2021-06-09 Nr. AB-12437-3-61-3-01636-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2289-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01636-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.5; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. B. skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja D. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. (20)SN-28)SP-33 „Dėl galimos diskriminacijos kalbos ir tautybės pagrindais Vilniaus rajono savivaldybės administracijai teikiant švietimo ugdymo paslaugas tyrimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Kontrolierių atlikti naują tyrimą, nustatant ar Vilniaus rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracija, būdama Savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigos – Sudervės Mariano Zdiechovskio pagrindinės mokyklos Rastinėnų skyriaus (toliau – ir Rastinėnų mokykla) – steigėja, sudarė vienodas sąlygas gauti švietimo ugdymo paslaugas Vilniaus rajono Sudervės seniūnijoje gyvenantiems asmenims, nepaisant jų tautybės ir kalbos, t. y. ar nepažeidė Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 8 straipsnio 1 punkto; 3) priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja paaiškino, kad 2020 m. vasario 10 d. kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą (toliau – ir Tarnyba) su skundu, kuriame paaiškino, kad Savivaldybės administracija, atsisakydama steigti ikimokyklinio ugdymo grupes lietuvių ugdomąja kalba Sudervės seniūnijoje Rastinėnų kaime, diskriminuoja vaikus ir jų tėvus tautybės ir kalbos pagrindais, ir prašė, kad būtų atliktas tyrimas, ar Savivaldybės neveikimas šiuo klausimu ir Savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T1-35 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano pakeitimo“ (Teisės aktų registro duomenimis, nurodomo sprendimo numeris yra Nr. T3-18) nepažeidžia tėvų ir vaikų lygių galimybių ir jų nediskriminuoja prieš lenkiškai kalbančius vaikus.

3. Kontrolierius Sprendimu nusprendė nutraukti tyrimą trūkstant objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą ir įpareigoti Savivaldybę išnagrinėti šį sprendimą bei per 30 dienų informuoti Tarnybą apie sprendimo nagrinėjimo rezultatus.

4. Tyrimo metu nebuvo gautas atsakymas į pagrindinį klausimą, ar Savivaldybės administracija, atsisakydama steigti Rastinėnų mokykloje ikimokyklinio ugdymo grupes lietuvių ugdomąja kalba, diskriminuoja vaikus ir jų tėvus tautybės ir kalbos pagrindais. Nuo pat tyrimo pradžios Kontrolierius be pagrindo išplėtė tyrimo ribas, dėl ko negalėjo priimti teisingo sprendimo, kadangi pasirinko per platų tyrimo objektą, buvo peržengtos tyrimo ribos, buvo tiriami klausimai, kurie nėra susiję su skunde nurodytais prašymais ištirti situaciją Rastinėnų mokykloje. Kontrolierius elgėsi pasyviai, pakartotinai nereikalaudamas patikslintos informacijos iš Savivaldybės apie situaciją Rastinėnų mokykloje.

5. Pareiškėja pažymėjo, kad nors Kontrolierius kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydamas pateikti paaiškinimus, tačiau negavo atsakymų į savo paklausimo klausimus. Atsakius į šiuos klausimus ir nustačius aplinkybes, kad lenkiškai kalbantys vaikai mokosi Rastinėnų mokykloje, o lietuviškai kalbantys vaikai – ne, Kontrolierius galėtų priimti sprendimą, ar tokia situacija diskriminuoja lietuviškai kalbančius vaikus ir jų tėvus tautybės ir kalbos pagrindu. Dėl negautų atsakymų Kontrolierius pakartotinai į Savivaldybę nesikreipė. Kontrolierius sulaukė atsakymų tik į klausimus, kurie nėra susiję su tyrimo objektu, t. y. atsakymus į klausimus apie ugdymo įstaigų Sudervės seniūnijoje skaičių, apie kriterijus, pagal kuriuos formuojamos ikimokyklinio ugdymo įstaigų grupės Sudervės seniūnijoje ir kitus nereikšmingus, su pareiškėjos reikalavimais skundu nesusijusius atsakymus.

6. Pareiškėjos įsitikinimu, toks Kontrolieriaus kreipimasis į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (toliau – ir Ministerija) yra perteklinis, niekaip nesusijęs su pareiškėjos skunde išdėstytomis aplinkybėmis. Kontrolierius neatliko palyginamojo vertinimo, ar tam tikros tautybės asmenys atsiduria blogesnėje (geresnėje) padėtyje gaunant ugdymo paslaugas. Be to, turėjo būti vertinami Savivaldybės veiksmai (neveikimas) dėl ugdymo įstaigų steigimo (nesteigimo), o ne Ministerijos.

7. Dėl Sprendimo teiginių, kad neįmanoma atlikti palyginimo, kokios tautybės Sudervės seniūnijoje gyvenantys ir kokia kalba besimokantys (ketinantys mokytis) vaikai ir jų tėvai (globėjai) yra geresnėje padėtyje, kadangi informacija yra neišsami, pateikti duomenys prieštaringi, pareiškėja teigė, kad Tarnyba turėjo papildomai kreiptis į Savivaldybę ir kitas institucijas dėl tikslesnės informacijos pateikimo. Tarnyba taip pat turėjo vertinti, ar tikslios vaikų apskaitos nevedimas yra tyčiniai Savivaldybės veiksmai, lemiantys papildomos ikimokyklinio ugdymo grupės lietuvių kalba Rastinėnų mokykloje nesteigimą. Nustačius, kad Rastinėnų mokykloje yra suformuotos lenkiškai kalbančių vaikų grupės, o lietuviškai kalbančių vaikų grupes atsisakoma formuoti, jau galima daryti išvadą, kad diskriminuojami lietuviškai kalbantys vaikai ir jų tėvai. Siekiant nustatyti lietuviškai kalbančių vaikų ugdymo grupių steigimo poreikį, Tarnyba galėjo pareikalauti iš Savivaldybės pateikti informaciją, kada ir kiek tokių prašymų Savivaldybė gavo.

8. Pareiškėja tvirtino, kad Kontrolierius ginčo sprendime prieštarauja pats sau, tvirtindamas, kad akivaizdu, jog poreikis steigti papildomas ikimokyklinio ugdymo grupes lietuvių ugdomąja kalba Sudervės ir Buivydiškių seniūnijų ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra, tačiau nepasisako dėl Savivaldybės diskriminuojančių veiksmų, nurodydamas, kad dėl objektyvių duomenų trūkumo to neįmanoma padaryti.

9. Pareiškėjos teigimu, nebuvo pagrindo nutraukti tyrimą Lygių galimybių įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, todėl Sprendimas turi būti panaikintas, o Kontrolierius įpareigotinas iš naujo atlikti tyrimą.

10. Atsakovas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

11. Tarnyba nurodė, kad pagal pareiškėjos skundą atliekamo tyrimo metu buvo vertinama, ar Savivaldybės administracija, būdama Vilniaus rajono savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigos – Rastinėnų mokyklos – steigėja, sudarė vienodas sąlygas gauti švietimo ugdymo paslaugas Vilniaus rajono Sudervės seniūnijoje gyvenantiems asmenims, nepaisant jų tautybės ir kalbos.

12. Tarnyba nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad Kontrolierius gavo Savivaldybės administracijos atsakymus ne į visus klausimus. Savivaldybės administracija 2020 m. vasario 27 d. rašte Nr. A33(1)-1516-(4.17) pateikė atsakymus į Kontrolieriaus paklausime nurodytus 1–5 klausimus, nurodydama duomenis apie Rastinėnų mokykloje veikiančią priešmokyklinio ugdymo grupę lenkų kalba lankančių vaikų skaičių, duomenis apie Vilniaus rajono Sudervės seniūnijoje veikiančias priešmokyklinio ugdymo įstaigas, grupes pagal ugdomąsias kalbas, lankančių ir laukiančių eilėje vaikų skaičių, artimiausias švietimo įstaigas ir kt.

13. Dėl pareiškėjos argumento, kad Kontrolierius nesikreipė pakartotinai į Savivaldybės administraciją dėl duomenų patikslinimo, Tarnyba nurodė, kad 2020 m. kovo 26 d. Tarnybos atstovas telefonu kreipėsi į Savivaldybę dėl papildomos informacijos apie asmenų prašymus Savivaldybei dėl galimybės steigti Rastinėnų mokykloje grupes lietuvių ugdomąja kalba ir atsakymas buvo pateiktas.

14. Tarnybos teigimu, tai, kad Savivaldybės administracija neturi duomenų ir negali pateikti tikslios informacijos dėl būtinybės steigti Rastinėnų mokykloje priešmokyklinio ugdymo grupę lietuvių kalba, negali būti vertinama, kad atliktas tyrimas yra neišsamus. Atsižvelgiant į tai, kad Savivaldybės administracija neturi tikslios informacijos, Kontrolierius, vadovaudamasis Lygių galimybių įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, pasiūlė Savivaldybės administracijai atlikti išsamią poreikio steigti ikimokyklinio ugdymo grupes lietuvių ugdomąja kalba ne tik Rastinėnų mokykloje, bet ir Sudervės bei Zujūnų seniūnijose esančiose ugdymo įstaigose analizę ir maksimaliai veiksmingai panaudoti patalpas, tinkamas ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigimui. Sprendime pažymėta, kad Tarnyba, įvertinusi Savivaldybės administracijos atliktos analizės rezultatus, priims atskirą sprendimą dėl susidariusios situacijos vertinimo. Ši rekomendacija patvirtina aplinkybę, kad po Sprendimo priėmimo Kontrolierius vykdys Sprendime vertinamos situacijos monitoringą ir, gavęs tikslią informaciją, atliks vertinimą dėl būtinybės steigti Rastinėnų mokykloje priešmokyklinio ugdymo grupę lietuvių kalba.

15. Tarnyba nurodė, kad nagrinėdama pareiškėjos skundą neišplėtė tyrimo ribų. Skunde buvo teigiama, jog vien ta aplinkybė, kad Rastinėnų mokykloje įsteigta ikimokyklinio ugdymo grupė lenkų ugdomąja kalba, sudaro pagrindą teigti, jog diskriminuojamos lietuvių tautybės šeimos. Tačiau diskriminacijos buvimo faktui pagrįsti būtina išanalizuoti visas aplinkybes, turinčias poveikį šiai situacijai. Nagrinėjamu atveju buvo būtina išsiaiškinti, ar yra poreikis steigti Rastinėnų mokykloje ikimokyklinio ugdymo grupes lietuvių kalba, jei taip, koks skaičius vaikų lanko lenkų grupę ir koks lankytų lietuvių grupę. Žinant šiuos skaičius, būtų galima atlikti palyginimą, kokios tautybės ir kokia kalba kalbančių vaikų poreikis lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę Rastinėnų mokykloje būtų didesnis.

16. Tarnyba pažymėjo, kad ir Ministerija yra atsakinga už švietimo įstaigų prieinamumą, todėl buvo tikslinga vertinti ir šios institucijos informaciją. Vertinant aplinkybę dėl ikimokyklinio ugdymo grupės Rastinėnų mokykloje nesteigimo, svarbu nustatyti, ar Rastinėnų kaimo gyventojams (ne)suteikta galimybė ugdytis lietuvių kalba, bei aplinkybę, ar yra būtinybė steigti Rastinėnų mokykloje ikimokyklinio ugdymo grupę lietuvių kalba. Tik davus išsamius duomenis, gali būti nustatyta, ar tam tikros tautybės asmenys atsiduria (neatsiduria) blogesnėje (geresnėje) padėtyje dėl ugdymo paslaugų prieinamumo.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti.

18. Savivaldybės administracija paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28 straipsnio 6 dalies nuostatas vietovėse, kuriose savivaldybė neužtikrina asmenų teisės mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas valstybine kalba, gali būti steigiamos valstybinės mokyklos, kuriose ugdymo programos vykdomos valstybine kalba, tačiau Ministerija, kaip valstybinių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, taip pat nesteigia naujų ikimokyklinio ugdymo įstaigų (grupių) lietuvių ugdomąja kalba Rastinėnų kaime.

19. Rastinėnų kaimo gyventojai pagal aptarnavimo teritoriją priskiriami Vilniaus rajono Buivydiškių vaikų darželiui. Artimiausia švietimo įstaiga su puikiu susisiekimu viešuoju transportu yra Buivydiškių pagrindinės mokyklos Čekoniškių pradinio ugdymo skyrius. Sudervės seniūnijoje taip pat veikia Buivydiškių pagrindinės mokyklos Sudervės pradinio ugdymo skyrius. Visose minėtose ugdymo įstaigose veikia grupės lietuvių ugdomąja kalba.

20. Savivaldybės teritorijoje veikia dviejų savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų švietimo įstaigos, teikiančios ugdymą lietuvių ugdomąja kalba – Savivaldybės ir Ministerijos. Savivaldybė negali nustatyti tikro poreikio ugdytis ikimokyklinio ugdymo įstaigose lietuvių ugdomąja kalba, kadangi neturi duomenų, kiek yra laukiančiųjų į Ministerijos pavaldumo ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Savivaldybė taip pat neturi oficialių duomenų, kiek vaikų lankytų Rastinėnų mokyklą, kadangi tėvai ir politikai, kurie yra kreipęsi į Savivaldybę dėl ikimokyklinio ugdymo grupių steigimo lietuvių ugdomąja kalba, nepateikė duomenų, kuriais vadovaujantis galima objektyviai nustatyti tokią grupę lankysiančių asmenų skaičių.

21. Savivaldybės administracija atkreipė dėmesį, kad pradėjo veikti centralizuota vaikų registracijos ir priėmimo į Savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo grupes sistema, prie kurios pakviesta prisijungti ir Ministerija. Šiuo metu vyksta bendros priėmimo tvarkos į Vilniaus rajono teritorijoje esančias ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas derinimas su Ministerija. Šių priemonių pagalba bus nustatytas tikrasis ikimokyklinio ugdymo poreikis ir stengiamasi išspręsti Savivaldybėje iškilusias problemas dėl ikimokyklinio ugdymo lietuvių ugdomąja kalba.

II. 22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

23. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl Kontrolieriaus Sprendimo, kuriuo nutrauktas tyrimas pagal pareiškėjos skundą trūkstant objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo vertinimu, pareiškėja savo teisių pažeidimą siejo su jos diskriminacija dėl to, kad Savivaldybės administracija nesudaro galimybių lietuvių šeimose augantiems vaikams ikimokyklinio ugdymo įstaigose ugdytis lietuvių kalba.

24. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

24.1. Pareiškėja 2020 m. vasario 10 d. kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą su skundu dėl diskriminacijos, argumentuodama, kad Savivaldybės administracija nesudaro galimybių lietuvių šeimose augantiems vaikams ikimokyklinio ugdymo įstaigose ugdytis lietuvių kalba. Sudervės seniūnijos Rastinėnų kaime nesudarytos galimybės ikimokyklinio ugdymo įstaigose mokytis lietuvių ugdomąja kalba, nors poreikis, yra didelis. Faktą, kad Savivaldybės administracija neketina steigti tokių grupių, patvirtina Savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. T3-18 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano pakeitimo“. Pareiškėja skundėsi, kad Rastinėnų kaimo gyventojai jau nuo 2012 metų kreipiasi į Savivaldybės administraciją dėl ikimokyklinių grupių lietuvių ugdomąja kalba steigimo Sudervės M. Zdziechovskio pagrindinės mokyklos Rastinėnų pradinio ugdymo skyriuje.

24.2. Kontrolierius, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, Sprendimu nutraukė tyrimą trūkstant objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą ir įpareigojo Savivaldybę išnagrinėti šį sprendimą bei per 30 dienų informuoti Tarnybą apie sprendimo nagrinėjimo rezultatus, argumentuodamas, kad dėl objektyvių duomenų trūkumo nebuvo galima tiksliai įvertinti poreikio steigti papildomas ikimokyklinio ugdymo grupes lietuvių ugdomąja kalba bei atlikti asmenų, pageidaujančių gauti ugdymo paslaugas lietuvių ir lenkų kalbomis, skaičiaus palyginimą, kuris būtinas tiriant diskriminaciją kalbos ir tautybės pagrindu.

25. Teismas vadovavos Lygių galimybių įstatymu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ).

26. Remdamasis Lygių galimybių įstatymo 2 ir 8 straipsnių nuostatomis, Švietimo įstatymo 5 straipsniu, teismas nurodė, kad tiriant diskriminacijos fakto buvimą ar nebuvimą, Kontrolierius turi lyginti kelis žmones, kurie skiriasi savo tapatybės požymiais, kitais požymiais, ir vertinti, ar tokiose pačiose, ar panašiose aplinkybėse jie traktuojami vienodai. Ginčo atveju Kontrolierius turėjo vertinti, ar švietimo ugdymo paslaugų teikėjas – Vilniaus rajono savivaldybė – organizuojantis šių paslaugų teikimą Savivaldybės teritorijoje gyvenantiems vaikams, sudarė vienodas sąlygas gauti tas pačias paslaugas (šiuo atveju – švietimo ir ugdymo), nepaisant kalbos ir tautybės.

27. Teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtino, kad Kontrolierius, gavęs pareiškėjos skundą, ėmėsi veiksmų, t. y. 2020 m. vasario 14 d. raštu Nr. (20)SN-28)S-124 kreipėsi į Savivaldybės administraciją ir prašė pateikti paaiškinimą: kiek Rastinėnų mokykloje yra ikimokyklinio ugdymo grupių, kuriose ugdymas vyksta lietuvių ugdomąja kalba, ir kiek grupių – lenkų ugdomąja kalba; po kiek vaikų yra kiekvienoje grupėje; koks skaičius vaikų laukia eilėse į Rastinėnų mokyklą, priklausomai nuo ugdymo kalbos; kokioms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, kuriose ugdymas vyksta lietuvių kalba, yra priskirti Rastinėnų kaimo gyventojai (nurodant atstumą, galimybę susisiekti viešuoju transportu ir duomenis: kiek vaikų lanko ir kiek laukia eilėje); kiek ikimokyklinio ugdymo įstaigų (nurodant ugdomąją kalbą, lankančių atitinkamas grupes ir laukiančių eilėse į jas vaikų skaičių) yra Sudervės seniūnijoje; pagal kokius kriterijus formuojamos ikimokyklinio ugdymo įstaigų grupės Sudervės seniūnijoje; ar Rastinėnų mokykloje ketinama steigti grupes, skirtas vaikams, turintiems specialiųjų poreikių; jei taip, kiek vaikų numatoma ugdyti (nurodant konkrečius poreikius); ar ateityje planuojama didinti darželio grupių, kuriuose ugdymas vyktų lietuvių kalba, skaičių, jei ne, kodėl, jei taip, kokiais terminais. Taip pat prašė pateikti kitą, reikšmingą informaciją, susijusią su skunde išdėstytomis aplinkybėmis.

28. Teismas nurodė, kad Kontrolierius 2020 m. kovo 9 d. raštu Nr. (20)SN-28)S-166 kreipėsi į Ministeriją ir prašė atsakyti į klausimus: į kokias ikimokyklinio ugdymo įstaigas lietuvių ugdomąja kalba (priklausiančias Ministerijai) gali pretenduoti Rastinėnų kaime gyvenantys vaikai, nurodant, kiek yra grupių, kiek vaikų lanko, kiek laukia eilėje; ar Ministerija turi duomenų, koks poreikis steigti ugdomąsias įstaigas lietuvių ugdomąja kalba Sudervės seniūnijoje.

29. Teismas apžvelgė Savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 27 d. raštą, kuriuo Kontrolierius informuotas apie lietuviškai kalbančių Rastinėnų gyventojų vaikų galimybes mokytis lietuvių kalba Zujūnų ir Sudervės seniūnijų teritorijose, taip pat nurodyta, kad Savivaldybė negali nustatyti tikro poreikio ugdytis ikimokyklinio ugdymo įstaigose, nes tik nuodugniai išanalizavus ir nustačius poreikį galima numatyti tolesnius žingsnius, siekiant steigti ikimokyklinio ugdymo grupes arba švietimo įstaigas. Teismas apžvelgė ir Ministerijos 2020 m. kovo 16 d. rašto, kuriuo institucija pateikė informaciją Kontrolieriui, turinį ir pažymėjo, kad Tarnybos atstovas 2020 m. kovo 26 d. telefonu kreipėsi į Savivaldybę, prašydamas informuoti, kiek asmenų kreipėsi į Savivaldybės administraciją dėl galimybės steigti Rastinėnų mokykloje grupes lietuvių ugdomąja kalba ir kiek vaikų lankytų tokią grupę, jeigu ji būtų įsteigta. Dėl šių klausimų Savivaldybės atstovas paaiškino, kad oficialių duomenų, kiek vaikų lankytų Rastinėnų mokyklą, jeigu joje būtų įsteigta lietuvių grupė, nėra, į Savivaldybę kreipėsi ir tėvai, ir politikai, tačiau jie neteikė duomenų, kuriais vadovaujantis būtų galima nustatyti potencialų tokią grupę lankysiančių asmenų skaičių; pagal informaciją, kurią prašymuose tėvai ir tretieji asmenys pateikia Savivaldybės administracijai, nepaaiškėjo, kokioje savivaldybėje tėvai yra deklaravę savo gyvenamąją vietą bei kiti kriterijai, kuriais vadovaujantis priimami sprendimai dėl ikimokyklinio ugdymo grupių sudarymo.

30. Teismas nustatė, jog Savivaldybės teritorijoje veikia dviejų savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų švietimo įstaigos, teikiančios ugdymą lietuvių ugdomąja kalba, t. y. Savivaldybės ir Ministerijos. Pažymėjęs, kad Savivaldybės administracija negali nustatyti tikro poreikio ugdytis ikimokyklinio ugdymo įstaigose lietuvių ugdomąja kalba, nes neturi duomenų, kiek yra laukiančiųjų į Ministerijai pavaldžias ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kiek vaikų lankytų Rastinėnų mokyklą, nes tėvai ir politikai, kurie yra kreipęsi į Savivaldybę dėl ikimokyklinio ugdymo grupių steigimo lietuvių ugdomąja kalba, nepateikė duomenų, kuriais vadovaujantis galima objektyviai nustatyti tokią grupę lankysiančių asmenų skaičių, teismas nurodė, kad tokių duomenų nepateikė ir pareiškėja nei Kontrolieriui, nei teismui.

31. Teismas nurodė, kad pagal tyrimo metu galiojusio Savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T3-126 patvirtinto Vaikų priėmimo į Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 23 punktą, vaikai į švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes priimami tėvams (globėjams) pateiktus prašymą, gimimo įrašą liudijantį išrašą ir pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą švietimo įstaigos direktoriui. Tačiau prašymuose, kuriuos tėvai ir tretieji asmenys teikė Savivaldybės administracijai, nebuvo būtinų pagal Aprašą duomenų, kuriais remiantis galima būtų sudaryti ikimokyklinio amžiaus vaikų sąrašą bei numatyti poreikį steigti papildomas grupes lietuvių ugdomąja kalba.

32. Aptaręs Savivaldybės atsiliepimo į skundą argumentus, susijusius Rastinėnų gyventojams artimiausiomis švietimo ir pradinio ugdymo įstaigomis, kuriose ugdymo kalba yra lietuvių, teismas, be kita ko nurodė Lietuvos lygių galimybių įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus atvejus, kada Kontrolierius nutraukia tyrimą, apžvelgė šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies ir 30 straipsnio nuostatas.

33. Teismo vertinimu, pastarosios nuostatos pagrindu Kontrolierius dėl objektyvių duomenų trūkumo apie padarytą pažeidimą, vadovaudamasis Lygių galimybių įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai nutraukė tyrimą, nes negalėjo tiksliai įvertinti poreikio steigti papildomas ikimokyklinio ugdymo grupes lietuvių ugdomąja kalba bei atlikti asmenų, pageidaujančių gauti ugdymo paslaugas lietuvių ir lenkų kalbomis, skaičiaus palyginimą, kuris būtinas tiriant diskriminaciją kalbos ir tautybės pagrindu. Teismas pažymėjo, kad Kontrolierius, vadovaudamasis tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, taip pat pagrįstai pasiūlė Savivaldybės administracijai atlikti išsamią poreikio steigti ikimokyklinio ugdymo grupes lietuvių ugdomąja kalba ne tik Rastinėnų mokykloje, bet ir Sudervės bei Zujūnų seniūnijose esančiose ugdymo įstaigose analizę ir maksimaliai veiksmingai panaudoti patalpas, tinkamas ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigimui.

34. Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas konstatavo, kad jis atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus ir darė išvadą, jog Kontrolieriaus 2020 m. balandžio 6 d. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įgalioto subjekto, jo naikinti teisinio pagrindo nėra. Teismas atmetė pareiškėjos skundą, netenkino prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pažymėjo, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nebuvo esminiai ir nekeitė sprendimo išvadų, todėl nurodė, kad jų nenagrinės.

III. 35. Pareiškėja D. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

36. Pareiškėja teigia, kad teismas priėmė nemotyvuotą sprendimą, visiškai nevertino pareiškėjos pozicijos, nenurodė įrodymų, kuriais grindė teismo išvadas, nepateikė motyvų, dėl kurių teismas atmetė pareiškėjos argumentus. Teismas buvo neaktyvus išreikalaujant ir tiriant įrodymus.

37. Pakartodama skundo argumentus, susijusius su skundo Kontrolieriui nagrinėjimo aplinkybėmis ir Sprendimo nepagrįstumu, pareiškėja nurodo, jog iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas tik pritaria atsakovo pozicijai, cituoja teisės aktų nuostatas. Pareiškėja išvardija teismo sprendimo motyvų dėstymą ir pažymi, kad teismas nenagrinėjo pareiškėjos argumentų dėl atsakovo pasirinkto tyrimo objekto, apimties ir ribų, tyrimo metu atsakovo (ne)atliktų veiksmų, ar pagrįstai buvo nutrauktas tyrimas, Tarnybos, kaip viešojo administravimo subjekto, statuso ir pareigos aktyviai rinkti įrodymus ir kitų faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, kad Kontrolierius ginčijame sprendime konstatavo poreikio buvimą Rastinėnų mokykloje steigti lietuvių kalba kalbančių vaikų ugdymo grupę.

38. Pareiškėja apeliaciniame skunde akcentuoja, jog Tarnyba neišreikalavo informacijos iš Savivaldybės – Kontrolierius turėjo reikalauti informacijos ne tik apie poreikį ugdytis Rastinėnų mokykloje lietuviu kalba, bet ir informacijos apie šioje mokykloje jau besimokančius lenkų kalba mokinius, taip pat vertinti, ar Savivaldybė nustatinėjo lenkų kalba kalbančių vaikų poreikį ugdytis Rastinėnų mokykloje ir pan. Tarnyba, neišsireikalavusi informacijos apie lenkų kalba besiugdančius vaikus, negalėjo atlikti palyginimo, o teismas ignoravo pareiškėjos prašymą, kad Tarnyba pareikalautų, o Savivaldybė pateiktų informaciją apie lenkų kalba Rastinėnų mokykloje besiugdančių vaikų poreikį, tėvų prašymus, jų skaičių, bei deklaruojamą gyvenamąją vietą ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Teismas sprendime patvirtina, kad Savivaldybė nevedė tikslios apskaitos, tačiau nei iš Savivaldybės, nei iš Kontrolieriaus nereikalavo atsakymų, kokiu pagrindu mokykloje buvo suformuota lenkų kalba besiugdančių vaikų grupė.

39. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad dar iki bylos iškėlimo Tarnyba žinojo apie poreikį steigti lietuvių kalba kalbančių vaikų ugdymo grupę Rastinėnų mokykloje (šis faktas konstatuotas Sprendime), taip pat nevertino, kad Tarnyba šį argumentą byloje naudojo kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti tolimesnio tyrimo atlikimo. Tarnyba nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 26 straipsnyje nustatytos pareigos pareikalauti papildomų duomenų, kad priimtų sprendimą, nereikalavo dokumentų, kurie turėjo būti Savivaldybės informacinėse sistemose. Tarnyba nepagrįstai iš pareiškėjos reikalavo įrodymų apie vaikų poreikį ugdytis lietuvių kalba Rastinėnų mokykloje, nors konstatavo, kad poreikis yra. Visiškai neprotingas bei nelogiškas atsakovo atsiliepime į skundą bei teismo sprendime nustatytas reikalavimas, jog pareiškėja turėjo įrodyti poreikį formuoti lietuvių kalba kalbančių vaikų grupę Rastinėnų mokykloje. Toks Tarnybos elgesys, kai buvo reikalaujama iš pareiškėjos, o ne iš Savivaldybės pateikti papildomą informaciją apie poreikį Rastinėnų mokykloje kurti lietuviškai kalbančių vaikų grupes, laikytinas biurokratizmu.

40. Pareiškėja nurodo, kad surinko Tarnybos reikalaujamą informaciją ir ją teikia į bylą (pridedami tėvų prašymai, kreipimasis į Savivaldybės merę M. Rekst, dokumentai, patvirtinantys, kad poreikis Rastinėnų mokykloje mokytis lietuvių kalba buvo jau daug metų ir Savivaldybė į tai nekreipė dėmesio). Pareiškėjos pateikta į bylą informacija buvo žinoma Savivaldybei (Savivaldybė ja disponavo) ir privalėjo būti pateikta Tarnybai.

41. Teismas paviršutiniškai įvertino situaciją, nurodydamas, kad lietuvių kalba kalbančių vaikų tėvų prašymuose, kuriuose tėvai ir tretieji asmenys (politikai) teikė savivaldybės administracijai, nebuvo būtinų pagal Aprašą duomenų, kuriais remiantis galima būtų sudaryti ikimokyklinio amžiaus vaikų sąrašą bei numatyti poreikį steigti papildomas grupes lietuvių ugdomąja kalba. Šios bylos kontekste svarbu yra nustatyti, ar apskritai buvo poreikis steigti Rastinėnų mokykloje lietuvių kalba kalbančių vaikų ugdomąją grupę, o ne vertinti prašymų turinį. Tuo labiau, kad byloje lenkų kalba kalbančių vaikų tėvų prašymai, jų turinys, pateiktas skaičius iš viso nebuvo vertinamas.

42. Sprendime teismas paminėjo Lygių galimybių įstatymo 30 straipsnį, tačiau nevertino, ar Savivaldybė įgyvendino ginčijamame Sprendime jai suformuluotą reikalavimą. Pareiškėjai iš teismo sprendimo motyvų neaišku, kokiu teisiniu pagrindu buvo padaryta išvada, kad Kontrolierius pagrįstai nutraukė tyrimą, teismo sprendimo motyvacija (pvz., šio sprendimo 21 punktas) nesusijusi su skundo argumentais. Remdamasis teismų praktika, teismas kaip neesminių neanalizavo šalių argumentų, tačiau teismas neturėtų painioti teismo teisės detaliai neatsakyti į kiekvieną argumentą su teismo pareigomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56, 80, 86–87 straipsniuose.

43. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

44. Tarnyba nurodo, kad nepagrįstas pareiškėjos argumentas, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos skundo dėl Sprendimo panaikinimo pagrindinis ir kone vienintelis argumentas buvo tas, kad Kontrolierius netinkamai nustatė tyrimo objektą ir buvo peržengtos tyrimo ribos, buvo tiriami klausimai, kurie nėra susiję su skunde nurodytais prašymais ir reikalavimais ištirti situaciją Rastinėnų mokykloje.

45. Nesutiktina, kad teismo sprendimas tampa neargumentuotas, jei nepakankamai dažnai cituojami pareiškėjos skunde teismui pateikti argumentai. Be to, kaip jau buvo minėta, skundas pirmosios instancijos teismui buvo paremtas kone vieninteliu argumentu. Teismai įpareigoti nurodyti savo sprendimų motyvus, tačiau ši pareiga nėra aiškinama kaip įpareigojanti teismą pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą.

46. Kritiškai vertintinas apeliaciniame skunde pateiktas argumentas, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje neaptarti pareiškėjos argumentai. Tarnybos teigimu, pirmosios instancijos teismas aiškiai apibrėžė tyrimo objektą. Pareiškėja apeliaciniame skunde pateikia prieštaringus argumentus, visas apeliacinis skundas paremtas išskirtinai Kontrolieriaus veiksmų vertinimu, tačiau nenurodo įstatymų, aplinkybių, kuriais grindžiamas teismo sprendimo neteisėtumas.

47. Dėl pareiškėjos argumentų, kad teismas neišreikalavo įrodymų, Tarnyba pažymi, kad pareiškėja nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei teismo posėdžių metu nepareiškė prašymo įpareigoti Savivaldybės administraciją pateikti informaciją apie lenkų kalba Rastinėnų mokykloje besiugdančių vaikų poreikį. Šis argumentas buvo pasakytas pareiškėjos atstovo 2020 m. spalio 14 d. teismo posėdžio metu, kaip būtinas Kontrolieriaus veiksmas, nagrinėjant pareiškėjos skundą.

48. Tarnyba pažymi, kad Kontrolierius vertindamas būtinybę steigti Rastinėnų mokykloje ikimokyklinio ugdymo grupes lietuvių ugdomąją kalba nekvestionuoja jau įsteigtų grupių funkcionavimo pagrįstumo. Tačiau net ir tuo atveju, jei Kontrolierius peržengtų savo įgaliojimų ribas, jis negalėtų atlikti palyginimo, kokia kalba ketinantys ugdytis / besiugdantys vaikai yra blogesnėje padėtyje, nes Savivaldybės administracija nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis galima būtų atlikti palyginimą.

49. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su Tarnybos veiksmais, kreipiantis informacijos į institucijas. Kontrolierius kreipėsi į institucijas, atsakingas už ugdymą Vilniaus rajono savivaldybėje, ne dėl skundo tyrimo praplėtimo, o dėl išsamaus, teisingo ir objektyvaus Sprendimo priėmimo. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog Tarnyba perkėlė pareiškėjai naštą pagrįsti poreikį mokytis lietuvių kalba Rastinėnų mokykloje, nepagrįsti jokiais įrodymais, Tarnyba tokių duomenų iš pareiškėjos nereikalavo. Pareiškėjos atstovas Tarnybai pateikė papildomą informaciją, kurios pagrindu prašė spręsti dėl tyrimo atnaujinimo, jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

50. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėja pateikė naujus įrodymus, kuriuos galėjo pateikti Tarnybai skundo tyrimo metu, taip pat ir pirmosios instancijos teismui. Šie įrodymai apeliacinės instancijos teisme neturėtų būti tiriami. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų juos vertinti, Tarnyba nurodo, kad tai nėra individualūs tėvų prašymai, kuriuose nurodytas vaikų amžius, tėvų deklaruota gyvenamoji vieta ir kita būtina informacija, kuria galima būtų remtis atliekant palyginimą, kokios tautybės ar kokia kalba ketinantys ugdytis / besiugdantys vaikai atsidūrė blogesnėje padėtyje. Vienas iš Savivaldybės administracijos argumentų buvo toks, kad tėvai teikia prašymus į ikimokyklinio ugdymo grupes Vilniaus rajono savivaldybei, tačiau jų deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniaus miesto savivaldybėje. Nagrinėjamu atveju sutiktina su Savivaldybės administracijos argumentu, kad tėvų prašymai privalo būti individualūs. Pareiškėjos pateiktas 2017 m. kovo 3 d. prašymas „Dėl ikimokyklinės grupės lietuvių ugdymo kalba Rastinėnuose“ (juo remiantis pareiškėjos atstovas Tarnybos prašė atnaujinti tyrimą) ir jame nurodyta informacija nepaneigia aplinkybės, jog, tikėtina, vaikai, kurių tėvai jį pasirašė, yra jau priimti į kitas ikimokyklinio ugdymo įstaigas, pareiškėjai rekomenduojama tikslinti informaciją.

51. Tarnybos teigimu, pareiškėja nesusipažino su visais bylos medžiagą sudarančiais įrodymais, o tuo atveju jeigu pareiškėjai neaiškus teismo sprendimas, ji turi teisę kreiptis dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Pareiškėja procesiniuose dokumentuose kaltina Savivaldybę neveikimu, todėl tikslinga kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą.

52. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Savivaldybės administracija, palaikydama atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 53. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl Kontrolieriaus sprendimo, kuriuo nutrauktas tyrimas pagal pareiškėjos skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

54. Pareiškėja 2020 m. vasario 10 d. kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą su skundu dėl diskriminacijos, nurodydama, jog kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija nesudaro galimybių lietuvių šeimose augantiems vaikams ikimokyklinio ugdymo įstaigose ugdytis lietuvių kalba. Sudervės seniūnijos Rastinėnų kaime nesudarytos galimybės ikimokyklinio ugdymo įstaigose mokytis lietuvių ugdomąja kalba, nors poreikis, yra didelis.

55. Kontrolierius, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. (20)SN-28)SP-33 nutraukė tyrimą, nurodydamas, jog trūksta objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą, ir įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybę išnagrinėti šį sprendimą ir per 30 dienų informuoti Tarnybą apie sprendimo nagrinėjimo rezultatus.

56. Lygių galimybių įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmuo, manantis, kad buvo pažeistos jo lygios galimybės, turi teisę kreiptis į lygių galimybių kontrolierių.

57. Ši Lygių galimybių įstatymo nuostata garantuoja asmeniui teisę kreiptis į lygių galimybių kontrolierių ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo lygios galimybės buvo pažeistos, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo lygių galimybių pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad būtina nustatyti, kuo pasireiškia asmens nurodytas lygių galimybių pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos jo lygios galimybės gynimo, turi jo nurodytas lygias galimybes, ar šios jo lygios galimybės objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių (lygių galimybių) gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis privalo įrodyti, kad jo lygias galimybes pažeidžia ar kėsinasi pažeisti. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į lygių galimybių kontrolierių nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno lygias galimybes, o reiškia galimybę kreiptis į lygių galimybių kontrolierių tik dėl to, kad būtų apgintos jo (pareiškėjo) lygios galimybės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-665/2010).

58. Taigi pirmosios instancijos teismas, visų pirma, privalėjo įvertinti pareiškėjos materialinį teisinį suinteresuotumą Lygių galimybių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies aspektu. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino dėl kokių konkrečių pareiškėjos lygių galimybių pažeidimo ji kreipėsi į Kontrolierių, o taip pat nevertino, ar pareiškėjos lygios galimybės buvo pažeistos (nepažeistos).

59. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė šiai bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėjos materialiniu teisiniu suinteresuotumu, nevertino teisinių pasekmių, kurių siekia pareiškėja, reikšdama tokius skundo reikalavimus, todėl pripažintina, kad priimant sprendimą nebuvo atskleista bylos esmė, o skundžiamas teismo sprendimas nėra pagrįstas ir teisėtas, todėl panaikinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str.).

60. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017 ). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

61. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje dėl teisės į teisingą teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 str.) pasakyta, kad Konvencijos požiūriu gali kilti Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. EŽTT 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 18990/91, 24 p.; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 29346/95, 21 p.; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 45519/06, 30 p.; kt.).

62. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

63. Kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nesprendžia dėl pareiškėjos apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų pridėjimo prie bylos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė