65cd94e7-0c1c-46ec-8071-c8ae0fa97e7c · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-126-290/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24509-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos:  1.2.4.1.2.3., 2.3.6.4.5.1., 2.3.6.7.  (S) Kauno apygardos teismas N u o S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 26 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis KiÅ¡kis, sekretoriaujant R. B., dalyvaujant prokurorui Andriui KiurÅ¡inui, kaltinamajai A. G., jos gynėjui advokatui T. V., nukentėjusiajam M. T., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:A.

G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, netekėjusi, neteista, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , ir n u s t a t ė : kad kaltinamoji A. G. 2017 m. gegužės 20 d., apie 00:30 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su savo Å¡eimos nariu - kartu gyvenančiu sugyventiniu M.

T. metu, tyčia vienÄ kartÄ peiliu dÅ«rė savo jam į pilvo sritį, tuo padarydama durtinį-pjautinį kiauryminį pilvo sienos sužalojimÄ : deÅ¡inio 12-o Å¡onkaulio kremzlės, aklosios žarnos liestinį ir kiauryminį bei kepenų liestinį pažeidimus, kraujo susikaupimÄ pilvaplėvės ertmėje, ir tokiu bÅ«du sunkiai sužalojo savo Å¡eimos narį – sugyventinį M. T.. Tokiais savo veiksmais ji padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.Kaltinamoji A. G. kalta prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad su nukentėjusiuoju kartu gyvena daugiau nei 3 metus. 2017 m. gegužės 19 d., jos sugyventiniui M.

T. grįžus iÅ¡ darbo, jie pradėjo konfliktuoti dėl pinigų, tai buvo žodinis konfliktas. Sugyventinis fizinio smurto prieÅ¡ jÄ nenaudojo. Po to jie abu atsisėdo žiÅ«rėti televizorių ir vartojo alkoholį. Ji pati iÅ¡gėrė dvi skardines alaus po 0,5 l talpos. Vėliau neapsikentusi konflikto išėjo į kitÄ kambarį. Po to pamelavo sugyventiniui, kad prisigėrė daug vaistų, po ko jis iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Atvykę medikai nustatė, kad jai viskas gerai ir iÅ¡važiavo.

Tada ji nuėjo į virtuvę atsigerti, bet ten iÅ¡gėrė viskio, kurio buvo namuose. Tuo metu jie jau buvo susitaikę, tačiau konfliktas vėl prasidėjo. Kaip ji pasiėmė peilį neatsimena. Po to prisimena tik tai, kad ji stovi virtuvėje, o sugyventinis M. T. guli ant grindų ir ant jo matėsi kraujo dėmės. Ji iÅ¡sigandusi iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Kaip ji dÅ«rė peiliu M. T. neprisimena ir negali paaiÅ¡kinti.Be pačios kaltinamosios prisipažinimo ir paaiÅ¡kinimų, jos kaltė padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ yra įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto iÅ¡vada, raÅ¡ytiniais bei kitais, byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais.Nukentėjusysis M.

T. parodė, kad su kaltinamÄ jÄ kartu kaip Å¡eima gyvena nuo 2014 metų, bendrai įgytame bute. Ä®vykio dienÄ jie konfliktavo dėl pinigų, fizinio smurto prieÅ¡ kaltinamÄ jÄ nevartojo, tačiau konfliktÄ pradėjo jis. Ä®vykio dienÄ abu vartojo alkoholį. Ar matė peilį pas A. G. neprisimena, gal tuo peiliu buvo pjaustomas maistas. Neprisimena kaip jam buvo įdurtÄ . Atsimena tik tai, kad prabudo ligoninėje ir jam seselė pasakė, kad jis buvo padurtas. Namuose buvo tik dviese su Aiste, todėl niekas kitas to padaryti negalėjo.

Šiuo metu jie yra susitaikę ir gyvena kartu, kaip vyras ir žmona. Jokių pretenzijų A. G. neturi ir mano, kad 12 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdyje buvo pagarsinti nukentėjusiojo M. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. t. 1, b. l. 24-25), kuriuos jis paneigė ir nurodė, jog teismo posėdžio metu duoti parodymai yra teisingi.Liudytojas K. V. parodė, kad 2017 m. gegužės 20 d., įvykio (duomenys neskelbtini), kai jis dirbo su kolega E. K., neprisimena, todėl prašė pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka pagarsinus liudytojo K.

V. ikiteisminio tyrimo metus duotus parodymus (b. t. 1, b. l. 50-5, 53), juos patvirtino ir parodė, kad prisimena tik sužeistÄ asmenį ir matė peilį, ant kurio geležtės buvo kraujo, kad juos su kolega į namus įleido mergina, kuri buvo labai susijaudinusi. Liudytojas E. K. parodė, kad vyriÅ¡kis gulėjo kambaryje, kad į butÄ jį su kolega įsileido moteris. Kolega K. V. nuėjo prie gulinčio vyro, o jis kalbėjosi su moterimi. Ji jam sakė, kad sužalojo vyrÄ , bet kodėl tai padarė, nepaaiÅ¡kino.

Peilis buvo padėtas ant lovos krašto. Ar matėsi, kad moteris buvo neblaivi, jis nepamena.BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka pagarsinus liudytojo E. K. ikiteisminio tyrimo metus duotus parodymus (b. t. 1, b. l. 55-56), jis juos patvirtino ir parodė, jog neatsimena, ar jautėsi, kad mergina buvo išgėrusi. 2017 spalio 17 d. nukentėjusiojo M. T. parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir foto lentelės patvirtina, kad nukentėjusysis parodė, kur A. G. jį sužalojo peiliu (b. t. 1, b. l. 27-37).2017 liepos 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad M.

T. nustatytas durtinis-pjautinis kiauryminis pilvo sienos sužalojimas: dešinio 12-o šonkaulio kremzlės, aklosios žarnos liestinis ir kiauryminis bei kepenų liestinis pažeidimai, kraujo susikaupimas pilvaplėvės ertmėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilis. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Dėl durtinio-pjautinio kiauryminio pilvo sienos sužalojimo su aklosios žarnos liestiniu ir kiauryminiu bei kepenų liestiniu pažeidimais buvo atlikta laparotomija.

Sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (b. t. 1, b. l. 71-72).2017 spalio 18 d. teismo medicinos specialistės M. K. paaiÅ¡kinimas į klausimÄ â€žAr konstatuoti sužalojimai specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo bÅ«ti padaryti M. T. atsiremiant į peilį, laikomÄ kito asmens rankoje?“ patvirtina, kad žalojančiu įrankiu buvo smogta su nemaža jėga, kad vien tik atsirėmus į peilį tokie sužalojimai nėra padaromi, todėl mažai tikėtina, jog toks sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas savo paties ranka (b. t. 1, b. l. 80-82).2017 m. gegužės 20 d.

įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: peilis, marškinėliai, audinys (b. t. 1, b. l. 8-13).2017 rugpjūčio 4 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėti 2017 m. gegužės 20 d. įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai: marškinėliai ir audinys. Marškinėlių dešinėje pusėje apačioje matyti rusvos spalvos dėmės, taip pat matomas 3 centimetrų ilgio vertikalus dūris lygiais kraštais.

Ant audinio taip pat matyti rusvos spalvos dėmės (b. t. 1, b. l. 83-86).2017 birželio 1 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raÅ¡tas patvirtina, kad BPC pateikė A. G. praneÅ¡imo skaitmeninę garso įraÅ¡o kopijÄ (b. t. 1, b. l. 90).2017 rugpjūčio 10 d. garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolas ir stenogramos patvirtina, kad apžiÅ«rėti ir užfiksuoti pokalbių įraÅ¡ai, kuriuos 2017 m. birželio 1 d. pateikė Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius. Stenograma patvirtina, kad 2017 m. gegužės 20 d., 00:29 val. skambinanti moteris praneÅ¡a, kad (duomenys neskelbtini), reikia pagalbos, nurodo, jog ji gynėsi ir peiliu sužalojo draugÄ .

Nurodo, jog jis sÄ moningas, kraujas bėga iÅ¡ krÅ«tinės. Moteriai nurodoma, jog reikia užimti vietÄ , kur bėga kraujas. Vėliau 00:32 val. skambina ta pati moteris ir klausia, ar atvažiuoja greitoji medicinos pagalba adresu (duomenys neskelbtini). Moteriai nurodoma, kad greitoji jau važiuoja (b. t. 1, b. l. 91-93).2017 m. gegužės 20 d. pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2017 m. gegužės 20 d. 01:55 val., patikrinus A. G. blaivumÄ , jai buvo nustatytas 1,32 promilių girtumas (b. t. 1, b. l. 116). 2017 gegužės 20 d. asmens kratos protokolas patvirtina, kad iÅ¡ A.

G. buvo paimtas mobilaus ryÅ¡io telefonas, Asmens tapatybės kortelė, 4 raktų ryÅ¡ulys, piniginė, vairuotojo pažymėjimas, 18 vnt., nuolaidų kortelių, „(duomenys neskelbtini)“ kortelė, „(duomenys neskelbtini)“, 2 JAV doleriai, 5,66 € (b. t. 1, b.l. 146).2017 m. gegužės 24 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir foto lentelės patvirtina, kad A. G. parodė namÄ bei butÄ , kuriame kilo konfliktas. Ji taip pat parodė vietÄ kambaryje, kur ji sėdėjo su nekentėjusiuoju, vietÄ virtuvėje, kur buvo peilis bei nurodė vietÄ kambaryje, kur po įdÅ«rimo ant grindų gulėjo M.

T. (b. t. 1, b. l. 145). Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ atsako tas kas sužalojo ar susargdino savo artimÄ jį giminaitį ar Å¡eimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas.Be pačios kaltinamosios A.

G. prisipažinimo, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, taip pat ir byloje surinktų įrodymų visetas nenuginčijamai patvirtina, kad ne kas nors kitas, o bÅ«tent kaltinamoji peiliu vienÄ kartÄ smogė savo sugyventiniui M. T., kad tarp kaltinamosios atliktų neteisėtų veiksmų ir kilusių žalingų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. VienÄ kartÄ smogdama savo sugyventiniui į pilvo sritį, kaltinamoji nors ir bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, aiÅ¡kiai suprato, kad gali jį sužaloti, tačiau kilusių padarinių nesiekė, todėl teismo nuomone, kaltinamoji veikė netiesiogine tyčia.

Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pažymėtina, kad kaltinamoji iÅ¡ karto po to, kai peiliu sužalojo savo sugyventinį, kvietė greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ , tokiu bÅ«du siekdama kuo greičiau paÅ¡alinti atsiradusius žalingus padarinius ir norėdama iÅ¡vengti dar skaudesnių pasekmių. Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad smurtinis A. G. elgesys buvo tarp jos ir sugyventinio kilusio žodinio konflikto rezultatas. Atsižvelgiant į tai teismas pripažįsta, kad nusikalstamas kaltinamosios elgesys buvo spontaniÅ¡kai iÅ¡provokuotas buvusio konflikto, tačiau nors kaltinamoji, kaip pati teigia, ir neprisimena kada pasiėmė peilį ketindama juo smogti, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ji suprato savo veiksmus bei galėjo juos valdyti.

Be to baudžiamojoje byloje esanti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2017 m. rugpjūčio 10 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad įvykio metu A. G. psichika sutrikusi nebuvo (b. t. 1, b. l. 107). Tokiu būdu konstatuotina, kad kaltinamoji elgėsi nevisiškai apgalvotai, kad būtent tokio jos elgesio rezultate kilo baudžiamojoje byloje užfiksuoti padariniai. Tai, kad tarp sugyventinių įvyko konfliktas teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats nukentėjusysis M. T., kuris nurodė, kad konflikto metu priekaištus reiškė daugiau jis, o ne sugyventinė A.

G.. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad niekas kitas jo negalėjo sužaloti, kadangi namuose buvo tik jis ir A. G.. Pažymėtina, kad agresyvus kaltinamosios elgesys, bylos duomenimis, nebuvo pasikartojančio jos neteisėto elgesio modelis. Tai, kad M. T. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas patvirtina 2017 liepos 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog peiliu padaryti dešinio 12-o šonkaulio kremzlės, aklosios žarnos liestinis ir kiauryminis bei kepenų liestinis pažeidimai, kraujo susikaupimas pilvaplėvės ertmėje.

Dėl pažeidimų atlikta laparotomija. O sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (b. t. 1, b. l. 71-72). Netikėti ar abejoti byloje pateikta specialisto iÅ¡vada nėra jokio teisinio pagrindo. Be to nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ yra svarbu nustatyti, ar pavojingas veikimas buvo nukreiptas į Å¡eimos narį ar artimÄ giminaitį. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvoje galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kurio 2 straipsnio 1 dalis numato, jog artima aplinka, tai aplinka, kuriÄ sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryÅ¡iais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrÄ Å«kį. Å io teisinio reguliavimo plotmėje, nagrinėjamu atveju teismui nekyla jokių abejonių, jog A. G. ir M. T. siejo artima aplinka, kad jie buvo Å¡eimos nariai. Tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iki įvykio kartu gyveno jau ne vienerius metus, kad konfliktas tarp jų kilo dėl pinigų stygiaus, o tai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamoji su nukentėjusiuoju vedė bendrÄ Å«kį.

Taip pat neabejotinai artimos aplinkos sÄ vokÄ patvirtina ir tai, kad M. T. ir A. G. gyveno ir gyvena jų bendrai įsigytame bute. Visų Å¡ių aptartų duomenų kontekste teismas daro abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad A. G. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , o jos kaltė padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ yra pilnai įrodyta bei pagrįsta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais.Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formÄ , į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamosios asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančias ir sukinančias aplinkybes.Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamÄ veikÄ ji padarė bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei tai, kad savo noru atlygino Kauno teritorinės ligonių kasos turėtas iÅ¡laidas, atsiradusias dėl nukentėjusiojo M.

T. gydymo po jo sužalojimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Skiriant bausmę atsižvelgta ir į tai, kad A. G. padarė vienÄ tyčinį nusikaltimÄ , kurio metu ji sunkiai sužalojo savo Å¡eimos narį, kad Å¡io nusikaltimo motyvas buvo menkavertis. Teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes padarė iÅ¡vadÄ , kad yra visos BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytos bÅ«tinos sÄ lygos, kurios leidžia teismui skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmę. Å io teisinio reguliavimo kontekste pripažįstama, kad A.

G. tuoj po smurto panaudojimo fakto paskambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ , siekdama praneÅ¡ti apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir norėdama kuo greičiau suteikti pagalbÄ nukentėjusiajam, kad ji pilnai prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi ir gailisi, kad padėjo atskleisti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Taip pat skiriant bausmę įvertinta ir tai, kad kaltinamoji iÅ¡ esmės charakterizuojama vien teigiamai: teisiama pirmÄ kartÄ , administracine tvarka bausta nebuvo (b. t. 1, b. l. 108), veikos padarymo metu buvo studentė, yra jauno amžiaus, kad tai galėjo lemti nepatyrimÄ ir savo jėgų pervertinimÄ , dėl ko įvyko smurtinis nusikaltimas.

Pažymėtina, kad po nusikaltimo A. G. ir nukentėjusysis susitaikė, tuoj po įvykio kaltinamoji aktyviai ir nuoÅ¡irdžiai rÅ«pinosi M. T. sveikata. Visi Å¡ie duomenys leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. G. pritaikius BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas skirtina bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu.  Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:marÅ¡kinėliai ir audinys vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai, o kompaktinis diskas su GMP iÅ¡kvietimo graso įraÅ¡u ir kompaktinis diskas su 2017 m. gegužės 20 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros nuotraukomis vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu – paliktini byloje.Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301, 302, 303, 308, 310 str. teismas n u s p r e n d ė: A. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. ir pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p., nubausti laisvės apribojimu dvejiems (2) metams. Vadovaujantis BK 48 str. 3 d. 1 p. paskirti draudimÄ be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bei vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 1 ir 5 p. paskirti įpareigojimus bÅ«ti namuose nuo 24 val. iki 6 val., taip pat neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų per bausmės atlikimo laikÄ sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str. į paskirtÄ bausmę įskaityti sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki 2017 m. gegužės 21 d. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti nepakeistÄ .Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:marÅ¡kinėlius ir audinį, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos PK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti, o teismui pateiktus kompaktinius diskus su telefoninių pokalbių įraÅ¡ais, bei įvykio vietos apžiÅ«ros nuotraukomis – palikti byloje.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėjas                                                                                       Jurgis Kiškis