Legislator Case Law & Legislation
2026-02-04 Nr. AB-2567-3-61-3-04872-2022-0 AI generated

2026-02-04 Nr. AB-2567-3-61-3-04872-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2026-02-04 Nr. AB-2567-3-61-3-04872-2022-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos skundą atsakovui A. Č. dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2026-02-04 Nr. AB-2567-3-61-3-04872-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Agentūra) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. S-204 „Dėl A. Č. skundo dėl NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimo peržiūrėjimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-649-1047/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04872-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 6.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos skundą atsakovui A. Č. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Agentūra) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. S-204 „Dėl A. Č. skundo dėl NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimo peržiūrėjimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Ginčų komisija 2021 m. gruodžio 1 d. Sprendimu atsakovo A. Č. (toliau – ir atsakovas) skundą tenkino, įpareigojo Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrių per 20 dienų pakeisti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. SS-2473 „Dėl Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo“.

3. Agentūra skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Ginčų komisijos Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatoms. Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčus tarp asmens ir Agentūros nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija, jai nesuteikta kompetencija priimti sprendimą dėl neįgalių asmenų automobilio statymo kortelės (toliau – ir Kortelė) išdavimo. Komisija turi teisę tik įpareigoti Agentūrą pašalinti vertinant darbingumo lygį padarytą pažeidimą, nustatytus vertinimo trūkumus arba įpareigoti pakeisti sprendimą dėl darbingumo lygio. Šiuo atveju Ginčų komisija Sprendimo rezoliucinėje dalyje suformavo neteisėtą įpareigojimą išduoti neįgalių asmenų automobilio statymo kortelę.

3.2. Ginčų komisija vertino, kad Tarnybos direktoriaus 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-127 patvirtintas Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašas (2020 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. V-31 redakcija) (toliau – ir Aprašas) prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Aprašas – norminis administracinis aktas, o Ginčų komisija neturi teisės spręsti norminio akto atitikties aukštesnės galios teisės aktams klausimo, t. y. Aprašo ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-670 „Dėl asmenų, turinčių teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ nustatymo ir dokumento, patvirtinančio teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas). Ginčų komisija iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo perėmė funkciją spręsti norminio akto atitikties aukštesniems teisės aktams klausimą.

3.3. Agentūra – ne asmens sveikatos priežiūros, o viešojo administravimo įstaiga, todėl, priimdama sprendimą dėl asmens negalios, išimtinai vadovaujasi jai pateiktų duomenų teisingumu ir objektyvumu. Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179, įtvirtinta, kad už konkrečios konsultacijos išvados teisingumą atsako ją suteikęs ir išvadą parengęs gydytojas specialistas. Vadovaujantis Įstatymu ir kitais teisės aktais, tik Agentūra yra veikianti institucija, kuri teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus dėl neįgalumo ir darbingumo lygio. Dėl neįgalių asmenų automobilio statymo kortelių išdavimo sprendimus turi teisę priimti tik Agentūra.

3.4. Skundžiamas Sprendimas naikintinas dėl viešosios teisės principo „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“ pažeidimo bei dėl bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda) nepaisymo.

4. Agentūra teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog Agentūra neturėjo ministro įgaliojimo išduoti Kortelę, jog ženklas „neįgalusis“ ir Kortelė – skirtingi dalykai ir skirtinga jų išdavimo tvarka. Sveikatos apsaugos ministerija ar įgaliota institucija nustato subjektus, turinčius teisę naudoti skiriamąjį ženklą „neįgalusis“ ir Kortelę. Tarnyba turėjo ministro įgaliojimą nustatyti asmenis, kurie gali naudotis ženklu „neįgalusis“ ir Kortele. Šiuo atveju Ginčų komisija savotiškai interpretavo įstatymą ir padarė klaidingą išvadą.

5. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė Agentūros skundą atmesti, nes Komisijos Sprendimas jį tenkina.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

7. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

7.1. A. Č. 2021 m. liepos 16 d. Tarnybai pateikė prašymą nustatyti darbingumo lygį bei išduoti Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę. A. Č. 30 proc. darbingumo lygis nustatytas nuo 2021 m. liepos 16 d. iki 2027 m. rugpjūčio 26 d. Tarnybos Vilniaus V teritorinis skyrius 2021 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. R-4343 „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės“, informavo, kad Kortelė neišduodama, nes jis neatitinka Tarnybos direktoriaus 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-127 patvirtinto Neįgalių asmenų automobilių statymo korteles išdavimo tvarkos aprašo 4 punkte nustatytų kriterijų. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. SS-2026 „Dėl Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo“ (toliau – ir 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimas) netenkino A. Č. 2021 m. rugpjūčio 26 d. skundo dėl teritorinio skyriaus sprendimo.

7.2. Ginčų komisija 2021 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. S-183 tenkino A. Č. skundą, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrių įpareigojo per 20 dienų pakeisti 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimą, priimti naują sprendimą.

7.3. Tarnyba 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. S-2473 (toliau – ir 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimas) atsisakė išduoti A. Č. Kortelę, nurodė, jog negali būti taikomas Aprašo 4.2 papunktis, nes atsakovas nepatenka į Aprašo 4 punkte nurodytų asmenų, kuriems suteikta tokia teisė, kategoriją. A. Č. šį sprendimą apskundė Ginčų komisijai, nurodė, jog dar labiau pablogėjo sveikata, (duomenys neskelbtini).

7.4. Ginčų komisija Sprendimu patenkino A. Č. skundą. Ginčų komisija vadovavosi Įsakymu, apibrėžiančiu asmenų ratą, kuriam suteikiama teisė naudoti ženklą „Neįgalusis“, bei šių subjektų apimtis. Ginčų komisija vertino, jog asmuo patenka į Įsakyme nurodytą asmenų grupę, kuriai suteikta teisė naudotis ženklu „Neįgalusis“. Ginčų komisija konstatavo, jog Tarnyba neturėjo ministro įgaliojimų apibrėžti ar susiaurinti asmenų, turinčių teisę gauti Kortelę, subjektines teises ir jų apimtis, turėjo pareigą vadovautis Įsakyme įtvirtintomis nuostatomis ir jose apibrėžtomis A. Č. subjektinėmis teisėmis. Ginčų komisija atkreipė dėmesį, jog Kortelę šiam asmeniui jau buvo išdavusi. Ginčų komisija įpareigojo Agentūros Sprendimų kontrolės skyrių per 20 dienų pakeisti 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą.

7.5. Sprendimų kontrolės skyrius 2021 m. gruodžio 2 d. gavo Ginčų komisijos Sprendimą vykdyti.

7.6. Tarnyba 2021 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. R-6973 „Dėl sprendimo vykdymo“ (toliau – ir 2021 m. gruodžio 17 d. raštas) kreipėsi į Ginčų komisijos pirmininką ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Tarnyba 2021 m. gruodžio 17 d. rašte išdėstė nuomonę, jog „Komisija nėra tas subjektas, kuris gali inicijuoti norminę bylą, t. y., neturi teisės ginčyti Tarnybos direktoriaus priimtų įsakymų atitikimo aukštesnės galios teisės aktams, juo labiau, neturi kompetencijos teikti tokio pobūdžio išvadas neturint teises aktais patvirtintų įgaliojimų ir tokiu būdu motyvuoti savo sprendimus.“

7.7. Ginčų komisija 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. SD-912 Agentūrai pratęsė 20 dienų terminą įvykdyti Sprendimą.

7.8. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2022 m. sausio 10 d. sprendime Nr. SS-96 „Dėl 2021-12-01 Ginčų komisijos sprendimo Nr. S-204 „Dėl A. Č.“ skundo dėl NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimo peržiūrėjimo“ vykdymo“ (toliau – ir 2022 m. sausio 10 d. sprendimas) konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo išduoti Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę, o šioje ginčo nagrinėjimo stadijoje ginčo sprendimas priskirtinas administracinio teismo kompetencijai. Tarnyba nurodė, jog „ginčas tarp tų pačių šalių, t. y. tarp Tarnybos ir A. Č. dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra išspręstas Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu, dėl ko pakartotinai nespręstinas.

8. Teismas nustatė, jog Agentūros skundžiamas Sprendimas VAĮ bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) požiūriu – individualus administracinis aktas, kuriam taikomi VAĮ nustatyti reikalavimai. Teismas taip pat nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Aprašas (redakcija nuo 2020 m. gegužės 4 d.), reglamentavęs Kortelės išdavimo tvarką. Teismas nurodė, kad Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė suteikia teisę asmenims sustoti (stovėti) neįgaliesiems skirtose vietose arba vietose, kuriose sustoti (stovėti) nedraudžia Kelių eismo taisyklės toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje jie tuo metu yra. Korteles išduoda ir keičia Agentūros (ginčui aktualiu laikotarpiu – Tarnybos) teritoriniai skyriai. Priėmus sprendimą dėl neįgalumo lygio, darbingumo lygio, specialiųjų poreikių ar specialiųjų poreikių lygio, kartu priimamas sprendimas dėl Kortelės išdavimo.

9. Teismas pažymėjo, jog pagal teismo sprendimo priėmimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą Lietuvoje neįgalieji gali nemokamai statyti automobilius, pažymėtus neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, savivaldybių tarybų nustatytose nerezervuotose mokamose vietose automobiliams statyti. Ženklas tokios teisės nesuteikia, ženklas ir neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė nėra tapačios priemonės, skirtos įgyvendinti neįgaliųjų socialinės integracijos priemones. Neįgaliųjų asociacijų (Lietuvos neįgaliųjų draugija, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, Lietuvos paraplegikų asociacija, Lietuvos parolimpinis komitetas, Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija, Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacija) nuomone, Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės suteikiamomis teisėmis turėtų naudotis tik judėjimo sutrikimus turintys asmenys, kuriems automobilių parkavimas, privažiavimas ir kiti su mobilumu susiję dalykai yra gyvybiškai svarbūs.

10. Teismas nurodė, jog Agentūra (Tarnyba) dalyvauja formuojant ir įgyvendinant neįgaliųjų socialinės integracijos politiką dėl neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, specialiųjų poreikių ir jų lygio nustatymo, neįgaliojo aprūpintojo skyrimo, organizuoja neįgalumo lygio asmenims iki 18 metų nustatymą, išskyrus tuos asmenis, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbingumo lygio asmenims, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims, vyresniems kaip 18 metų, bei specialiųjų poreikių ir jų lygio nustatymą, neįgaliojo aprūpintojo skyrimą.

11. Teismas vadovavosi gero viešojo administravimo principu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. Al-171 patvirtinto Ginčų dėl neįgalumo lygio, darbingumo lygio, specialiųjų poreikių ir specialiųjų poreikių lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Ginčų nagrinėjimo aprašas) 36 punktu ir priėjo prie išvados, kad Ginčų komisijos Sprendimas – vykdytinas dokumentas ir gali būti pakeistas ar panaikintas tik teismo. Tarnyba pagal įstatymus neturi įgaliojimų jo nevykdyti, komentuoti ar revizuoti. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas sprendimo privalomumo principas (Ginčų nagrinėjimo aprašo 5 p.).

12. Teismas sprendė, kad Agentūra turėjo vadovautis teisės aktų reikalavimais ir vykdyti Ginčų komisijos Sprendimą, kuris atitinka VAĮ keliamus reikalavimus. Viešojo administravimo institucijų (Tarnybos) veikla turi būti organizuojama taip, kad asmenims (pareiškėjams), besikreipiantiems į šias institucijas, nekiltų pagrįstų abejonių dėl institucijos nešališkumo ir objektyvumo. Teismas pripažino, kad Agentūra, nagrinėdama A. Č. prašymą dėl Kortelės išdavimo ir priimdama jam nepalankius sprendimus, objektyviai neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, o tai neatitinka VAĮ įtvirtinto išsamumo principo (VAĮ 3 str. 5 p.) bei VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Todėl atsakovui (A. Č.) sudėtinga suprasti, dėl kokių priežasčių po kelerių metų jis prarado teisę gauti Kortelę. Teismui taip pat kilo pagrįstų abejonių, ar asmens sveikata taip žymiai pagerėjo, kad jis prarado teisę pasinaudoti Kortele.

13. Teismas nusprendė, kad Ginčų komisija Agentūros teismui skundžiamą Sprendimą priėmė teisėtai ir pagrįstai, rėmėsi objektyviais duomenimis, pagrindė aktualiomis teisės aktų nuostatomis, aiškiai išdėstė ir suformulavo argumentus, todėl Agentūros skundą atmetė.

III. 14. Agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Agentūros skundą tenkinti, panaikinti Ginčų komisijos Sprendimą.

15. Agentūra apeliaciniame skunde pakartoja skunde teismui nurodytus tris pagrindinius Ginčų komisijos, tikėtina, neteisėtus veiksmus (Ginčų komisijai nesuteikta teisė priimti sprendimus dėl Kortelės išdavimo, o įpareigojusi Tarnybą asmeniui Kortelę išduoti viršijo savo kompetencijos ribas; Ginčų komisija neteisingai įvertino Kortelės ir ženklo „Neįgalusis“ išdavimo teisinį reglamentavimą (sutapatino subjektus, kuriems suteikiama teisė naudotis Kortele ir ženklu „Neįgalusis“, todėl lengvatų neįgaliesiems išskyrimas prarado loginę prasmę); Ginčų komisija, atlikdama norminio administracinio teisės akto teisėtumo vertinimą, viršijo savo kompetencijos ribas (nustatė, kad Tarnyba, neturėdama iš įstatymo kylančio ar aukštesnio administracinio subjekto įgaliojimo nustatyti asmenų, turinčių teisę gauti Kortelę subjektines teises ir pareigas, tokį reguliavimą nustatė Aprašo 4 p.) ir teigia, kad Tarnyba turėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliojimą (Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 10 str. 2 d., Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. A1-388, Aprašas) nustatyti asmenis, turinčius teisę naudoti Kortelę. Agentūros nuomone, teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarką, nesilaikė ABTĮ 86 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų nuostatų. Esminis teismo argumentas skundui atmesti buvo Ginčų nagrinėjimo aprašo nuostatos, tačiau Agentūra 2022 m. sausio 10 d. priėmė sprendimą dėl Ginčų komisijos Sprendimo vykdymo, taigi teismas klaidingai konstatavo, kad Tarnyba nevykdė Ginčų komisijos sprendimo. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-120/2014 teigiama, kad sprendimas, kuriuo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, jog jame neaiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą, tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai. Teismui neatsakius į visus Agentūros pareikštus pagrindinius reikalavimus negalima priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

16. Atsakovas A. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Agentūros apeliacinį skundą atmesti, Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš Agentūros bylinėjimosi išlaidas.

17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

17.1. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2022 m. sausio 10 d. sprendime konstatuota, jog nėra teisinio pagrindo išduoti Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę, o šioje ginčo nagrinėjimo stadijoje ginčo sprendimas priskirtinas administracinio teismo kompetencijai. Taigi 2022 m. sausio 10 d. sprendime nėra nurodytas Ginčų komisijos Sprendimo nevykdymo ar pakeitimo teisinis pagrindas. Pagal Ginčų nagrinėjimo aprašo nuostatas Ginčų komisijos priimtą sprendimą privalo vykdyti ginčo šalys, todėl teismo išvada dėl vykdytino Ginčų komisijos Sprendimo ir atitikties VAĮ reikalavimams yra pagrįsta, o apeliacinio skundo argumentas, kad 2022 m. sausio 10 d. sprendimu Tarnyba įvykdė Ginčų komisijos sprendimą, yra atmestinas.

17.2. Aptarus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką diskrecijos teisės teisinėje valstybėje aspektu, teigiama, jog nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl Ginčų komisijos viršytos kompetencijos. Sprendimu nustatyta per 20 dienų Tarnybai pakeisti jos priimtą sprendimą, tačiau Sprendimas nebuvo įvykdytas, nustatyta tvarka apskųstas. Tarnyba faktiškai atsisakė vykdyti vykdytiną dokumentą. Atsakovui Kortelė anksčiau buvo išduota, jo sveikatos būklė nepagerėjo, todėl jis pagrįstai tikėjosi, kad jam bus išduota Kortelė.

17.3. Agentūra teismui pareiškė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir reikalavimą panaikinti Ginčų komisijos Sprendimą. Teismas išsprendė abu klausimus – teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartimi atnaujino Agentūrai terminą skundui paduoti, skundą dėl Sprendimo panaikinimo atmetė. Teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o skundžiamas sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti Tarnybos skundą dėl Ginčų komisijos Sprendimo, kuriuo, tenkinus A. Č. skundą, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius įpareigotas per 20 dienų pakeisti 2021 m. lapkričio 15 d. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą Nr. SS-2473 „Dėl Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas atmetė Agentūros skundą, konstatavęs, kad Ginčų komisijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

20. Agentūra apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti, Agentūros skundą tenkinti, panaikinti skundžiamą Ginčų komisijos Sprendimą, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, nesilaikė ABTĮ 86 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų nuostatų, klaidingai konstatavo, kad Tarnyba nevykdė Ginčų komisijos sprendimo.

21. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, tenkina Agentūros apeliacinį skundą, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoda bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo, nes:

22.1. Priimant nagrinėti Agentūros skundą netinkamai nustatytos proceso šalys:

22.1.1. Įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 iki 2022 m. kovo 23 d. (A. Č. kreipimosi į Tarnybos teritorinį skyrių metu), reglamentuojančio, neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymą bei ginčų dėl Tarnybos priimtų sprendimų nagrinėjimą, 23 straipsnis, be kita ko, nustato: ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Tarnybos nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) (1 d.) Komisija yra viešasis juridinis asmuo, kurį steigia, Komisijos narių skaičių nustato, jos nuostatus bei ginčų nagrinėjimo tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Komisija yra privalomo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (2 d.). Skundas (prašymas) Komisijai gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo raštiško Tarnybos priimto sprendimo gavimo dienos. Prie skundo turi būti pridedamas Tarnybos priimto sprendimo ir dokumentų, kurių reikia skundui (prašymui) pagrįsti, patvirtintos kopijos (8 d.). Komisijos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Tais atvejais, kai per šiame įstatyme nustatytą terminą Komisija sprendimo nepriima, Tarnybos priimtas sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui (14 d.).

22.1.2. ABTĮ nustatyta, kad Regionų administracinis teismas pirmąja instancija nagrinėja skundus (prašymus) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinių padalinių ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o įstatymų nustatytais atvejais – ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų (20 str. 3 d.). Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (28 str. 3 d.).

22.1.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tais atvejais, kai į teismą kreipiasi pareiškėjas, kuris kreipėsi į Tarnybos teritorinį skyrių, yra išaiškinta, kad pareiškėjui teisines pasekmes sukuria Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimas, o ne Ginčų komisijos Sprendimas ar Tarnybos sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-763-602/2022). Tais atvejais, kai į teismą kreipiasi Agentūra, skųsdama Ginčų komisijos sprendimą, bylose atsakovu laikyta Tarnyba, pareiškėju – asmuo, kreipęsis į Tarnybą su prašymu, trečiuoju suinteresuotu asmeniu – Tarnybos teritorinis skyrius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-371-463/2025; 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1002-502/2016).

22.1.4. Taigi nagrinėjamu atveju iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, laikydamasis ABTĮ reikalavimų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų, teismas turi patikslinti bylos šalis ir kitus proceso dalyvius.

22.2. Priimant nagrinėti Agentūros skundą netiksliai nustatytas ginčo dalykas:

22.2.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo nagrinėjamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvaziapeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės <...> (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-118-502/2021; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-754-821/2024; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-113-520/2025; ir kt.).

22.2.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad byloje sprendžiama dėl Ginčų komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau byloje turi būti sprendžiama dėl ginčo esmės, o ne tik dėl privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka išnagrinėjus A. Č. skundą priimto sprendimo, t. y. pirmosios instancijos teismas turi spręsti, ar teisėti ir pagrįsti Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimas ir Tarnybos sprendimas ir ar jie paliktini galioti, ne / tenkinant reikalavimą panaikinti Ginčų komisijos Sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-371-463/2025).

22.3. Byloje nėra aiškios faktinės aplinkybės ir proceso dalyvių pozicijos:

22.3.1. Pažymėtina, kad byloje, be kita ko, vyksta ginčas dėl faktinės aplinkybės – ar Ginčų komisijos Sprendimas įvykdytas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ši aplinkybė svarbi ir tuo aspektu, ar yra pagrindas nutraukti bylą ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1002-502/2016). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šiuo aspektu būtina išsiaiškinti Agentūros poziciją, nes byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose ir įrodymuose ji yra prieštaringa: i) viena vertus, Agentūra skundžia Ginčų komisijos Sprendimą, todėl, tikėtina, laiko jį neįvykdytu; ii) kita vertus, Agentūra nurodo, kad Ginčų komisijos Sprendimą įvykdė, tačiau tokiu atveju nepaaiškina, kodėl kreipėsi į teismą dėl įvykdyto Ginčų komisijos Sprendimo panaikinimo ir kokias teisines pasekmes įvykdyto Ginčų komisijos Sprendimo panaikinimas sukeltų Agentūrai; iii) Agentūra teismui pateikė Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2022 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. SS-96 „Dėl 2021-12-01 Ginčų komisijos sprendimo Nr. S-204 „Dėl A. Č.“ skundo dėl NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimo peržiūrėjimo“ vykdymo“, tačiau nepateikė dėl jo paaiškinimų – kokios procedūros metu šis dokumentas priimtas, kokios faktinės aplinkybės toje procedūroje nustatytos, kokiu teisiniu pagrindu vadovautasi ir kodėl apskundimo tvarka nurodyta administraciniam teismui, o ne Ginčų komisijai, jei tai Tarnybos sprendimas, kuris turi būti privaloma ikiteismine tvarka skundžiamas Ginčų komisijai (Įstatymo 23 str. 2 d.).

22.3.2. Gavus Agentūros poziciją ir atsižvelgiant į ją, būtina išsiaiškinti A. Č. poziciją – ar jis skundė Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2022 m. sausio 10 d. sprendimą, jei taip, kam, kokie rezultatai, jei ne, ar ketina skųsti ir prašyti atnaujinti terminą ir t. t. Be kita ko, byloje yra duomenų, kad A. Č. kreipėsi į Seimo kontrolierių, kad buvo organizuoti susitikimai tarp institucijų, tačiau byloje nėra duomenų apie šio kreipimosi rezultatus ir priimtus sprendimus.

22.3.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ABTĮ 80 straipsnis nustato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Prireikus teismas gali pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomų įrodymų, šių asmenų arba savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 5 d.). Taigi, siekiant realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.) Aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas suponuoja tai, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos bylos aplinkybės, bet ir (arba) tos aplinkybės, kurias svarbiomis pripažįsta teismas, siekdamas nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.) (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2353-146/2015; ir kt.).

22.4. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad tikrinamame sprendime neatskleisti ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nurodyti būtinieji motyvuojamosios dalies elementai, t. y. jame nepateiktos teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais pagrįstos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors argumentus ar įrodymus:

22.4.1. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

22.4.2. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus trūkumus bei į esminius Agentūros skunde teismui keliamus argumentus, įvertinus tikrinamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turinį, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl bylos esmės, nebuvo aktyvus, neatliko savarankiško bylai reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo, nenurodė motyvų, kodėl atmetė Agentūros skundą, nenurodė, kokiais įrodymais grindė savo išvadas, t. y. iš esmės neišnagrinėjo kilusio ginčo. Toks, t. y. nemotyvuotas, teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu sprendimu ABTĮ 86 straipsnio 1 dalies prasme. Konstatavimas, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas yra besąlyginis pagrindas jo naikinimui. Šis sprendimo negaliojimo pagrindas taip pat yra pagrindas bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.).

23. Agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir Agentūros skundą tenkinti. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 6 d., 80, 86 str.). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, nes nebūtų užtikrinta teisė bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai (proceso šalių teisingas įvardijimas ir procesinę padėtį atitinkančių teisių išaiškinimas, ginčo dalyko patikslinimas ir bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių nustatymas, teisinis ir motyvuotas skundžiamų administracinių aktų priimtinumo nagrinėti teisme ir, jei nagrinėtina, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas, pasisakymas dėl esminių skundo argumentų) negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.).

24. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, konstatavus esminius procesinės teisės normų pažeidimus, kitos procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės ir pirmosios instancijos teismo motyvai apeliacine tvarka nevertinami.

25. Kadangi byloje nagrinėjant pareiškėjų skundą galutinis procesinis sprendimas dar nėra priimtas, šioje proceso stadijoje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis