tinkamai vykdomi dėl pačios apeliantės kaltės, jai tinkamai neparengus techninio projekto, taip pat tai, kad atsakovas D.

K. nevadovavo jokiam apeliantės nurodytam departamentui.

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis:

1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

15. Atsakovai neginčija, kad apie Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros 2012-01-16 nutarimÄ ir jame užfiksuotas faktines aplinkybes jiems jau buvo žinoma bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kaip neabejotinai žinoma ir tai, kad apeliantė savo reikalavimÄ grindė jos ir bendrovės, kuri atitinkamais laikotarpiais priklausė jiems ir / ar buvo jų vadovaujama, sudarytos rangos sutarties vykdymo pažeidimu. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovai, atsikirsdami į apeliantės argumentus, teigė, kad statybos darbai negalėjo bÅ«ti vykdomi ir toliau tęsiami dėl pačios apeliantės kaltės, kuri neparengė tinkamo techninio projekto, ir kad nei vienas iÅ¡ atsakovų nedirbo apeliantės nurodytame departamente.

Taigi atsakovai tokius jų teiginius bei atsikirtimus patvirtinančius rašytinius įrodymus galėjo ir turėjo teikti būtent pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijai nenustačius, kad minėtų duomenų pateikimo būtinybė iškilo tik po to, kai buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas, atsakovų teikiami nauji įrodymai nepriimami ir nevertinami.

16. Å iuo aspektu pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimo ribojimu yra siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, o bylos dalyviai skatinami veikti prisidedant prie greito ir iÅ¡samaus bylos iÅ¡tyrimo, bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis jau pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra skatinamas bylos Å¡alių sÄ Å¾iningo bylinėjimosi elgesys ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme, kuriame kiekvienas proceso dalyvis turi pareigÄ ne tik rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, bet ir rÅ«pestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigÄ , teikti teismui įrodymus ir /ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į juos.

Dėl kreditoriaus teisės reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui ir (ar) dalyviui 17. Apeliacine tvarka tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, priimtas byloje pagal bankrutavusios ir dėl to likviduotos UAB ,,Dovirma“ kreditorės (apeliantės) ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, pareikÅ¡tÄ tokios bendrovės buvusiems vadovams ir valdymo organo nariams. IÅ¡ apeliantės ieÅ¡kinio matyti, kad atsakovų veiksmų neteisėtumas – viena iÅ¡ civilinės atsakomybės bÅ«tinų sÄ lygų – buvo siejamas su tokiais jų veiksmais /neveikimu:

1) abu atsakovai neužtikrino bendrovei pagal rangos sutartį iÅ¡mokėto avanso panaudojimo pagal paskirtį ir nepanaudotos dalies grÄ Å¾inimo (CK 2.87 str. 7 d.);

2) jie nesiėmė priemonių nuostolingai bendrovės veiklai sustabdyti, nesikreipdami dėl bankroto procedūrų jai inicijavimo.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad reikalavimas priteisti iÅ¡ bankrutuojančios bendrovės akcininko ir vadovo Å¡ios bendrovės skolÄ (Å¡iuo atveju – sumokėtÄ avansÄ ) turėtų bÅ«ti kvalifikuojamas kaip reikalavimas atlyginti žalÄ tokių asmenų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Å is teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad akcininko ir vadovo civilinė atsakomybė tokiu atveju gali bÅ«ti dviejų rÅ«Å¡ių.

19. Pirmuoju atveju, jei akcininko ar vadovo veiksmai pažeidžia bendrÄ jÄ sÄ Å¾iningo elgesio pareigÄ bendrovės atžvilgiu ir tokiais veiksmais padaroma žala bendrovei, kreditoriams padaryta žala laikoma iÅ¡vestine iÅ¡ įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiÅ¡kia tuo, kad dėl iÅ¡augusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo. Tokiais atvejais visų kreditorių teisės ginamos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – Ä®BÄ®) nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui reiÅ¡kiant netiesioginį ieÅ¡kinį akcininkui (-ams) bankrutuojančios įmonės vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015, 2017-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-690/2017 41, 56 p.).

20. Antruoju atveju akcininko ar vadovo neteisėti veiksmai gali bÅ«ti nukreipti bÅ«tent į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimÄ , t. y. akcininko ar vadovo veiksmų neteisėtumas gali pasireikÅ¡ti specifiÅ¡kai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrÄ jį deliktinei atsakomybei taikomÄ neteisėtumo kriterijų, tai kreditorius gali reikÅ¡ti ieÅ¡kinį tiesiogiai akcininkui ar vadovui, be to, tokio reikalavimo pareiÅ¡kimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, iÅ¡skyrus reguliavimÄ dėl prievolės subsidiarumo.

Tokiam individualiam kreditoriaus ieÅ¡kiniui tenkinti turi bÅ«ti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, kurios kreditoriaus pareikÅ¡to ieÅ¡kinio atveju reiÅ¡kia į konkretų kreditorių nukreiptų nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimÄ (kreditoriaus klaidinimÄ , apgaulingos informacijos teikimÄ bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesÄ Å¾iningais veiksmais) ir bÅ«tent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusiÄ Å¾alÄ , o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimÄ ar mokumo sumažėjimÄ , kuris vienodai paveikia tiek ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015, 2017-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-690/2017 41 p., 56 p.).

21. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas konkrečiai neįvardijo (neidentifikavo) apeliantės ieÅ¡kinio reikalavimo pobÅ«džio. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ bei jį pagrindžiančias faktines aplinkybes, t. y. apeliantei siekiant, kad likviduotos bendrovės skola, Å¡iai netinkamai vykdžius rangos sutartį, jai bÅ«tų priteista iÅ¡ Å¡ios bendrovės buvusių valdymo organų ir dalyvių kaip žalos atlyginimas, nurodo, kad nagrinėjamu atveju reiÅ¡kiamas tiesioginis kreditoriaus ieÅ¡kinys.

22. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais. Pirma, kaip nurodyta Å¡ioje nutartyje pirmiau, CK 6.263 straipsnio pagrindu, kai Å¡ie subjektai padaro tiesioginę žalÄ tam kreditoriui, kai neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimÄ , kai veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kia specifiÅ¡kai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir kai toks neteisėtumas atitinka bendrÄ jį deliktinei atsakomybei taikomÄ neteisėtumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014, 2017-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2017, 12 p., 2017-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 43 p.).

Antra, kreditoriai turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ir (ar) dalyviui tais atvejais, kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 str. 7 d.). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs ir tai, kad kreditoriaus teisė į tiesioginį ieškinį siejama ne su įmonės nemokumo stadijomis, o su specifiniu ieškinio pagrindu – individualia žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017).

23. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad LUAB ,,Dovirma“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, todėl antroji Å¡ios nutarties 22 punkte aptarta kreditorės tiesioginio ieÅ¡kinio įmonės vadovui / dalyviui pateikimo galimybė nėra aktuali. Atsižvelgiant į tai, pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumas vertintinas tik aplinkybių, kurios aptartos pirmosios tiesioginio ieÅ¡kinio pateikimo galimybės – neteisėtų veiksmų, nukreiptų bÅ«tent į apeliantę – kontekste. Dėl atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygų 24. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygų visuma nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta ir įrodyta, todėl atmesdamas ieÅ¡kinį teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

25. Tam, kad bÅ«tų konstatuota atsakovų žalos atlyginimo prievolė, turi bÅ«ti nustatytos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos – neteisėta veika (veiksmai, neveikimas), žalos padarymo faktas, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246–6.249 str.), bet ir atsakovų specifiniai neteisėti veiksmai, kurie lėmė žalos apeliantei, o ne visiems LUAB „Dovirma“ kreditoriams, atsiradimÄ .

26. Atmestini kaip stokojantys pagrįstumo tokie apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovų D. K. ir I. K. solidariÄ pareigÄ atlyginti apeliantės patirtÄ Å¾alÄ dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo, kurios Å¡alimi buvo ne patys atsakovai (fiziniai asmenys), o juridinis asmuo LUAB „Dovirma“, lemia aplinkybė, kad abu atsakovai Å¡ios bendrovės pagal sutartį gautÄ avansÄ panaudojo ne pagal paskirtį ir todėl yra atlikę neteisėtus veiksmus.

27. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad apeliantė ir LUAB ,,Dovirma“, atstovaujama techninio direktoriaus K. T., 2010-09-27 sudarė rangos sutartį (t. 1, b. l. 21-23, 24-46), kuria LUAB ,,Dovirma“ (rangovė) įsipareigojo atlikti Telšių miesto centrinio stadiono rekonstravimo ir išplėtimo darbus, dviem etapais – I etapo darbus per 20 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo, kuris 2010-09-27 papildomu susitarimu Nr. 1 (t. 1, b. l.

47) pakeistas nustatant terminÄ iki 26 mėn., II etapo darbus per 36 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo, o taip pat iÅ¡taisyti bet kuriuos Å¡ių darbų defektus (5 p., FIDIC bendrųjų sÄ lygų 1.1.3.3.). Sulygta, kad I etapo darbų kaina yra 3 151 382,80 Eur (10 881 094,54 Lt), II etapo – 1 467 504,66 Eur (5 067 001,08 Lt) (4 p.). Apeliantė (užsakovė) įsipareigojo sumokėti sutarties kainÄ rangovei, atsižvelgdama į darbų vykdymÄ ir jų baigimÄ ir bet kurį defektų iÅ¡taisymÄ per laikÄ ir tuo bÅ«du, kuris numatytas sutartyje (6 p.). Sutarties 7 punkte, aptardamos apmokėjimo sÄ lygas, be kita ko, jos Å¡alys sutarė ir dėl iÅ¡ankstinio 30 proc. mokėjimo (avanso).

28. Byloje nekilo ginčas, kad apeliantė iÅ¡mokėjo bendrovei atitinkamas avanso dalis, t. y. už I etapo darbus 2010-11-10 ir 2010-11-11 sumokėjo 915 730,71 Eur (3 161 835 Lt), o už II etapo darbus 2011-06-16 sumokėjo 435 733,32 Eur (1 504 500 Lt). Apeliantė, kaip minėta, abiejų atsakovų veiksmų neteisėtumÄ grindžia tuo, kad Å¡ie neužtikrino jiems, kaip bendrovės vadovams ir dalyviams, perduotų lėšų panaudojimo pagal paskirtį – investuoti avansÄ Ä¯ stadiono rekonstravimo ir iÅ¡plėtimo statybos darbus, o vėliau neužtikrino nepanaudotos avanso dalies jai grÄ Å¾inimo.

29. Visų pirma teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad nei rangos sutartyje, nei jos 3 punkte iÅ¡vardintuose ir jos neatskiriama dalimi esančiuose dokumentuose (a–h punktai) nebuvo tiesiogiai nustatyta, kokiomis konkrečiai su Å¡iomis statybomis susijusiomis reikmėms ir kokiomis sÄ lygomis naudotinas 30 proc. iÅ¡ankstinis mokėjimas (avansas), kaip nebuvo nustatyta ir tai, kad sumokėtas avansas turi bÅ«ti naudojamas iÅ¡imtinai tik praÅ¡yme nurodytiems darbams atlikti bei apmokėti.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad su apmokėjimu susijusi sÄ lyga yra aptarta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, VÅ¡Ä® Centrinės projektų valdymo agentÅ«ros ir pačios apeliantės 2010-07-30 ir 2011-04-28 pasiraÅ¡ytose Å¡io projekto I ir II etapų finansavimo ir administravimo sutartyse (t. 1, b. l. 67-72). Å ių sutarčių 4.4. punktuose numatyta, kad gautas avansas gali bÅ«ti naudojamas tik projekto iÅ¡laidoms apmokėti, pažymėtina, Å¡ių iÅ¡laidų nedetalizuojant. Pagal Å¡io punkto nuostatas, sumažėjus ar iÅ¡nykus avanso poreikiui įgyvendinančioji institucija gali nurodyti grÄ Å¾inti dalį ar visÄ iÅ¡mokėtÄ avansÄ arba įskaityti jį į mokėtinÄ sumÄ pagal pateiktus mokėjimo praÅ¡ymus.

30. Ä®rodymų, kad aptartas ieÅ¡kovės ir kitų asmenų susitarimas, kurio Å¡alimi LUAB ,,Dovirma“ nė nebuvo, buvo žinomas rangovei ar atsakovams, juolab tik vienas jų (D. K.) sutarties sudarymo metu buvo bendrovės vadovas ir akcininkas, į bylÄ nėra pateikta. Sutartis ir joje įtvirtintos susitarimo sÄ lygos yra privalomos ir įgauna įstatymo galiÄ tik jas pasiraÅ¡iusiems asmenims, nebent yra nurodyta kitaip, tačiau tokių duomenų, kad aptartos apeliantės susitarimo su kitais juridiniais asmenimis sÄ lygos taikytinos ir LUAB ,,Dovirma“ atžvilgiu, byloje nesama. Dar daugiau, FIDIC bendrųjų sÄ lygų 14.2 punkte (t. 1, b. l.

41) numatyta, kad iÅ¡ankstinio mokėjimo nuostatos yra iÅ¡dėstytos rangos sutartyje, o joje apie iÅ¡ankstino mokėjimo (avanso) panaudojimo tvarkÄ (t. y. kokios konkrečiai iÅ¡laidos iÅ¡ avanso gali bÅ«ti apmokamos) taip pat neužsimenama.

31. Tokių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad iÅ¡ sisteminio Å¡ių susitarimų aiÅ¡kinimo matyti, kad bÅ«tent apeliantė turėjo užtikrinti tinkamÄ lėšų panaudojimÄ , kas reiÅ¡kia ir pareigÄ apie tai įstatyme ir sutartyje numatytais pagrindais informuoti darbų rangovę LUAB ,,Dovirma“. Pagal FIDIC bendrųjų sÄ lygų 1.1.6.13 punktÄ sutarties sÄ lygų pakeitimai įforminami Å¡alių susitarimais, kurie yra neatsiejama sutarties dalies. Ä®rodymų, kad sutartis raÅ¡ytiniu Å¡alių susitarimu, t. y. tuo pačiu bÅ«du, kuriuo buvo pakeista ir sÄ lyga dėl I etapo darbų trukmės (t. 1, b. l. 47), bÅ«tų buvusi pakeista, pakeitimu aptariant avanso naudojimo tvarkÄ , į bylÄ nėra pateikta.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė taip pat neįrodė ir to, kad 2010-10-20 ir 2011-04-27 LUAB ,,Dovirma“ praÅ¡ymai iÅ¡mokėti avansÄ (t. 1, b. l. 73-75) buvo tiekiami jau žinant, kad gautos lėšos nebus naudojamos projektui vykdyti ar kad jų likutis nebus jai grÄ Å¾intas.

33. Apeliantė ieÅ¡kinyje nurodytÄ sumÄ praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio VÄ® Registrų centro Juridinių asmenų registro iÅ¡plėstinio iÅ¡raÅ¡o su istorija (t. 1, b. l. 9-15), aptartų praÅ¡ymų pateikimo metu likviduotos bendrovės vadovu ir vieninteliu akcininku buvo atsakovas D. K. (vadovu nuo 1996-07-11 iki 2012-10-17, akcininku nuo 2004-03-10 iki 2012-10-18). Ä® bylÄ nepateikus jokių objektyvių įrodymų, kad tiek Å¡ių praÅ¡ymų pateikimo, tiek ir avansų pagal juos iÅ¡mokėjimo momentu sprendimus dėl bendrovės valdymo bÅ«tų priėmęs ir jos interesais veikęs atsakovas I.

K., vien pats atsakovų artimos giminystės faktas ar tai, kad atsakovas I. K. nuo 2012-10-18 tapo bendrovės vadovu ir vieninteliu akcininku, nesuponuoja solidariosios atsakomybės taikymo galimybės. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė Å¡io atsakovo atsakomybės klausimÄ esant bÅ«tent tokiam faktiniam ieÅ¡kinio pagrindui 34. Antra vertus, byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų – FNTT Å iaulių apygardos valdybos Å«kinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2014-01-30 specialisto iÅ¡vada dėl UAB ,,Dovirma“ Å«kinės finansinės veiklos (t. 4, b. l. 41-48), 2014-11-18 apskaitos ir atskaitomybės ekspertizės aktas (t. 4, b. l. 72-82), 2017-10-19 statinio dalies ekspertizės aktas Nr. 17-60E (t. 6, b. l. 66-71, 72a) – visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad, prieÅ¡ingai nei tvirtinama apeliantės procesiniuose dokumentuose, atsakovo D.

K. veiksmai nebuvo nukreipti į tokios žalos, apie kuriÄ kalba apeliantė, padarymÄ , sutarties pasiraÅ¡ymo ir avanso gavimo metu, t. y. iÅ¡ anksto numanant, kad rangos sutartis nebus vykdoma.

35. Apeliantė neginčija fakto, kad LUAB ,,Dovirma“ pradėjo, tačiau nepabaigė vykdyti stadiono rekonstrukcijos darbų, dėl ko 2013-04-26 sutartis bendru šalių sutarimu buvo nutraukta (t. 1, b. l. 60-62). Tiek FNTT specialisto išvadoje, tiek atsakovų iniciatyva atliktoje statinio dalies ekspertizėje, be kita ko, konstatuota, kad darbai po avansų gavimo faktiškai buvo atliekami. FNTT specialisto išvadoje nurodyta, kad LUAB ,,Dovirma“ pagal rangos sutartį laikotarpiu nuo 2010-11-10 iki 2013-01-22 iš viso gavo 3 926 248,28 Eur (13 556 550,07 Lt), kurie buvo panaudoti mokesčiams sumokėti, atsiskaityti su tiekėjais ir darbuotojais (atsakymas į 6 kl.).

Rangos sutartimi sulygta bendra darbų kaina buvo 4 618 887,75 Eur (15 948 095,61 Lt). Vadinasi, faktiÅ¡kai panaudota darbams atlikti suma suponuoja iÅ¡vadÄ , kad LUAB ,,Dovirma“ sutartų darbų dalį faktiÅ¡kai yra atlikusi. Tai, atitinkamai, paneigia apeliantės pozicijÄ , kad atsakovas D. K. praÅ¡ymų iÅ¡mokėti avansÄ pateikimo metu nesiekė atlikti statybos bei rekonstrukcijos darbų pagal rangos sutartį, o norėjęs tik padengti kitus bendrovės turimus įsipareigojimus arba avansus iÅ¡Å¡vaistyti ar kitokiu bÅ«du padaryti žalÄ apeliantei.

Kitaip tariant, apeliantė neįrodė, kad atsakovas D. K. žinojo, jog LUAB ,,Dovirma“ ir apeliantės pasiraÅ¡yta rangos sutartis nebus vykdoma, o gaunant iÅ¡ apeliantės avansÄ jis siekė kitų tikslų ar kitų interesų, nei sutarties vykdymas, patenkinimo.

36. Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad negalėjimas baigti darbų objekte ar grÄ Å¾inti nepanaudoto Å¡iame objekte avanso dalies yra iÅ¡ tokios veiklos bei rangovės nemokumo atsiradusi rizika. Pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas D. K. sutarties pasiraÅ¡ymo ar avanso iÅ¡mokėjimo bendrovei metu jau tikrai žinojo, kad darbai nebus visiÅ¡kai baigti, nėra. Ikiteisminis tyrimas taip pat nėra baigtas suraÅ¡ant kaltinamÄ jį aktÄ , nei D. K., nei I. K. atžvilgiu nėra priimti apkaltinamieji nuosprendžiai ir nekonstatuoti prejudiciniai faktai dėl lėšų iÅ¡Å¡vaistymo ar netinkamo bendrovės valdymo (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

37. Pasisakydama dėl kito apeliantės ieÅ¡kinio reikalavimo faktinio pagrindo – veiksmų nuostolingai bendrovės veiklai sustabdyti nesiėmimo – teisėjų kolegija pažymi, kad LUAB ,,Dovirma“ finansinė bÅ«klė civilinės atsakomybės kontekste galėtų bÅ«ti aktuali tik nagrinėjant ginÄÄ dėl žalos atlyginimo konkrečiu Ä®BĮ 8 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, bet ne sprendžiant individualios žalos konkrečiam kreditoriui atlyginimo klausimÄ . Sprendžiant klausimÄ dėl kreditoriui padarytos žalos atlyginimo, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad vadovas neturi pareigos apsaugoti kreditorių nuo nuostolių, kurie galimi sÄ Å¾iningai bei rÅ«pestingai vadovaujant bendrovei. Todėl ne bet kokių nuostolių atsiradimo kreditoriui faktas reiÅ¡kia, kad teisiÅ¡kai reikÅ¡minga žala buvo padaryta.

38. Bylos duomenys teisėjų kolegijai leidžia įsitikinti, kad sutarties su apeliante sudarymo metu LUAB „Dovirma“ nebuvo iškelta bankroto byla, bendrovė nebuvo nutraukusi savo ūkinės komercinės veiklos, be to, minėta, dalį sutartų darbų apeliantės naudai ji faktiškai ir atliko. Taip pat nėra paneigta ir LUAB ,,Dovirma“ tuometinio direktoriaus I. K. 2013-04-17 rašte (t. 1, b. l.

59) nurodyta priežastis, neleidusi bendrovei tęsti pradėtų darbų, t. y. nebuvo pateiktas patikslintas ir patvirtintas objekto techninis projektas. Iš byloje esančios UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ dar 2009-11-04 pateiktos išvados (t. 1, b. l. 160-170) matyti, kad stadiono rekonstravimo darbų techninis projektas neatitinka privalomųjų projekto rengimo dokumentų reikalavimų ir kitų statybos teisės aktų reikalavimų, todėl jo negalima tvirtinti. Analogiškos išvados dėl pateiktų patikslintų projektų nurodytos ir 2012-07-09, 2012-11-19 projekto bendrosios ekspertizės aktuose (t. 1, b. l. 142-145, 148-152).

Byloje taip pat nėra ginčo, kad techninį projektÄ Ä¯sipareigojo parengti pati apeliantė, tokia jos pareiga numatyta ir FIDIC bendrųjų sÄ lygų 1.1.6.11. punkte. Taigi galima manyti, kad darbai laiku ir iki galo nebuvo atlikti ne tik todėl, kad Å iaulių apygardos teismo 2013-05-21 nutartimi, priimta civilinėje bankroto byloje Nr. B2-109-368/2016, UAB ,,Dovirma“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla (Å¡i teismo nutartis įsiteisėjo 2013-07-18 Lietuvos apeliaciniam teismui iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ Nr. 2-1872/2013), bet ir dėl pačios apeliantės sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas byloje faktines aplinkybes bei joje esančius įrodymus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog atsakovas I. K. ar ankstesnis bendrovės vadovas ir akcininkas D. K. neatliko neteisėtų (nesÄ Å¾iningų) veiksmų, nukreiptų konkrečiai į apeliantę, apeliacinio skundo argumentais nėra paneigta.

40. Taip pat visiÅ¡kai sutiktina su pirmosios instancijos teismu ir tuo aspektu, kad vadovams civilinė atsakomybė taikytina ne už verslo nesėkmę, bet už verslo sprendimo priėmimÄ pažeidžiant fiduciarines pareigas ir (ar) virÅ¡ijant įgaliojimus. Todėl net ir tai, kad apeliantė dėl rangos sutarties vykdymo metu įvykusio rangovės bankroto faktiÅ¡kai patyrė nuostolių, kurių jai pilnai nekompensavo draudimo bendrovė ir rangovės bankroto procese atgauta lėšų dalis, nėra savaime pakankama sÄ lyga atsakovų civilinei atsakomybei taikyti.

Neįrodžius bendrovės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir kt.) pažeidimo, civilinė atsakomybė nekyla. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad jeigu ieÅ¡kovas neįrodo juridinio asmens vadovo fiduciarinių pareigų ar kompetencijos pažeidimo, sudarant sandorį, ir sandoris nėra akivaizdžiai žalingas, teismas neturėtų vertinti sandorio naudingumo požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014, 2017-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-421/2017, 39-41 p.).

41. Teisėjų kolegija, remdamasi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl verslo sprendimų priėmimo taisyklės, nesutinka su apeliantės pozicija, kad vien avanso negrÄ Å¾inimas, darbų nepabaigimas ar bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimas Å¡iuo konkrečiu atveju įrodo abiejų atsakovų bendrus neteisėtus veiksmus. Pažymėtina ir tai, kad už įmonės Å«kinės veiklos organizavimÄ , už sutarčių sudarymÄ ir jų vykdymÄ yra atsakingas tos įmonės vadovas, o ne dalyvis, taigi spręsti dėl atsakovų atsakomybės dar ir pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenustačius jokių jų, kaip dalyvių, atliktų nesÄ Å¾iningų veiksmų, nėra nei faktinių, nei teisinių prielaidų.

Pirmosios instancijos teismas ginÄÄ iÅ¡sprendė teisingai, o aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ nesudaro. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 42. Apeliantė TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracija praÅ¡o priteisti jai 1 465,21 Eur, atsakovas D. K. – 726 Eur, bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pateikė tokias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus. Bylinėjimosi iÅ¡laidos skirstomos pagal principÄ â€žpralaimėjęs moka“, taigi, apeliantės skundÄ atmetus kaip nepagrįstÄ , patirtos iÅ¡laidos jai neatlyginamos.

Taip pat apeliantei tenka pareiga kompensuoti kitų byloje dalyvaujančių asmenų, šiuo atveju atsakovo D. K., patirtas šios instancijos teisme išlaidas.

43. Atsakovo D. K. praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos nevirÅ¡ija teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytų maksimalių jų dydžių (Rekomendacijų 8.11. p.), todėl laikytinos pagrįstomis, iÅ¡ apeliantės jo naudai priteistina 726 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų (1,3 x 884,80 Eur;

CPK 98 str. 1, 2 d.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 180878299) atsakovui D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 726 Eur (septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius Bajoras Dalia Kačinskienė Jūratė Varanauskaitė