2024-06-26 Nr. AB-10006-3-61-3-03822-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1563-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03822-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos kultūros tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. G. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos kultūros tarybos (toliau – ir Taryba) 2020 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 1LKT-138(1.2) „Dėl Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Stipendijos kultūros ir meno kūrėjams“ individualių (fotografijos meno srities) valstybės stipendijų skyrimo 2020 metais“ (toliau – ir Sprendimas) 2.34 papunktį.

2. Savo poziciją pareiškėjas grindė šiais argumentais:

2.1. T. G. yra meno kūrėjas. Jis 2020 m. rugsėjo 9 d. Tarybai pateikė individualios stipendijos paraišką (registracijos Nr. PR-ST-I-1717(6.6)), kurioje prašė jam skirti individualią stipendiją kūrybiniam sumanymui „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Paraiška). Sprendimo 2.34 papunkčiu buvo nuspręsta pareiškėjui neskirti individualios valstybės stipendijos fotografijos meno srities veiklai įgyvendinti, tačiau nebuvo nurodyti Sprendimo motyvai ir jo apskundimo tvarka.

2.2. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija neįgyvendino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalies nuostatos, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatą.

2.3. Sprendimas yra paremtas neskaidriu ekspertų vertinimu. Sprendimo 2.34 papunktyje yra nurodyti tik skaičiai, bet ne argumentai, kodėl stipendija nėra skiriama. Taryba turėjo galimybę nepritarti Tarybos ekspertų darbo grupių išvadoms ir jas patikrinti, tačiau kontrolės veiksmų neatliko. Be to, pareiškėjui nėra aiški aktų apskundimo tvarka. Taryba ir Kultūros ministerija apribojo T. G. teisę ginčyti ekspertų išvadas, prieš priimant jam nepalankų sprendimą. Taryba, priimdama sprendimą, negalėjo remtis vien ekspertų darbo grupės vertinimu ir jam pritarti, kadangi: 1) ekspertų darbo grupės vertinimai galėjo būti neteisingi; 2) ekspertų darbo grupės vertinimas nėra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas; 3) atliktas galutinis balų skaičiavimas galėjo būti klaidingas, neskaidrus; 4) nebuvo nustatyta, kokių subjektų surašytame dokumente „Informacinis pranešimas dėl ekspertinio vertinimo rezultatų“ pateikti komentarai yra šališki ir turi diskriminacijos požymių.

2.4. Kultūros ministerija ir Taryba apribojo pareiškėjo teisę gauti informaciją bei dokumentus ir atsisakymo teikti informaciją teisės normomis nepagrindė. T. G. 2020 m. lapkričio 13 d. prašyme prašė pateikti kiekvieno eksperto individualų vertinimą ir individualius motyvus (argumentus), pagrindžiančius sprendimą neskirti (nefinansuoti meninės veiklos) bei neskirti stipendijos. Jis taip pat prašė išsamiau pagrįsti konsoliduotos darbo grupės (ekspertų) vertinimą, kaip buvo atliekamas Paraiškos vertinimas, tačiau Kultūros ministerija ir Taryba T. G. lūkesčių gauti informaciją ir teisės normomis pagrįstą atsakymą neįgyvendino.

2.5. Kultūros ministerija nenustatė pakankamo, aiškaus ir skaidraus teisinio reguliavimo, kuris asmenims sudarytų prielaidas įgyvendinti teisę gauti informaciją, gauti kiekvieno atskiro eksperto vertinimą (argumentus). Turi būti sudaryta galimybė perskaičiuoti balus ir įsitikinti, ar skaičiavimas buvo atliktas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas turi teisę peržiūrėti individualų jo paraišką vertinusių ekspertų vertinimą ir kiekvieno eksperto skirtus balus, kadangi ekspertų vertinimas ir išvados yra tiesiogiai susiję su pareiškėjo teise gauti paramą. Šiuo atveju lieka neaišku: 1) kokia apimtimi asmenys, teikiantys paraiškas dėl paramos, turi teisę susipažinti su ekspertų vertinimais ir motyvais, prieš priimant galutinį Tarybos sprendimą; 2) ar asmenys turi teisę skųsti preliminarias ekspertų daromas išvadas, prieš priimant galutinį Tarybos sprendimą; 3) ar asmenys turi teisę taisyti paraiškos trūkumus, prieš priimant galutinį Tarybos sprendimą, o būtent, ar pareiškėjai turi teisę pateikti atsiliepimą ar pareikšti nuomonę dėl ekspertų išvadų, kuri būtų peržiūrėta aukštesniame paraiškos vertinimo lygmenyje.

2.6. Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teikiant atsakymą į T. G. 2020 m. lapkričio 11 d. ir 2020 m. lapkričio 13 d. prašymus, Kultūros ministerijos bei Tarybos aktais buvo pažeistos Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Atsakovas ir Taryba atliko veiksmus, priešingus teisei, apribojo pareiškėjo teisę gauti informaciją – kiekvieno eksperto individualų vertinimą ir išsamius individualius motyvus.

3. Atsakovas Kultūros ministerija prašė jį pakeisti tinkamu atsakovu – Taryba, o pareiškėjui nesutikus Kultūros ministeriją pakeisti tinkamu atsakovu, jo skundą atmesti.

4. Kultūros ministerija paaiškino, kad Sprendimą priėmė ne Lietuvos Respublikos kultūros ministras ar Kultūros ministerija, o Taryba. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, Taryba kultūros ministro nustatyta tvarka priima sprendimus dėl šio fondo lėšų skyrimo, taigi, būtent šis subjektas turi būti atsakovu byloje. Kultūros ministerija nedisponuoja jokiais su T. G. skundo pagrindu susijusiais dokumentais ar informacija, todėl negali pateikti argumentų dėl bylos esmės. Kultūros ministerija nurodė, kad neturi tiesioginių teisinių priemonių įpareigoti Tarybą pakartotinai vertinti, pakeisti ar panaikinti Sprendimą. Pareiškėjo skunde Kultūros ministerija atsakovu yra nurodyta nepagrįstai, kadangi teismo sprendimas įtakos šios institucijos teisėms ir pareigoms neturės.

5. Atsikirtime į Kultūros ministerijos atsiliepimą pareiškėjas nurodė, kad nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas ir laikėsi pozicijos, kad atsakovu byloje turi likti Kultūros ministerija. T. G. taip pat pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokio pagrindo ir teisinių motyvų, kodėl pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsakovo Kultūros ministerijos prašymo šią instituciją pakeisti tinkamu atsakovu – Taryba – netenkino ir Tarybą į administracinės bylos procesą įtraukė trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kultūros taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo savo poziciją grindė šiais argumentais:

8.1. Taryba yra įsteigta ir veikia Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo nustatyta tvarka. Taryba kultūros ministro nustatyta tvarka kultūros ir meno kūrėjams skiria stipendijas ir kitokią paramą (Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 4 str. 3 p.). Visų gautų individualių stipendijų paraiškų vertinimas vyksta vadovaujantis kultūros ministro 2020 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. ĮV-1304 patvirtintų Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių (toliau – Gairės) IV skyriaus ir Tarybos 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 4LKT-6(1.3 E) patvirtinto Stipendijų kultūros ir meno kūrėjams skyrimo tvarkos aprašo (toliau – ir Stipendijų skyrimo tvarkos aprašas) IV skyriaus nuostatomis. Visas Tarybai pateiktas fotografijos srities stipendijų paraiškas, taip pat ir pareiškėjo pateiktą Paraišką, vertino trijų ekspertų darbo grupė, sudaryta Tarybos pirmininko 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. KRF-79(1.15). Paraiškų ekspertinis vertinimas vyksta Ekspertų darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos kultūros tarybos pirmininko 2018 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. VĮ-9(1.1E) (Tarybos 2020 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. VĮ-40(1.15 E) redakcija; toliau – ir Ekspertų darbo reglamentas, Reglamentas) nustatyta tvarka.

8.2. Fotografijos srities stipendijų ekspertų darbo grupė fotografijos srities stipendijų paraiškų lentelių suvestinę patvirtino 2020 m. spalio 14 d. posėdyje, kuriame buvo nuspręsta Tarybos narių susirinkimui siūlyti finansuoti 31 stipendiją už 55 800 Eur ir nefinansuoti 75 individualių stipendijų. Sprendimus priima Tarybos narių susirinkimas, atsižvelgdamas į ekspertų darbo grupės išvadas (Stipendijų skyrimo tvarkos aprašo 21 p.). Tarybos narių susirinkimo sprendimu gali būti pritariama ekspertų vertinimo rezultatams (išvadoms) (Gairių 49.1 p.) arba priimamas kitoks nei ekspertų vertinimo rezultatuose (išvadose) rekomenduotas sprendimas (Gairių 49.2 p.). Finansavimas gali būti skiriamas projektams, surinkusiems ne mažiau nei 60 balų (Gairių 47 p.). Priimant sprendimus dėl finansavimo, atsižvelgiama ir į Tarybos disponuojamų lėšų kvotas atitinkamai kultūros bei meno sričiai. Finansinės kvotos tam tikrai sričiai nustatomos remiantis Tarybos 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 4LKT-6(1.3 E) patvirtintu Stipendijų kultūros ar meno kūrėjams kvotų nustatymo tvarko aprašu (Tarybos 2020 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 4LKT-3(1.3 E) redakcija). Fotografijos srities kvota sudarė 54 000 Eur, o visų į fotografijos sritį pateiktų 106 stipendijų paraiškų finansavimo poreikis siekė 190 800 Eur, t. y. nustatytą kvotą viršijo daugiau nei tris su puse karto (paraiškas vertinantiems ekspertams kvota nebūna žinoma). Atsižvelgus į tai, Tarybos narių susirinkimas 2020 m. spalio 28 d. posėdyje patvirtino ekspertų darbo grupės išvadas ir Sprendimu finansavimą paskyrė tik 30 stipendijų (54 000 Eur sumai), nebuvo finansuotos net 76 stipendijų paraiškos, taip pat ir T. G. pateikta Paraiška.

8.3. Gairių 105 punktas reglamentuoja informacijos, kurią Taryba teikia pareiškėjams ir projektų vykdytojams jų rašytiniu prašymu, teikimo sąlygas. Pareiškėjams ir projektų vykdytojams, rašytiniu jų prašymu, Taryba pateikia jų projektą vertinusių ekspertų skirtą balų vidurkį pagal kiekvieną Gairėse nurodytą kriterijų ir (ar) prioritetą bei konsoliduotus ekspertų grupės argumentus (Gairių 105 p.). Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 11 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Tarybą ir prašė pateikti informaciją apie Paraiškos vertinimą. Vadovaudamasi Gairių 105 punkto nuostatomis, Kultūros ir meno skyriaus vyriausioji specialistė L. L., Taryboje inter alia (be kita ko) kuruojanti ir fotografijos sritį, 2020 m. lapkričio 12 d. elektroniniu paštu, t. y. tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas T. G. prašymas, jam išsiuntė informacinį pranešimą dėl ekspertinio vertinimo rezultatų. Šiame informaciniame pranešime yra išdėstyti tiek projektą (Paraišką) vertinusių ekspertų skirtas balų vidurkis pagal kiekvieną Gairėse nurodytą kriterijų ir (ar) prioritetą, tiek konsoliduotas ekspertų darbo grupės komentaras. Konsoliduotas komentaras nėra skirtas finansavimo arba nefinansavimo priežastims įvardinti. Paraiškos finansavimą / nefinansavimą lemia jos vertinimas balais pagal nustatytus vertinimo kriterijus ir prioritetus, o T. G. Paraiška buvo įvertinta 53,66 balo, t. y. nesurinko minimalaus 60 balų įvertinimo, kuris yra būtinoji sąlyga Tarybos administruojamam finansavimui gauti (Gairių 47 p.). Taryba, laikydamasi galiojančių teisės aktų reikalavimų ir vienodo visų pareiškėjų traktavimo principo, pareiškėjui pateikė visus pagal teisės aktus teiktinus duomenis apie Paraiškos vertinimą.

8.4. Visos Tarybos gautos individualių stipendijų paraiškos buvo įvertintos vadovaujantis vertinimo sistema, kuri yra grįsta Tarybos 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 4LKT-10(1.3 E) patvirtintame Stipendijų kultūros ir meno kūrėjams paraiškų vertinimo prioritetų ir kriterijų balų apraše (toliau – ir Balų aprašas) aiškiai apibrėžtais vertinimo kriterijais bei prioritetais ir jiems nustatytomis balų reikšmėmis, užtikrinančiomis visų pareiškėjų lygiateisiškumą, ekspertinio vertinimo objektyvumą bei skaidrumą. Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie priimtą sprendimą, papildomai jis buvo informuotas apie Paraiškos ekspertinio vertinimo rezultatus. Galiojantys teisės aktai nenustato galimybės pareiškėjams susipažinti su ekspertų išvadomis ar tuo labiau jas koreguoti ar skųsti, prieš Tarybai priimant galutinį sprendimą. Administracinis teisės aktas, asmeniui sukeliantis padarinius, yra ne ekspertų išvados, o Tarybos narių susirinkimo priimamas sprendimas dėl (ne)finansavimo (stipendijos (ne)skyrimo)), kurio apskundimo tvarka ir terminai visada yra aiškiai nurodomi visuose Tarybos priimamuose sprendimuose.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjo T. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Atsižvelgęs į teisinį reguliavimą, pareiškėjo poziciją dėl atsakovo (Kultūros ministerijos) ir įvertinęs skundo dalyką bei pagrindą, teismas sprendė, kad tinkamas atsakovas pagal T. G. skundą yra Taryba. Teismas pažymėjo, kad Kultūros ministerija nėra tinkamas atsakovas, kadangi Sprendimo priėmime ji nedalyvavo, o vien aplinkybė, jog kultūros ministro nustatyta tvarka Taryba priima sprendimus dėl Kultūros rėmimo fondo lėšų skyrimo, šios bylos atsakovui nesukuria pareigos atsakyti pagal pareikštą reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo.

11. Teismas akcentavo, kad netinkamos ginčo šalies (atsakovo) pakeitimas tinkama yra galimas tik sutinkant pareiškėjui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau ir Administracinių bylų teisenos, ABTĮ, 33 str. 5 d., 53 str.), tačiau T. G. nesutiko, jog atsakovu būtų laikoma Taryba, ir prašė šioje byloje atsakovu laikyti Kultūros ministeriją. Atsižvelgęs į tai ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsniu, teismas pareiškėjo skundą atmetė, kaip pareikštą netinkamam atsakovui. Įvertinęs tai, kad visi T. G. pateikti rašytiniai prašymai yra išimtinai susiję su Tarybos priimtu Sprendimu, teismas jų nesvarstė.

12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą patenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13. Aptarusi Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsnio ir 53 straipsnio nuostatas bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatavo, kad nors T. G. skundas buvo paduotas netinkamam atsakovui, tačiau pirmosios instancijos teismas, tiek priimdamas pareiškėjo skundą, tiek iš esmės nagrinėdamas administracinę bylą, savo iniciatyva nesprendė netinkamos šalies (atsakovo) pakeitimo klausimo. Byloje nėra duomenų, kad T. G. nesutikus su Kultūros ministerijos prašymu pakeisti atsakovą, jam būtų išaiškintos netinkamos šalies nepakeitimo procesinės pasekmės. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas savo teises byloje gina pats, ne per profesionalų atstovą, o teismas procesinių veiksmų, susijusių su netinkamos ginčo šalies pakeitimu, tinkamai neatliko, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III. 14. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi bylą priėmė nagrinėti iš naujo ir pareiškėjui T. G. nustatė 7 kalendorinių dienų terminą teismui pateikti poziciją dėl tinkamo atsakovo byloje.

15. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 4 d. prašyme atsakovu nurodė Lietuvos kultūros tarybą. Jis taip pat prašė išspręsti klausimus dėl: 1) taikaus ginčo sprendimo arba mediacijos; 2) 2021 m. rugsėjo 20 d. procesinio dokumento DOK-17633, kuriame buvo pateiktas prašymas dėl papildomų paaiškinimų ir įrodymų išreikalavimo; 3) trečiųjų suinteresuotų asmenų ar liudytojų (Paraišką vertinusių ekspertų) į bylą įtraukimo. Minėtame prašyme T. G. pažymėjo, kad jeigu pasiruošimo nagrinėti bylą stadijoje atsakovo procesinis elgesys bus nesąžiningas, pareiškėjas pasilieka teisę į bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka.

16. Vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 9 d. rašte pateiktą įpareigojimą, atsakovas Lietuvos kultūros taryba pateikė 2023 m. gegužės 22 d. atsiliepimą, kuriame pažymėjo, kad palaiko visus savo argumentus, kurie buvo išdėstyti institucijos pateiktame atsiliepime į T. G. skundą ir atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą.

17. Papildomai Taryba nurodė šiuos argumentus:

17.1. Taryba 2020 m. rugsėjo 1 d. paskelbė kvietimą (kvietimo laikotarpis – 2020 m. rugsėjo 1 d.–2020 m. rugsėjo 15 d.) teikti paraiškas individualioms stipendijoms kultūros ir meno kūrėjams gauti keturiolikai kultūros ir meno sričių, taip pat ir fotografijos meno sričiai. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. Tarybai pateikė Paraišką, kurioje prašė jam skirti individualią stipendiją kūrybiniam sumanymui „(duomenys neskelbtini)“. Kiekvienas Tarybos skelbiamas kvietimas teikti stipendijų paraiškas yra atskiras finansavimo konkursas, kurį sudaro trys vertinimo etapai: 1) administracinės atitikties vertinimas; 2) ekspertinis vertinimas; 3) Tarybos narių susirinkimo atliekamas vertinimas. Ekspertų darbo grupės yra sudaromos kiekvienam konkrečiam kvietimui, o finansavimo konkurso procedūros baigiamos Tarybos narių susirinkimui priėmus sprendimus dėl stipendijų skyrimo / neskyrimo, atsižvelgus į ekspertų išvadas. Tarybos 2020 m. rugsėjo 1 d. paskelbto kvietimo teikti paraiškas individualioms fotografijos srities stipendijoms kultūros ar meno kūrėjams gauti procedūros buvo užbaigtos Tarybos narių susirinkimui priėmus Sprendimą. Pareiškėjai, nesutinkantys su Tarybos priimtais sprendimais, turi teisę juos skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Šią teisę T. G. įgyvendino, pateikdamas skundą teismui. Nei stipendijų kultūros ar meno kūrėjams skyrimą reguliuojantys teisės aktai, nei jokie kiti Tarybos veiklą reguliuojantys ir jai taikytini teisės aktai nenustatė ir nenustato galimybės atnaujinti ar pakartoti paraiškų, kurių vertinimas yra užbaigtas ir dėl kurių yra priimti administraciniai sprendimai, vertinimo procedūrų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo siūlymas ginčą spręsti taikiai su jo nurodyta sąlyga (jo meno projektą įvertinti pakartotinai ir skirti stipendiją jam įgyvendinti bei kūrybiniams tikslams pasiekti) neturi teisinio pagrindo ir negali būti įgyvendinamas.

17.2. Paraiškų ekspertinis vertinimas yra vienas iš Tarybos administruojamam finansavimui gauti teikiamų paraiškų vertinimo etapų. Ekspertinį vertinimą vykdo Lietuvos kultūros tarybos įstatymo ir Tarybos 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 4LKT-19(1.3E) patvirtinto Ekspertų atrankos aprašo (toliau – ir Ekspertų atrankos aprašas) nustatyta tvarka atrinkti ekspertai. Ekspertų darbo grupės sudaromos Tarybos 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 4LKT-12(1.3) patvirtinto Ekspertų darbo grupių sudarymo tvarkos aprašo (toliau – Darbo grupių sudarymo tvarkos aprašas) nustatyta tvarka. Ekspertinio vertinimo procedūras detaliai reglamentuoja Ekspertų darbo reglamentas. Paraiškas pateikę asmenys ekspertinio vertinimo procedūrose nedalyvauja. Ekspertų išvados per se (pačios savaime) nėra administracinis sprendimas, kurį būtų galima skųsti. Galutinį pareiškėjams teisines pasekmes sukeliantį sprendimą priima Tarybos narių susirinkimas. Visas Tarybai pateiktas fotografijos srities stipendijų paraiškas, taip pat ir T. G. pateiktą Paraišką, vertino trijų ekspertų darbo grupė, sudaryta Tarybos pirmininko 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. KRF-79(1.15) „Dėl ekspertų darbo grupių sudarymo“. Vadovaujantis ginčui taikytinos Ekspertų atrankos aprašo redakcijos 27 punkto nuostatomis, informacija apie ekspertų veiklą, t. y. kokioje (-iose) ekspertų darbo grupėje (-ėse), sudarytoje (-ose) Ekspertų darbo grupių sudarymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, ekspertas veikia ir kokius projektus ekspertas vertina, yra konfidenciali. Atsižvelgiant į tai, Taryba privalo užtikrinti Paraišką vertinusių ekspertų konfidencialumą ir konkrečių ją vertinusių asmenų negali įvardinti.

17.3. Tarybai ekspertinio vertinimo paslaugas teikiantys asmenys, taip pat ir ekspertai, vertinę T. G. Tarybai pateiktą Paraišką, atrenkami teisės aktuose nustatyta tvarka, t. y. viešo konkurso būdu, vadovaujantis Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 10 straipsniu ir Ekspertų atrankos aprašu. 2020–2022 m. kadencijos ekspertai buvo atrenkami vadovaujantis Ekspertų atrankos aprašo redakcija, patvirtinta Tarybos 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 4LKT- 19(1.3E). Taryba 2019 m. lapkričio 18 d. savo interneto svetainėje paskelbė ekspertų atrankos konkursą.. Šios atrankos metu visi fotografijos srities individualių stipendijų paraiškas vertinę ekspertų darbo grupės nariai Tarybai pateikė jų atitiktį Ekspertų atrankos apraše ir Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams pagrindžiančius duomenis, todėl, Tarybai nekilus pagrįstų abejonių dėl šių asmenų kompetencijos ir gebėjimo teikti profesionalias ekspertines paslaugas, vertinant kultūros ir meno projektus, Tarybos 2020 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 4LKT- 1(1.3) jie buvo įtraukti į Tarybos ekspertų duomenų bazę.

17.4. Visi Tarybos gaunamas paraiškas vertinantys ekspertai savo veiklą grindžia objektyvumo, nepriklausomumo, nešališkumo, konfidencialumo, įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, skaidrumo ir kitais su ekspertų vykdoma veikla susijusiais principais, nustatytais Lietuvos Respublikos teisės aktuose (Ekspertų darbo reglamento 3 p.). Prieš pradėdami vertinti jiems pateiktus dokumentus, visi ekspertai užpildo Tarybos nustatytos formos nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą (Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 10 str. 6 d.). Ekspertinis vertinimas vyksta griežtai laikantis taikytinuose teisės aktuose nustatytų procedūrų ir terminų. Su sąlyga, kad buvo laikomasi visų ekspertinio vertinimo procedūrų ir terminų, visiškai neturi reikšmės kokie konkrečiai ekspertai (konkretūs vardais ir pavardėmis įvardinti asmenys) vertino Paraišką. Pareiškėjas skunde nekelia klausimo ir neginčija ekspertinio vertinimo procedūrų teisėtumo. Susidaro įspūdis, kad vienintelis ir pagrindinis T. G. tikslas yra sužinoti, kokie konkretūs asmenys vertino Paraišką.

17.5. 2021 m. gruodžio 3 d. buvo priimtos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies pataisos, kurios nustatė, jog „Personalinės Tarybos ekspertų darbo grupių sudėtys viešinamos Tarybos nustatyta tvarka“. Vadovaudamasi minėtomis Lietuvos kultūros tarybos įstatymo nuostatomis, Taryba 2021 m. gruodžio 6 d. priėmė nutarimą Nr. 4LKT-24(1.3E) „Dėl Ekspertų atrankos aprašo patvirtinimo“, pagal kurį naujoji 27 punkto formuluotė buvo tokia: „Konkursinių metų finansuojamų sričių ir (ar) programų paraiškas vertinusių ekspertų darbo grupių personalinės sudėtys yra viešinamos ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Tarybos finansavimo sprendimo priėmimo dienos“. Nepaisant to, kad 2021 m. pabaigoje Tarybos pozicija dėl ekspertų viešinimo pasikeitė, šios teisės normos atgal negalioja ir Tarybai išlieka pareiga užtikrinti minėtą anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą dėl ekspertų konfidencialumo, kuris turi būti taikomas šio ginčo atveju.

17.6. Paraišką vertinusių ekspertų kadencija pasibaigė 2022 vasario 6 d. Atlygintinų paslaugų sutartys, kurios buvo sudarytos su trimis Paraišką vertinusiais ekspertais, yra pasibaigusios ir Tarybos jokie teisiniai santykiai su minėtais trimis asmenimis nebesieja. Be to, minėti ekspertai tik atliko ekspertinio vertinimo, kaip vieno iš paraiškų vertinimo etapų, procedūras, tačiau galutinį sprendimą dėl Paraiškos nefinansavimo priėmė Tarybos narių susirinkimas. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo Paraišką vertinusius ekspertus įtraukti į bylą.

18. Vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 9 d. rašte pateiktą siūlymą, trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros ministerija 2023 m. gegužės 25 d. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė T. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Kultūros ministerijos argumentai dėl bylos esmės yra pateikti ankstesniame institucijos atsiliepime į pareiškėjo skundą ir jokios papildomos, su byla susijusios, medžiagos jis neturi, todėl negali pateikti. Kultūros ministerija akcentavo, kad neturi tiesioginių teisinių priemonių įpareigoti Tarybą pakartotinai vertinti, pakeisti ar panaikinti Sprendimą ir, jį priimant, nedalyvavo. Kultūros ministerija prašė atsižvelgti į Tarybos 2023 m. gegužės 22 d. atsiliepime ir anksčiau šios institucijos teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus faktinius bei teisinius pagrindus, kurie patvirtina, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, nėra tikslinga šį ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.

IV. 19. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo T. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

20. Aptaręs faktines bylos aplinkybes bei remdamasis Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 1, 2 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 3 punkto, 7 straipsnio 3 dalies 3 punkto, Gairių 6 ir 33 punktų, Stipendijų skyrimo tvarkos aprašo 1 bei 3 punktų ir Ekspertų darbo reglamento 9, 20, 26, 29 bei 30 punktų nuostatomis, teismas pažymėjo, kad Taryba, vykdydama jai įstatymu priskirtas funkcijas ir vadovaudamasi teisės aktais, reguliuojančiais stipendijų kultūros ir meno kūrėjams skyrimą, priima sprendimus dėl individualių valstybės stipendijų skyrimo ar neskyrimo. Būtent Taryba priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjui nebuvo skirta valstybės stipendija fotografijos meno srities veiklai įgyvendinti (Sprendimo 2.34 p.).

21. Teismas sprendė, kad T. G. teiginiai, jog atsakovas neįgyvendino Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad valstybė remia kultūrą ir mokslą, taip pat pažeidė Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad meno kūrėjų̨ kūrybinei veiklai skatinti skiriamos valstybės stipendijos ir premijos, turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti, kadangi 2020 m. lapkričio 12 d. Kultūros ir meno skyriaus vyriausioji specialistė L. L., Taryboje inter alia kuruojanti ir fotografijos sritį, elektroniniu paštu, t. y. tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas pareiškėjo prašymas, jam išsiuntė informacinį pranešimą dėl ekspertinio vertinimo rezultatų. Šiame informaciniame pranešime, pagal visus Gairių 105 punktų reikalavimus, yra išdėstyti tiek projektą (Paraišką) vertinusių ekspertų skirtas balų vidurkis pagal kiekvieną Gairėse nurodytą kriterijų ir (ar) prioritetą, tiek konsoliduotas ekspertų darbo grupės komentaras. Teismas pažymėjo, kad konsoliduotas komentaras nėra skirtas finansavimo arba nefinansavimo priežastims įvardinti. Paraiškos finansavimą / nefinansavimą lemia jos vertinimas balais pagal nustatytus vertinimo kriterijus ir prioritetus, o Paraiška buvo įvertinta 53,66 balo, t. y. nesurinko minimalaus 60 balų įvertinimo, kuris yra būtinoji sąlyga gauti finansavimą. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas nesurinko minimalaus įvertinimo, Paraiškai pagrįstai buvo atsisakyta skirti individualią valstybės stipendiją kultūros ir meno kūrėjams gauti fotografijos meno srities veiklai įgyvendinti.

22. Teismas nurodė, kad visas Tarybai pateiktas fotografijos srities stipendijų paraiškas, taip pat ir pareiškėjo pateiktą Paraišką, vertino trijų ekspertų darbo grupė, sudaryta Tarybos pirmininko 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. KRF-79(1.15). Paraiškų ekspertinis vertinimas vyksta Ekspertų darbo reglamento nustatyta tvarka. Fotografijos srities stipendijų ekspertų darbo grupė fotografijos srities stipendijų paraiškų lentelių suvestinę patvirtino 2020 m. spalio 14 d. posėdyje, kuriame buvo nuspręsta Tarybos narių susirinkimui siūlyti finansuoti 31 stipendiją už 55 800 Eur ir nefinansuoti 75 individualių stipendijų.

Sprendimus priima Tarybos narių susirinkimas, atsižvelgdamas į ekspertų darbo grupės išvadas (Stipendijų skyrimo tvarkos aprašo 21 p.). Tarybos narių susirinkimo sprendimu gali būti pritariama ekspertų vertinimo rezultatams (išvadoms) (Gairių 49.1 p.) arba priimamas kitoks nei ekspertų vertinimo rezultatuose (išvadose) rekomenduotas sprendimas (Gairių 49.2 p.). Finansavimas gali būti skiriamas projektams, surinkusiems ne mažiau nei 60 balų (Gairių 47 p.). Priimant sprendimus dėl finansavimo, atsižvelgiama ir į Tarybos disponuojamų lėšų kvotas atitinkamai kultūros ir meno sričiai.

Finansinės kvotos tam tikrai sričiai nustatomos remiantis Tarybos 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 4LKT-6(1.3 E) patvirtintu Stipendijų kultūros ar meno kūrėjams kvotų nustatymo tvarko aprašu (Tarybos 2020 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 4LKT-3(1.3 E) redakcija; toliau – Stipendijų kultūros ir meno kūrėjams kvotų nustatymo tvarkos aprašas). Fotografijos srities kvota sudarė 54 000 Eur, o visų į fotografijos sritį pateiktų 106 stipendijų paraiškų finansavimo poreikis siekė 190 800 Eur, t. y. nustatytą kvotą viršijo daugiau nei tris su puse karto (paraiškas vertinantiems ekspertams kvota nebūna žinoma).

Tarybos narių susirinkimas 2020 m. spalio 28 d. posėdyje patvirtino ekspertų darbo grupės išvadas ir Sprendimu finansavimą paskyrė tik 30 stipendijų (54 000 Eur sumai), o nefinansuotos liko net 76 stipendijų paraiškos, taip pat ir pareiškėjo pateikta Paraiška. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Taryba, priimdama Sprendimą, jokių imperatyvių įstatymo reikalavimų nepažeidė; ši institucija, laikydamasi galiojančių teisės aktų reikalavimų ir vienodo visų pareiškėjų traktavimo principo, T. G. pateikė visus pagal teisės aktus teiktinus duomenis apie Paraiškos vertinimą.

23. Teismas pažymėjo, kad visos Tarybos gautos individualių stipendijų paraiškos buvo įvertintos vadovaujantis vertinimo sistema, kuri yra grįsta aiškiai Balų apraše apibrėžtais vertinimo kriterijais bei prioritetais ir jiems nustatytomis balų reikšmėmis, užtikrinančia visų pareiškėjų lygiateisiškumą, ekspertinio vertinimo objektyvumą bei skaidrumą. Teismo nuomone, pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie priimtą sprendimą, jis taip pat papildomai buvo informuotas apie Paraiškos ekspertinio vertinimo rezultatus. Galiojantys teisės aktai pareiškėjams nenustato galimybės susipažinti su ekspertų išvadomis ar tuo labiau jas koreguoti ar skųsti, prieš Tarybai priimant galutinį sprendimą. Administracinis teisės aktas, kuris asmeniui sukelia teigiamus ar neigiamus padarinius, yra ne ekspertų išvados, o Tarybos narių susirinkimo priimamas sprendimas dėl finansavimo / nefinansavimo (stipendijos skyrimo / neskyrimo), kurio apskundimo tvarka ir terminai visada yra aiškiai nurodomi visuose Tarybos priimamuose sprendimuose.

24. Teismas nurodė, vertindama paraiškas stipendijai gauti ir priimdama Sprendimą, Taryba veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl ginčui yra taikomos ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Pacitavęs šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktų nuostatas ir remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad Sprendime yra nurodytas jo priėmimo faktinis pagrindas, kitos Sprendimui priimti įtakos turėjusios aplinkybės, argumentai, Sprendimas yra išsamus, aiškus ir motyvuotas. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Sprendime faktinės aplinkybės buvo aptartos pakankamai aiškiai, buvo nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visuma, jos buvo susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatyme, tiek teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus. Įvertinus tai, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Sprendimą.

25. Teismas akcentavo, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai, sprendžiant šią administracinę bylą, ir niekaip nekeičia padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėjo. Teismas pabrėžė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

26. Atsižvelgęs į tai, kad sprendimas buvo priimtas ne pareiškėjo naudai, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo jam atlyginti teismo išlaidas.

V. 27. Pareiškėjas T. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: panaikinti Sprendimo 2.34 punktą, o šio reikalavimo netenkinus – pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas sutinka ginčą spręsti taikiai ir pagal įstatymą įgyvendinti taikinimo procedūras, su sąlyga, kad Taryba pasinaikins nurodytą Sprendimo dalį.

28. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai pagrįstas, yra neteisėtas ir neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnyje nustatytų sprendimo turiniui keliamų reikalavimų. Savo poziciją T. G. grindžia šiais argumentais:

28.1. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liko neištirta ir neįvertinta ginčo metu galiojusių Stipendijų kultūros ar meno kūrėjams kvotų nustatymo tvarka, nebuvo nustatytos faktinės Paraišką vertinusio eksperto D. V. nu(si)šalinimo aplinkybės ir procedūros, nebuvo ištirtas nepasirašytas ir nepatvirtintas Tarybos pateiktas protokolas, nebuvo ištirti ir įvertinti ekspertų, vertinusių Paraišką, nešališkumo deklaracijos ir konfidencialumo pasižadėjimai, taip pat nebuvo ištirtas atsakovo sprendimas sudaryti ginčo metu galiojusią ekspertų duomenų bazę, nebuvo ištirtos ir nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas de facto (iš tikrųjų) yra susipažinęs su Stipendijų skyrimo tvarkos aprašo nuostatomis.

28.2. T. G. teismui pateikė prašymą Nr. DOK-1763, kuriame prašė spręsti nurodytus klausimus bei iš atsakovo išreikalauti nurodytus dokumentus. Nei 2023 m. gegužės 3 d., nei 2023 m. gegužės 23 d. neskundžiamose nutartyse, nei 2024 m. kovo 14 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas nenurodė motyvų dėl prašymo Nr. DOK-17633 reikalavimų svarstymo ir nepaaiškino, kodėl šio prašymo reikalavimai nebuvo svarstomi. Teismas sprendime taip pat nenustatė prašymo Nr. DOK-17633 pateikimo jam fakto, šiame prašyme išdėstytų faktinių aplinkybių ir kartu su prašymu DOK-17633 pateiktų įrodymų, nors, pagal įstatymą, sprendimo motyvuojamoje dalyje jis tai privalėjo padaryti. Teismas turėjo nustatyti bylos aplinkybes arba nurodyti argumentus, dėl kurių kuriuos nors įrodymus atmetė. Motyvuojamoje skundžiamo sprendimo dalyje teismas turėjo nurodyti įstatymus, kuriais vadovavosi, netenkindamas prašymo DOK-17633 ar atmesdamas kartu su prašymu pateiktus įrodymus, t. y. aiškiai pateikti nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos, atmetant prašymą DOK-17633, netiriant ir nevertinant įrodymų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 str. 4 d. 1, 2, 3 ir 4 p.).

28.3. Pirmosios instancijos teismas ribojo pareiškėjo teisę pasinaudoti veiksmingomis priemonėmis, siekiant pagrįsti savo reikalavimą. Rungtyniškumas šioje byloje iš dalies tapo fikciniu ir deklaratyviu, o teismo aktyvumas virto į pasyvumą; teismas netinkamai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo normas. Teismui nusprendus neveikti pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsnyje nustatytą teismo pareigą šalims padėti įgyvendinti jų procesines teises, toks neveikimas turėtų būti motyvuojamas. Pasyvi teismo pozicija, kai pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas privalo būti aktyvus ir tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, tačiau pasirenka likti pasyviu dėl vienos iš šalių, gali būti vertinamas kaip proceso rungtyniškumo principo pažeidimas.

28.4. 2023 m. gegužės 23 d. nutartyje teismas nusprendė, kad nėra kliūčių nagrinėti administracinę bylą, ir baigė pasiruošimą ją nagrinėti, net neišsprendęs prašyme DOK-17633 išdėstytų klausimų ir prašymų bei visiškai nepateikęs argumentų dėl prašyme DOK-16734 išdėstytų prašymų ir pozicijos. Teismui nepadėjus T. G. gauti įrodymų ir jų neįvertinus bei nepateikus argumentų, kodėl tai nebuvo būtina, teismo priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu, pagrįstu, tinkamai motyvuotu ir atitinkančiu Administracinių bylų teisenos įstatymą.

28.5. Teismas paskubėjo baigti pasiruošimą nagrinėti bylą, todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turėtų įvertinti apeliacinio skundo argumentus, su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų (dokumentų) turinį (bylos medžiagos visumą) bei patikrinti teismo 2023 m. gegužės 3 d. ir 2023 m. gegužės 23 d. nutartis bei skundžiamą sprendimą ir pateikti argumentus dėl to: 1) kaip įmanoma įgyvendinti rungtyniškumą, kai teismas pasiruošimo bylos nagrinėjimui etapą baigia neišsprendęs pareiškėjo prašymuose DOK-17633 išdėstytų klausimų ir prašymų bei visiškai nepateikęs argumentų dėl prašymo DOK-16734; 2) dėl kokių priežasčių skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas nepateikė argumentų, kodėl nėra būtina išreikalauti papildomų įrodymų ir jų įvertinti Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka; 3) kuo remiantis, nagrinėjant bylą teisme liko neištirta ir neįvertinta Stipendijų kultūros ar meno kūrėjams kvotų nustatymo tvarka; 4) kuo remiantis sprendimo motyvuojamoje dalyje nebuvo nustatytos faktinės T. G. Paraišką vertinusio eksperto D. V. nu(si)šalinimo aplinkybės ir procedūros; dėl kokių tikslių priežasčių jis nusišalino; 5) dėl kokių priežasčių teismas neištyrė 2020 m. spalio 28 d. protokolo Nr. 2LKT-86(1.6); 6) kuo motyvuojamas pirmosios instancijos teismo pasyvumas, kai byloje liko neištirtas ir neįvertintas ekspertų, vertinusių Paraišką, nešališkumo deklaracijų ir konfidencialumo pasižadėjimų turinys; 7) kodėl teismas netyrė, ar T. G. turėjo veiksmingą galimybę apskųsti atsakovo 2020 m. vasario 6 d. administracinį sprendimą Nr. 4LKT-1(1.3); ar iš skundžiamo teismo sprendimo turinio objektyviam stebėtojui būtų aišku, kad įrodymas dėl ginčo metu galiojusių ekspertų duomenų bazės yra atmetamas remiantis įstatymu arba rimtais teismo argumentais; 8) ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, netirdamas įrodymų ir faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas nebuvo susipažindintas su Stipendijų skyrimo tvarkos aprašo nuostatomis.

28.6. Teismas 2023 m. gegužės 3 d. nutartyje pareiškėjui nustatė 7 kalendorinių dienų terminą pateikti poziciją, kurio nepraleidęs, jis pateikė procesinį dokumentą DOK-16734 dėl tolesnės bylos nagrinėjimo eigos ir papildomus prašymus; teismas šį prašymą priėmė. Šiame prašyme T. G. nuosekliai ir argumentuotai išdėstė poziciją bei prašė teismo spręsti klausimą dėl taikaus ginčo sprendimo, klausimą dėl 2021 m. rugsėjo 20 d. procesinio dokumento DOK-17633 ir klausimą dėl teismo posėdžio žodinio proceso tvarka taip pat dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų (liudytojų) į bylą įtraukimo. Nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepaaiškino priežasčių ir neleido suprasti, kodėl į bylą nepateikė kiekvieno eksperto atlikto individualaus vertinimo. Be to, iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies neįmanoma suprasti, dėl kokių teisinių priežasčių individualus kiekvieno Paraišką vertinusio eksperto atliktas vertinimas negali būti išreikalautas, taip pat kodėl sprendžiant ginčą teisme, nėra įmanoma patikrinti individualių ekspertų skaičiavimų, kurie lėmė Paraiškos nefinansavimą, kokie yra tikri kiekvieno eksperto skirti balai. Iš sprendimo nėra aišku, kuo teismas remiasi, pasirinkdamas pasyvumą įrodymų tyrimo ir vertinimo pareigos prasme.

28.7. Kyla pagrįstų abejonių ir prieštaravimų, kurių teismas nepašalino. Pavyzdžiui, lieka neištirtas ir neįvertintas tam tikrų ekspertų vaidmuo, vertinant Paraišką: 1) kaip, jeigu ne nagrinėjant bylą iš esmės, įmanoma patikrinti, kad deklaratyvus kiekvieno eksperto vertinimas iš tiesų buvo atliktas; vis dėlto, jeigu individualus ekspertinis vertinimas buvo atliktas, kyla klausimas 2) ar individualūs ekspertiniai paaiškinimai ir skaičiavimai Paraiškos atžvilgiu yra patvirtinti teisės aktuose nustatyta tvarka. Iš sprendimo turinio nėra aišku: 3) ar nušalintą ekspertą pakeitė kitas ekspertas, o jeigu ne – kodėl kiti konkurse dalyvavę asmenys turėjo galimybę būti objektyviai įvertinti trijų ekspertų; 4) ar faktas, kad ekspertas nusišalina nuo paraiškos vertinimo, reiškia ir atitinkamų vertinimo balų praradimą; 5) kas ir kokiu teisiniu pagrindu remdamasis pakeitė nušalintą ekspertą; o jeigu nepakeitė, kodėl; atsakovo pateiktoje duomenų bazės sąraše skirtingų ekspertų užteko; 6) ar į bylą nepateikiant kiekvieno eksperto ekspertinių paaiškinimų ir individualaus vertinimo, iš principo gali būti įgyvendintos Administracinių bylų teisenos įstatymo normos, garantuojančios teisingą bylos nagrinėjimą, visapusišką įrodymų ištyrimą ir šalių lygiateisiškumą; 7) ar atsakovas, į administracinę bylą nepateikdamas kiekvieno eksperto ekspertinių paaiškinimų ir individualaus vertinimo, elgiasi sąžiningai bei užtikrina procesinio bendradarbiavimo (kooperavimo, operatyvumo), gero administravimo, objektyvumo, skaidrumo, teisėtumo principus; 8) ko siekiant yra būtina įslaptinti ekspertinius paaiškinimus ir individualius vertinimus, taip apribojant teisę su tokia informacija susipažinti; 9) ar ginčijama Sprendimo dalis iš esmės gali būti laikoma teisėta, kai yra pagrįsta įslaptintais ekspertiniais vertinimais; Konstitucijos 25 straipsnis garantuoja konstitucinę teisę į informaciją.

28.8. Teismas nesiekė visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti bylos aplinkybių visumos, nesivadovavo įstatymu ir teisingumo kriterijais. Nėra aišku, kiek balų Paraiškai skyrė kiekvienas ekspertas, o tai reiškia, kad nėra įmanoma patikrinti ir suskaičiuoti surinktos balų sumos pagrįstumo ar kilmės. Sprendime nurodyta 53,66 balo suma nėra pagrįsta objektyviais duomenimis.

28.9. Taryba nepaaiškino: 1) dėl kokių priežasčių negali nuasmeninti ekspertų, vertinusių Paraišką, nešališkumo deklaracijų ir jas pateikti į bylą; 2) kaip įmanoma patikrinti ekspertų objektyvumą, nešališkumą ir paraiškų vertinimo (ne)kokybę, jeigu net teisme paraiškų vertinimo (ne)kokybė ir galimas ekspertų šališkumas nėra tikrinami; 3) koks nešališkas ir nepriklausomas viešojo administravimo subjektas ar valstybės kompetentingo subjekto paskirtas kontrolierius turi teisę patikrinti, ar iš tiesų atsakovas laikosi, pavyzdžiui, Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 10 straipsnio nuostatų; 4) kokia iš tiesų yra įstatymų leidėjo suformuluoto „kultūros ir meno sričių bei teritorijų atstovavimo įvairovės principo“ teisinė reikšmė ir tokio principo įgyvendinimo sąlygos bei taisyklės (Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 10 str. 1 d.), vertinant asmenų paraiškas dėl stipendijos gavimo.

28.10. Vykdydamas teismo nutartį, siekdamas sudaryti galimybę visapusiškai nustatyti ginčo aplinkybes ir tiesą, T. G. teismui pateikė svarstyti klausimus dėl teismo posėdžio žodinio proceso tvarka bei dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų, liudytojų, į bylą įtraukimo. Prašymo DOK-16734 19 punkte pareiškėjas manė esant būtinu ekspertų, vertinusių Paraišką, į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis arba liudytojais įtraukimą; nurodė, kad sutiktų, jog Paraišką vertinę ekspertai dalyvauti ir būtų kviečiami kaip liudytojai ir teismo posėdyje paaiškintų klausimus, susijusius su ginču ekspertų kompetencijos ribose. Teismas galėjo suorganizuoti bent vieną nuotolinį posėdį, tačiau pasirinko likti pasyvus. Motyvai, kodėl byloje neturi būti pašalinti prieštaravimai ir dėl individualiai skirtų balų kilusios abejonės, sprendime nėra pateikti.

28.11. Bylos pirmosios instancijos teisme paprastai nagrinėjamos pareiškėjo suformuluoto skundo ar prašymo ribose. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas prašo pirmosios instancijos teismo spręsti klausimą dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnyje nustatytos tvarkos, teismas turi priimti atitinkamą nutartį; žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 6 dalyje nurodyti klausimai išsprendžiami teismo nutartimi.

28.12. Atsižvelgus į tai, kad apeliacinis procesas paprastai vyksta rašytinio proceso tvarka, o pirmosios instancijos teismo nutarties dėl žodinio proceso nebuvo priimta, lieka nesuprantama ir paaiškinimo reikalauja tokie klausimai: kaip apskųsti teismo nutartį, kuri turėjo būti priimta Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, kai tokia nutartis neegzistuoja; ginčijamame teismo sprendime nėra nurodyta motyvų, paaiškinančių, kodėl šioje administracinėje byloje negali būti įgyvendinami žodiškumo ir betarpiškumo principai; teismas puikiai suvokia, kad bylai persikėlus į apeliacinę instanciją, užtikrinti žodinį bylos nagrinėjimo procesą praktiškai nėra įmanoma dėl nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (šis teismas bylas iš esmės nagrinėja rašytinio proceso tvarka, o asmenų prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka paprastai netenkina). Teismas nenurodė motyvų, kodėl neturi būti laikomasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos. Kita vertus, yra būtina įvertinti, ar teismas yra kompetentingas fotografijos meno srityje, kad savarankiškai spręstų klausimus, kuriuos kelia pareiškėjas; ar teismas turi su Paraiška susijusių ir kitokių ekspertinių fotografijos meno žinių, kad būtų atsakyta į T. G. keliamus klausimus.

28.13. Fotografijos meno ar kitos meno srities ekspertai turėtų kompetentingai ir pagrįstai atsakyti į pareiškėjo klausimus, tačiau teismas apribojo T. G. teisę į bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, faktinių aplinkybių skundžiamame sprendime dėl ginčo ekspertinių klausimų nenustatė, svarbių skundo aplinkybių reikiama apimtimi neištyrė, papildomų įrodymų iš atsakovo neišreikalavo ir nemotyvavo, kodėl prašomi įrodymai nėra reikalingi, sprendžiant tarp atsakovo ir pareiškėjo kilusį ginčą. Nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas liko nepagrįstai pasyvus, pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo principus, netinkamai vadovavo procesui ir pareiškėjui nepadėjo įgyvendinti procesinių teisių.

28.14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turėtų patikrinti ir įvertinti pagrindinio skundo turinį skundžiamo teismo sprendimo kontekste, o būtent, T. G. pagrindiniame skunde aiškiai prašė atsakovo pagrįsti konsoliduotos darbo grupės (ekspertų) vertinimą, kai buvo atliekamas Paraiškos vertinimas, pagal visas nurodomas ir pateiktas aplinkybes: 1) „Nuo 2012 metų fotografijos lauke nedalyvaujantis menininkas“ yra vertinimas mažiau palankiai negu menininkas, fotografijos lauke dalyvaujantis nuo pavyzdžiui 2013 m. ar 2017 m.; pareiškėjas prašė nurodyti teisės normą, kurioje yra įtvirtinta teisinė taisyklė, reikalaujanti iš menininko dalyvauti fotografijos lauke nuo aiškiai apibrėžto ir nustatyto laiko, kad gautų paramą; 2) ar „Grįžtantis su ta pačia tema“ menininkas yra vertinimas mažiau palankiai, negu „negrįžtantis“ menininkas; ar tai reiškia, kad menininkas, kuris grįžta į fotografijos lauką, vertinimas mažiau palankiai už menininką, kuris negrįžta; ar teisės normos nustato, kad savitas ir tęstinis menininko stiliaus (temos) vystymas gali būti laikoma priežastimi vertinti menininko paraišką mažiau palankiai; T. G. Tarybos prašė nurodyti teisės normą, kurioje yra įtvirtinta teisinė taisyklė, reikalaujanti iš menininko grįžti ne su ta pačia tema; 3) „Trūksta inovatyvumo, naujumo“ – pareiškėjas atsakovo prašė paaiškinti, kokie elementai sukuria prielaidas tenkinti inovatyvumo ir naujumo kriterijus; prašė nurodyti teisės normą, kurioje yra įtvirtinta teisinė taisyklė, iš menininko reikalaujanti inovatyvumo ir naujumo, taip įspraudžiant menininką į inovatyvumo ir naujumo rėmus; 4) „Rezultatai sunkiai apčiuopiami“ – T. G. prašė paaiškinti, kaip atsakovas supranta ir aiškina apčiuopiamų rezultatų kriterijų; ar „rezultatų apčiuopiamybės“ kriterijus yra suformuluotas; prašė nurodyti teisės normą, kurioje būtų įtvirtinta teisinė taisyklė, iš menininko reikalaujanti apčiuopiamų rezultatų. Visi pagrindiniame skunde išdėstyti ginčo klausimai, kurie iš esmės lėmė balų trūkumą ir Paraiškos nefinansavimą ypatingai sunkiu COVID-19 pandemijos metu, yra pagrįsti ekspertų, kuriems bylos nagrinėjimo iš esmės metu nėra įmanoma užduoti klausimų, nuomone.

28.15. Teismas neturi ekspertinių žinių, pavyzdžiui, apie tai, kas fotografijos mene laikoma inovatyvumu, naujumu. Neatsižvelgdamas į tai, teismas pasirinko pasyvų vaidmenį ir, nagrinėdamas bylą iš esmės, netyrė įrodymų, nenustatė svarbių faktinių skundo aplinkybių, nemotyvavo, kodėl atmeta vienus ar kitus įrodymus, nesprendė klausimo dėl liudytojų įtraukimo ir nepriėmė Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 6 dalyje nustatytos nutarties, kurią pareiškėjas galėtų apskųsti ir tam tikru proceso metu efektyviai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, rungtyniškumo ir kitus teisės principus. Kita vertus, nėra aišku, ką reiškia grįžtantis su „ta pačia tema“. Taryba į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, kad T. G. grįžo su „ta pačia tema“, kad jis „nuo 2012 metų fotografijos lauke nedalyvaujantis menininkas“, kad Paraiškai „trūksta inovatyvumo, naujumo“. Būtent šie klausimai tapo pretekstu sumažinti balus Paraiškai. Atsakovo ir jo paskirtų ekspertų formuojama pozicija nėra pagrįsta faktiniais duomenimis bei byloje esančiais įrodymai, tačiau teismas vis tiek liko pasyvus – visapusiškai bylos aplinkybių netyrė, nevertino ir nenustatė, įrodymų neišreikalavo, nepagrįstai nesvarstė T. G. prašymų, apribojo jo teisę į žodinį procesą, teisę tiesiogiai užduoti klausimus liudytojams ir teisę tokius parodymus ištirti, nagrinėjant bylą iš esmės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tai turėtų įvertinti. Teismas netinkamai taikė arba apskritai netaikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsnio, 56 straipsnio 2 dalies, 78 straipsnio 1 dalies ir 78 straipsnio 6 dalies nuostatų.

28.16. Apeliacinės instancijos teismui pateikiami įrodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino arba apskritai nevertino („2020-11-11 dienos pareiškėjo prašymas“, „2020-11-17 ministerijos aktas Nr. S2-3352.adoc“, „2020-11-23 dienos atsakovo aktas S-210(4.7)“), kurie įrodo, kad viešojo administravimo subjektų Kultūros ministerijos ir Tarybos aktuose nėra išaiškinama aktų apskundimo tvarka ir terminai, nors pagal įstatymus apskundimo tvarką ir terminus išaiškinti reikia. Pagrindiniame skunde T. G. nurodė, kad 2020 m. lapkričio 23 d. tarnautojas M. B. akte Nr. S-210(4.7) teigė, jog Taryba individualių ekspertų vertinimų pareiškėjams neteikia, bet nenurodo teisės normos, kuri pagrįstų tarnautojo atsisakymą pateikti prašomą informaciją. Aktas, kuriuo atsisakoma teikti informaciją, turi būti tinkamai motyvuotas, o išsigalvota (pramanyta) taisyklė, kad individualūs ekspertų vertinimai neteiktini, negali būti laikoma teisiškai pagrįsta. Tai reiškia, kad arba pareiškėjas turėjo teisę tokį aktą apskųsti ir prašyti išreikalauti prašomą informaciją, arba valstybinė institucija turėjo pareiga prašoma informaciją pateikti. Manytina, kad M. B. išsigalvojo taisyklę, todėl tarnautojo veiksmai yra neteisėti. Teismas netyrė įrodymų, pavyzdžiui atsakovo 2020 m. lapkričio 23 d. akto Nr. S-210(4.7), nors pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą privalėjo ištirti visus įrodymus arba motyvuoti, kodėl byloje esantį įrodymą atmeta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 str. 4 d. 3 p.). Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra argumentų dėl minėto Tarybos akto, nėra aišku, kokia teisės norma remdamasis, teismas atmetė pareiškėjo įrodymą, kuriuo buvo įrodinėjamos pagrindinio skundo aplinkybės dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir buvo apribotos teisės gauti informaciją. Nurodytus įrodymus turėtų įvertinti apeliacinės instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas prašomos informacijos neišreikalavo, o atsakovas prašomos informacijos į bylą piktybiškai nepateikė.

28.17. Su Tarybos atsiliepimu pateiktas Tarybos narių 2020 m. spalio 28 d. posėdžio protokolas Nr. 2LKT-86 (1.6.) (toliau – ir Protokolas) nėra patvirtintas. Be to, išrašas nėra originalus, o ant protokolo išrašo nėra uždėtos žymos, patvirtinančios, kad kopija yra tikra. Būtent šis protokolas neturi įrodomosios prima facie (iš pirmo žvilgsnio) galios. Atsižvelgus į tai, yra būtina patikrinti, ar šis dokumentas, kuriuo atsakovas grindžia savo poziciją, yra patvirtintas ir ar į bylą pateiktas minėto protokolo išrašas yra tikras ir yra pakankamas ar leistinas.

28.18. Atsakovas teigė, kad Paraiškos finansavimą ar nefinansavimą lemia tai, jog Paraiška nesurinko 60 balų. Taryba teigė, kad Paraiška surinko 53,66 balo, tačiau šio skaičiausi nedetalizavo. Teismas iš esmės palaikė tokią Tarybos versiją, jis faktinių aplinkybių su skaičiaus 53,66 kilme nesiejo, todėl liko neišspręstas klausimas, kaip atsirado 53,66 balo. Teismas padarė paviršutiniškas išvadas, būtent nurodytas klausimas buvo esminis; ginčas reikalauja patikrinti ir suskaičiuoti 55,33 balo dedamąsias dalis. Byloje nėra duomenų, koks asmuo ir kiek tiksliai balų skyrė Paraiškai. Nei Tarybos, nei teismo sprendimai 55,33 balų dedamųjų dalių prasme nėra aiškūs, išsamūs ir tinkamai motyvuoti.

28.19. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodė, kad sutinka ginčą spręsti taikiai ir pagal įstatymą įgyvendinti taikinimo procedūras su sąlyga, kad Taryba pati panaikins savo priimtą administracinį sprendimą šiame skunde nurodytoje apimtyje.

29. Atsakovas Lietuvos kultūros taryba prašo T. G. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

30. Atsakovas pažymi, kad palaiko visus argumentus, išdėstytus institucijos atsiliepimuose į pareiškėjo skundą. Akcentuoja tokius argumentus:

30.1. Taryba pareiškėjus, taip pat ir T. G., apie jų paraiškų vertinimą informavo vadovaudamasi Gairių 105 punkto nuostatomis – pateikė jų projektą vertinusių ekspertų skirtą balų vidurkį pagal kiekvieną Gairėse nurodytą kriterijų ir (ar) prioritetą bei konsoliduotus ekspertų grupės komentarus. Pareiškėjui šie duomenys buvo pateikti informacinio pranešimo dėl ekspertinio vertinimo rezultatų formatu, Tarybos administracijos darbuotojai L. L. 2020 m. lapkričio 12 d. išsiunčiant elektroninį laišką. Pats T. G. šį faktą pažymėjo 2020 m. lapkričio 24 d. skunde ir pridėjo minėtus dokumentus. Taryba, laikydamasi galiojančių teisės aktų reikalavimų, pareiškėjui pateikė visus pagal teisės aktus teiktinus duomenis apie Paraiškos vertinimą.

30.2. Visas Tarybai pateiktas fotografijos srities stipendijų paraiškas, taip pat ir T. G. pateiktą Paraišką, vertino trijų ekspertų darbo grupė, sudaryta Tarybos pirmininko 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. KRF-79(1.15). Byloje yra pateiktas ir šios ekspertų darbo grupės 2020 m. spalio 14 d. posėdžio protokolas. Apeliaciniame skunde T. G. kelia klausimus dėl eksperto nusišalinimo ir kalba apie eksperto D. V. nusišalinimą nuo Paraiškos vertinimo, tačiau Taryba 2022 m. sausio 19 d. atsiliepime paaiškino, jog D. V. nėra ir nebuvo Tarybos ekspertas; jis buvo ir vis dar yra Tarybos narių susirinkimo narys. Nei vienas iš trijų ekspertų darbo grupės narių, vertinusių fotografijos srities stipendijų paraiškas, nei individualiais vertinant paraiškas, nei ekspertų darbo grupės posėdyje nenusišalino, kadangi nebuvo jokių aplinkybių, kurios lemtų ekspertų pareigą nusišalinti.

30.3. Faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai dėl nešališkumo deklaracijų formų patvirtinimo bei trijų ekspertų 2020 m. rugsėjo 30 d. pasirašytų nešališkumo deklaracijų neteikimo pareiškėjui yra išdėstyti Tarybos 2022 m. sausio 19 d. atsiliepime. Minėtose trijų ekspertų nešališkumo deklaracijose nuasmeninus ekspertų vardus, pavardes ir parašus, jų formų turinys niekuo nesiskirtų nuo formų, kurios yra viešai prieinamos Teisės aktų registre, todėl teikti jas, kaip bylos medžiagą, nėra prasminga.

30.4. 53,66 balo sandara aiškiai matosi informaciniame pranešime dėl ekspertinio vertinimo rezultatų. Visos individualių stipendijų paraiškos, taip pat ir T. G. Paraiška, buvo vertinamos pagal trijų vertinimo prioritetus ir aštuonis vertinimo kriterijus, išdėstytus Balų apraše. Pareiškėjo pateiktai Paraiškai skirtas 53,66 balo buvo gautas sudėjus visų Paraišką vertinusių ekspertų skirtų balų vidurkius pagal kiekvieną nurodytą paraiškos vertinimo kriterijų ir prioritetą.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija prašo T. G. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad pritaria Tarybos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą suformuluotiems argumentams ir mano, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti Sprendimą, o pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas; Kultūros ministerija sutinka su jame konstatuotomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 33. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Tarybos 2020 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 1LKT-138(1.2) „Dėl Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Stipendijos kultūros ir meno kūrėjams“ individualių (fotografijos meno srities) valstybės stipendijų skyrimo 2020 metais“ 2.34 papunkčio, kuriame buvo nuspręsta T. G. neskirti individualios valstybės stipendijos fotografijos meno srities veiklai įgyvendinti (kūrybiniam sumanymui „(duomenys neskelbtini)“), teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, pareiškėjo skundą dėl Sprendimo 2.34 papunkčio panaikinimo atmetė. Įvertinęs aktualų teisinį reglamentavimą – Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 1, 2 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 3 punkto, 7 straipsnio 3 dalies 3 punkto, Gairių 6 ir 33 punktų, Stipendijų skyrimo tvarkos aprašo 1 bei 3 punktų ir Ekspertų darbo reglamento 9, 20, 26, 29 bei 30 punktų nuostatas, pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kad Tarybos sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į ekspertų darbo grupės išvadas; Taryba, priimdama Sprendimą, nepažeidė jokių imperatyvių įstatymo reikalavimų, Taryba, laikydamasi galiojančių teisės aktų reikalavimų ir vienodo visų pareiškėjų traktavimo principo, pateikė pareiškėjui visus pagal teisės aktus teiktinus duomenis apie jo paraiškos vertinimą. Galiojantys teisės aktai nenumato galimybės pareiškėjams susipažinti su ekspertų išvadomis ar jas koreguoti ar skųsti, prieš Tarybai priimant galutinį sprendimą. Pažymėjo, kad pareiškėjo Paraiška nesurinko minimalaus 60 balų įvertinimo.

35. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentavo, kad nebuvo išspręsta dėl jo į bylą teiktų prašymų, byla nepagrįstai buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Nurodė, kad liko neištirta ir neįvertinta ginčo metu galiojusių Stipendijų kultūros ar meno kūrėjams kvotų nustatymo tvarka, nebuvo nustatytos faktinės Paraišką vertinusio eksperto D. V. nu(si)šalinimo aplinkybės ir procedūros, nebuvo ištirtas nepasirašytas ir nepatvirtintas Tarybos pateiktas Protokolas, nebuvo ištirti ir įvertinti ekspertų, vertinusių Paraišką, nešališkumo deklaracijos ir konfidencialumo pasižadėjimai, taip pat nebuvo ištirtas atsakovo sprendimas sudaryti ginčo metu galiojusią ekspertų duomenų bazę, nebuvo ištirtos ir nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas de facto (iš tikrųjų) yra susipažinęs su Stipendijų skyrimo tvarkos aprašo nuostatomis. Teigė, kad teismo sprendime nėra motyvų, kodėl atsisakyta tenkinti jo prašymus, taip pat kodėl kiekvieno eksperto ekspertiniai paaiškinimai ir skirti balai lieka įslaptinti; atsakovo sprendimo dalis iš esmės negali būti laikoma teisėta, kai yra pagrįsta įslaptintais ekspertiniais vertinimais. Teisme nebuvo tikrinamas ekspertų šališkumas ir paraiškų vertinimo objektyvumas bei kokybė, nagrinėdamas bylą, teismas buvo pasyvus, neištyrė visų aplinkybių.

36. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Paraišką (registracijos Nr. PER-ST-I-1717(6.6)) pateikė 2020 m. rugsėjo 9 d., ją pateikdamas patvirtino, kad yra susipažinęs su Stipendijų kultūros ir meno kūrėjams skyrimo tvarkos aprašu, kartu su skelbiamo konkurso informacija buvo nurodyti svarbiausi dokumentai parsisiuntimui – „Stipendijų kultūros ar meno kūrėjams paraiškų vertinimo prioritetų ir kriterijų balų aprašas“, kurie yra esminiai dokumentai, nustatantys konkurso organizavimo tvarką ir sąlygas.

37. Taryba, 2020 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. S-210(4.7) „Dėl T. G. individualios stipendijos paraiškos vertinimo“, atsakydama pareiškėjui, nurodė, kad jo Paraišką, kaip ir kitas fotografijos meno srities individualių stipendijų paraiškas, vertino iš trijų ekspertų sudaryta darbo grupė; kad ekspertų komentarų Taryba nekomentuoja ir individualių ekspertų vertinimų pareiškėjams neteikia. Nurodė, kad vertinimas atliekamas vadovaujantis Balų aprašu, eksperto skirtas balas, patenkantis į galimų skirti balų intervalus ir atitinkantis Balų apraše nurodytus dydžius, laikytinas teisėtu; sprendimą skirti stipendiją lemia ne ekspertų komentarai, o paraišką vertinusių ekspertų skirtų balų vidurkis. Pareiškėjo paraiška surinko 53,66 balus, t. y. nepasiekė būtinojo 60 balų įvertinimo, kuris yra privaloma sąlyga Tarybos finansavimui paskirti (Gairių 47 p.). Tarybos narių susirinkimas pritarė ekspertų išvadoms ir Sprendimą nefinansuoti pareiškėjo Paraiškos (neskirti stipendijos) patvirtino priimdamas 2020 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 1LKT-138(1.2).

38. Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarybos Sprendimu neskirti jam individualios valstybės stipendijos, su 2020 m. lapkričio 24 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti jo 2.34 papunktį, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

39. Pareiškėjas skunde nesutikimą su Sprendimo 2.34 punktu grindė neskaidriu ekspertų vertinimu, nes nurodyti tik skaičiai, bet ne argumentai, kuriais būtų paaiškinami vertinimo motyvai; Taryba pritarė ekspertų darbo grupės vertinimui, neįsitikinusi padarytų išvadų teisingumu ir pagrįstumu. Nurodė, kad Taryba ir Kultūros ministerija apribojo pareiškėjo teisę gauti informaciją apie kiekvieno eksperto individualų vertinimą ir motyvus; Taryba išsamiau nepagrindė konsoliduotos darbo grupės (ekspertų) vertinimo pagal kriterijus „Nuo 2012 metų fotografijos lauke nedalyvaujantis menininkas“, „Grįžtantis su ta pačia tema“, „Trūksta inovatyvumo, naujumo“, „Rezultatai sunkiai apčiuopiami“, „Rekomenduojama nefinansuoti“. Tarybos pranešime dėl ekspertinio vertinimo rezultatų nėra nurodytas teisinis pagrindas. Teigė, kad egzistuoja teisinio reguliavimo spragos – nėra nustatyta paraiškas teikiančių asmenų teisė susipažinti su ekspertų vertinimais ir motyvais, pateikti dėl jų nuomonę, juos apskųsti, prieš priimant Tarybos sprendimą, nurodyti apribojimai nėra proporcingi.

40. Pareiškėjas teismui 2021 m. rugsėjo 20 d. pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų išreikalavimo / atsikirtimą (DOK 17633), prašydamas:

1) Pateikti (išreikalauti) iš atsakovo Lietuvos kultūros ministerijos ar Lietuvos kultūros tarybos: 2017 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 4LKT-6(1.3 E) ir „Stipendijų kultūros ar meno kūrėjams kvotų nustatymo tvarkos aprašą (2020 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 4LKT-3(1.3 E) redakcija);

2) Pateikti (išreikalauti) papildomą įrodymą (objektyvius duomenis), patvirtinantį tai, kad paraiškas vertinantiems ekspertams kvota nebūna žinoma;

3) Pateikti (išreikalauti), pagrindą, kuriuo remiantis pareiškėjo paraiškos vertinimo procedūros metu nuo pareiškėjo paraiškos vertinimo buvo nušalintas D. V.;

4) Pateikti (išreikalauti) pagrindą, paaiškinantį, dėl kokių teisinių priežasčių į bylą nėra pateiktas Protokolas, patvirtintas atsakingų asmenų parašais;

5) Pateikti (išreikalauti) Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje numatytos formos nešališkumo deklaracijas ir

6) konfidencialumo pasižadėjimus tų ekspertų, kurie vertino T. G. paraišką, įskaitant ir D. V. deklaraciją ir pasižadėjimą;

7) Pateikti (išreikalauti) pagrindą, paaiškinantį, ar iš tiesų (konkretūs) pareiškėjo paraiškos vertintojai buvo įtraukti į tuo metu galiojusią ekspertų duomenų bazę;

8) Pateikti (išreikalauti) pagrindą, kuris patvirtintų, kad konkrečiai pareiškėjas T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), yra susipažinęs su Stipendijų skyrimo tvarkos aprašo nuostatomis ir jos jam yra aiškios ir suprantamos.

41. Teismui 2023 m. gegužės 4 d. pateiktame rašte (DOK 16734) pareiškėjas prašė išspręsti klausimą dėl taikaus ginčo sprendimo arba mediacijos; išspręsti klausimą dėl 2021 m. rugsėjo 20 d. procesinio dokumento DOK-17633; išspręsti klausimą dėl ekspertų, vertinusių pareiškėjo Paraišką, įtraukimo į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis ar liudytojais; akcentavo, kad tokie duomenys būtini bylai išnagrinėti ir teismui privalo būti pateikiami. Pareiškėjas nurodė, kad tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimo pasiruošimo stadijoje (ABTĮ 67 str.) atsakovo procesinis elgesys bus nesąžiningas, pareiškėjas pasilieka teisę į bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo procesiniuose dokumentus išdėstytus prašymus ir atsižvelgdama į aktualias ABTĮ nuostatas, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad byla nepagristai buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka ir nebuvo priimti procesiniai sprendimai dėl teismui pareikštų prašymų, pripažįsta nepagrįstais.

43. ABTĮ 78 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Šioje dalyje nurodyti klausimai išsprendžiami teismo nutartimi. Pareiškėjas skunde teismui prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (žr. nutarties 38 p.). Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojo T. B. 2021 m. birželio 18 d. nutartimi administracinės bylos nagrinėjimui buvo sudaryta teisėjų kolegija ir ji paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2021 m. rugsėjo 1 d. 15.00 val. rašytinio proceso tvarka. Teismui 2023 m. gegužės 4 d. pateiktame rašte (DOK 16734) pareiškėjas nurodė, kad tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimo pasiruošimo stadijoje (ABTĮ 67 str.) atsakovo procesinis elgesys bus nesąžiningas, pareiškėjas pasilieka teisę į bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Tokie sąlyginio pobūdžio pareiškėjo nurodyti ketinimai dėl bylos nagrinėjimo bylą žodinio proceso tvarka (jei atsakovo procesinis elgesys bus nesąžiningas) negali būti laikomi konkrečios valios pareiškimu dėl žodinio bylos nagrinėjimo teismo posėdyje. Regionų administracinio teismo teisėjos E. P. 2024 m. sausio 23 d. nutartimi nutarta siūlyti administracinę bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. kovo 14 d. 10.30 val., tą pačią dieną pareiškėjui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) buvo išsiųstas teismo pranešimas apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka datą, laiką ir vietą. Pareiškėjas, būdamas informuotas apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, nepateikė motyvuoto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo skunde teismui išdėstytą prašymą, pagrįstai bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjas nebuvo pareiškęs motyvuoto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

44. ABTĮ 67 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, jog pasiruošimo nagrinėti administracinę bylą teisme metu nustačius, kad byloje galima sudaryti taikos sutartį, pasiūloma ginčo šalims apsvarstyti taikos sutarties sudarymo galimybę; 7 punkte – nustačius, kad byloje yra galimybė ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, pasiūloma ginčo šalims šia galimybe pasinaudoti. Atsakovas Taryba 2023 m. gegužės 22 d. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pareiškėjo siūlymas spręsti ginčą taikiai su jo nurodyta sąlyga negali būti įgyvendinamas. Kai nėra kitos ginčo šalies sutikimo sudaryti taikos sutartį, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo siūlyti šalims apsvarstyti taikos sutarties sudarymo ar ginčo sprendimo teisminės mediacijos būdu galimybę, apeliacinės instancijos teismui, nesant duomenų apie atsakovo pozicijos pasikeitimą, taip pat nėra tam pagrindo.

45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teisėjos 2023 m. gegužės 8 d. rezoliucijomis buvo nuspręsta dokumentus prijungti prie rašytinių bylos įrodymų, atsakovą – Tarybą įpareigoti teismui pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir visą su byla susijusią medžiagą; Kultūros ministeriją laikyti byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir pasiūlyti pateikti į pareiškėjo skundą bei visą su byla susijusią medžiagą. ABTĮ 107 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog kai šiame įstatyme nenustatyta, kad atskiras procesinis klausimas turi būti išsprendžiamas teismo nutartimi, teisėjas gali procesinį klausimą išspręsti rezoliucija. Išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo, o jeigu sprendžiama dėl elektroninės formos dokumente išdėstyto klausimo – elektroninėje byloje tam skirtomis priemonėmis nurodo, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą. Kartu teisėjas nurodo savo vardą ir pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pasirašo. Teisėjo rezoliucija neskundžiama. Taigi, atmestini pareiškėjo argumentai, kad teismas nesprendė jo prašymų, išdėstytų teismui pateiktuose raštuose 2021 m. rugsėjo 20 d., procesinio dokumento DOK-17633, ir 2023 m. gegužės 4 d., procesinio dokumento Nr. DOK 16734, nes teisėja dėl jų prijungimo prie rašytinių įrodymų išsprendė 2023 m. gegužės 8 d. rezoliucijomis.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas Taryba 2022 m. sausio 19 d. pateikė į bylą 2017 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 4LKT-6(1.3 E) ir „Stipendijų kultūros ar meno kūrėjams kvotų nustatymo tvarkos aprašą (2020 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 4LKT-3(1.3 E) redakcija); duomenis apie visus paraiškos vertinimo metu į ekspertų duomenų bazę įtrauktus asmenis; D. V. nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą, nurodė, kad pastarasis asmuo nebuvo ekspertu. Minėta, kad pareiškėjas, pateikdamas paraišką, patvirtino, jog yra susipažinęs su Stipendijų kultūros ir meno kūrėjams skyrimo tvarkos aprašu, todėl jo reikalavimas papildomai pateikti tai patvirtinančius duomenis laikytinas nesąžiningu naudojimusi savo procesinėmis teisėmis. ABTĮ 52 straipsnis, įtvirtinantis pagrindines proceso šalių teises, 3 dalyje nustato, kad proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Pareiškėjo argumentas, kad į bylą nebuvo išreikalautas Protokolas, patvirtintas atsakingų asmenų parašais, atmestinas dėl jo išimtinai formalaus pobūdžio, nes nėra nurodytos kokios nors priežastys, aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą abejoti Protokole užfiksuotų duomenų tikrumu (pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 20 d. prašymo 1, 4, 6, 7, 8 p.).

47. Kita vertus, teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.), tai reiškia, kad turi būti ištirtos ir įvertintos visos pareiškėjo skundo pagrindą sudarančios aplinkybės. Kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, bent lakoniški motyvai dėl pareiškėjo prašymų išreikalauti įrodymus, apklausti liudytojus ir taip toliau, kurie nėra tenkinami, ir kai dėl jų nėra priimama motyvuota nutartis, turėtų būti nurodyti teismo baigiamajame procesiniame dokumente (nagrinėjamu atveju – teismo sprendime), priešingu atveju kyla pagrįsta abejonė, kad nėra nustatytos visos bylai svarbios aplinkybės, jos nėra ištirtos visapusiškai ir objektyviai (ABTĮ 80 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, kad kiti procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nėra esminiai ir nekeičia padarytų išvadų, galėtų būti suprantamas, kad dalies pareiškėjo prašymų (pvz., 2021 m. rugsėjo 20 d. prašymo 2, 3, 5, 6 p.) teismas nelaikė pagrįstais ir tenkintinais, t. y. jie laikyti neatitinkančiais sąsajumo su ginčo dalyku byloje kriterijaus ir nepatenkančiais į bylos nagrinėjimo dalyką. Šiuo aspektu pažymėtina, kad išsamesnių motyvų dėl pareiškėjo netenkintų prašymų trūkumas teismo sprendime yra reikšmingas sprendžiant, ar bylos aplinkybės buvo ištirtos visapusiškai ir objektyviai, bei darant išvadas dėl priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

48. Lietuvos kultūros tarybos statusą, veiklos tikslus ir funkcijas bei veiklos organizavimą nustato Lietuvos kultūros tarybos įstatymas nustato Tarybos statusą, veiklos tikslus ir funkcijas bei veiklos organizavimą (Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 1 str.). Taryba yra biudžetinė įstaiga prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, pagal kompetenciją įgyvendinanti valstybės politiką kultūros ministrui pavestose valdymo srityse, vykdanti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose jai pavestas viešojo administravimo ir kitas funkcijas (Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 2 str. 1 d.). Pagal Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą, Tarybos narių susirinkimas savo iniciatyva ar pagal užklausas teikia siūlymus ir ekspertinę nuomonę kultūros ir meno politikos klausimais kultūros ministrui, Kultūros ministerijai ir kitoms valstybės institucijoms. Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 4 straipsnyje, šalia kitų Tarybos funkcijų, yra nurodyta, kad Taryba kultūros ministro nustatyta tvarka skiria kultūros ir meno kūrėjams stipendijas ir kitokią finansinę paramą (Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 4 str. 3 p.). Pagrindiniai teisės aktai, kuriais Taryba vadovaujasi, skirdama stipendijas kultūros ir meno kūrėjams, yra šie: 1) kultūros ministro įsakymu tvirtinamos Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairės; 2) Gairių 22 priedas, reglamentuojantis programos „Stipendijos kultūros ir meno kūrėjams“ finansavimo sąlygas; 3) Stipendijų kultūros ir meno kūrėjams skyrimo tvarkos aprašas; 4) Stipendijų kultūros ir meno kūrėjams paraiškų vertinimo prioritetų ir kriterijų balų aprašas. Gairių nuostatos stipendijų kultūros ar meno kūrėjams skyrimo tvarkai taikomos tiek, kiek stipendijų skyrimo tvarkos nereglamentuoja kultūros ministro įsakymu patvirtintas Stipendijų kultūros ir meno kūrėjams skyrimo tvarkos aprašas (Gairių 6 p.).

49. Visų gautų individualių stipendijų paraiškų vertinimas vyksta vadovaujantis Gairių IV skyriaus ir Stipendijų skyrimo tvarkos aprašo IV skyriaus nuostatomis. Tarybai pateiktų paraiškų vertinimas vyksta 3 etapais: 1) administracinės atitikties vertinimas; 2) ekspertinis vertinimas; 3) Tarybos narių susirinkimo atliekamas vertinimas (Gairių 33 p.). Paraiškų ekspertinis vertinimas vyksta Ekspertų darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos kultūros tarybos pirmininko 2018 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. VĮ-9(1.1E) (Lietuvos kultūros tarybos 2020 gegužės 28 d. įsakymo Nr. VĮ-40(1.15 E) redakcija) nustatyta tvarka. Darbo grupės narys, vadovaudamasis Reglamentu ir kitais teisės aktais bei turima kompetencija ir patirtimi, per Tarybos darbuotojo nustatytą terminą įvertina visas jam pateiktas paraiškas, užpildo individualaus paraiškų vertinimo lentelę ir pateikia ją Tarybos darbuotojui (Reglamento 20 p.). Tarybos darbuotojas iki pirmojo darbo grupės posėdžio parengia šio Reglamento 27 ir 28 punktuose nustatytus reikalavimus atitinkančią darbo grupės narių tinkamai užpildytų ir pateiktų Individualaus paraiškų vertinimo lentelių suvestinę (toliau – Lentelių suvestinė) ir teikia ją svarstyti darbo grupei jos posėdžio metu (Reglamento 26 p.). Darbo grupė darbo grupės posėdžio metu, vadovaudamasi Reglamento 21 ir 22 punktais, priima sprendimą dėl Lentelių suvestinėje nurodytų duomenų (Reglamento 29 p.). Reglamento 29 ir (ar) 291 punktuose nustatyta tvarka parengta Lentelių suvestinė yra laikoma darbo grupės išvadomis, teikiamomis Tarybos narių susirinkimui (Reglamento 30 p.). Darbo grupės sprendimas (-ai) įforminamas (-i) posėdžio protokolu ar apklausos rezultatų suvestine. Protokolo neatskiriamomis dalimis yra darbo grupės narių Individualaus paraiškų vertinimo lentelės ir šių lentelių suvestinė <...>. Apklausos rezultatų suvestinę pasirašo Tarybos darbuotojas, protokolą – Tarybos darbuotojas ir darbo grupės vadovas (Reglamento 9 p.).

50. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad pareiškėjo teiginiai dėl ekspertų atlikto vertinimo pagrįstumo nebuvo tiriami, nes galiojantys teisės aktai nenumato galimybės pareiškėjams susipažinti su ekspertų išvadomis, rėmėsi Tarybos atsiliepime nurodyta informacija, kad vadovaujantis ginčui taikytinos Ekspertų atrankos aprašo redakcijos 27 punkto nuostatomis (patvirtinta Lietuvos kultūros tarybos 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 4LKT-10(1.3 E)), „Informacija apie ekspertų veiklą, t. y. kokioje (-iose) ekspertų darbo grupėje (-ėse), sudarytoje (-ose) Ekspertų darbo grupių sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos kultūros tarybos 2018 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 4LKT-16(1.3 E) „Dėl Ekspertų darbo grupių sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka, ekspertas veikia ir kokius projektus ekspertas vertina, yra konfidenciali.“ Todėl Taryba privalo užtikrinti pareiškėjo paraišką vertinusių ekspertų konfidencialumą ir negali įvardinti konkrečių Pareiškėjo paraišką vertinusių asmenų. Aprašas priimtas vadovaujantis Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 10 straipsnio 1, 4 ir 8 dalimis.

51. Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad Taryba, vadovaudamasi kultūros ir meno sričių bei teritorijų atstovavimo įvairovės principu, viešojo konkurso būdu atrenka ekspertus, kurie teikia Tarybos sprendimams priimti būtinas išvadas. Ekspertai skiriami ne ilgesnei kaip 2 metų kadencijai. Tas pats asmuo Tarybos ekspertu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. To paties įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ekspertu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje, asmuo, turintis specialiųjų žinių, įgūdžių, kompetencijos ir patirties, reikalingų spręsti jam pavedamas užduotis. Ekspertais negali būti kultūros ir meno organizacijų vadovai. Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad ekspertų teikiamų paslaugų darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.

52. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nė vienoje paminėtoje Lietuvos kultūros tarybos įstatymo nuostatoje nėra numatyta nei Tarybos teisė informaciją pripažinti konfidencialia, nei apibrėžti tokia pripažintinos informacijos kriterijai.

53. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad slaptumo žyma „Konfidencialiai“ suteikiama tarnybos paslaptį sudarančiai informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali turėti ypač sunkių pasekmių valstybės institucijų interesams ar sudaryti prielaidas kilti pavojui žmogaus sveikatai. Draudžiama šiame straipsnyje nustatytas informacijos slaptumo žymas suteikti šio įstatymo nereglamentuojamai informacijai (to paties įstatymo 5 str. 7 d.). Minėtas įstatymas reglamentuoja valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos žymėjimo, įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos veiksmų koordinavimo bei kontrolės (priežiūros) pagrindus ir tvarką, nustato minimalius atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo patikimumo užtikrinimo, įslaptintos informacijos administravimo, įslaptintos informacijos fizinės apsaugos, įslaptintų sandorių saugumo, įslaptintos informacijos ryšių ir informacinių sistemų apsaugos) reikalavimus (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 1 str. 1 d.).

54. Reikalavimai konfidencialaus turinio informacijos apsaugai yra nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnyje (Komercinė paslaptis), 2.23 straipsnyje (Teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą), 3.221 straipsnyje (Įvaikinimo konfidencialumas), 5.28 straipsnyje (Oficialieji testamentai) bei 6.164 straipsnyje (Konfidencialumo pareiga); darbo teisiniuose santykiuose konfidencialios informacijos apsauga atitinkamai reglamentuojama Lietuvos Respublikos darbo kodekse (25, 39, 41, 154, 189, 209, 237, 240 str.); mediacijos – Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme (3, 17, 26, 27 str.) ir taip toliau.

55. Pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas pareiškėjo skundo pagrindą sudarančių esminių aplinkybių dėl ekspertų vertinimo pagrįstumo, apsiribojo konstatavimu, kad galioję teisės aktai nenumatė galimybės pareiškėjams gauti informaciją apie ekspertų atliktus vertinimus, susipažinti su ekspertų išvadomis, nes informacija apie ekspertų veiklą yra konfidenciali, tačiau nenagrinėjo, kokiu pagrindu tokia informacija bei ar pagrįstai priskirta konfidencialiai, taip pat nepareikalavo, kad tokius duomenis atsakovas pateiktų teismui susipažinti, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad buvo pasitelktas vienas išorinis ekspertas. Pareiškėjas byloje pareikštu reikalavimu kvestionuoja atsakovo Sprendimą neskirti jam individualios (fotografijos meno srities) valstybės stipendijos, tokio reikalavimo pagrįstumą galima įvertinti tik patikrinus byloje ekspertų atliktų vertinimų pagrįstumą. Pareiškėjo teisė žinoti apie priimto Sprendimo motyvus laikytina integralia jo teisės žinoti apie gautą įvertinimą dalimi, todėl pareiškėjo argumentai, kad buvo neteisėtai apribota jo teisė gauti informaciją apie kiekvieno eksperto individualų vertinimą ir motyvus, taip pat turi būti tiriami ir vertinami kaip skundo pagrindą sudarančios aplinkybės.

56. ABTĮ 49 straipsnio 2 dalis nustato, kad proceso šalis arba institucija, teikianti teismui dokumentus ar medžiagą, kurių duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Dėl to teismas priima nutartį. Tačiau faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, iki jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 56 str. 3 d.).

57. Aiškinant ABTĮ 56 straipsnio 3 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad ši norma kategoriškai nedraudžia administracinėje byloje remtis įrodymais, sudarančiais valstybės ar tarnybos paslaptį, ką yra pabrėžęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime. Tačiau administracinis teismas, pagrįsdamas savo išvadas įrodymais, sudarančiais valstybės ar tarnybos paslaptį, privalo laikytis tam tikrų taisyklių, kad nebūtų pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta teisė į teisingą teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-326/2009; 2015 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1195-756/2015 ir vėlesnę praktiką). Pažymima, kad net jeigu tokie duomenys ar esminė jų dalis, siekiant apsaugoti viešąjį interesą, iš tiesų vis dar negali būti nustatyta tvarka išslaptinti, pareiškėjo negalėjimas susipažinti ir komentuoti įslaptintą dokumentą [duomenis] <...>, galėtų būti pakankamai kompensuotas fakto, kad su šiuo dokumentu, o esant pagrindui – ir duomenimis, kurių pagrindu jis parengtas, galėjo susipažinti teismas / teismai, nagrinėjantis bylą, kuris / kurie ir turėtų įvertinti [duomenis] (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1028-624/2021).

58. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje eksperto išvadų vertinimo taisyklės, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikytinos ir nagrinėjamu atveju, numato, jog tam, kad būtų galima vertinti ekspertinį tyrimą bei jo pagrindu padarytas išvadas kaip patikimas, reikia atsižvelgti į keletą esminių aspektų. Pirma, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįsta teisė atlikti ekspertinį tyrimą, deranti su kvalifikaciniais gebėjimais (profesionalumo principas). Antra, daromų išvadų pagrįstumas: išvadų pagrindimas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstomis metodikomis (skaičiavimais), <...> vertinimų paaiškinimas (profesinių sprendimų skaidrumo principas). Visa tai tiesiogiai implikuoja ir objektyvumo principo taikymą, kuris yra prielaida suinteresuotų asmenų abejonėms dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų bei sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo paneigti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017). Be to, sprendžiant dėl eksperto išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, vertinami šie aspektai: eksperto išvada, jos pagrįstumo aspektu, gali būti paneigta taip pat naudojant specialias žinias, kurios patvirtintų, jog buvo naudojami netinkami tyrimo metodai, kad ekspertui buvo pateikti neteisingi išeities duomenys ir panašiai. Teisėtumo aspektu, eksperto išvada galėtų būti paneigta, jei būtų nustatyta, kad ekspertizė paskirta ir atlikta neteisėtai, jog ekspertas nekompetentingas šioje mokslo srityje ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5505-502/2019, kt.).

59. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė esminių aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindė skundą – galbūt netinkamu (neskaidriu) ekspertų vertinimu, apribota pareiškėjo teise gauti informaciją apie kiekvieno eksperto individualų vertinimą ir motyvus. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra savarankiškų motyvų dėl ekspertų nešališkumo patikrinimo, kiekvieno eksperto ekspertinių vertinimų išreikalavimo, ekspertų įtraukimo į bylą ir panašiai, taip pat nėra nurodyta motyvų, kodėl netenkino dalies pareiškėjo prašymų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad neištyrus esminių pareiškėjo skundo pagrindą sudarančių aplinkybių dėl ekspertų atlikto vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo, informacijos pripažinimo konfidencialia teisėtumo, buvo netinkamai pritaikytos administracinį procesą reglamentuojančios teisės normos (ABTĮ 80 str. 1 d.), dėl to galėjo būti padarytos nepagrįstos išvados dėl ginčijamos Sprendimo teisėtumo. Pirmosios instancijos teismui esant pagrįstų abejonių dėl atsakovo sprendimo pripažinti informaciją apie ekspertų veiklą konfidencialia, galėtų būti inicijuojama atitinkamo norminio teisės akto atitikties aukštesnės galios teisės aktams patikra.

60. Teisėjų kolegijos nutartyje nurodytos priežastys galėjo lemti nepagrįsto ir neteisingo sprendimo priėmimą, todėl tenkinant pareiškėjo apeliacinį skundą, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.). Byloje reikia iš naujo aiškintis aplinkybes, tirti įrodymus, jei reikalinga – rinkti papildomus duomenis, to negalima padaryti apeliacinės instancijos teisme, nes proceso šalis netektų galimybės pasinaudoti priimto jai nepalankaus teismo sprendimo apskundimo teise bent vieną kartą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė