65cd844077bd11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N261-923/2012

Teisminio proceso Nr. 4-65-3-00093-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija 66

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutarties A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. A. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Atra“ (toliau – ir UAB „Atra“) direktoriumi ir būdamas atsakingas už įmonės veiklos organizavimą bei vykdomą su krovinių vežimu susijusią veiklą, organizuodamas įmonės darbą, neužtikrino ir nesukontroliavo, jog 2009 m. spalio 8 d., apie 09.15 val., Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kelyje A9, UAB „Atra“ priklausančia transporto priemone Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Swarzmuller, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo UAB „Atra“ vairuotojas A. B., vežant krovinį, jo išdėstymas ir krovinio masė pasiskirstytų į ašis taip, kad neviršytų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų Maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamų bendrųjų masių III skirsnio 3 punkto 3.2 papunktyje nustatytos puspriekabės ašių grupės apkrovos, o viršijus nustatytą apkrovą, toliau transporto priemonė važiuotų pašalinus neatitikimus arba turint nustatytos formos leidimą. Atsižvelgiant į tai, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio regiono departamento (toliau – ir Institucija) 2010 m. kovo 22 d. nutarimu A. B. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 145 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 1 500 Lt bauda.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi minėtą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą kyla tiek vairuotojams, tiek įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Ši blanketinė teisės norma nukreipia į teisės aktus, konkrečiai reglamentuojančius atitinkamą teisinį santykį, šiuo atveju – į teisės aktą, numatantį transporto priemonių ašies (ašių) apkrovų, leidžiamo bendro svorio bei transporto priemonės matmenų ribojimo reikalavimus, taip pat nustatantį leidimų vežti šiuos ribinius dydžius viršijančius krovinius išdavimo ir apmokestinimo tvarką.

Nurodytus teisinius santykius reglamentuojančių Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų Maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamų bendrųjų masių III skirsnio 3.2 punkte numatyta, kad maksimalios leidžiamos transporto priemonių ašies (ašių) apkrovos (tonomis) triašėms priekaboms arba puspriekabėms yra 24 tonos. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju Institucijos pareigūnai Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kelyje A9, neautomatiniu svėrimo įrenginiu HAENNI WL 103 pasvėrę minėtą UAB „Atra“ vairuotojo A.

B. vairuojamą transporto priemonių junginį, nustatė, kad puspriekabės ašių grupės apkrova 1,9 tonos viršijo maksimalią leidžiamą 24 tonų ašių apkrovą, tačiau vairuotojas neturėjo specialaus leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais, nors pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-150 patvirtinto Kontrolės tvarkos aprašo 3 punktą didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) kroviniai gali būti vežami valstybinės reikšmės keliais tik gavus leidimą.

Nurodė, jog byloje yra pateikti svarstyklių atitiktį patvirtinantys dokumentai, be to, bylos nagrinėjimo metu tarp bylos dalyvių ginčo dėl nurodytų svarstyklių naudojimo teisėtumo nekilo. Pasisakydamas dėl transporto priemonių junginio svėrimo aplinkybių, teismas pabrėžė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. ir liudytojo A. B. teiginius, jog svėrimo metu buvo laikomas nuspaustas stabdžio pedalas, kas galėjo žymiai įtakoti svėrimo rezultatus, paneigė transporto priemonių junginį svėręs Institucijos pareigūnas A.

P., patvirtinęs, kad A. B. valdytas transporto priemonių junginys buvo pasvertas laikantis instrukcijos. Atkreipė dėmesį, jog abejoti minėto pareigūno parodymais nėra pagrindo, o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negalėjo nurodyti, kuo remiasi, teigdamas, kad stabdžių pedalo nuspaudimas svėrimo metu turi įtakos svorio nustatymui. Taip pat pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1996 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 271 patvirtintos Kelių transporto priemonių ašių apkrovimo ir faktiškosios masės svėrimo taisyklės būtų buvusios nustatyta tvarka paskelbtos „Valstybės žiniose“, todėl pripažino, jog pareigūnai, vykdantys transporto priemonių svėrimą, neprivalėjo jomis vadovautis.

Be to, nurodė, kad nagrinėjamu atveju naudoto neautomatinio svėrimo įrenginio HAENNI WL 103 naudojimo instrukcijoje nėra konkrečiai numatyta, kokioje padėtyje svėrimo metu turi būti sveriamos transporto priemonės stabdžiai, bei kaip turi elgtis kelių transporto kontrolę vykdantys pareigūnai ir sveriamos transporto priemonės vairuotojai, kilus ginčui dėl svėrimo metu gautų rezultatų, o šių svarstyklių techninės galimybės paneigia pareiškėjo nurodytą versiją, jog svėrimo metu transporto priemonė stovėjo nelygiai ir buvo nuspausti stabdžiai bei tai turėjo įtakos ašių apkrovai.

Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad krovinį vežusio transporto priemonių junginio svėrimo procedūros, gauti rezultatai bei jų įforminimas yra teisingi ir nėra pagrindo abejoti jų teisingumu bei patikimumu.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta pažeidžiant tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės motyvuodamas tais pačiais argumentais kaip ir ankstesnį nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurį apeliacinės instancijos teismas vėliau panaikino, pripažino asmenį kaltu padarius jam inkriminuotą pažeidimą.

Pažymi, jog pirmosios instancijos teismui pateikė Lietuvos metrologijos inspekcijos Panevėžio apskrities skyriaus 2010 m. spalio 20 d. raštą Nr. 50SPR-108, kurio išvadose nurodyta, kad svarstyklės HAENNI WL 103 su spausdinimo įrenginiu buvo pateiktos į rinką neatitinkančios reikalavimų ir pažeidžiant Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, be to, naudojamas ne gamintojo naudojimo instrukcijoje nurodytas svėrimo rezultatų čekis, o laisvos formos kvitas, leidžiantis koreguoti svėrimo rezultatus pagal norimą rezultatą spausdinimo įtaiso valdymo klaviatūra, tačiau teismas šio įrodymo nevertino ir dėl jo nepasisakė.

Taip pat tvirtina, kad nagrinėjamu atveju svėrimas buvo atliktas pažeidžiant svėrimo procedūrą, transporto priemonių junginys buvo sveriamas nesilaikant naudojimosi svarstyklėmis instrukcijos bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1996 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr. 271 „Dėl automobilių transporto priemonių ašinio apkrovimo ir faktiškos masės svėrimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimų. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo prašė atlikti eksperimentą, tačiau teismas nepagrįstai asmens prašymą atmetė.

Be to, pabrėžia, jog teismas visiškai nevertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktų galimos svėrimo vietos nuotraukų, iš kurių matyti, kad toje vietoje kelkraštis nelygus ir yra didelis nuolydis, kas turėjo esminės reikšmės ir taip netiksliems svėrimo rezultatams. Teigia, jog teismas nemotyvavo, kodėl rėmėsi Institucijos pareigūno A. P. parodymais ir atmetė A. B. parodymus, bei nepagrįstai atmetė A. B. prašymą dar kartą apklausti minėtą liudytoją, taip pažeisdamas šalių rungimosi principą. Atsižvelgęs į tai, mano, kad byloje esantys įrodymai ir nustatytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, o visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl nesant neginčijamų asmens kaltę patvirtinančių įrodymų, administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas aplinkybes. Taip pat teigia, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepagrįstai remiasi kitam asmeniui adresuotu Lietuvos metrologijos inspekcijos Panevėžio apskrities skyriaus 2010 m. spalio 20 d. raštu Nr. 50SPR-108. Pažymi, kad svarstyklių gamintojo parengtoje naudojimo instrukcijoje nėra konkrečiai numatyta, kokioje padėtyje svėrimo metu turi būti sveriamos transporto priemonės stabdžiai. Be to, atkreipia dėmesį, jog svarstyklių įsigijimo ir nagrinėjamo pažeidimo užfiksavimo metu galiojo Valstybinės metrologijos tarnybos viršininko 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 225 patvirtintas Neautomatinių svarstyklių techninis reglamentas, o minėtame Lietuvos metrologijos inspekcijos Panevėžio apskrities skyriaus rašte nurodytas Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-126 patvirtintas Neautomatinių svarstyklių techninis reglamentas, kurio 18 punkto reikalavimų neatitinka svarstyklės, dar negaliojo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Bylos nagrinėjimas atidėtinas.

Nagrinėjamu atveju A. B. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Nagrinėjamo įvykio metu galiojusio ATPK 145 straipsnio 2 dalis įtvirtino, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, taip pat važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, užtraukia baudą vairuotojams nuo 500 Lt iki 1 000 Lt ir įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo 1 000 Lt iki 2 000 Lt.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, jog ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo konstatavimas, be kita ko, sietinas su tiksliu leistinos ašies (ašių) apkrovos ir (ar) leidžiamo bendro svorio viršijimo nustatymu, todėl pagrindiniais ir patikimais tokio ašies (ašių) apkrovos ir (ar) bendro svorio viršijimo įrodymais gali būti atitinkamų svorio matavimo prietaisų užfiksuoti rezultatai, nustatyti ATPK 256 straipsnio 2 dalyje leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsižvelgiant į šios įrodinėjimo priemonės reikšmę nagrinėjamo pobūdžio bylose įrodinėjant minėtą pažeidimą, yra itin svarbu, kad dėl techninėmis matavimo priemonėmis gautų rezultatų tikslumo ir patikimumo nekiltų jokių abejonių, ką užtikrinti įmanoma tik griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų ir matavimo prietaiso naudojimo taisyklių. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Šis procesinės teisės principas expressis verbis nėra įtvirtintas ATPK, tačiau jis kyla iš ATPK 256 straipsnio 1 dalies, įpareigojančios pareigūnus laikytis įstatymų nustatant, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ATPK 1 straipsnio, numatančio, jog Lietuvos Respublikos įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų uždavinys inter alia yra saugoti piliečių teises bei laisves, nustatytą valdymo tvarką, stiprinti teisėtumą, bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo.

Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato, jog rinkai tiekiamos matavimo priemonės, skirtos naudoti teisinėje metrologijoje, turi turėti techniniais reglamentais arba kitais teisės aktais nustatytus žymenis ir (arba) ženklus, ir (arba) reikiamus liudijimus (sertifikatus), atitinkančius šio įstatymo, techninių reglamentų ir kitų teisės aktų reikalavimus ir įrodančius atliktą atitikties įvertinimą. Nagrinėjamo pažeidimo užfiksavimo metu galiojusio Valstybinės metrologijos tarnybos viršininko 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 225 patvirtinto Neautomatinių svarstyklių techninio reglamento (toliau – ir Reglamentas) 1 straipsnio 2(A) punkto 2 papunktis ir 3 straipsnio 1–2 punktai įtvirtino, kad masės nustatymui mokesčiams, tarifams, premijoms, baudoms, atlyginimams ar panašiems mokėjimams apskaičiuoti naudojamos svarstyklės privalo tenkinti pagrindinius reikalavimus, išdėstytus šio reglamento I priede; pagrindiniai reikalavimai, išdėstyti šio reglamento I priede, taip pat taikomi ir su svarstyklėmis sujungtiems įtaisams, kurie naudojami 1 straipsnio 2(A) punkte išvardytiems tikslams. Remiantis Reglamento 6 straipsnio 1 punktu, kad svarstyklės atitinka pagrindinius reikalavimus, gali būti paliudyta viena iš trijų pareiškėjo pasirinktų toliau išvardytų procedūrų grupių: 1) EB tipo tyrimas, kaip nurodyta II priedo 1 skyriuje, ir EB atitikties tipui deklaracija (gamybos kokybės garantija), kaip nurodyta II priedo 2 skyriuje; 2) EB tipo tyrimas ir EB patikra, kaip nurodyta II priedo 3 skyriuje; 3) EB vieneto patikra, kaip nurodyta II priedo 4 skyriuje. Pagal Reglamento 7 straipsnio 1 punkto 2 papunktį, svarstyklės, kurių atitikimas buvo nustatytas paskelbtųjų įstaigų atitikties vertinimo procedūromis, nurodytomis 6.1 straipsnyje, privalo turėti paskelbtosios įstaigos, kuri atliko EB tipo tyrimą arba EB patikrą, atpažinimo simbolį. Atitinkamai Reglamento II priedo 2 skyriaus 2.1 punktas numatė, kad gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas turi ant kiekvieno prietaiso šalia CE ženklo pritvirtinti paskelbtosios įstaigos, atsakingos už EB tipo tyrimą, atpažinimo simbolį.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonių junginio svėrimas buvo atliekamas neautomatinėmis elektroninėmis svarstyklėmis, t. y. svėrimo įrenginiu HAENNI WL 103 su plokštėmis Nr. SN4658 ir Nr. SN4663. Tuo tarpu, kaip matyti iš byloje esančio Lietuvos metrologijos inspekcijos Panevėžio apskrities skyriaus 2010 m. spalio 20 d. rašto Nr. 50SRP-108 dėl patikrinimo rezultatų (b. l. 98), atlikus teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių būklės ir naudojimo kontrolę, buvo nustatyta, jog, be kita ko, pažeidžiant Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, į rinką buvo pateiktos ir teisinėje metrologijoje pradėtos naudoti svarstyklės HAENNI WL 103 Nr. 4658 ir Nr. 4663 su spausdinimo įtaisu EC 100 Nr. 1612, neturinčiu pagrindinius reikalavimus paliudijančios atitikties procedūros – paskelbtosios įstaigos, dalyvavusios atliekant EB priežiūrą ar EB patikrinimą, skiriamojo numerio. Be to, rašte nurodoma, kad siekiant ateityje išvengti kylančių abejonių dėl svėrimo rezultatų teisingumo, buvo rekomenduota naudoti gamintojo naudojimo instrukcijoje nurodytą svėrimo rezultatų čekio pavyzdį, kuriame fiksuojami ir transporto priemonės ratų masių rodmenys. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, koks įrenginys minėtų svarstyklių, t. y. svėrimo įrenginio HAENNI WL 103 su plokštėmis Nr. SN4658 ir Nr. SN4663, svėrimo duomenų apdorojimui buvo naudojamas nagrinėjamu atveju.

Atsižvelgusi į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad visapusiškam skundo išnagrinėjimui yra būtina rinkti papildomus įrodymus: Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio regiono departamentas įpareigotinas pateikti duomenis apie tai, koks spausdinimo įrenginys buvo naudojamas svėrimo įrenginio HAENNI WL 103 su plokštėmis Nr. SN4658 ir Nr. SN4663 rodmenų, gautų 2009 m. spalio 8 d., apie 09.15 val., Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kelyje A9, vykusio UAB „Atra“ priklausančios transporto priemonės Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Swarzmuller, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo UAB „Atra“ vairuotojas A. B., svėrimo metu, apdorojimui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalimi, 80 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Įpareigoti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio regiono departamentą pateikti duomenis apie tai, koks spausdinimo įrenginys buvo naudojamas svėrimo įrenginio HAENNI WL 103 su plokštėmis Nr. SN4658 ir Nr. SN4663 rodmenų, gautų 2009 m. spalio 8 d., apie 09.15 val., Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kelyje A9, vykusio uždarajai akcinei bendrovei „Atra“ priklausančios transporto priemonės Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Swarzmuller, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo uždarosios akcinės bendrovės „Atra“ vairuotojas A. B., svėrimo metu, apdorojimui.

Nustatyti terminą įrodymams pateikti – 14 dienų nuo šios nutarties išsiuntimo dienos.

A. B. apeliacinio skundo nagrinėjimą atidėti iki kol bus gauta reikalaujama medžiaga.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas