T-XX-27-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00274-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)

N U T A R T I S

2012 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pareiškimą atsakovui J. B. dėl valstybės garantijos vykdymo rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą bei prašė visiškai ir besąlygiškai atleisti jį nuo prievolės vykdymo pagal 2004 m. kovo 2 d. garantinį dokumentą Nr. R8-2.29-468, kreditoriui pažeidus prievolę.

Pareiškėjas nurodė, kad 2004 m. kovo 2 d. išdavė nuomininkui J. B., gyvenančiam buvusiam savininkui grąžintame gyvenamajame name, garantinį dokumentą Nr. R8-2.29-468, kuriuo įsipareigojo minėtam nuomininkui įvykdyti jo pasirinktą Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnyje numatytą garantiją – kompensuoti kitų gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidas iki 2009 metų. 2006 m. lapkričio 29 d. minėtas garantinis dokumentas buvo pakeistas (pakeista turto vertė ir garantijos įvykdymo laikas). Atsakovui J. B. ne kartą buvo siūloma atvykti į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją ir išspręsti klausimą dėl gyvenamųjų patalpų suteikimo (valstybės garantijos įvykdymo), tačiau atsakovas nereagavo į šiuos pasiūlymus, su pareiškėju nebendravo ir tuo pažeidė Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 3 dalies nuostatas, dėl ko valstybės garantija liko neįvykdyta. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjas turi būti atleistas nuo prievolės vykdymo pagal minėtą garantinį dokumentą.

Šiaulių apygardos administracinis teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Šiaulių apygardos administracinis teismas nurodo, kad nors pareiškėjas yra viešojo administravimo subjektas, tačiau teisiniai santykiai, iš kurių kyla ginčas, susiję su klausimu dėl atleidimo nuo prievolės vykdymo, kreditoriui pažeidus prievolę. Pareiškėjas savo reikalavimą grindžia civilinės teisės normomis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, byla turėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Byla teisminga administraciniam teismui.

Pareiškėjas aptariamu atveju kelia ginčą iš teisinių santykių dėl valstybės garantijos, kuri išduota buvusiam savininkui grąžintame gyvenamajame name gyvenančiam nuomininkui, vykdymo. Šie teisiniai santykiai yra reguliuojami Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo bei kitų specialių, nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių, teisės aktų ir patenka į viešojo administravimo sritį (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Tai, jog pareiškėjas remiasi civilinės teisės normomis, ginčo esmės nekeičia. Tam tikrų proceso šalies argumentų nurodymas dar nereiškia, kad jie yra pagrįsti. Teismas, nagrinėdamas bylą, turės patikrinti, ar tikrai atitinkamos civilinės teisės normos yra taikytinos ir ar ginčo klausimas nėra pakankamai sureguliuotas viešosios teisės. Be to, net jeigu ir reikėtų taikyti civilinę teisę, tai ginčo santykių pobūdžio nepakeistų. Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 dalis numato galimybę tam tikrais atvejais taikyti civilinės teisės normas ir viešosios teisės reglamentuojamiems santykiams, tačiau dėl to šie santykiai netampa privatiniais.

Taigi ginčas nagrinėjamu atveju kyla viešojo administravimo srityje, todėl turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pareiškimą atsakovui J. B. dėl valstybės garantijos vykdymo grąžinti Šiaulių apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti pareiškimo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas

Janina Stripeikienė

Romanas Klišauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokūbauskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys