65cb1b3f-e027-4d49-b56e-d09b16b5b12e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-334-464/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.1.,113.6.2.4.; 128.16.1. (S)

                                                                                                                            Â

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos D. K., kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Algirdo AuruÅ¡kevičiaus, kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo A. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal D. K. ir A.

K. pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo. Â

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

n u s t a t ė:

pareiÅ¡kėjai D. K. ir A. K. 2009-06-05 kreipės į Vilniaus miesto 1-Ä jį apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo (b.l.1-2,3, 38-39).

           Suinteresuoti asmenys – kreditoriai K. Č. ir M. Č. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjų D. K. ir A.

K. pareiÅ¡kimÄ (b.l. 24-25, 51-52), kuriuo prašė netvirtinti pareiÅ¡kėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes jÄ patvirtinus bÅ«tų pažeisti jų interesai. Nurodė, kad minėta sutartimi pareiÅ¡kėja D. K. visÄ

jai priklausančio santuokoje įgyto turto dalį geranoriškai perleidžia A. K., nors kreditoriams ji yra skolinga 140 150 Lt. Pažymėjo,

jog A. K. D. K. sumokėti 168 000 Lt,

iÅ¡ kurių 98 000 Lt yra pervesti į D. K. motinos N. B. sÄ skaitÄ , o likusieji – į D. K. sÄ skaitÄ ,

nebuvo panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais. Be to, į dalintino turto balansÄ sutuoktiniai neįtraukė įgytų santuokoje akcijų ir santaupų. Â

           Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-10-20 nutartimi bylÄ pagal D.

K. ir A. K. pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo sustabdė iki bus iÅ¡spręsti kreditorių reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, atsižvelgė į tai, kad vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Vilniaus apygardos teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ iÅ¡ skolininkės D. K. iÅ¡ieÅ¡kotojos K. Č. naudai, yra areÅ¡tuotos A. K. lėšos, vertybiniai popieriai, žemės sklypas ir ½ dalis gyvenamojo namo, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyta, kad visas iÅ¡vardintas nekilnojamas turtas atitenka A. K., o D. K. kompensuojama už turto dalį pinigais – 168

000 Lt, kurie jau yra sumokėti, 2005-04-29 pervedus dalį pinigų į D. K. motinos sÄ skaitÄ , kitÄ dalį – 70 000 Lt – 2006-05-24 ir

2006-09-27 pavedimais į D. K. sÄ skaitÄ , taip pat į tai, kad kreditorės K. Č. reikalavimas iÅ¡ieÅ¡koti jai priteistÄ

140 000 Lt skolÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos D. K. nėra iÅ¡spręstas (iÅ¡ skolininkės kreditorės naudai buvo iÅ¡ieÅ¡kota tik 288,32Lt).

           Pareiškėjas A. K. atskiruoju skundu (b.l. 130-132) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo

2009-10-20 nutartį ir perduoti pareiÅ¡kėjų D. K. ir A. K. praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo pirmosios instancijos

teismui nagrinėti iš naujo. Pažymi, kad jo santuokos su D. K. nutraukimo procesas trunka jau nuo 2005 m., jis asmeniškai jokių įsiskolinimų kreditoriams

K. Č., D. Č. ir M. Č. neturi, todėl mano, kad jo teisė nutraukti santuokÄ yra varžoma nepagrįstai. Nurodo, kad 2005-04-29 iÅ¡ Nordea banko jis paėmė 130 000 Lt paskolÄ , kurios dalį – 98 000 Lt sumÄ grÄ Å¾ino D. K. motinai, kitÄ dalį – 70 000 Lt pervedė į D. K. sÄ skaitÄ , kuri gautas lėšas iÅ¡leido savo asmeninimas, o ne Å¡eimos reikmėms, todėl dalinant

santuokoje įgytÄ turtÄ jis turi teisę į proporcingai didesnę jo dalį. IÅ¡ D. K. pervestų lėšų 2006-2007 metais buvo grÄ Å¾inama D. K. skola Transporto priemonių draudikų biurui dėl

autoįvykio metu kreditoriams K. Č., D. Č. ir M. Č. padarytos žalos – iÅ¡ viso 10 422,20 Lt, tuo tarpu paskolÄ kreditoriui Nordea bankui jis moka vienas. Taip pat pažymi, jog kreditorius Nordea bankas yra pareiÅ¡kęs savo nuomonę byloje, jog nesutinka, kad iÅ¡ jam įkeisto turto (gyvenamojo namo dalies) bÅ«tų tenkinami kitų kreditorių reikalavimai ir jis bÅ«tų padalintas tarp sutuoktiniams po ½. Todėl iÅ¡ teismo nutarties nėra aiÅ¡ku, kokiu bÅ«du D. K. turėtų patenkinti kreditorių K. Č., D. Č. ir M. Č. reikalavimus, nes tam prieÅ¡tarauja kitas kreditorius – Nordea bankas. Jokio kito turto, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti visiÅ¡kai patenkinti kreditorių K. Č., D. Č. ir M. Č. reikalavimai, nėra.

           Suinteresuoti asmenys – kreditoriai K. Č. ir M. Č. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ (b.l.136-137) praÅ¡o pareiÅ¡kėjo A. K. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Tvirtina, kad pareiÅ¡kėjai ketina nutraukti santuokÄ ir padalinti turtÄ visiÅ¡kai nelogiÅ¡kai, neprotingai ir nesÄ Å¾iningai tik todėl, kad

vengia su jais atsiskaityti. Atskirajame skunde nurodoma, kad skola D. K. motinai atsirado gyvenamojo namo dalies pirkimo momentu,

tačiau iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės matyti, kad gyvenamojo namo dalis įgyta 2001-08-28, o paskola D. K. motinai deklaruota tik 2005 m., t.y. po pareiÅ¡kėjos padaryto autoįvykio, kurio metu žuvo I. Č.. Pažymi, jog 2005 m. deklaracijoje nurodyta skola D. K. motinai – 73 000 Lt, kas leidžia pagrįstai abejoti pareiÅ¡kėjų sÄ Å¾iningumu. Atkreipia dėmesį, kad į D. K. sÄ skaitÄ pervestų 70 000 Lt panaudojimas nepagrįstas, tuo galimai yra nuslėptas lėšų panaudojimo faktas. Tuo atveju, jeigu lėšos panaudotos nebuvo, jos gali bÅ«ti panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais.Â

           Atskirasis skundas tenkintinas.Â

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi pateiktÄ bylos medžiagÄ bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, neiÅ¡analizavęs konkrečios nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos bei neįvertinęs bylos sustabdymo padarinių, tik formaliai remdamasis CPK 164 str. 4 p.

nuostatomis, reglamentuojančiomis fakultatyvųjį bylos sustabdymÄ ,  netinkamai taikė šį teismo diskrecijai

priklausantį proceso institutÄ , dėl ko nepagrįstai sustabdė nagrinėjamÄ bylÄ . Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama faktinio ir teisinio atskirojo skundo pagrindo saistomų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 str., 338 str.), dėl pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstytų aplinkybių pasisako tik fakultatyviojo civilinės bylos sustabdymo pagrindo aspektu.Â

 Fakultatyviojo bylos sustabdymo atveju (CPK 164 str.) teismo diskrecijos teisė sustabdyti bylÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo bÅ«tinumÄ pagal konkrečioje byloje susiklosčiusiÄ procesinę situacijÄ , tačiau kartu nepažeidžiant proceso koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iÅ¡ pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių – tinkamÄ taikymÄ (CPK 2 str.) bei asmens teisės, kad bylÄ , kurioje sprendžiama jo civilinio pobÅ«džio teisių ir pareigų klausimas, teismas iÅ¡nagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laikÄ , realizavimÄ (EŽTK 6 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pažymėtina, kad teismas, spręsdamas bylos fakultatyvaus sustabdymo klausimÄ , net formaliai esant įstatyme nustatytam bylos sustabdymo pagrindui, privalo šį klausimÄ spręsti atsižvelgdamas į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-17/2008,

2009-12-23 nutartis c.b. 3K-3-573/2009). Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

Taigi sprendimas dėl civilinės bylos sustabdymo, t. y. jokių procesinių veiksmų joje neatlikimo, turi bÅ«ti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir iÅ¡samÅ«s. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-02-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2008, iÅ¡aiÅ¡kino, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylÄ pagal CPK 164 str. 4 p., turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebÅ«tų pažeista asmens teisė į teisingÄ teismÄ pagal EŽTK 6 str.

1 d., ir sprendimÄ dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiÅ¡kiai ir pagrįstai motyvuoti, kad Å¡is atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus.

Nagrinėjamu

atveju pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimÄ pagal pareiÅ¡kėjų D. K. ir A. K. pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos

nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo sustabdė iki bus iÅ¡spręsti kreditorių reikalavimai, savo sprendimÄ sustabdyti bylÄ pagal CPK 164 str. 4 p. iÅ¡ esmės motyvuodamas tuo, kad kreditorės K.

Č. reikalavimas iÅ¡ieÅ¡koti jai priteistÄ 140 000 Lt skolÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos D. K. nėra iÅ¡spręstas, kadangi iÅ¡ skolininkės kreditorės

naudai išieškota tik 288,32 Lt. Išdėstytų aplinkybių teksto lingvistinė-loginė analizė leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismo bylos sustabdymo pagrindas – iki bus išspręstas kreditorių reikalavimas – iš esmės reiškia, kad byla sustabdyta iki bus įvykdyti visų pareiškėjos D. K. kreditorių – K., M. ir D. Č. reikalavimai, t.y. iki D. K. atsiskaitys su kreditoriais. Tačiau toks bylos sustabdymo faktinis pagrindas akivaizdžiai prieštarauja jau aptartiems pamatiniams civilinio proceso principams. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis kreditorių reikalavimai jau yra išspręsti Vilniaus apygardos teismo 2008-10-22 sprendimu (Vilniaus apygardos

teismo c.b. Nr. 2-1767-41/2008). Be to, Å¡iuo konkrečiu atveju bylÄ nagrinėjant supaprastinta, CPK XXXV skyriuje

nustatyta tvarka, kreditoriai savarankiškų reikalavimų pareiškėjams nereiškė, o dėl bylos proceso ypatumų ir negalėjo reikšti, nenurodė ir aplinkybių, kad būtų kreipęsi dėl kurių nors kitų, čia neįvardintų reikalavimų sutuoktiniams ar vienam iš jų atskiroje civilinėje byloje.

CPK 540 str. 4 d. suponuoja bylÄ nagrinėjančiam teismui pareigÄ spręsti santuokos nutraukimo klausimÄ tik iÅ¡sprendus pareikÅ¡tus kreditorių reikalavimus. Kreditoriaus (iÅ¡ieÅ¡kotojo) teisę reikalauti tokios skolininko turto dalies, kad iÅ¡ jos bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti, numato CPK 667 str.

4 d. Kreditoriaus teisių garantijos santuokinio turto padalijimo bylose yra įtvirtintos ir CK 3.126 str., nors Å¡iuo konkrečiu atveju kreditoriai, kaip minėta, tokia teise reikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl turto padalijimo bÅ«do objektyviai ir negalėjo pasinaudoti. Jokios teisės normos nesuteikia galimybės suinteresuotam asmeniui, tame tarpe ir kreditoriui, įtakoti sutuoktinių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio, taip pat ir teismui nesuteikia įgalinimų patvirtinti sutartį su iÅ¡lygomis arba pagal suinteresuoto asmens pasiÅ«lymus dėl turto sutuoktiniams padalijimo bÅ«do. Teismas gali įtakoti sutarties sÄ lygas ir sutuoktinių susitarimus dėl turto pasidalijimo, tarpusavio bei vaikų iÅ¡laikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo ar bendravimo tvarkos nustatymo tik tokiÄ sutartį pilna apimtimi patvirtindamas, jeigu ji atitinka įstatymo reikalavimams (CPK 541 str. 2 d.), arba atsisakydamas tokiÄ sutartį patvirtinti. Egzistuoja ir dar viena galimybė – kai tokio turinio, kuri yra sudaryta, sutartis teismo manymu negali bÅ«ti patvirtinta, tai sutuoktiniai pagal CK 3.53 str. 4 d. nuostatÄ yra teismo įpareigojami sudaryti naujÄ sutartį.      Â

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesines teisės normas, neatsižvelgdamas į tai, kad Å¡iuo atveju bylos sustabdymas gali nepagrįstai užvilkinti bylos procesÄ ir kartu neapibrėžtam laikui suvaržyti pareiÅ¡kėjų teises į tinkamÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , nepagrįstai nagrinėjamÄ bylÄ sustabdė. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, perduodant bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui atsižvelgus į pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Â

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 2 p., kolegija

n u t a r ė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ pagal D. K. ir A. K. pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo toliau nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

 Kolegijos pirmininkė                                                              Dalia Kačinskienė

Teisėjai                                                                        Virginija

Volskienė  Â

                                                                                                                                  Â

                                                                                                         Â

Algirdas AuruÅ¡kevičius Â