2026-02-11 Nr. AB-3101-3-62-3-00316-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-143-629/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00316-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriaus (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2023 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. (2.2E) PV_PE-1418 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriaus valstybės tarnautojų skatinimo“ (toliau – ir Įsakymas) 2 punktą, kuriuo nuspręsta neskirti vienkartinės piniginės išmokos pareiškėjai, VSDFV Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini), turinčiai galiojančią tarnybinę nuobaudą.

2. Pareiškėja paaiškino, kad VSDFV Kauno skyriaus direktorius 2023 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. (2.2E) PV_PE-1296 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos) pripažino, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė jai tarnybinę nuobaudą – pastabą, o pareiškėja su skundu dėl šio įsakymo panaikinimo kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, administracinė byla dėl minėto įsakymo skundo padavimo dieną šioje byloje apeliacine tvarka dar neišnagrinėta.

3. Pareiškėja nurodė, kad VSDFV Kauno skyriaus direktorius, 2023 metams besibaigiant, prieš Šv. Kalėdas, VSDFV Kauno skyriaus tarnautojams (darbuotojams) Kalėdų švenčių proga skyrė vienkartines išmokas, o pareiškėjai išmokos neskyrė, vertindamas, kad ji turi galiojančią tarnybinę nuobaudą, neatsižvelgė, jog pareiškėja įstatymo nustatytu terminu apskundė teismui Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos. Pareiškėja kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus direktorių, prašydama paaiškinti kuo vadovaujantis jai nebuvo išmokėta kalėdinė išmoka bei gavo iš jo atsakymus raštu kartu su skundžiamu Įsakymu.

4. Pareiškėjos vertinimu, Įsakymo 2 punktas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialiosios teisės normas, netinkamai aiškinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų aprašas) 23 punkto nuostatą, kad kreipimasis į teismą nesustabdo paskirtos tarnybinės nuobaudos sprendimo vykdymo. Pareiškėjos įsitikinimu, nurodyta aprašo 23 punkto nuostata taikytina tik griežčiausiai tarnybinei nuobaudai – atleidimui iš darbo.

Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 „Dėl Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo patvirtinimo“ patvirtino Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašą (toliau – ir Interneto svetainių aprašas), kurio 19.5 papunktyje nustatyta, jog įstaigos interneto svetainės skyriaus „Teisinė informacija“ srities „Teisės aktų pažeidimai“ dalyje „Tarnybiniai nusižengimai“ turi būti skelbiama nuasmeninta informacija apie tais metais įstaigos valstybės tarnautojų padarytus tarnybinius nusižengimus, jų skaičių ir valstybės tarnautojams už juos skirtas galiojančias tarnybines nuobaudas, jeigu sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo buvo apskųstas, informacija apie jį paskelbiama per 3 darbo dienas įsiteisėjus teismo sprendimui.

Pareiškėjos manymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė išskyrė atvejus kada yra skelbiama informacija apie galiojančias tarnybines nuobaudas, todėl sistemiškai aiškinant teisės aktų nuostatas, akivaizdu, kad tarnybinė nuobauda, kuri yra apskųsta teismui, nelaikoma galiojančia iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pareiškėjos teigimu, teismui panaikinus Įsakymo 2 punktą, atsakovas turės pareigą vykdyti įstatymo ir teisės aktų nuostatų reikalavimus, skirti ir išmokėti pareiškėjai neišmokėtą vienkartinę piniginę išmoką Šv.

Kalėdų proga, kaip tarnautojams ir darbuotojams, kuriems skyrė vienkartines pinigines išmokas šia proga, pašalinti padarinius, diskriminuojančius pareiškėją kitų tarnautojų atžvilgiu. Pareiškėjos nuomone, atsakovas pažeidė lygiateisiškumo principą ir diskriminavo pareiškėją, nes ją vienintelę Įsakyme įvardijo kaip tarnautoją, kuriai piniginė išmoka Šv. Kalėdų proga neskiriama, nors tokiais atvejais anksčiau įsakymuose tarnautojų, kuriems paskatinimas neskiriamas, tiesiog neįvardindavo.

5. Pareiškėja nurodė, kad atsižvelgiant į principą lex retro non agit (įstatymas negalioja atgal), atsakovas 2024 m. vasario 13 d. atsakyme Nr. (2.10E) PV_VD-155 „Dėl vienkartinės išmokos Šv. Kalėdų proga išmokėjimo“ nepagrįstai rėmėsi nuo 2024 m. vasario 1 d. įsigaliojusiu 2023 m. gruodžio 12 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų darbuotojų šakos kolektyvinės sutarties Nr. KS-2 pakeitimu Nr. KS-1 paaiškindamas priežastis dėl kurių pareiškėjai neskirta vienkartinė išmoka.

6. Pareiškėja teigė, kad skundžiamas Įsakymo 2 punktas priimtas neteisėtai, pažeidžiant materialiosios teisės normas, neįvertinus, jog tarnybinė nuobauda, kuri yra apskųsta teismui, nelaikoma galiojančia iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, nepagrįstai ir netinkamai vertinant ir aiškinant Tarnybinių nuobaudų aprašo 23 punktą, nesivadovaujant Interneto svetainių aprašo 19.5 papunkčiu.

7. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 26 d. Įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą, pareiškėja minėtą įsakymą apskundė teismui ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl minėto įsakymo nėra priimtas. Atsakovas nurodė, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 31 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 5 punktu bei Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1167 (toliau – ir Vienkartinių išmokų aprašas), Įsakymu VSDFV Kauno skyriaus valstybės tarnautojams, išdirbusiems Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose ne trumpiau nei 3 mėnesius, Kalėdų švenčių proga skyrė vienkartines pinigines išmokas už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą. Atsakovas pažymėjo, kad Vienkartinių išmokų aprašo 6 punkte nustatyta, kad vienkartinė piniginė išmoka neskiriama valstybės tarnautojui, turinčiam galiojančią tarnybinę nuobaudą, todėl I. B., turinčiai galiojančią tarnybinę nuobaudą, Įsakymo dėl skatinimo 2 punktu nuspręsta vienkartinės piniginės išmokos neskirti. Atsakovas teigė, kad Interneto svetainių aprašo nuostatos nereglamentuoja tarnybinių nuobaudų galiojimo terminų ir pareiškėjos argumentas, kad, sistemiškai aiškinant šio aprašo 19.5 punktą, pareiškėjai paskirta nuobauda nėra galiojanti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, yra nepagrįstas. Atsakovo vertinimu, Tarnybinių nuobaudų aprašo 23 punkte aiškiai ir vienprasmiškai nurodyta, kad paskirta tarnybinė nuobauda turi būti vykdoma net ir tuo atveju, jei sprendimas dėl jos skyrimo yra apskųstas teismui ir nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo. Atsakovas nurodė, kad priimant Įsakymą nuo pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos nebuvo praėję vieni metai, taip pat tarnybinė nuobauda nebuvo panaikinta anksčiau, VSDFV Kauno skyrius, atsižvelgiant į VTĮ 36 straipsnio 1 dalį jai vienkartinės piniginės išmokos Kalėdų švenčių proga skirti negalėjo.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja 2024 m. sausio 16 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (2.10E)PV_VD-43 „Dėl vienkartinės išmokos Šv. Kalėdų proga išmokėjimo“ pateikė prašymą išmokėti jai vienkartinę išmoką Šv. Kalėdų proga, kadangi nuo 2024 m. sausio 5 d. ir nuo 2024 m. vasario 1 d. keitėsi vienkartinių piniginių išmokų skyrimo reglamentavimas, atsakovas 2024 m. vasario 13 d. raštu Nr. (2.10E)PV_VD-155 „Dėl vienkartinės išmokos Šv. Kalėdų proga išmokėjimo“ pareiškėjai atsisakė išmokėti vienkartinę piniginę išmoką, pakartotinai paaiškino reglamentavimą, kuriuo vadovaujantis vienkartinė piniginė išmoka jai nebuvo skirta Įsakymu bei kodėl tokia išmoka jai negali būti skirta. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, vienodai traktuojami turi būti asmenys ar jų grupė, kai tarp šių asmenų ar jų grupių nėra teisiškai reikšmingų skirtumų, o šiuo atveju pareiškėjos teisinė padėtis nuo kitų valstybės tarnautojų, kuriems Įsakymu buvo skirtos vienkartinės piniginės išmokos, skyrėsi iš esmės, t. y. pareiškėja, kitaip nei vienkartinę piniginę išmoką gavę valstybės tarnautojai, buvo pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą ir už šį nusižengimą jai paskirta nuobauda, kuri Įsakymo priėmimo metu buvo ir yra galiojanti, Vienkartinių išmokų aprašo 6 punktas imperatyviai draudžia vienkartinę piniginę išmoką skirti valstybės tarnautojui, turinčiam galiojančią tarnybinę nuobaudą, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai neskyrė pareiškėjai vienkartinės piniginės išmokos. Atsakovas paaiškino, kad dėl to, jog pareiškėja buvo vienintelė, kuriai dėl turimos tarnybinės nuobaudos nebuvo skirtas paskatinimas, todėl Įsakymo 2 punkte ji vienintelė ir buvo nurodyta, tačiau ji nebuvo išskirta iš kitų tarnautojų, kurie būtų turėję galiojančių tarnybinių nuobaudų ir būtų buvę nenurodyti Įsakymo 2 punkte.

II. 10. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 25 d. sprendimu pareiškėjos I. B. skundą atmetė.

11. Teismas nurodė, kad ginčo ir šios bylos dalykas yra tik Įsakymas, todėl nevertino atsakovo 2024 m. vasario 13 d. atsakymo Nr. (2.10E) PV_VD-155 „Dėl vienkartinės išmokos Šv. Kalėdų proga išmokėjimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.

12. Teismas nustatė, kad Įsakymo 2 punktu atsakovas nusprendė neskirti vienkartinės piniginės išmokos I. B., kaip turinčiai galiojančią tarnybinę nuobaudą. Teismas pažymėjo, kad 2023 m. rugsėjo 26 d. Įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, tačiau minėtas įsakymas buvo apskųstas Regionų apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI3-2379-422/2024, teisminio proceso Nr. 3-62-3-02901-2023-3, kuri nebuvo išnagrinėta priimant Įsakymą.

13. Teismas, atsižvelgęs į Tarnybinių nuobaudų aprašo 23 punkto nuostatą dėl tarnybinės nuobaudos vykdymo, konstatavo, kad šioje normoje yra įtvirtinta tarnybinės nuobaudos teisėtumo prezumpcija, kuri reiškia, jog tarnybinė nuobauda laikoma galiojančia nuo jos paskyrimo momento kol jos nepanaikina teismas. Teismas vertino, kad Tarnybinių nuobaudų aprašas šia nuostata imperatyviai įpareigoja vykdyti paskirtą tarnybinę nuobaudą iš karto, nepaisant to, kad dėl jos pagrįstumo ir teisėtumo yra kreiptasi į teismą, tai reiškia, jog valstybės tarnautojas laikomas turinčiu galiojančią tarnybinę nuobaudą nuo jos paskyrimo momento, nepriklausomai nuo to, kad tarnybinė nuobauda yra apskųsta teismui.

14. Teismas pažymėjo, kad Tarnybinių nuobaudų aprašo 23 punkto nuostata dėl tarnybinės nuobaudos įsigaliojimo momento atitinka VTĮ 36 straipsnio 1 dalies normą, kuri nustato, kad valstybės tarnautojas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po tarnybinės nuobaudos paskyrimo datos praėjo vieni metai. Teismas sprendė, kad ne tik Tarnybinių nuobaudų aprašo 23 punktas tarnybinės nuobaudos įsigaliojimo momentą sieja su jos paskyrimu, bet ir VTĮ 36 straipsnio 1 dalis tarnybinės nuobaudos galiojimą vienerius metus sieja būtent su tarnybinės nuobaudos paskyrimu.

15. Teismas nurodė, kad nei Tarnybinių nuobaudų aprašas, nei VTĮ nenustato, kad tarnybinė nuobauda įsigalioja tik pasibaigus jos apskundimo terminui arba teismui atmetus skundą, todėl teismas konstatavo, jog atsakovas skundžiamu Įsakymu negalėjo skirti pareiškėjai vienkartinės išmokos, nes ji turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą ir neturėjo teisės gauti tokią išmoką. Teismas sprendė, kad esant tokioms aplinkybėms, skirti vienkartinę išmoką atsakovui imperatyviai draudžia Vienkartinių išmokų aprašo 6 punktas, todėl priimti kitokio sprendimo pareiškėjos atžvilgiu atsakovas negalėjo, net ir žinodamas, kad tarnybinė nuobauda yra apskųsta teismui.

16. Teismas sprendė, kad pareiškėjos argumentas, jog nurodyta Tarnybinių nuobaudų aprašo 23 punkto nuostata dėl tarnybinės nuobaudos įsigaliojimo momento taikytina tik griežčiausiai tarnybinei nuobaudai – atleidimui iš darbo – nėra pagrįstas jokiais teisiniais argumentais, todėl nesudaro pagrindo naikinti teisėtą Įsakymą, o nei minėtas aprašas, nei VTĮ nenustato jokių išimčių ar skirtingų nuostatų kokioms nors atskiroms tarnybinių nuobaudų rūšims: visos tarnybinės nuobaudos yra skiriamos vienodai, pagal tas pačias teisės normas, todėl visos jos ir įsigalioja vienodai – nuo jų paskyrimo momento.

17. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl Įsakymo neatitikimo Interneto svetainių aprašo 19.5 punktui, nes nurodyta teisės norma netaikytina ginčo santykiams ir nereglamentuoja tarnybinės nuobaudos įsigaliojimo momento, o tai, kad įstaigoje informacija apie tarnybines nuobaudas turi būti skelbiama tik pasibaigus sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos apskundimo terminui arba įsiteisėjus teismo sprendimui nereiškia, kad pati nuobauda nevykdoma ir negalioja nuo jos paskyrimo momento, kaip tą nustato Tarnybinių nuobaudų aprašo 23 punktas ir VTĮ 36 straipsnio 1 dalis, o paskirtos tarnybinės nuobaudos galiojimas ir jos išviešinimas įstaigoje yra skirtingi dalykai.

18. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad priimant Įsakymą pareiškėja buvo nubausta tarnybine nuobauda ir nuo jos paskyrimo nebuvo praėję vieni metai, taip pat tarnybinė nuobauda teismo tvarka nebuvo panaikinta, konstatavo, jog Įsakymas, kuriuo pareiškėjai paskatinimas nebuvo skirtas, yra teisėtas ir pagrįstas, nes visiškai atitinka Vienkartinių išmokų aprašo 6 punktą, draudžiantį skirti vienkartinę piniginę išmoką valstybės tarnautojui, turinčiam galiojančią tarnybinę nuobaudą, ir neprieštarauja Tarnybinių nuobaudų aprašo 23 punkto bei VTĮ 36 straipsnio 1 dalies nuostatoms dėl tarnybinės nuobaudos įsigaliojimo momento nuo jos paskyrimo.

19. Teismas sprendė, kad Įsakymas (jo dalis dėl pareiškėjos) yra aiškus, jame nurodytas sprendimo faktinis pagrindas (tarnybinės nuobaudos turėjimo faktas) ir teisinis pagrindas (Vienkartinių išmokų aprašo 6 punktas), todėl Įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, keliamus administraciniam sprendimui.

20. Teismas sprendė, kad pareiškėjos argumentai dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo bei pareiškėjos diskriminavimo dėl to, kad ją vienintelę skundžiamame Įsakyme įvardijo kaip tarnautoją, kuriai piniginė išmoka neskiriama, negali būti pagrindu panaikinti Įsakymą. Teismo vertinimu, pareiškėja tokiu argumentu iš esmės kvestionuoja ne patį Įsakymo teisėtumą, o atsakovo pasirinktą būdą kaip savo sprendimą įforminti, tačiau pareiškėja neprašo priteisti neturtinės žalos dėl, jos manymu, netinkamu būdu išreikšto (įforminto) atsakovo sprendimo neskirti jai paskatinimo, todėl teismui nustačius, kad vienkartinė piniginė išmoka pareiškėjai neskirta teisėtai ir pagrįstai, Įsakymas negali būti naikinamas net jeigu jo forma ir sukeltų pareiškėjai nemalonius išgyvenimus dėl jos išskyrimo iš kitų valstybės tarnautojų tarpo, kadangi skunde nėra reiškiami jokie reikalavimai, susiję su Įsakymo dėl skatinimo formos pasekmėmis pareiškėjai.

21. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos teisinė padėtis nuo kitų valstybės tarnautojų, kuriems skundžiamu Įsakymu buvo skirtos vienkartinės piniginės išmokos, skyrėsi iš esmės, nes ji vienintelė paskatinimo skyrimo metu buvo pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą ir už šį nusižengimą nubausta, o tarnybinė nuobauda buvo (ir yra) galiojanti. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai neskyrė pareiškėjai vienkartinės piniginės išmokos ir Įsakymo 2 punkte teisingai ją vienintelę nurodė kaip asmenį, kuriam paskatinimas neskiriamas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog buvo kitų valstybės tarnautojų, kurie, kaip ir ji, būtų turėję galiojančių tarnybinių nuobaudų, bet paskatinimas jiems būtų skirtas arba neskirtas, bet neskyrimo faktas įformintas kitokiu būdu nei pareiškėjai, taigi, pareiškėja nebuvo išskirta iš kitų tarnautojų ar diskriminuota kitų tarnautojų, kurie būtų turėję galiojančių tarnybinių nuobaudų ir būtų buvę nenurodyti Įsakymo 2 punkte, atžvilgiu, o tai, kad ji Įsakyme dėl skatinimo skirtingai traktuojama nei visi kiti valstybės tarnautojai, yra objektyviai pagrįsta dėl jos skirtingos teisinės padėties dėl turimos galiojančios tarnybinės nuobaudos.

22. Teismas vertino, kad paskatinimo neskyrimo pareiškėjai įforminimas Įsakyme atitinka teisinio aiškumo ir apibrėžtumo reikalavimus, nes priešingas atsakovo elgesys, kurį kaip pageidautiną nurodo pareiškėja, t. y. neskiriant paskatinimo ir to formaliai neįforminant jokiu administraciniu sprendimu, būtų sukurta neaiškumo, neapibrėžtumo situacija ir pagrindas ginčui dėl nemotyvuoto atsakovo neveikimo, kuomet visiems valstybės tarnautojams paskatinimas tuo pačiu pagrindu skiriamas, o pareiškėjai būtų neskirtas motyvuotai nepaaiškinant priežasties.

III. 23. Pareiškėja I. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą patenkinti pareiškėjos skundą.

24. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylą, netinkamai vertino, jog tarnybinės nuobaudos įsigaliojimo momentas yra nuo jos paskyrimo, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius. Pareiškėjos teigimu, tokia teisinė situacija, kai Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos įsigalioja nuo jos paskyrimo dienos, neįmanoma ir netoleruotina, negalima tokia teisinė situacija, jog nebūtų įmanoma teisme patikrinti atsakovo įsakymo, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda pastaba, teisėtumo, be to, galioja nekaltumo prezumpcijos principas ir asmuo laikomas nekaltu kol kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

25. Pareiškėja pažymi, kad nei Tarnybinių nuobaudų aprašo 23 punktas, nei VTĮ 36 straipsnio 1 dalis nenustato, jog tarnybinė nuobauda galioja nuo jos paskyrimo dienos, taip pat nėra nustatyta, kad paskirta tarnybinė nuobauda vykdoma skubiai.

26. Pareiškėjos teigimu, laikantis pirmosios instancijos teismo išvadų, kad tarnybinė nuobauda galioja vienerius metus nuo jos paskyrimo, pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos galiojimas baigiasi 2024 m. rugsėjo 26 d., dėl ko teisių gynyba teisme ginčijant Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos tampa beprasme, nes administracinio teismo sprendimas neįsiteisėjęs, o administracinė byla pagal pareiškėjos apeliacinį skundą tuo metu dar nepradėta nagrinėti.

27. Pareiškėja pažymi, kad per ilgą darbo laiką jos tarnybinė veikla vertinta tik gerai ir labai gerai, nuobaudų ji neturėjo, paskirtas funkcija atliko gerai, yra iniciatyvi. Pareiškėja pakartoja su ginču susijusias faktines aplinkybes ir teigia, kad Įsakymas, kaip sukeliantis jai teisines pasekmes aktas, turėjo būti jai įteiktas, tačiau ji jį gavo tik 2024 m. vasario mėnesį. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad ji nepateikė įrodymų, jog buvo kitų valstybės tarnautojų, kurie, kaip ir pareiškėja, būtų turėję galiojančių tarnybinių nuobaudų, bet paskatinimas jiems būtų skirtas arba neskirtas, bet neskyrimo faktas įformintas kitokiu būdu nei pareiškėjai, nes tokių galimybių ji objektyviai neturėjo, o tokio pobūdžio įrodymus teismui privalėjo pateikti atsakovas.

28. Pareiškėja nesutinka su teismo vertinimu dėl Interneto svetainių aprašo 19.5 punkto taikymo, pažymi, kad skunde pabrėžė, jog sistemiškai aiškinant teisės aktų nuostatas akivaizdu, kad tarnybinė nuobauda, kuri yra apskųsta teismui, nelaikoma galiojančia iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir akivaizdu, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra išskyrusi atvejus kada yra skelbiama informacija apie galiojančias tarnybines nuobaudas, ir tai, kad tarnybinė nuobauda nelaikoma galiojančia, jei sprendimas dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos yra apskųstas teismui, ir laikoma galiojanti įsiteisėjus teismo sprendimui.

29. Pareiškėja nesutinka su teismo pozicija dėl to, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai neskyrė pareiškėjai vienkartinės piniginės išmokos ir Įsakymo 2 punkte teisingai ją vienintelę nurodė kaip asmenį, kuriam paskatinimas neskiriamas, jog pareiškėja nebuvo išskirta iš kitų tarnautojų ar diskriminuota kitų tarnautojų, kurie būtų turėję galiojančių tarnybinių nuobaudų ir būtų buvę nenurodyti Įsakymo 2 punkte, atžvilgiu. Pareiškėjos vertinimu, Įsakymo 2 punktas yra akivaizdžiai išskiriantis ją kitų valstybės tarnautojų ir nėra žinoma, kad VSDFV Kauno skyriuje įsakymais skiriant išmokas, tuo pačiu įsakymu būtų įforminama kokiems valstybės tarnautojams ar darbuotojams piniginės išmokos, ar skatinimai neskiriami.

30. Pareiškėja nesutinka su teismo pozicija, kad paskatinimo neskyrimo pareiškėjai įforminimas Įsakyme yra susijęs su teisinio aiškumo ir apibrėžtumo reikalavimais, nes nevertintas atsakovo elgesys, jog atsakovui priėmus Įsakymą, su juo pareiškėja nebuvo supažindinta, jis pareiškėjai laiku nebuvo įteiktas.

31. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. Atsakovas pažymi, kad Tarnybinių nuobaudų aprašo 23 punkte nurodyta, jog sprendimai dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, tačiau taip pat aiškiai nurodyta, kad kreipimasis į teismą nesustabdo paskirtos tarnybinės nuobaudos sprendimo vykdymo, taigi aišku, jog paskirta tarnybinė nuobauda turi būti vykdoma net ir tuo atveju, jei sprendimas dėl jos skyrimo yra apskųstas teismui ir nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo.

Atsakovas nurodo, kad pagal VTĮ 36 straipsnio 1 dalį valstybės tarnautojas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po tarnybinės nuobaudos paskyrimo datos praėjo vieni metai, pagal to paties straipsnio 2 dalį tarnybinė nuobauda ją paskyrusio asmens motyvuotu sprendimu gali būti panaikinta anksčiau, negu sueis šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, arba kai valstybės tarnautojas gauna valstybės apdovanojimą, kadangi 2023 m. gruodžio 14 d. priimant Įsakymą nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjai nebuvo praėję vieni metai, taip pat tarnybinė nuobauda nebuvo panaikinta anksčiau ir pareiškėja negavo valstybės apdovanojimo, atsakovas jai vienkartinės piniginės išmokos Kalėdų švenčių proga skirti negalėjo.

Atsakovo vertinimu, teismas teisingai pažymėjo, kad Tarnybinių nuobaudų aprašo 23 punkto nuostata dėl tarnybinės nuobaudos įsigaliojimo momento atitinka VTĮ 36 straipsnio 1 dalies normą, taigi ir VTĮ 36 straipsnio 1 dalis tarnybinės nuobaudos galiojimą vienerius metus sieja būtent su tarnybinės nuobaudos paskyrimu. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos nuomone, kad Įsakymo 2 punktas akivaizdžiai išskiria ją kitų valstybės tarnautojų atžvilgiu ir šiuo aspektu pritaria teismo išvadoms. Atsakovas teigia, kad pateikė teismui visus su kilusiu ginču susijusius įrodymus ir pažymi, kad priimant Įsakymą, tą dieną VSDFV Kauno skyriuje galiojančią tarnybinę nuobaudą turėjo tik pareiškėja, todėl šio Įsakymo 2 punktu nuspręsta neskirti piniginės išmokos tik vienai pareiškėjai.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos teisinė padėtis nuo kitų valstybės tarnautojų, kuriems skundžiamu Įsakymu buvo skirtos vienkartinės piniginės išmokos, skyrėsi iš esmės, nes ji vienintelė paskatinimo skyrimo metu buvo pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą ir už šį nusižengimą nubausta, o tarnybinė nuobauda buvo galiojanti, todėl teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėja nebuvo išskirta iš kitų tarnautojų ar diskriminuota kitų tarnautojų, kurie būtų turėję galiojančių tarnybinių nuobaudų ir būtų buvę nenurodyti Įsakymo 2 punkte, atžvilgiu.

Atsakovo vertinimu, teismas tinkamai įvertino teisės aktų nuostatas bei įrodymus, konstatavo, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės yra nustatytos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti pagrindų nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Byloje kilo ginčas dėl VSDFV Kauno skyriaus direktoriaus Įsakymo 2 punkto, kuriuo nuspręsta neskirti vienkartinės piniginės išmokos Kalėdų švenčių proga pareiškėjai, turinčiai galiojančią tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir teisėtumo.

34. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą dėl Įsakymo 2 punkto panaikinimo atmetė konstatavęs, kad skundžiamas aktas pagrįstas ir teisėtas, nes visiškai atitinka Vienkartinių išmokų aprašo 6 punktą, draudžiantį skirti vienkartinę piniginę išmoką valstybės tarnautojui, turinčiam galiojančią tarnybinę nuobaudą, ir neprieštarauja Tarnybinių nuobaudų aprašo 23 punkto bei VTĮ 36 straipsnio 1 dalies nuostatoms dėl tarnybinės nuobaudos įsigaliojimo momento nuo jos paskyrimo.

35. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad nei Tarnybinių nuobaudų aprašo 23 punktas, nei VTĮ 36 straipsnio 1 dalis nenustato, jog tarnybinė nuobauda galioja nuo jos paskyrimo dienos, taip pat nėra nustatyta, kad paskirta tarnybinė nuobauda vykdoma skubiai, Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos priimant Įsakymą dar nebuvo įsiteisėjęs, nes buvo apskųstas teismui, o pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, nes ji Įsakyme neskiriant jai vienkartinės išmokos buvo išskirta iš kitų VSDFV Kauno skyriaus tarnautojų ir darbuotojų.

36. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka pareiškėjos apeliacinio skundo ribose (ABTĮ 140 str. 1 d.) pažymi, kad ginčui aktualios redakcijos VTĮ 31 straipsnio 1 dalis nustatė, kad už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą valstybės tarnautojus į pareigas priimantis asmuo, o kai jį į pareigas priima Vyriausybė arba savivaldybės taryba, – atitinkamai Vyriausybė konkrečios valdymo srities ministro teikimu arba savivaldybės meras gali skatinti šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalies 5 punktą valstybės tarnautojai gali būti skatinami vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka.

37. Pagal Vienkartinių išmokų aprašo 2.3 punktą vienkartinė piniginė išmoka valstybės tarnautojui gali būti skiriama esant įstatymuose nustatytiems skatinimo pagrindams šiais atvejais: Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytų švenčių dienų progomis. Vienkartinių išmokų aprašo 6 punktas nustatė, kad vienkartinė piniginė išmoka neskiriama valstybės tarnautojui, turinčiam galiojančią tarnybinę nuobaudą.

38. Atsižvelgiant į pareiškėjos keliamo ginčo ribas bei apeliacinio skundo argumentus, byloje aktualūs teisės normų aiškinimo klausimai paskirtos tarnybinės nuobaudos įsigaliojimo ir jos galiojimo termino bei galiojančios tarnybinės nuobaudos reikšmės vienkartinės išmokos skyrimo valstybės tarnautojui aspektais.

39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1372-415/2019 yra pasisakęs, kad aiškinant VTĮ 27 straipsnio 1 dalies (iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos) nuostatas kartu su Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1167 patvirtinto Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo nuostatomis, darytina išvada, kad nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą ir (ar) pavyzdingą tarnybą paneigiančiu ir atimančiu teisę į tokią išmoką juridinę reikšmę turinčiu faktu yra galiojanti tarnybinė nuobauda.

40. VTĮ 36 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės tarnautojas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po tarnybinės nuobaudos paskyrimo datos praėjo vieni metai. Pagal šio straipsnio 2 dalį tarnybinė nuobauda ją paskyrusio asmens motyvuotu sprendimu gali būti panaikinta anksčiau, negu sueis šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, arba kai valstybės tarnautojas gauna valstybės apdovanojimą.

41. Tarnybinių nuobaudų aprašo 23 punktas nustatė, kad sprendimai dėl pripažinimo, jog valstybės tarnautojas padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą, tarnybinės nuobaudos skyrimo ar asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka. Kreipimasis į teismą nesustabdo paskirtos tarnybinės nuobaudos sprendimo vykdymo.

42. Įvertinus aptartas teisės aktų nuostatas darytina išvada, kad tarnybinės nuobaudos galiojimo pradžia siejama būtent su tarnybinės nuobaudos paskyrimo data, tarnybinės nuobaudos galiojimo terminas yra vieneri metai nuo jos paskyrimo datos, išskyrus atvejį, kai tarnybinė nuobauda panaikinama ją paskyrusio asmens motyvuotu sprendimu anksčiau, nei sueina vieni metai arba valstybės tarnautojas gauna valstybės apdovanojimą. Pažymėtina, kad VTĮ, be kita ko, atsižvelgus į Tarnybinių nuobaudų skyrimo aprašo 23 punkto nuostatas, tarnybinės nuobaudos įsigaliojimo nesieja su teismo sprendimo, kuriuo išspręstas ginčas dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo, įsiteisėjimu. Tarnybinės nuobaudos galiojimas galėtų būti sustabdytas tik administraciniam teismui ABTĮ 70 straipsnio nustatyta tvarka priėmus nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sustabdant atitinkamo administracinio akto, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, galiojimą. Tačiau nagrinėjamu atveju nei šioje byloje, nei administracinėje byloje Nr. eI3-2379-422/2024 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-02901-2023-3), kurioje pareiškėja skundė Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos, nutarties dėl tokio pobūdžio reikalavimo užtikrinimo priemonių nebuvo priimta. Pažymėtina, kad minėta administracinė byla dėl Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme jau yra išnagrinėta ir pareiškėjos apeliacinis skundas įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-543-556/2025 atmestas.

43. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai Įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos 2023 m. rugsėjo 26 d. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, kuri, atsižvelgiant į aptartas teisės aktų nuostatas, šioje byloje skundžiamo Įsakymo priėmimo metu – 2023 m. gruodžio 14 d. – buvo galiojanti, todėl atsakovas, vadovaudamasis VTĮ 31 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, Vienkartinių išmokų aprašo 2.3 punktu, 6 punktu, pagrįstai ir teisėtai Įsakymo 2 punktu neskyrė pareiškėjai vienkartinės išmokos.

44. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjos skundo argumentų pagrįstumą, detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas bei padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjos ginčijama Įsakymo dalis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra teisinio pagrindo, o kitus pareiškėjos skundo argumentus dėl lygiateisiškumo pricipo, jos diskriminavimo, atmetė pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ernestas Spruogis

Milda Vainienė