2022-04-13 Nr. AB-9355-3-62-3-03482-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1956-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03482-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. M. ir A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. M. ir A. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) piliečiai K. M. (toliau – ir pareiškėjas) ir jo nepilnametis sūnus A. M. (toliau – ir pareiškėjo sūnus, pareiškėjas, kartu su pareiškėju – ir pareiškėjai) kreipėsi su skundu į teismą, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 21M39886 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 6K-2268 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu nusprendė: nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva); išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė, (duomenys neskelbtini)); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; neuždrausti pareiškėjo sūnui atvykti į Lietuvos Respubliką.

3. Skunde nurodyta, kad:

3.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. (Duomenys neskelbtini) 2019 m. dalyvavo (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini). Atsisakęs bendradarbiauti jis (duomenys neskelbtini). Tuo metu (duomenys neskelbtini). Todėl iš kilmės valstybės jis išvyko dėl saugumo bei siekdamas išvengti grėsmės savo sveikatai ir gyvybei.

3.2. Nesutinka su Migracijos departamento Sprendimu, mano, kad nurodė realias aplinkybes, priežastį – (duomenys neskelbtini), pagrindė savo prašymą suteikti prieglobstį. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), tačiau Migracijos departamentas į tai neatsižvelgė bei nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas neįrodė jam kylančios individualios grėsmės. Pareiškėjas nurodė konkrečias individualias aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini).

3.3. Pareiškėjas priskiriamas (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime nenurodė jokių konkrečių argumentų ir aplinkybių, pagrindžiančių prieglobsčio prašymo atmetimą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjui nekyla grėsmė dėl aktyvaus protestavimo prieš valdžią.

3.4. Migracijos departamentas, spręsdamas dėl pareiškėjo išsiuntimo, rėmėsi 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) 7 straipsnio 4 dalies išimtimi, nors šios išimties pareiškėjo atveju nėra. Savo elgesiu pareiškėjas niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės dėl persekiojimo, pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas.

3.5. Migracijos departamentas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą. Pareiškėjas prisidėjo pastangomis padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedinas siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjo veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, laikėsi nustatytų tvarkų, o išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas saugaus gyvenimo.

3.6. Pareiškėjui prieglobstis nesuteiktas nepagrįstai. Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos, todėl Sprendimas turėtų būti laikomas neišsamiu ir nepagrįstu, turinčiu esminių prašymo tyrimo ir sprendimo formos bei turinio trūkumų.

3.7. Pareiškėjas nesutinka, kad jis skunde Komisijai nepateikė pagrįstų motyvų žodiniam jo skundo nagrinėjimui. Pareiškėjas buvo nurodęs, kad turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, prašyta procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Pasak pareiškėjo, asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali, užtikrinant skaidrų ir teisingą procesą. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, trumpas apskundimų terminas, negali būti paneigta pareiškėjų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo.

3.8. Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) gairės negali būti vieninteliu įrodymu, kuriuo remiantis daroma išvada, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla beatodairiško smurto grėsmė. EPPB ataskaita (gairės) yra rekomendacinio pobūdžio, o bendros analizės ir gairės neatleidžia nacionalinių prieglobsčio institucijų nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą. Gairėse apie kilmės šalį apibendrinta informacija yra vienerių metų senumo, todėl sprendžiant apie dabartinę saugumo padėtį turėjo būti aptariama ir aktualiausia saugumo padėtis, o ne buvusi prieš metus ar daugiau. EPPB gairių rekomendacinis pobūdis ir EPPB išreikšta pozicija dėl valstybių rėmimosi apibendrinta informacija patvirtina, jog tik gairės nėra pakankama informacija sprendžiant prieglobsčio suteikimo klausimą.

3.9. Komisija neįsigilino ir tinkamai neįvertino motyvų dėl pareiškėjo išsiuntimo bei draudimo atvykti. Komisijos sprendimas neišsamus, nepagrįstas, iš esmės nesigilinta į skunde pateiktus motyvus ir nesutikimo priežastis, nepateikta išsamių motyvų į pareiškėjų skundo argumentus, taigi jis taip pat turėtų būti laikomas nepagrįstu, stokojančiu aktualios ir naujausios informacijos apie kilmės valstybę.

4. Pareiškėjai ir pareiškėjų atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjų skundą patenkinti.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

5.1. Surinko su pareiškėjų individualia situacija susijusią kilmės valstybės informaciją. Įvertinęs surinktą informaciją konstatavo, kad pareiškėjai neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pareigūnų. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Prieglobsčio prašyme nurodė, kad išvyko iš kilmės valstybės, nes (duomenys neskelbtini). Paskutinė pareiškėjo gyvenamoji vieta nėra riziką didinantis veiksnys, o EPPB ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nei vienoje kilmės valstybės provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

5.2. Pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini). Pasakodamas apie (duomenys neskelbtini). Pasakojimas apie (duomenys neskelbtini).

5.3. Pareiškėjas savo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo grindė subjektyvia nuomone, nepateikdamas objektyvių įrodymų dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą ar didelę žalą. Migracijos departamentas duomenų, leidžiančių vertinti, kad pareiškėjo nurodoma persekiojimo baimė yra objektyvi, nenustatė. Mano, kad tinkamai įvertino pareiškėjo pasakojimo aplinkybes kilmės valstybės informacijos kontekste. Pareiškėjo įžvelgiama grėsmė iš esmės siejama su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis, todėl jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

5.4. Tyrimo metu nenustatytos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Todėl konstatuota, kad jis neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1–2 punktuose. Pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas kaip nepagrįstas. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų. Dėl nurodomų priežasčių prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas, todėl Migracijos departamentas, remdamasis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui nesuteikė termino savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, todėl buvo nuspręstą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos.

5.5. Pareiškėjui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti terminas neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nenustatytas tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjui poreikis ir nėra pagrindo vertinti, kad toks poreikis kils artimiausioje ateityje.

5.6. Pareiškėjo skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas. Vien tai, kad pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo vertinti, kad skundžiamas Komisijos sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

5.7. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste bei nenustatė nei tikėtino persekiotojo, nei tikėtinų jo motyvų ar tikslų persekioti pareiškėją.

6. Atsakovo Migracijos departamento atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies: pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį dėl Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punkto; kitus pareiškėjų skundo reikalavimus atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

8.1. Pareiškėjams 2021 m. liepos 26 d. išduoti registraciją patvirtinantys lapai. 2021 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti jam ir jo sūnui prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2021 m. rugsėjo 6 d. prašymas suteikti prieglobstį priimtas.

8.2. 2021 m. rugsėjo 2 d. pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 19 d. buvo atlikta antrinė pareiškėjo apklausa, kurios metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini). Be savo šeimos, žmonos, 3 vaikų, turi kelis brolius ir kelias seseris. Visi gyvena (duomenys neskelbtini), tik jo tėvas ir motina yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad iš (duomenys neskelbtini). Prieš tai 2015 m. (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini).

8.3. Migracijos departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, skundžiamu Sprendimu nusprendė: nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, neuždrausti pareiškėjo sūnui atvykti į Lietuvos Respubliką.

8.4. Pareiškėjai kreipėsi su skundu į Komisiją, prašydami panaikinti Sprendimą bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį, tačiau Komisija sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prieglobsčio prašymo argumentus, padarė išvadą, kad pareiškėjo pagrindinė išvykimo iš kilmės valstybės priežastis buvo prastos gyvenimo sąlygos kilmės valstybėje. Todėl sutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Teismas paaiškino, jog ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Migracijos departamentas taip pat nenustatė persekiojimo, neidentifikavo faktinių aplinkybių, sąlygojančių prielaidą, jog pareiškėjui jo gyvenamojoje vietovėje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas, nes nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas buvo persekiojamas ar kitaip diskriminuojamas.

10. Teismas vertino, kad pareiškėjo pasakojimas apie bendrą grėsmę kilmės valstybėje nesudaro pagrindo vertinti jo kaip persekiojimo kilmės valstybėje. Migracijos departamentas šią išvadą padarė surinkęs pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat įvertinęs pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei pasakojime nurodytas aplinkybes. Migracijos departamentas surinko visą aktualią, išsamią kilmės valstybės informaciją, ji yra iš skirtingų patikimų šaltinių, įskaitant ir EPPB informaciją apie kilmės valstybę. Todėl pripažino nepagrįstais pareiškėjo skundo argumentus, kad Migracijos departamentas, vertindamas saugumo padėtį kilmės valstybėje rėmėsi tik EPPB gairėmis ir nesirėmė aktualiausia informacija.

11. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta, kad prieglobsčio prašytojas buvo (duomenys neskelbtini). Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus.

12. Pareiškėjas neteisėtu būdu pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją, prieglobsčio prašymą pateikė tik po to, kai sutiko Tarnybos pareigūnus ir buvo pristatytas į užkardą. Tokie pareiškėjo veiksmai nelaikyti teisėtais, rūpestingais ir atsakingais. Byloje surinkti duomenis patvirtina, kad kilmės valstybėje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėjus į kilmės valstybę, jie bus kankinami, su jais bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas ar jie bus tokiu būdu baudžiami. Duomenų, jog pareiškėjams kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jiems gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra, todėl pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

13. Dėl Sprendimo dalies išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, teismas pažymėjo, kad Direktyvos 2008/115/EB 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės narės priima sprendimą grąžinti kiekvieno trečiosios šalies piliečio, neteisėtai esančio jų teritorijoje, atžvilgiu, nepažeisdamos 2–5 dalyse nurodytų išimčių. Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnis nustato savanoriško išvykimo taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendime grąžinti numatomas atitinkamas laikotarpis savanoriškai išvykti, trunkantis nuo 7 iki 30 dienų, nepažeidžiant 2 ir 4 dalyse nurodytų išimčių. Valstybės narės savo nacionalinės teisės aktuose gali nustatyti, kad toks laikotarpis suteikiamas tik atitinkamo trečiosios šalies piliečio prašymu. Jeigu esama pasislėpimo pavojaus arba jei prašymas dėl teisėto buvimo buvo atmestas, kaip akivaizdžiai nepagrįstas ar melagingas, arba jei suinteresuotas asmuo kelia pavojų viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, valstybės narės gali nesuteikti laikotarpio savanoriškai išvykti arba gali suteikti trumpesnį nei septynių dienų laikotarpį (Direktyvos 2008/115/EB 7 str. 4 d.). Iš skundžiamų sprendimų turinio teismas nustatė, kad Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė nustatyta įvertinus tai, kad: pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo pagrįstai dėl aukščiau aptartų argumentų buvo atmestas, įvertinus tai, kad į Lietuvą atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio prašymą pateikė sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, bei kadangi yra pagrindas manyti, kad pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos gali pasislėpti. Pareiškėjas nėra turėjęs leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje bei neturi šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, o Lietuvos Respublikoje buvo tik jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiui.

14. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjui pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui. Sprendime nėra pateikiama argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios darytų įtaką maksimalaus draudimo atvykti termino taikymui. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl teismas vertino, kad toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Atsižvelgdamas į tai, maksimalų pareiškėjui pritaikytą terminą sumažino iki 3 metų.

15. Dėl pareiškėjo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka Migracijos departamento Komisijoje teismas pažymėjo, kad vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Todėl, atsižvelgus į šias Tvarkos aprašo nuostatas, pareiškėjo prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Komisijai nebuvo privalomas. Be to, pareiškėjas savo skunde nenurodė, o Komisija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

III. 16. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

17. Pareiškėjų apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjų pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės valstybės informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus.

17.2. Pareiškėjai negali pasilikti kilmės valstybėje dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui už (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini). Be to, (duomenys neskelbtini) per 2019–2021 m. (duomenys neskelbtini).

17.3. Pareiškėjų šeima priskirtina padidintos rizikos grupei pagal 2 kriterijus, kaip (duomenys neskelbtini), todėl jiems turėjo būti suteikta papildoma apsauga.

17.4. EPPB ataskaita yra rekomendacinio pobūdžio, neprivaloma. Be to, ataskaitoje apibendrinta informacija yra vienerių metų senumo, todėl atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas ne tik turėjo rinkti naujausią ir aktualiausią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai įvertinti pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadarius, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjams kilmės valstybėje nekyla pavojus. Migracijos departamentas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimis, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo.

17.5. Pareiškėjams prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjų prašymą, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

17.6. Sprendimas išsiųsti pareiškėjus iš šalies ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti yra neproporcinga priemonė, užkertanti kelią jiems gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikinti ir išvestiniai sprendimai išsiųsti pareiškėjus ir uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Pareiškėjai prašo teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai turėtų ir norėtų būti tiesiogiai išklausyti.

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma.

20. Įvertinusi pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjų apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjai nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjai ir jų atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas teikė paaiškinimus. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjų prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento ir Komisijos sprendimų, kuriais nuspręsta nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo, bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo iš naujo.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjams pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, tačiau pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas ir dėl to pakeitė Sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjui draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

23. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundas būtų patenkintas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjų pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės valstybės informaciją, nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjams kilmės valstybėje negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Teismas, be kita ko, neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjai priskirtini padidintos rizikos grupei, nes pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Teigia, jog Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, rėmėsi EPPB ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio, o joje pateikiama informacija vienerių metų senumo, todėl atsakovas šiuo atveju turėjo rinkti naujausią ir aktualiausią kilmės valstybės informaciją bei individualiai įvertinti pareiškėjų situaciją.

24. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (Įstatymo 86 str. 1 d.). Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).

25. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1449-822/2022). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022).

26. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

27. Vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022).

28. Pagal Tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2022 m. vasario 26 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

29. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

30. Pareiškėjai, nesutikdami su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo atliktu jų, prieglobsčio prašytojų individualios situacijos ir jiems kilmės valstybėje kylančių grėsmių vertinimu, teigė, kad negali pasilikti kilmės valstybėje dėl (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjams tenka pareiga pateikti duomenis, patvirtinančius (duomenys neskelbtini), o Migracijos departamentas vertina pateikiamų duomenų patikimumą atsižvelgdamas į pasakojimo neprieštaringumą bei nuoseklumą, taip pat ar nurodomi faktai neprieštarauja turimai kilmės valstybės specifinei ir bendrai informacijai.

31. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą (žr. nutarties 8.1 p.).

32. Pirminės apklausos metu 2021 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 19 d. buvo atlikta antrinė pareiškėjo apklausa, kurios metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini). Be savo šeimos, žmonos, 3 vaikų, turi kelis brolius ir kelias seseris. Visi gyvena (duomenys neskelbtini), tik jo tėvas ir motina yra (duomenys neskelbtini). Jo žiniomis jokių kaltinimų prieš jį nėra pareikšta. Pareiškėjas teigia, kad iš (duomenys neskelbtini).

33. Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas stokojo nuoseklumo, faktinės informacijos, kuri leistų identifikuoti konkrečių epizodų aplinkybes, dalyvius, jų motyvus ir tikslus. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Teigė, kad (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sprendime sutiko su Migracijos departamento išvada, kad nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojui jo gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su jo individualios situacijos vertinimu sprendimuose, nenurodė konkrečių argumentų, kuriais pagrįstų, kad konkretūs jo pasakojimo faktiniai aspektai buvo vertinami netinkamai. Pareiškėjo pareikštas bendro pobūdžio nesutikimas su minėtomis Migracijos departamento ir teismo sprendimo išvadomis negali jų paneigti ir teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo pareiškėjo individualią faktinę situaciją vertinti kitaip.

34. Pareiškėjai apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nesurinko aktualios kilmės valstybės informacijos, EPPB ataskaita yra vienerių metų senumo. Teigė, kad (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokie argumentai nebuvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui, todėl teismo sprendime jie apskritai negalėjo būti vertinami. Apeliaciniame skunde jie pateikiami nenurodant jokio informacijos šaltinio, todėl savaime negali būti laikomi patikimais. Pareiškėjas apklausų metu yra nurodęs persekiojimo grėsmę, kurią (duomenys neskelbtini). Be to, (duomenys neskelbtini) galėtų būti vertinama tik tuo atveju, jei pareiškėjo pasakojimas apie jo (duomenys neskelbtini) būtų pripažintas patikimu, t. y. būtų pagrindu nustatyti reikšmingus faktus, patvirtinančius objektyvią individualaus pobūdžio persekiojimo grėsmę dėl konvencinių priežasčių.

35. Migracijos departamentas Sprendime, siekdamas vertinti, ar pareiškėjui gali kilti reali smurto grėsmė, rėmėsi aktualia kilmės valstybės informacija. Aptardamas bendrą saugumo padėtį kilmės valstybėje, Migracijos departamentas Sprendime rėmėsi EPPB 2021 m. ataskaita (gairėmis) ir kitais patikimais šaltiniais. Pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 4 straipsnio nuostatas, EPPB, kuri įsteigta siekiant įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslus, skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir remdamasi tokia informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių. Taigi tai yra patikimas, pagrįstas įvairiapusiu duomenų vertinimu, informacijos šaltinis. EPPB 2021 m. ataskaitoje yra pakankamai esminę reikšmę turinčios informacijos apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuria atsakovas pagrįstai rėmėsi. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti EPPB ataskaitoje pateiktais duomenimis.

36. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjai nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje būti persekiojamam dėl pareiškėjo nurodytų ar kitų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jam galėtų būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje.

37. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dalyse dėl pareiškėjų priverstinio išsiuntimo į kilmės valstybę ir draudimo jam atvykti 2 metus į Lietuvos Respubliką. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, šios sprendimo dalys yra pagrįstos ir teisėtos. Pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl paminėtos sprendimo dalys yra nepagrįstos, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normos, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų K. M. ir A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė