65c2cfc1-8adb-4e97-b312-e1b16427f87d · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamosios bylos NrPranešėjas Jurgis Kiškis                                                   Nr. 1A-463-290/2011 Teisėjas Gerutis Varanavičius                                           (Proceso Nr.1-22-1-00113-2010-4)                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                           2.4.7              (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 19 d.Kaunas      Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų Algerdo Urbšio ir Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui, nuteistojo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, nukentėjusiajai K.

P.,       teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 145 str.2d., 165 str.1d., 140 str.1d., 187 str.1d., 145 str.1d., 140 str. 1d. ir, vadovaujantis BK 63 str.1d., 4d. pagrindu paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežčiausios paskirtos bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnes, nuteistas galutine bausme – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.       IÅ¡ V.

Ž. nukentėjusiajai K. P. priteista 1420 Lt. turtinei bei 7500 Lt. neturtinei žalai atlyginti.       Kolegija                                          n u s t a t ė :       V. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 140 str. 1 d. už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2009-07-04 iki 2009-09-03 apie 6 kartus susitikdamas ir apie 5 kartus skambindamas mobiliojo ryšio telefonu, žodžiu grasino nukentėjusiajai K.

P., kad supjaustys jai veidÄ ir sumuÅ¡, ir toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2009-09-02 apie 18.30 val., K. P. priklausančiame bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini) , deÅ¡inės rankos kumščiu iki 3 kartų sudavė K. P. į kairės pusės veido sritį, su pjaustymo priemone, turinčia iÅ¡stumiamÄ geležtę, mosikuodamas prieÅ¡ K. P., grasino jÄ papjauti, nulupti jai nuo veido odÄ , o Å¡iai užsidengus veidÄ rankomis, pjaustymo priemone perrėžė jai deÅ¡inės rankos pirÅ¡tus bei įspyrė kojomis iki 6 kartų į įvairias kÅ«no vietas, taip padarydamas K.

P. odos nubrozdinimus deÅ¡inėje alkÅ«nėje, poodines kraujosruvas kairėje Å¡launyje, kairėje blauzdoje, pjautines žaizdas deÅ¡inėje plaÅ¡takoje ir taip sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , be to, 2009-09-03 apie 13.00 val., paskambinęs mobiliojo ryÅ¡io telefonu, vėl pagrasino K. P., sakydamas, „padėsiu tave į vietÄ ", tokiu bÅ«du grasino sunkiai sutrikdyti K. P. sveikatÄ ir jai padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .      Be to, V. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str.2 d., 165 str.1d., 187 str.1d., 140 str.1d. už tai, kad jis ir toliau sistemingai baugino bei terorizavo K.

P., pažeidė jos buto neliečiamumÄ , sugadino nukentėjusiosios turtÄ ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , t.y. naudodamas psichinę prievartÄ bei tokiu bÅ«du terorizuodamas, laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2010-02-03, jis 41 kartÄ paskambino ir 117 kartų parašė SMS žinutes jai į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ bei 2010-01-08, apie 19.15 val. laukė nukentėjusiosios prie jos buto, esančio Kaune, M.K. Čiurlionio g. 8-32, durų, o 2010-01-31, apie 23.15 val. pro balkono duris neteisėtai, prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ , įsibrovęs į šį butÄ , metė stiklinį puodelį į kambario sienÄ , sudaužė šį 20 Lt. vertės puodelį, sugadino sienÄ , padarydamas žalos už 400 Lt., po to sugriebė nuo jo iÅ¡ buto bandžiusiÄ pabėgti K.

P. už kojų, paskui tampydamas jÄ už plaukų, griebdamas už kaklo, rankų bei veido, stengdamasis ranka uždengti jos burnÄ , sugriebdamas ir sulaužydamas nukentėjusiosios neÅ¡iotus akinius, bandė jÄ Ä¯traukti atgal į butÄ .      Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Ž. praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-18 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-321/2011 panaikinti ir jį iÅ¡teisinti kaip nepadariusį nusikalstamų veikų turinčių nusikaltimų numatytų LR BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d., 145 str. 2 d., 165 str. 1 d., 187 str. 1 d, 140 str. 1 d., požymių, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti, o nesant galimybės taikyti LR BPK 329 str. 1 d., ir pripažinus jį kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d., 145 str. 2 d., 165 str. 1 d., 187 str. 1 d., 140 str. 1 d., Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-18 nuosprendį pakeisti, paskirtÄ 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę suÅ¡velninti, taikyti LR BK 75 str., bausmės vykdymÄ atidėti, taip pat atmesti civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo kaip neįrodytus.      Nurodo, kad jis apkaltintas ir nuteistas nepagrįstai, nes byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę.

Jo kaltė dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų grindžiama tik nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys. Nukentėjusiosios parodymai prieÅ¡taringi, jų nepatvirtina jokie kiti įrodymai byloje, todėl jie negali bÅ«ti jo kaltės įrodymu. Nuosprendyje vadovautasi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais, teisme jie nebuvo patikrinti, todėl taip pat negali bÅ«ti laikomi patikimais įrodymais. Apeliantas teigia, kad jam inkriminuotų veikų nepadarė, su nukentėjusiÄ ja buvo geruose santykiuose, tikslo jÄ Ä¯bauginti neturėjo.

Teismas neturėjo vadovautis specialisto iÅ¡vada, nes nukentėjusioji dėl sužalojimų kreipėsi tik po trijų dienų ir nėra nustatytas tikslus padarytų sužalojimų laikas. Taip pat nėra įrodymų dėl svetimo turto sugadinimo, nes nei vienas liudytojas nei pati nukentėjusioji negali patvirtini matę, jog turtÄ sugadino bÅ«tent nuteistasis, be to, įvykio vieta buvo apžiÅ«rėta po 4 dienų. Teismas vadovavosi nukentėjusiosios parodymais vertindamas juos kaip nuoseklius ir patikimus, tačiau jo parodymais nesivadovavo, nors jie taip pat nuo pat tyrimo pradžios nuoseklÅ«s. Apeliantas teigia, jog nukentėjusioji privalėjo įrodyti jai padarytos turtinės žalos dydį, ko ji nepadarė, todėl tiek turtinė , tiek ir neturtinė žala jai negalėjo bÅ«ti priteista.

Teismas neanalizavo, kokia žala nukentėjusiosios sveikatai buvo padaryta, kokius iÅ¡gyvenimus ji patyrė, kokios to pasekoje atsirado pasekmės, dėl ko buvo pagrindas priteisti jai neturtinę žalÄ .      Apeliantas nurodo, jog teismui nusprendus jo veikoje esant jam inkriminuotų nusikaltimų požymių, paskirta bausmė yra neteisinga. Teismas visiÅ¡kai nemotyvuotai paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę, nors buvo visos sÄ lygos Å¡iÄ bausmę skirti žymiai Å¡velnesnę bei taikyti jo atžvilgiu BK 75 str.

Teigia, kad jis nėra pavojingas visuomenei, nukentėjusioji po susitaikymo taip pat sutiko su juo bendrauti, todėl bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti be realaus laisvės atėmimo.      Kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nuteistojo gynėjos praÅ¡ymÄ apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorės ir nukentėjusiosios praÅ¡ymus apeliacinį skundÄ atmesti bei iÅ¡tyrusi byloje surinktus įrodymus padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.      Nuteistojo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti ir nuosprendyje iÅ¡dėstyti įrodymai.

Pirmos instancijos teismas iÅ¡tyrė visas, tiek apeliantÄ kaltinančias, tiek ir jį teisinančias bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nuosprendį. Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir 140 str. 1d. (2009-09-03 įvykis). Byloje nustatyta, kad V. Ž. nuo 2009-07-04, (kai nukentėjusioji nutraukė bendrÄ gyvenimÄ su juo), telefonu bei susitikdamas žodžiu grasino nukentėjusiajai, kad supjaustys veidÄ ir sumuÅ¡, o 2009-09-02 apie 18.30 val., K. P. priklausančiame bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini) , kumščiu bei kojomis sumušė jÄ bei su pjaustymo priemone mosikuodamas prieÅ¡ K.

P., grasino jÄ papjauti, nulupti jai nuo veido odÄ , pjaustymo priemone perrėžė jai deÅ¡inės rankos pirÅ¡tus taip sukeldamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , be to, 2009-09-03 apie 13.00 val., paskambinęs mobiliojo ryÅ¡io telefonu, vėl pagrasino K. P., sakydamas, „padėsiu tave į vietÄ â€œ, tokiu bÅ«du grasino sunkiai sutrikdyti K. P. sveikatÄ . Dėl Å¡ių V. Ž. inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltinamasis prisipažino, nors įvykių detalių paaiÅ¡kinti negali, nes buvo perdozavęs raminančių vaistų, tačiau neneigia ir pripažįsta, kad buvo nuėjęs pas nukentėjusiÄ jÄ , jÄ koliojo, pastÅ«mė, sudavė jai, gali bÅ«ti, kad turėjo geležtę ir ja mosavo, grasino papjauti, gailisi dėl padaryto, nori su nukentėjusiÄ ja susitaikyti.

Kaltinamojo kaltę patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai, kuriuose ji išdėstė, kaip, kada, kokiomis aplinkybėmis apeliantas atliko jos atžvilgiu neteisėtus veiksmus, jos parodymus patvirtina specialisto išvada. Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., 140 str. 1 d. (2010-01-31 įvykis), 187 str. 1 d. ir 165 str. 1 d. Apeliantas neigia padaręs šias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau jo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai.

Teismas iÅ¡analizavo visų byloje apklaustų asmenų parodymus ir vadovavosi jais tiek, kiek jie patvirtina vieni kitus bei atitinka kitÄ byloje esančiÄ medžiagÄ . Savo nekaltumÄ apeliantas iÅ¡ esmės grindžia vien tik savo paties parodymais, kurie yra prieÅ¡taringi, nelogiÅ¡ki, paneigti kitais objektyviais byloje surinktais įrodymais. Bylos medžiaga nustatyta, kad po 2009-12-01 Kauno miesto apylinkės teismo priimto nuosprendžio, kuriuo V. Ž. ir K. P. susitaikė ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo nutraukta, jis ir toliau vykdė nusikalstamus veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ : sistemingai baugino bei terorizavo K.

P., pažeidė jos buto neliečiamumÄ , sugadino nukentėjusiosios turtÄ ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. Apeliantas savo kaltę dėl Å¡ios nusikalstamos veikos jam inkriminavimo neigia motyvuodamas tuo, jog telefoninių žinučių turinys nepatvirtina jokio sistemingo bauginimo, nes jie su nukentėjusiÄ ja gyveno kartu 5 metus ir normalu, kad jis domėjosi jos gyvenimu ir po iÅ¡siskyrimo, žinučių turiniu norėjo parodyti savo jausmus, norėjo susitikti viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, įrodymų, kad jis kaltinime minimu laiku laukė nukentėjusiosios, apart pačios K.

P. parodymų, taip pat nėra. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji pirmojo proceso teisme metu sutiko taikytis su kaltinamuoju ir pareiÅ¡kė pretenzijų jam neturinti dėl pirmųjų nusikaltimų jos atžvilgiu tik dėl to, jog V. Ž. kurį laikÄ jau jos nebepersekiojo, neskambino, atsiprašė. Tačiau ji vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodė, jog nori, kad kaltinamasis paliktų jÄ ramybėje, ji pas jį negrįš. Ä®vertinus bylos esančių domenų visumÄ , teismas konstatuoja, kad apelianto atlikti veiksmai pilnai atitinka BK 145 str. 2 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Kaip paminėta aukščiau, iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų jau pirmojo proceso metu, akivaizdžiai matyti, kad jos pozicija nutraukti artimus santykius su kaltinamuoju buvo konkreti ir vienareikÅ¡mė. Tas faktas, kad ji susitaikė su V. Ž. ir pretenzijų jam neturi, vertintinas tik teisine prasme, ir neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog tokiais veiksmais ji ir vėl iÅ¡reiÅ¡kė norÄ bendrauti su apeliantu. Pažymėtina, kad jos sutikimo taikytis su V. Ž. argumentas bÅ«tent ir buvo tai, jog jis jai jau nebeskambino.

Akivaizdu, jog tuoj po 2009-12-01 nuosprendžio priėmimo, V. Ž. ir vėl sistemingai siunčiamos SMS žinutės bei skambučiai, primygtinai reikalaujantys susitikti bei bendrauti, bei atsižvelgiant į tai, kad tokia situacija, kai nukentėjusiajai nesutikus su apeliantu susitaikyti ir vėl gyventi kartu, V. Ž. grasino sutrikdyti jos sveikatÄ ir šį grasinimÄ padarė, kartojasi jau antrÄ kartÄ , davė jai realų pagrindÄ iÅ¡sigÄ sti tokių nuteistojo veiksmų. Å iuo atveju visų nustatytų aplinkybių kontekste žinučių turinys nebÅ«tinai turi bÅ«ti bauginančio pobÅ«džio.

Taigi, akivaizdu, kad apeliantas nuolatiniais skambučiais bei siunčiamomis žinutėmis sistemingai baugino nukentėjusiÄ jÄ panaudodamas psichinę prievartÄ . Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Apeliantas nurodo, jog teismas dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. negalėjo remtis specialisto iÅ¡vada kaip patikimu ir tinkamu įrodymu, nes nukentėjusiosios apžiÅ«ra atlikta praėjus 3 dienom po įvykio, iÅ¡vadoje nenurodytas konkretus sužalojimų padarymo laikas, todėl nėra pagrindo teigti, kad sužalojimai buvo padaryti bÅ«tent nukentėjusiosios nurodytu laiku ir aplinkybėmis.

Taip pat jis teigia, jog jo kaltės neįrodo ir byloje apklaustų liudytojų parodymai, nes jie prieÅ¡taringi, nei vienas iÅ¡ jų nepatvirtino matęs jį muÅ¡ant nukentėjusiÄ jÄ ar smurtaujant prieÅ¡ jÄ , o liudytojų E. Č., R. Č. ir R. G. parodymais apskritai negalima vadovautis, nes jie nebuvo patikrinti teisme, todėl nėra patikimas įrodymas. Å ie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Teismas turėjo pagrindo vadovautis specialisto iÅ¡vada, nes ji patvirtino nuoseklius, liudytojų parodymais patvirtintus, nukentėjusiosios parodymus.

Nukentėjusioji parodė, jog kaltinamasis, įsibrovęs į jos butÄ ir bandydamas neleisti jai pabėgti į laiptinę, griebė jÄ už kojų, burnos, tÄ sė už plaukų. Byloje apklausti liudytojais policijos pareigÅ«nai R. D., A. P. ir R. B., kurie buvo iÅ¡kviesti į įvykio vietÄ patvirtino, kad laiptinėje buvusi nukentėjusioji atrodė iÅ¡sigandusi, Å¡oko bÅ«senoje, verkė, paaiÅ¡kino, kad kaltinamasi įsibrovė į jos butÄ , grasino susidoroti, terorizavo, smurtavo prieÅ¡ jÄ , sugadino jos turtÄ , o kaimynai A.

A., E. Č., R. Č. ir R. G. patvirtino, kad girdėjo K. P. Å¡aukiant pagalbos, išėję į laiptinę jie matė agresyviai nusiteikusį kaltinamÄ jį, kuris tampė nukentėjusiÄ jÄ , bandė jėga įtraukti jÄ Ä¯ butÄ . Å ių asmenų parodymai vienareikÅ¡miÅ¡kai ir neabejotinai patvirtina, kad minėtÄ dienÄ , t.y. 2010-01-31 apeliantas smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , todėl teismui pagrįstai nekilo jokių abejonių, kad specialisto iÅ¡vadoje nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai buvo padaryti bÅ«tent minėtÄ dienÄ ir bÅ«tent kaltinamojo.

V. Ž. versija, kad tÄ dienÄ su nukentėjusiÄ ja susitiko jų abipusiu sutarimu ir smurto jos atžvilgiu jis nenaudojo, yra paneigti aptartais įrodymais ir laikomi kaip jo gynybine pozicija. Duomenų, kad K. P. galėjo sužaloti kas nors kitas, o ne kaltinamasis, byloje nenustatyta, todėl laikoma pilnai įrodyta, kad bÅ«tent V. Ž. padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Apelianto teiginiai dėl liudytojų parodymų prieÅ¡taringumo bei neteisėtumo yra nepagrįsti jokiais argumentais ir prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Liudytojai A. A., E. Č., R. Č. ir R. G., iÅ¡girdę laiptinėje triukÅ¡mÄ ir išėję pažiÅ«rėti, visi matė tÄ patį vaizdÄ , todėl natÅ«ralu, kad visų jų parodymais apie įvykio aplinkybes yra praktiÅ¡kai analogiÅ¡ki, ir jokių prieÅ¡taravimų, kaip teigia apeliantas, šių liudytojų parodymuose nėra nustatyta. Bylos nagrinėjimu metu paaiÅ¡kėjus, kad liudytojai E. Č., R. Č. ir R. G. iÅ¡vykę į užsienį, jų parodymai, proceso dalyviams neprieÅ¡taraujant, buvo paskelbti vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1p., todėl remtis Å¡ių liudytojų parodymai priimant nuosprendį teismas turėjo įstatyminį pagrindÄ .

Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. Apeliantas neigia padaręs šį nusikaltimÄ , argumentuodamas tuo, jog byloje nėra tiesioginių liudytojų, kurie bÅ«tų matę, kaip jis pateko į nukentėjusiosios K. P. buto balkonÄ , be to, pagal balkono padėtį praktiÅ¡kai yra neįmanoma į jį patekti iÅ¡ lauko. Tačiau byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina jį padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apeliantas tvirtina, jog nukentėjusioji pati jį įsileido į butÄ , paskui pasiÅ«lė eiti į balkonÄ parÅ«kyti, tačiau tuoj pat iÅ¡bėgo atgal į kambarį, koridoriuje atidarė buto duris ir griuvo pilvu ant slenksčio ir pradėjo rėkti „gelbėkite“.

IÅ¡ Å¡ių jo parodymų visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl nukentėjusioji pati įsileidusi kaltinamÄ jį į savo butÄ , neįvykus tarp jų jokiam konfliktui, turėtų bėgti į laiptinę ir pulti pilvu ant grindų bei Å¡auktis pagalbos. Akivaizdu, kad Å¡i apelianto versija jo paties sugalvota, joje nėra loginės įvykių sekos, ji neatlaiko jokios kritikos ir vertinama kaip siekimas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikaltimÄ . Visi liudytojai patvirtino, kad nukentėjusioji buvo iÅ¡sigandusi, Å¡oko bÅ«senoje, nei vienam nekilo abejonė, kad Å¡is iÅ¡gÄ stis yra suvaidintas.

Nukentėjusiosios parodymai nuo pat tyrimo pradžios nuoseklÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, siejasi su kitų jos atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų aplinkybėmis ir jais netikėti teismas neturėjo pagrindo. Byloje surinktų įrodymų visetu neginčijamai nustatyta, kad apeliantas neteisėtai prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ Ä¯sibrovė į jos bÅ«stÄ . Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. Apeliantas neigia padaręs šį nusikaltimÄ , argumentuodamas tuo, jog byloje nėra liudytojų, patvirtinančių matę, jog jis sugadino nukentėjusiosios turtÄ .

Jo kaltę patvirtina Å¡ie įrodymai: liudytojai A. A., E. Č., R. Č. ir R. G., buvę įvykio vietoje, patvirtino, kad kaltinamasis V. Ž. ir nukentėjusioji buvo laiptinėje, kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs, liudytoja A. A. girdėjo, kaip jis žadėjo sudaužyti akvariumÄ , paskui jis nuėjo į nukentėjusiosios butÄ ir kažkÄ sudaužė, liudytojai E. Č., R. Č. ir R. G. matė laiptinėje ant žemės sulaužytus nukentėjusiosios akinius. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad nukentėjusiosios bute rastos puodelio Å¡ukės, užfiksuotas sienos apgadinimas bei rasti sulaužyti akiniai.

Teismui nekyla jokių abejonių, kad bÅ«tent V. Ž., įvykio dienÄ konflikto su nukentėjusiÄ ja metu, sulaužė jos akinius bei, įėjęs į jos butÄ , metė į sienÄ puodelį ir jį sudaužė bei sugadino sienÄ . Dėl turtinės bei neturtinės žalos.    Nepagrįstas apelianto skundo motyvas, jog nesant jokių įrodymų, nukentėjusiajai negalėjo bÅ«ti priteista turtinė ir neturtinė žala.   Pripažinus apelianto kaltę dėl svetimo turto sugadinimo ir nukentėjusiajai nurodžius sugadintų daiktų bei remonto vertę, teismas visiÅ¡kai pagrįstai priteisė iÅ¡ kalto asmens jo neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ .

Nors nukentėjusioji ir nepateikė turtinės žalos dydį patvirtinančių dokumentų, tačiau teismas laiko, kad jos nurodytas žalos dydis yra realus, pagrįstas ir todėl priteistas teisingai.     Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. nustato, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal Å¡io kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį;

5) kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Å ie kriterijai teismo sprendime turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikÅ¡mę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.    Dėl kaltinamojo V. Ž. nusikalstamos veikos pasekmių buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios K. P. sveikata, dėl ko ji patyrė nepatogumų, stresÄ , diskomfortÄ . Visi Å¡ie faktoriai ir yra įrodymai, pagrindžiantys, jog nukentėjusiajai Å¡iuo nusikaltimu buvo padaryta ne tik turtinė, bet ir neturinė žala.    Teismas, spręsdamas civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos dydžio klausimÄ , atsižvelgė į padarytų sveikatos sutrikdymo sunkumÄ , taip pat įvertino kaltinamojo turtinę padėtį, vadovavosi protingumo, teisingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijais ir pagrįstai ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos tenkino sumažino iki 7500 litų.

Dėl paskirtos bausmės.               Skirdamas bausmę, teismas laikėsi LR BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus bei kitas bylos aplinkybes.    Už visas kaltinamajam inkriminuotas nusikalstamas veikas baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytos kelios alternatyvios bausmės, tačiau teismas motyvavo sprendimÄ skirti kaltinamajam bÅ«tent laisvės atėmimo bausmę, Å¡is teismo motyvavimas teisingas, argumentuotas, todėl skirti jam kitos rÅ«Å¡ies bausmę nėra jokio pagrindo.

   Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog kaltinamasis jau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir susitaikęs su nukentėjusiÄ ja, vėl padarė prieÅ¡ jÄ neteisėtas nusikalstamas veikas, ir tai davė teismui pagrindo padaryti teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis yra pavojingas asmuo ir jam turi bÅ«ti paskirta laisvės atėmimo bausmė. BK 75 str. teismas gali taikyti tuomet, kai nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Å iuo atveju teismui padaryti tokiÄ iÅ¡vadÄ nebuvo pagrindo, dėl ko galimybė paskirtosios bausmės vykdymÄ atidėti nebuvo svarstoma.    Kolegija konstatuoja, kad baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, kad keisti ar naikinti teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.    Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija                                                     n u t a r ė :

          nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundÄ atmesi.   Kolegijos pirmininkas                                                                             Jurgis KiÅ¡kis  Teisėjai                                                                                                  Algerdas UrbÅ¡ys                                                                                             Svetlana Jurgaitienė