2018-11-28 Nr. AB-21646-3-63-3-02592-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2128-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02592-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 12.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui V. G. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu (I t., b. l. 2–3), kurį vėliau patikslino (I t., b. l. 16–17), priteisti iš atsakovo V. G. (toliau – ir atsakovas) 482,58 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 25 punktą jam yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o pagal 36 punktą – išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą. Nuostatai yra privalomi visiems Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje turto turintiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Atitinkamai atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes turi nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybėje. Tačiau atsakovas už turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra nesumokėjęs 323,90 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., o už turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda – 158,68 Eur už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2012 m. balandžio 30 d.

3. 2016 m. birželio 13 d. pareiškėjas ir atsakovas teismui pateikė prašymą patvirtinti tarp ginčo šalių 2016 m. birželio 13 d. pasirašytą taikos sutartį ir administracinę bylą nutraukti (I t., b. l. 60–61, 63–64, 72–73).

4. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi (I t., b. l. 69–70) tenkino prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir patvirtino 2016 m. birželio 13 d. tarp pareiškėjo ir atsakovo pasirašytą taikos sutartį bei administracinę bylą nutraukė.

5. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą (I t., b. l. 75), prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo, argumentuodamas tuo, kad teismo patvirtintoje ginčo šalių pasirašytoje taikos sutartyje nurodyta didesnė skolos suma, nei suma, dėl kurios priteisimo pareiškėjas kreipėsi į teismą.

6. Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą (I t., b. l. 80) nurodė, kad dėl rašymo apsirikimo taikos sutartyje iš tiesų buvo nurodyta klaidinga skolos suma, todėl neprieštaravo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutarties panaikinimo ir prašė bylą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi (I t., b. l. 84–86) atsakovo atskirąjį skundą tenkino ir panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį bei klausimą dėl 2016 m. birželio 13 d. tarp pareiškėjo ir atsakovo pasirašytos taikos sutarties patvirtinimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8. 2017 m. sausio 23 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gauti pareiškėjo papildomi paaiškinimai (I t., b. l. 99), kuriuose pareiškėjas nurodė, kad atsakovas dar sumokėjo dalį skolos, t. y. 80,43 Eur, todėl likusi nesumokėta suma yra 362,75 Eur.

9. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad visos atsakovo sumokėtos įmokos, iš viso 161,07 Eur, yra įskaitytos. Taip pat nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas, kurio pagrindu išregistruotos atsakovo nuosavybės teisės į turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įsiteisėjo 2012 m. balandžio 15 d., todėl atsakovas vietine rinkliava apmokestintas ir už 2012 m. balandžio mėn.

10. Atsakovas 2017 m. balandžio 3 d. vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo reikalavimais, nes dalį įsiskolinimo yra apmokėjęs, tačiau pareiškėjas dėl nežinomų priežasčių šio fakto nepripažįsta, be to, daliai reikalavimų dėl vietinės rinkliavos priteisimo už turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, prašė taikyti ieškinio senatį ir netenkinti reikalavimo priteisti vietinę rinkliavą už šį objektą už 2012 m. balandžio mėn., nes nuosavybės teisių į šį butą atsakovas neteko 2012 m. kovo 15 d. teismo sprendimo pagrindu.

II. 11. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu (I t., b. l. 142–146) pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 316,13 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą, o kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

12. Visų pirma, teismas nurodė, kad atsakovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, o atsakovas neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nepranešė, iki teismo posėdžio pradžios taip pat negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti. Todėl, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant.

13. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo Nr. 50/115634 nustatė, kad atsakovui 1998 m. kovo 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo Nr. 50/26152 duomenimis, atsakovui taip pat 1997 m. rugsėjo 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Minėtas išrašas patvirtina, kad nuosavybės teisės į šį butą pareiškėjui išregistruotos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimo pagrindu nuo 2012 m. gegužės 4 d.

14. Teismas pabrėžė, kad atsakovui nuosavybės teise valdant nekilnojamąjį daiktą, jis yra vietinės rinkliavos mokėtoju. Tačiau pažyma apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-289 patvirtina, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimas už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. yra 158,68 Eur, o už gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. yra 204,07 Eur. Iš viso įsiskolinimas – 362,75 Eur.

15. Teismas nepagrįstu pripažino atsakovo teiginį, kad buvo neįskaityti mokėjimai pagal jo pateiktus kvitus, kadangi UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ Vietinės rinkliavos administravimo skyriaus 2017 m. sausio 17 d. informacija apie mokėjimus bei 2017 m. sausio 17 d., 2017 m. kovo 29 d., 2017 m. gegužės 8 d. pažymos apie atsiskaitymą už vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuriose pateikti duomenys apie priskaitymo periodus, pranešimų datas ir numerius, apmokėtas ir neapmokėtas sumas bei skolą, leidžia daryti išvadą, kad visos atsakovo įmokos yra įskaitytos.

16. Tačiau teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimą už turto objektą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. Šiame kontekste teismas akcentavo, jog nagrinėjamu atveju taikytina Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 d. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo kreipėsi 2015 m. gruodžio 16 d., teismas sprendė, jog vietinės rinkliavos skolos išieškojimui, apimančiam laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2010 m. sausio 1 d., už turto objektą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmestinas kaip nepagrįstas.

17. Iš byloje esančios pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos teismas nustatė, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2010 m. sausio 1 d. už turto objektą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, apskaičiuotas 46,62 Eur įsiskolinimas, todėl sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas šioje dalyje, atmestinas kaip nepagrįstas ir atitinkamai šia suma mažintina priteistinos vietinės rinkliavos suma už nurodytą nekilnojamojo turto objektą.

18. Nors atsakovas teigė, kad įsiskolinimas už turto objektą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2012 m. balandžio mėn. neturi būti skaičiuojamas, nes nuosavybės teisių į šį butą atsakovas neteko Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimo pagrindu, teismas atkreipė dėmesį, jog minėtas sprendimas civilinėje byloje Nr. N2-666-793/2012, kurio pagrindu išregistruotos atsakovo nuosavybės teisės į nurodytą turto objektą, įsiteisėjo 2012 m. balandžio 15 d., todėl pareiškėjo prašymas sumokėti vietinę rinkliavą ir už 2012 m. balandžio mėn. yra pagrįstas.

19. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra pateiktą įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas ginčo laikotarpiu aptariamu nekilnojamuoju turtu nesinaudojo ir nebuvo atliekų turėtoju, ar tinkamai įvykdė pareigą sumokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, taip pat nesant duomenų, kad atsakovas buvo pateikęs prašymą taikyti rinkliavos lengvatą, teismas konstatavo, jog pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo 204,07 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., už turto objektą – gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, laikytinas pagrįstu ir tenkinamas, o reikalavimas priteisti 158,68 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2012 m. balandžio 30 d., už turto objektą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, tenkinamas iš dalies, priteisiant už šį turto objektą 112,06 Eur įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. Taigi, teismas konstatavo, kad iš viso pareiškėjui iš atsakovo priteistinas 316,13 Eur įsiskolinimas.

III. 20. Atsakovas V. G. pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 148–149), kuriame prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą, sumažinant priteistą sumą 161,67 Eur ir išdėstant skolos mokėjimą vienerių metų laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 13 Eur.

21. Atsakovas pažymi, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjas kaskart nurodydavo skirtingas skolos sumas, ir patikėjo niekuo nepagrįstu pareiškėjo atstovės teiginiu, jog atsakovo mokėjimai pagal pateiktus kvitus yra įskaityti. Be to, atsakovas nurodo, kad teismo prašė išdėstyti skolos mokėjimą. Atsakovo manymu, į šios bylos nagrinėjimą taip pat turėjo būti įtraukta jo buvusi sutuoktinė, kuri ginčo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 2013 m. vasario 27 d. perleido dar kitam asmeniui. Atsakovas kartu akcentuoja, kad yra neįgalus, taip pat išlaiko tris nepilnamečius vaikus.

22. Pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepime į apeliacinį skundą (I t., b. l. 154–156) prašo palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą.

23. Pareiškėjas mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas ir toliau nemoka vietinės rinkliavos, nors jam yra išsiųsti pranešimai sumokėti vietinę rinkliavą, apskaičiuotą už 2016 m. ir 2017 m. I pusmetį. Be to, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tiek ruošdamasis bylos nagrinėjimui teismo posėdyje, tiek teismo posėdžio metu įdėmiai ir išsamiai tyrė pareiškėjo ir atsakovo pateiktus įrodymus bei nustatė, kad visos atsakovo įmokos yra įskaitytos, todėl nėra pagrindo dar mažinti priteistą sumą 161,67 Eur. Pareiškėjas taip pat nesutinka su atsakovo prašymu išdėstyti skolos mokėjimą, kadangi vietinės rinkliavos įmokos yra Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto pajamos, o atsakovas ir toliau vengia vietinės rinkliavos mokėjimo, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 362,75 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. , priteisimo pagal pareiškėjo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą (patikslintą prašymą) iš atsakovo V. G..

25. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu, nustatęs, kad daliai reikalavimo yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 316,13 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą, o kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

26. Atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde atsakovas tvirtina, kad pareiškėjas kaskart nurodydavo skirtingas skolos sumas ir niekuo nepagrindė teiginio, jog visi atsakovo mokėjimai pagal pateiktus kvitus yra įskaityti. Taip pat mano, kad į šios bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukta jo buvusi sutuoktinė, kuri ginčo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 2013 m. vasario 27 d. perleido dar kitam asmeniui. Be to, atsakovas nurodo, kad prašė teismo išdėstyti skolos mokėjimą.

27. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl atsakovui tenkančios bendros pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, šiuo aspektu pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, jų nekartoja. Tačiau, kaip minėta, atsakovas mano, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos įsiskolinimo sumos yra netikslios.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, su nurodytu atsakovo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė išsamius duomenis (pažyma apie skolą, mokėjimo pranešimai, pažymos apie atsiskaitymą, informacija apie mokėjimus) (I t., b. l. 4–5, 10–11, 100–101, 118, 138), iš kurių aiškiai matyti rinkliavos apskaičiavimo laikotarpiai, apmokėtos ir neapmokėtos sumos, bei kurie neabejotinai patvirtina, kad visos atsakovo įmokos pagal jo pateiktus kvitus (I t., b. l. 120–126) buvo įskaitytos. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, šiuos duomenis tinkamai įvertino ir pagrįstai atmetė atsakovo teiginį, jog buvo neįskaityti mokėjimai pagal jo pateiktus kvitus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad atsakovui rinkliava už ginčo nekilnojamojo turto objektus buvo apskaičiuota neteisingai, tokių duomenų atsakovas nepateikė.

30. Nors atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad į šios bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukta jo buvusi sutuoktinė, kuri ginčo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 2013 m. vasario 27 d. perleido dar kitam asmeniui, atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl vietinės rinkliavos priteisimo už nurodytą objektą būtent iš atsakovo – V. G., ir tik už laikotarpį iki 2012 m. balandžio 30 d., kai nurodytas objektas buvo būtent jo nuosavybė. Todėl nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo į bylos nagrinėjimą įtraukti atsakovo buvusią sutuoktinę, kuriai šis objektas nuosavybės teise priklausė vėliau, t. y. nagrinėjamam ginčui neaktualiais laikotarpiais.

31. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo išdėstyti skolos mokėjimą, kadangi atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo gaunamas pajamas, turimą turtą ir pan., iš kurių būtų galima objektyviai spręsti apie jo turtinę padėtį. Todėl šis pareiškėjo prašymas atmestinas.

32. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė