Legislator Case Law & Legislation
2025-02-19 Nr. AB-3953-3-61-3-02617-2022-5 AI generated

2025-02-19 Nr. AB-3953-3-61-3-02617-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2025-02-19 Nr. AB-3953-3-61-3-02617-2022-5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Sprendimas

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Engineers“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Engineers“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2025-02-19 Nr. AB-3953-3-61-3-02617-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltic Engineers“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. SP-48615 (toliau – ir Sprendimas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-16-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02617-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 19.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Engineers“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Engineers“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltic Engineers“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. SP-48615 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Sprendimu atsisakyta įregistruoti pakeistus steigimo dokumentus, kuriais įforminamas pareiškėjo pavadinimo keitimas iš UAB „Baltic Engineers“ į BE LIVE, UAB. 2022 m. kovo 10 d. įregistruotas pareiškėjo Europos Sąjungos prekės ženklas BE LIVE. 2022 m. balandžio 11 d. pareiškėjas pateikė prašymą Juridinių asmenų registre (toliau – ir JAR) kartu su akcininko sprendimu ir pakeistais įstatais įregistruoti pakeistus steigimo dokumentus. VĮ Registrų centras 2022 m. balandžio 14 d. pateikė pranešimą apie nustatytus trūkumus, kuriame nurodė, kad pavadinimas BE LIVE, UAB yra tapatus Europos Sąjungos prekių ženklams, todėl paprašė pareiškėjo pateikti prekių ženklų savininkų sutikimus arba dokumentus kitu pavadinimu.

2.2. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 6 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovas ydingai aiškina ir taiko teisės aktus. Minėtu raštu pareiškėjas paprašė pakartotinai svarstyti prašymą ir įregistruoti JAR pakeistus Bendrovės steigimo dokumentus. Atsakovas Sprendimu atsisakė registruoti pakeistus duomenis.

2.3. Sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų. Registravimo metu dėl Europos Sąjungos prekių ženklo BE LIVE (registracija galioja iki 2031 m. lapkričio 17 d.) (toliau – ir Prekių ženklas) jokių protestų, kitų panašaus ar tapataus ankstesnio Europos Sąjungos prekių ženklo savininkai nepateikė.

2.4. Teisė į juridinio asmens pavadinimą ir teisė į prekių ženklą, yra labai glaudžiai susijusios tais atvejais, kai juridinis asmuo yra prekės ženklo savininkas. Tai atskleidžia ir patvirtina sisteminė teisės aktų nuostatų, ypač Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK), 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 217/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (toliau – ir Reglamentas), Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – ir PŽĮ), Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (toliau – ir Nuostatai), ir Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių, patvirtintų Registrų centro generalinio direktoriaus 2019 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. VE-639 (1.3 E), (toliau – ir Taisyklės), analizė.

2.5. CK 2.39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens pavadinimas turi neprieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir neklaidinti visuomenės dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus. Juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus. CK 2 knygos komentare dėl tapatumo ir panašumo sampratos yra labai aiškiai nurodoma, kad ši norma reikalauja, kad juridinio asmens pavadinimas neklaidintų dėl tapatumo ar panašumo į prekių ženklus, todėl sprendžiant klausimą reikia įvertinti, kokioms prekėms ir paslaugoms yra registruotas ženklas ir kokia yra juridinio asmens veikla. Tai yra labai reikšmingas išaiškinimas kalbant apskritai apie juridinio asmens pavadinimo tapatumo ar panašumo vertinimą, lyginant su prekių ženklais. Čia labai aiškiai nurodoma, kad vien tik lingvistinio panašumo nepakanka. Privaloma atsižvelgti ir į tai, kokioms prekėms ir paslaugoms yra registruotas kito asmens prekių ženklas (kuris lingvistiškai tapatus) ir kokia veikla užsiima tas juridinis asmuo, kurio pavadinimo registravimo klausimas yra sprendžiamas. Turint omenyje, kad juridiniai asmenys gali užsiimti bet kokia neuždrausta veikla, reikia vertinti ir faktines aplinkybes.

2.6. Iš esmės analogiškas nuostatas dėl juridinio asmens pavadinimo ir prekių ženklų santykio, jų tapatumo / panašumo bei naudojimo įtvirtina ir prekių ženklų savininkų teises reglamentuojantys teisės aktai, t. y. tiek Reglamentas (9 str.), tiek PŽĮ (14 str.) draudimą naudoti žymenį kaip juridinio asmens pavadinimą be prekių ženklo savininko sutikimo sieja tik su baigtiniu sąrašu atvejų.

2.7. Jei jau pats juridinio asmens pavadinimą turintis asmuo registravo savo Prekių ženklą, bet kokie tapatumo klausimai jau yra išspręsti ir VĮ Registrų centras neturi nei kompetencijos, nei teisės juos pakartotinai kelti ir spręsti. Dar daugiau, pagal baigtinį sąrašą atvejų, kito prekių ženklo savininkas net neturės teisės uždrausti ar ginčyti juridinio asmens pavadinimo registravimą.

2.8. Nagrinėjamu atveju visi prieštaravimai ir visi tapatumo panašumo klausimai jau yra išspręsti ir prekių ženklų savininkų teisės realizuotos prekių ženklų registravimo metu (yra protesto procedūra ar galimybė ginti teises), nes būtent tada ir yra išsprendžiami visi tapačių prekių ir paslaugų klausimai. Būtent tada yra išsprendžiamas ir „tapatumo bei panašumo“ klausimas pagal aukščiau minėtos CK 2.39 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Todėl kai registruotą Europos Sąjungos prekių ženklą jau turintis asmuo nori registruoti ir jam tapatų juridinio asmens pavadinimą, VĮ Registrų centras čia nebeturi nei jokios teisės, nei kompetencijos, nei pagrindo šituos klausimus spręsti dar kartą pagal savo paties susikurtas taisykles, kurios prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. įstatymams.

2.9. CK 2.39 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų registro nuostatai gali nustatyti papildomus reikalavimus juridinių asmenų pavadinimams. Šia prasme CK 2 knygos komentaras nurodo, kad Juridinių asmenų registro nuostatai gali nustatyti juridinių asmenų pavadinimui papildomų reikalavimų (pvz., ribojimus pavadinime vartoti tam tikrus žodžius ir kt.). Akivaizdu, jog čia kalba eina apie viešos tvarkos ir geros moralės reikalavimų įgyvendinimą ar kitokius panašius papildomus reikalavimus.

2.10. Yra vienas esminis aspektas – tie reikalavimai turi būti papildomi, t. y. kylantys iš pirminių reikalavimų juridinių asmenų pavadinimams, juos detalizuojantys ar įgyvendinantys kitų įstatymų nuostatas ar pan., tačiau bet kuriuo atveju jie negali prieštarauti kitoms CK ar kitų įstatymų nuostatoms, nes visi teisės aktai yra aiškinami ir taikomi sistemiškai.

2.11. Nuostatuose yra numatyti tikslesni reikalavimai juridinių asmenų pavadinimams. Pareiškėjo atveju aktuali nuostata yra įtvirtinta Nuostatų 110 punkte, kuris nustato, kad Registro tvarkytojas, gavęs Nuostatų 108 punkte nurodytus dokumentus arba prašymą įregistruoti juridinį asmenį, filialą ar atstovybę, ar pakeistus steigimo dokumentus dėl juridinio asmens, filialo ar atstovybės pavadinimo, ar teisinės formos pasikeitimo ir įsitikinęs, kad atlyginimas už juridinio asmens, filialo ar atstovybės pavadinimo tapatumo nustatymą sumokėtas, nustato, ar pavadinimas nėra tapatus kitiems juridinių asmenų, filialų ar atstovybių pavadinimams, taip pat laikinai įrašytiems į Registrą pavadinimams ir prekių ženklams, įregistruotiems Prekių ženklų registre. Nustatant tapatumą, nevertinami teisinę formą nusakantys žodžiai ar jų santrumpa. Nuostatuose minima prekių ženklų tapatumo sąvoka tikslinama/detalizuojama Registro tvarkymo taisyklėse, ypač jų 50, 51 ir 54 punktuose. Visiškai akivaizdu, kad šios nuostatos negali prieštarauti aukštesnę galią turintiems teisės aktams (įstatymams), o jei tam tikra apimtimi jiems prieštarauja, tai tokia apimtimi jos negalioja ir negali būti taikomos. Jei, teismo vertinimu, akivaizdus šių Taisyklių ir Nuostatų prieštaravimas aukštesnės galios teisės aktams nėra pakankamas pagrindas jų netaikyti, tuomet turėtų būti inicijuojamas norminio teisės akto teisėtumo tyrimas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 114 straipsnis).

3. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, nurodė ginčui aktualias faktines aplinkybes bei rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Sprendime akcentuota, kad, vadovaujantis Taisyklių 51 punktu, Registro tvarkytojas nustato tik juridinio asmens pavadinimo tapatumą ir toliau Sprendime iš karto paaiškinama, kad pavadinimas BE LIVE, UAB, yra tapatus Europos Sąjungos prekių ženklams. Akivaizdu, kad tapatumas nustatytas tarp pareiškėjo nurodomo juridinio asmens pavadinimo „BE LIVE“ ir prekės ženklo „BE LIVE“, priešingu atveju, nesutampant bent vienai raidei ar skaitmeniui, pavadinimas negalėtų būti laikomas tapačiu.

3.2. Aktuali informacija apie Europos Sąjungoje registruotus prekių ženklus neatlygintinai pasiekiama Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (toliau – ir EUIPO) svetainėje, o šiuo konkrečiu atveju aktualūs ir su „BE LIVE“ susiję prekių ženklai yra matomi pateikiamoje nuorodoje (https://euipo.europa.eu/eSearch/#advanced/trademarks/1/100/n1=MarkVerbalElementText&v1=BE%20LIVE&o1=AND&c1=IS&sf=MarkVerbalElementText&so=asc). Pareiškėjo nurodomas juridinio asmens pavadinimas „BE LIVE“ yra tapatus trims EUIPO duomenų bazėje įregistruotiems prekių ženklams „BE LIVE“, kurių savininkai – pareiškėjas, BE LIVE HOTELS S. L., FORTERA PROPERTIES, LDA.

3.3. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad kai registruotą Europos Sąjungos prekių ženklą jau turintis asmuo nori registruoti ir jam tapatų juridinio asmens pavadinimą, VĮ Registrų centras nebeturi nei teisės, nei kompetencijos, nei pagrindo šituos klausimus spręsti dar kartą pagal savo paties susikurtas taisykles, kurios prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. įstatymams. Šie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvi teisės normų, kurios nagrinėjamu atveju net nėra aktualios ar taikytinos, interpretacija ir bandymas nepagrįstai siaurinti VĮ Registrų centro, kaip Registro tvarkytojo, teisės aktais nustatytas teises ir pareigas.

3.4. Registro tvarkytojas CK, Nuostatų ir Taisyklių teisės normas taiko tiesiogiai, jų neinterpretuodamas ir nesprendžia ginčų tarp prekių ženklų savininkų. Vertindamas pareiškėjo prašymą ir papildomus dokumentus, Registro tvarkytojas vadovavosi CK, Nuostatose ir Taisyklėse nustatyta tvarka ir ta apimtimi, kuria suteikia teisės aktai, išnagrinėjo prašymą įregistruoti Registre pakeistus steigimo dokumentus, patikrino nurodyto juridinio asmens pavadinimo tapatumą įregistruotų juridinių asmenų pavadinimams ir pateiktiems registruoti, laikinai įrašytiems pavadinimas, prekių ženklams teisės aktuose nurodytose prekių ženklų duomenų bankuose ir nustatė, kad pavadinimas yra tapatus ES prekių ženklų registruose įregistruotiems prekių ženklams. Pareiškėjo svarstymai, kad Registro tvarkytojas nagrinėjamu atveju tariamai nebeturėjo kompetencijos ir teisės spręsti dėl pavadinimo tapatumo, yra visiškai nepagrįsti ir net akivaizdžiai prieštaraujantys teisiniam reguliavimui.

3.5. Pareiškėjas savo teiginiais bando sukurti neegzistuojančias taisykles ir ribojimus, nors galiojantis reguliavimas yra aiškus. Tai, kad buvo atliktos prekių ženklų registravimo procedūros ir prekių ženklas buvo įregistruotas, jokiu aspektu neapriboja / nepanaikina Registro tvarkytojo kompetencijos, teisių ir imperatyvių pareigų, susijusių su pavadinimo tapatumo įvertinimu ir nustatytų CK, Nuostatais ir Taisyklėmis. Pareiškėjas akcentuoja, kad yra identiško registruoto ES prekių ženklo savininkė, tačiau kaip nurodyta anksčiau, prekių ženklas „BE LIVE“ taip pat priklauso dar dviem subjektams, o esant tokiai faktinei situacijai teisinis reguliavimas nenumato jokių išimčių, kurios leistų pareiškėjui keisti juridinio asmens pavadinimą į BE LIVE, UAB, nepateikus BE LIVE HOTELS S. L. ir FORTERA PROPERTIES, LDA sutikimų.

3.6. Pareiškėjas savo skundo teiginius iš esmės grindžia ir sieja su prekių ženklų, o ne juridinių asmenų pavadinimams, skirtu teisiniu reguliavimu. Tai, kas išdėstyta, reiškia, kad akivaizdžiai netinkamomis teisės normomis, pavyzdžiui, reglamentuojančiomis prekių ženklų savininko teises, pareiškėjas ginčija atsisakymo įregistruoti pakeistus steigimo dokumentus teisėtumą, kas yra visiškai nepagrįsta, kadangi, atsisakant ar tenkinant prašymą įregistruoti pakeistus steigimo dokumentus dėl juridinio asmens pavadinimo pakeitimo, nėra sprendžiama dėl prekių ženklo savininko teisių įgyvendinimo, kaip tai numato Reglamento 9 straipsnis ir PŽĮ 14 straipsnis. Prekių ženklo savininko teisė uždrausti naudoti žymenį kaip prekybinį ar juridinio asmens pavadinimą arba jo dalį nėra susijusi su Registro tvarkytojui teisės aktais pavestais ir imperatyviais įpareigojimais, kuriuos Registro tvarkytojas turi įvykdyti gavęs prašymą, susijusį su juridinio asmens pavadinimu. Pareiškėjo samprotavimai ir interpretacijos neturi jokios koreliacijos su skundo dalyku, tokiu būdu bandoma susieti teisės normas, kurios Registrų centrui sprendžiant dėl juridinio asmens pavadinimo tapatumo yra ne tik neaktualios, bet ir net negalimos taikyti. Tokia pareiškėjo pozicija yra pasirinkta tikslingai, matant akivaizdų faktą, jog galiojantis teisinis reguliavimas Registrų centro atžvilgiu yra priešingas pareiškėjo siekiamam rezultatui – neteisėtam pavadinimo, kuris sutampa su įregistruotais Europos Sąjungoje prekių ženklais, įregistravimui Registre.

3.7. Atsakovas veikė išimtinai jam suteiktos kompetencijos ribose ir vykdė jam teisės aktais pavestą pareigą, t. y. gavęs teisės aktuose nurodytus dokumentus, juos įvertino ir nesant pateiktiems prekių ženklų savininkų susitikimams ar dokumentams su kitu juridinio asmens pavadinimu turėjo imperatyvią pareigą atsisakyti įregistruoti steigimo dokumentų pakeitimus, kadangi buvo CK 2.39 straipsnio 3 dalyje, Nuostatų 110 punkte, Taisyklių 17.2 punkte nustatytas pagrindas, t. y. pavadinimas tapatus įregistruotiems Europos Sąjungos prekių ženklams, o dokumentai, kurie patvirtintų kitų savininkų sutikimą, nebuvo pateikti. Registrų centras neturėjo nei teisės, nei pareigos registruoti pakeistus steigimo dokumentus, kai juridinio asmens pavadinimas tapatus prekių ženklams, kurių savininkas yra ne tik pareiškėjas, priešingu atveju Registro tvarkytojo, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmai būtų laikytini neteisėtais ir nesuderinamais su teisiniu reguliavimu. Pareiškėjo subjektyvi teisės nuostatų interpretacija nesudaro jokių prielaidų pripažinti Registro tvarkytojo Sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu.

3.8. Registro tvarkytojo veiklą reglamentuojantys teisės aktai, aktualūs nagrinėjamu atveju, yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems. Tiek Nuostatų, tiek Taisyklių reglamentavimas, susijęs su juridinių asmenų pavadinimais, yra logiška ir teisėta CK normų tąsa. Pareiškėjas tariamus prieštaravimus įžvelgia ne objektyviai vertindama teisės aktus, o skunde dėstydama subjektyvius pasvarstymus apie tai, kas turėtų ir neturėtų būti nurodoma Nuostatuose ar Taisyklėse.

3.9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje, kurioje svarstyti klausimai, susiję su Registro tvarkytojo teisėmis ir pareigomis nustatant pavadinimo tapatumą registruotiems prekių ženklams, vertindamas CK 2.39 straipsnio 5 dalį akcentavo, jog: „Be to, šioje teisės normoje numatyta, kad Nuostatai gali nustatyti papildomus reikalavimus juridinių asmenų pavadinimui (5 d.). Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad Nuostatai ir jų pagrindu vadovaujančiosios Registro tvarkymo įstaigos – Teisingumo ministerijos – patvirtintos Taisyklės CK 2.39 straipsnio taikymo požiūriu yra leistini ir šiai CK normai neprieštaraujantys ginčo teisinius santykius reglamentuojantys specialūs teisės aktai. Todėl atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, vykdantis Juridinių asmenų registro tvarkymo funkciją, privalėjo vadovautis šių teisės aktų nuostatomis“ (2012 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-256/2012). Šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (nors nutartyje aptariamos ankstesnės Nuostatų ir Taisyklių redakcijos, tačiau jose iš esmės buvo atspindėtas analogiškas reglamentavimas), spręsdamas klausimą dėl poreikio patikrinti poįstatyminių teisės normų atitikimą CK 2.39 straipsniui, tokios būtinybės neįžvelgė.

4. 2022 m. spalio 3 d. teisme gautas pareiškėjo prašymas „Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą“ (toliau – ir Prašymas). Prašyme pareiškėjas prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu patikrinti, ar Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija), Valstybės žinios, 2003 m. lapkričio 13 d., Nr. 107-4810, 110 punktas yra teisėtas ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Valstybės žinios, 2000 m. rugsėjo 6 d., Nr. 74-2262, 2.39 straipsnio 3 daliai, 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 217/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo, OJ L 154, 2017-06-16, 1–99 p., 9 straipsnio 3 daliai ir Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo, Valstybės žinios, 2000 m. spalio 31 d., Nr. 92-2844, 14 straipsnio 3 dalies 4 punktui; kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar Valstybės įmonės Registrų centro generalinio direktoriaus 2019 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. VE-639 (1.3 E) patvirtintų Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių, Teisės aktų registras, 2019 m. gruodžio 18 d., Nr. 20370, 50.3. punktas, 51 punktas ir 54 punktas yra teisėti ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Valstybės žinios, 2000 m. rugsėjo 6 d., Nr. 74-2262, 2.39 straipsnio 3 daliai; kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar Valstybės įmonės Registrų centro generalinio direktoriaus 2019 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. VE-639 (1.3 E) patvirtintų Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių, Teisės aktų registras, 2019 m. gruodžio 18 d., Nr. 20370, 51 punktas ir 54 punktas yra teisėti ir neprieštarauja 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 217/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo, OJ L 154, 2017-06-16, 1-99 p., 9 straipsnio 3 daliai ir Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo, Valstybės žinios, 2000 m. spalio 31 d., Nr. 92-2844, 14 straipsnio 3 dalies 4 punktui.

5. Pareiškėjas Prašymą grindė šiais argumentais:

5.1. CK 2.39 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti reikalavimai bei CK 2 knygos komentaro nuostatos leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant dėl juridinio asmens pavadinimo registracijos, būtina užtikrinti, kad šis neprieštarautų viešajai tvarkai ar gerai moralei. Būtina įvertinti, ar juridinio asmens pavadinimas neklaidins visuomenės, t. y. nustatyti, ar egzistuoja anksčiau registruoti žinomesni / žinomi prekės ženklai ar pavadinimai, į kuriuos juridinio asmens pavadinimas būtų klaidinančiai panašus, jiems tapatus. Visgi, iš CK 2 knygos komentaro yra akivaizdu, kad tapatumui ar klaidinančiam panašumui konstatuoti vien tik lingvistinio ar vizualinio panašumo nepakanka: nustačius, kad egzistuoja vizualiai panašus žinomas prekės ženklas, privaloma įvertinti, kokioms prekėms ir paslaugoms jis yra registruotas, kokia veikla užsiima tas juridinis asmuo, kurio pavadinimo registravimo klausimas yra sprendžiamas. Tačiau ginčijamuose Nuostatų ir Taisyklių punktuose yra numatomi visiškai kitokie, nei su CK 2.39 straipsnio 3 dalies pažodiniu turiniu, nei su įstatymo leidėjo tikslais, šią normą įtvirtinant, nesusiję reikalavimai. Tiek Nuostatai, tiek Taisyklės įpareigoja registro tvarkytoją įsitikinti, ar pavadinimas nėra tapatus bet kokiems kitiems juridinių asmenų, filialų ar atstovybių pavadinimams, t. y. registro tvarkytojas įpareigojamas ištirti visus egzistuojančius registruotus juridinių asmenų, filialų ar atstovybių prekės ženklus ir pavadinimus, nagrinėti jų tapatumą.

5.2. Tokie patys reikalavimai registro tvarkytojui nustatyti ir Taisyklėse. Negana to, registro tvarkytojo patikrinimai, remiantis Nuostatais ir Taisyklėmis, atliekami neatsižvelgiant į jokias kitas aplinkybes – prekių ženklų ar pavadinimų elementus, geografinę padėtį (kur tie prekių ženklai ar pavadinimai veikia), jų žinomumą Lietuvos Respublikoje ar panašiai. Priešingai – Taisyklių 51 punkte paaiškinama, kad toks įsitikinimas yra nulemtas tik vieno faktoriaus – kad pavadinimas nėra tapatus laikoma tik tada, kai nesutampa bent vienas lingvistinis elementas: „51. Laikoma, kad pavadinimas netapatus, kai nesutampa bent viena raidė ar skaitmuo. <...> “. Registro tvarkytojo pareigos, nustatytos Nuostatuose ir Taisyklėse, aiškiai viršija jo kompetencijos ribas. Įtvirtinus reikalavimus registro tvarkytojui tikrinti, ar pavadinimas nėra tapatus bet kokiems kitiems juridinių asmenų, filialų ar atstovybių pavadinimams ar prekės ženklams (Nuostatų 110 punktas), įskaitant tuos, kurie yra įregistruoti (ar laikinai įregistruoti) Europos Sąjungoje ir Lietuvos Respublikoje, taip pat bei tarptautinės registracijos prekių ženklams, kurių registracija yra išplėsta Lietuvos Respublikoje (Taisyklių 50.3. punktas) bei priimti su tuo susijusius sprendimus (Taisyklių 54 punktas), suteikiami įgaliojimai, dėl kurių įprastai pasisakyti kompetenciją turi tik institucijos, nagrinėjančios tokius klausimus, pagal specialiuose teisės aktuose (Reglamente, PŽĮ) įtvirtintas taisykles. Tokios kompetencijos ir ekspertinių žinių, kurios yra būtinos, vertinant įmonių pavadinimų ir (ar) prekės ženklų tapatumą, registro tvarkytojo darbuotojai, akivaizdu, neturi.

5.3. Nuostatų 110 punkto, Taisyklių 51 punkto ir 54 punkto nuostatos prieštarauja prekių ženklų teisėtumą reguliuojančių imperatyvių teisės aktų nuostatoms, o būtent Reglamento 9 straipsnio 3 daliai ir PŽĮ 14 straipsnio 2 dalies, 3 dalies 4 punkto nuostatoms. Tiek Reglamente, tiek PŽĮ numatytas draudimas naudoti tą patį žymenį iš esmės taikomas tik esant vienam iš atvejų:

1) kai tapatus ar panašus žymuo naudojamas toms pačioms ar panašioms prekėms ar paslaugoms pristatyti arba 2) nepanašioms ir netapačioms, jei tai gali pakenkti ankstesnio žymens savininko reputacijai, kurią jis yra įgijęs. Kitais atvejais teisės uždrausti kitam asmeniui naudoti žymenį kaip juridinio asmens pavadinimą arba jo dalį ankstesnio žymens savininkas neturi. Pareiškėjas palaiko savo anksčiau išdėstytą poziciją, kad registro tvarkytojas kompetencijos nagrinėti tokius klausimus ir priimti dėl jų sprendimą apskritai neturi.

Visgi, net ir hipotetiškai vertinant priešingai, t. y. net jei registro tvarkytojas ir turėtų ekspertines žinias ir pagrįstą teisę vertinti prekių ženklų ir (ar) juridinių asmenų pavadinimų tapatumą, tai jis privalo daryti laikydamasis Reglamente ir PŽĮ įtvirtintų taisyklių. Tai reiškia, kad registro tvarkytojas, prieš registruodamas juridinio asmens pavadinimą, turi nustatyti, ar juridinio asmens pavadinimas yra vizualiai tapatus ankstesniam prekės ženklui ar pavadinimui, o nustatęs – patikrinti, kokioms prekėms ar paslaugoms jis naudojamas.

Jei tos paslaugos yra nepanašios ir netapačios – vertinti ankstesnio prekės ženklo ar pavadinimo savininko žinomumą, reputaciją, jei tokia yra įgyta, atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes. Visgi dabartinis teisinis reguliavimas, įtvirtintas Nuostatuose ir Taisyklėse, nieko panašaus nenumato. Kaip išsamiai išdėstyta anksčiau, remiantis Nuostatų 110 p., vertinimas yra formalus. Pagal Taisykles, registro tvarkytojas, pasirodo, iš esmės neturi tikrinti nieko (nors, remiantis PŽĮ ir Reglamentu – turėtų). Remiantis Taisyklių 51 p., tam, kad nustatytų žymenų tapatumą, registro tvarkytojui pakanka įvertinti lingvistinę pavadinimo reikšmę – nepanašiais pavadinimai laikomi tik tada, kai skiriasi pavadinimo raidė arba skaitmuo.

Remiantis Taisyklių 54 punktu, visgi nustatęs, kad nesiskiria pavadinimų raidės ir (ar) skaitmenys, registro tvarkytojas reikalauja ankstesnio žymens sutikimo. Nors, kaip išsamiai aptarta aukščiau, tiek Reglamentas, tiek PŽĮ numato eilę atvejų, kuomet tokio sutikimo nereikia, registro tvarkytojui šios nuostatos nepriimtinos. Pagal Taisyklių 54 punktą, sutikimas nereikalingas tik vieninteliu atveju: „jeigu dokumentų ir duomenų teikėjas, norintis įregistruoti Registro objektą, pakeisti Registro objekto pavadinimą, ir prekės ženklo savininkas yra tas pats asmuo.

Akivaizdu, kad toks reguliavimas prieštarauja imperatyvioms Reglamento 9 straipsnio 3 dalies ir PŽĮ 14 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies 4 punkto nuostatoms, todėl įvertinti Nuostatų 110 punkto, Taisyklių 51 punkto ir 54 punkto teisėtumą yra būtina ir šių imperatyvių teisės aktų atžvilgiu.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, nustatė, be kita ko, šias ginčui aktualias aplinkybes:

7.1. 2022 m. balandžio 12 d. (pasirašytas 2022 m. balandžio 11 d.) Bendrovė pateikė prašymą įregistruoti Registre pakeistus steigimo dokumentus (JAR-1). Kartu su prašymu pridėjo 2022 m. balandžio 5 d. vienintelio akcininko sprendimą, 2022 m. balandžio 6 d. įstatus ir įgaliojimą.

7.2. Atsakovas 2022 m. balandžio 14 d. raštu Nr. S-15852 (15.1 E) „Pranešimas apie nustatytus trūkumus“ (toliau – ir Raštas) Bendrovei nurodė, kad pavadinimas BE LIVE, UAB yra tapatus Europos Sąjungos prekių ženklams, o pakeistas juridinio asmens pavadinimas gali būti registruojamas Registre, jei prekių ar paslaugų ženklo savininkas sutinka, kad jo prekių ar paslaugų ženklas būtų panaudotas pavadinime. Rašte nurodyta, kad prekių ar paslaugų ženklų savininkų sutikimai dėl tapataus juridinio asmens pavadinimo registravimo Registre Registro tvarkytojui nepateikti, todėl iki 2022 m. gegužės 6 d. buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, t. y. pateikti prekių ženklų savininkų sutikimus arba dokumentus su kitu pavadinimu.

7.3. Pareiškėjas pateikė 2022 m. gegužės 6 d raštą, kuriame nurodė, kad Bendrovė yra identiško registruoto Europos Sąjungos prekių ženklo savininkė, todėl Rašte nurodytos teisės aktų nuostatos negali būti taikomos pilna apimtimi. Taip pat pažymėjo, kad jei pats juridinio asmens pavadinimą turintis asmuo registravo savo Europos Sąjungos prekių ženklą, bet kokie tapatumo klausimai jau yra išspręsti ir atsakovas neturi kompetencijos ir teisės juos pakartotinai kelti ir spręsti. Visi prieštaravimai ir tapatumo / panašumo klausimai jau yra pilnai išspręsti ir prekių ženklų savininkų teisės realizuotos prekių ženklų registravimo metu.

7.4. Atsakovas 2022 m. gegužės 16 d. priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, jog atsakovas nustatė, kad pavadinimas BE LIVE, UAB yra tapatus Europos Sąjungos prekių ženklams; pakeistas juridinio asmens pavadinimas gali būti registruojamas Juridinių asmenų registre, jei prekių ar paslaugų ženklo savininkas sutinka, kad jo prekių ar paslaugų ženklas būtų panaudotas pavadinime; prekių ar paslaugų ženklų savininkų sutikimai dėl tapataus juridinio asmens pavadinimo registravimo Juridinių asmenų registre atsakovui nepateikti. VĮRC, atsižvelgdamas į tai, kad Rašte nurodyti trūkumai per nustatytą terminą nebuvo pašalinti, bei vadovaudamasis CK 2.68 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais ir minėto straipsnio 2 dalimi, atsisakė registruoti pakeistus steigimo dokumentus Registre.

8. Teismas apžvelgė CK nuostatas (2.39 str. 1 d., 5 d.), Nuostatus (102 p., 110 p.), Taisyklių nuostatas (16 p., 17.2 p., 51 p., 54 p.) ir nurodė, kad nurodytos CK, Nuostatų bei Taisyklių teisės normos, priešingai nei nurodo pareiškėjas, įpareigoja atsakovą patikrinti juridinio asmens pavadinimo tapatumą. Pareiškėjo keliamos koreliacijos tarp juridinio asmens steigimo dokumentų registravimo bei prekių ženklų registravimo procedūrų nėra tikslios. Prekių ženklų registravimo procedūros ir prekių ženklo įregistravimas neeliminuoja atsakovui nustatytų imperatyvių pareigų, kurios nustatytos CK, Nuostatose bei Taisyklėse. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjas skunde remiasi ir cituoja Reglamento bei PŽĮ nuostatas, kurios nagrinėjamame ginče nėra taikomos.

9. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad turėjo būti vertinamas ne tik lingvistinis panašumas, tačiau ir juridinio asmens veikla, pažymėjo, kad Taisyklių 51 punkte vienareikšmiškai nustatyta, kad, tikrinant Registro objekto pavadinimo tapatumą, nevertinami juridinio asmens teisinę formą nusakantys žodžiai ar jų santrumpos. Vertinamas tik pavadinimo raidžių bei skaitmenų (jei jie yra) sutapimas. Laikoma, kad pavadinimas netapatus, kai nesutampa bent viena raidė ar skaitmuo. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Nuostatų ir Taisyklių reikalavimais nurodė, kad pakeistas juridinio asmens pavadinimas gali būti registruojamas Juridinių asmenų registre, jei prekių ar paslaugų ženklo savininkas sutinka, kad jo prekių ar paslaugų ženklas būtų panaudotas pavadinime.

10. Teismas akcentavo, kad Sprendime aiškiai įvardintos konkrečios teisės aktų nuostatos, nurodyti konkretūs veiksmai ir aplinkybės, kurių pagrindu pareiškėjo prašymas įregistruoti pakeistus steigimo dokumentus yra netenkinamas. Sprendime yra detaliai nurodytos teisės aktų nuostatos ir nustatytos faktinės aplinkybės. VĮ Registrų centras, priimdamas Sprendimą, vykdė teisės aktais jam priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais.

11. Pasisakydamas dėl pareiškėjo Prašymo, teismas atsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes, taikytiną teisinį reguliavimą bei teismų praktiką ir konstatavo, kad nenustatyta, jog šioje byloje yra pagrindas manyti, kad Nuostatų 110 punktas, kuriame nustatyta, kad Registro tvarkytojas, gavęs Nuostatų 108 punkte nurodytus dokumentus arba prašymą įregistruoti juridinį asmenį, filialą ar atstovybę ar pakeistus steigimo dokumentus dėl juridinio asmens, filialo ar atstovybės pavadinimo ar teisinės formos pasikeitimo ir įsitikinęs, kad atlyginimas už juridinio asmens, filialo ar atstovybės pavadinimo tapatumo nustatymą sumokėtas, nustato, ar pavadinimas nėra tapatus kitiems juridinių asmenų, filialų ar atstovybių pavadinimams, taip pat laikinai įrašytiems į Registrą pavadinimams ir prekių ženklams, įregistruotiems Prekių ženklų registre. Nustatant tapatumą, nevertinami teisinę formą nusakantys žodžiai ar jų santrumpa ir jų prieštaravimas CK. Teismas taip pat nenustatė pagrindo kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Taisyklių 50.3. punktas, 51 punktas ir 54 punktas neprieštarauja Civiliniam kodeksui, PŽĮ ir Reglamentui. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir Vilniaus apygardos administracinį teismą.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismo Sprendimo neteisėtumą iš esmės lėmė pirmosios instancijos teismo veiksmai, kuomet, atsisakęs kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir į Vilniaus apygardos administracinį teismą, sprendimą pirmosios instancijos teismas grindė iš esmės neteisėtomis teisės normomis.

13.2. Teisės normos, kuriomis grindžiamas sprendimas (Nuostatų 110 p., Taisyklių 50.3., 51 p. ir 54 p.) yra neteisėtos, kadangi prieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės aktams – įstatymams.

13.3. Nuostatų 110 punktas, Taisyklių 50.3. punktas, 51 punktas ir 54 punktas prieštarauja CK 2.39 straipsnio 3 daliai, kurioje yra įtvirtinti reikalavimai, keliami juridinio asmens pavadinimui. Minėtoje nuostatoje nurodoma, kad juridinio asmens pavadinimas negali būti klaidinančiai panašus ar tapatus užsienio, tarptautiniams ar anksčiau Lietuvoje pateiktiems registruoti, įregistruotiems ar pripažintiems prekių ir (ar) paslaugų ženklams. Joje yra apibrėžiamas ir tokiems prekių ir (ar) paslaugų ženklams keliamas žinomumo kriterijus – juridinio asmens pavadinimas negali būti klaidinančiai panašus į tuos ženklus, kurie Lietuvos visuomenei yra žinomi / laikomi žinomesniais. Taigi, minėtos nuostatos tikslas yra užtikrinti, kad juridinio asmens pavadinimas atitiktų geros moralės principus ir nebūtų tapatus ar klaidinančiai panašus į jau egzistuojantį prekės ir (ar) paslaugų ženklą, kuris Lietuvos visuomenei yra akivaizdžiai žinomas (ką iš esmės patvirtina ir CK 2 knygos komentaro nuostatos).

13.4. Ginčijamuose Nuostatų ir Taisyklių punktuose yra numatomi visiškai kitokie, nei su CK 2.39 straipsnio 3 dalies pažodiniu turiniu, nei su įstatymo leidėjo tikslais, šią normą įtvirtinant, nesusiję reikalavimai. Tiek Nuostatai, tiek Taisyklės įpareigoja registro tvarkytoją įsitikinti, ar pavadinimas nėra tapatus bet kokiems kitiems juridinių asmenų, filialų ar atstovybių pavadinimams. Toks reguliavimas tiesiogiai prieštarauja CK 2.39 straipsnio 3 dalies normos turiniui, neatitinka įstatymų leidėjo tikslų, nustatant reikalavimus dėl juridinio asmens pavadinimo registracijos, prieštarauja protingumo ir proporcingumo principams. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, koks yra įtvirtintas ginčijamuose Nuostatų ir Taisyklių punktuose, susiklosto nelogiška situacija, kuomet klausimas, ar juridinio asmens pavadinimas gali suklaidinti visuomenę dėl jo tapatumo ar klaidinančio panašumo į ankstesnį prekės ženklą, yra sprendžiama atlikus tik lingvistinę analizę.

13.5. Priešingai nei nurodoma CK 2.39 straipsnio 3 dalyje, pagal Nuostatuose ir Taisyklėse įtvirtintus reikalavimus, registro tvarkytojas turi vertinti visų (ne tik žinomesnių) prekės ženklų tapatumą. Toks reguliavimas yra paviršutiniškas ir formalus, sudaro prielaidas atmesti prašymą registruoti juridinio asmens pavadinimą, neatlikus jokios analizės, t. y. neįvertinus teikiamų paslaugų pobūdžio, vizualinio, garsinio, konceptualinio panašumo ir pan., kaip ir nutiko nagrinėjamu atveju.

13.6. Registro tvarkytojo pareigos, nustatytos Nuostatuose ir Taisyklėse, aiškiai viršija jo kompetencijos ribas. Įtvirtinus reikalavimus registro tvarkytojui tikrinti, ar pavadinimas nėra tapatus bet kokiems kitiems juridinių asmenų, filialų ar atstovybių pavadinimams ar prekės ženklams (Nuostatų 110 p.), įskaitant tuos, kurie yra įregistruoti (ar laikinai įregistruoti) Europos Sąjungoje ir Lietuvos Respublikoje, taip pat bei tarptautinės registracijos prekių ženklams, kurių registracija yra išplėsta Lietuvos Respublikoje (Taisyklių 50.3. p.) bei priimti su tuo susijusius sprendimus (Taisyklių 54 p.), suteikiami įgaliojimai, dėl kurių įprastai pasisakyti kompetenciją turi tik institucijos, nagrinėjančios tokius klausimus, pagal specialiuose teisės aktuose (Reglamente, PŽĮ) įtvirtintas taisykles. Tokios kompetencijos ir ekspertinių žinių, kurios yra būtinos, vertinant įmonių pavadinimų ir (ar) prekės ženklų tapatumą, registro tvarkytojo darbuotojai, akivaizdu, neturi, todėl Nuostatų ir Taisyklių reguliavimas yra neteisėtas: viršija CK 2.39 straipsnio 3 dalyje nustatytas ribas, todėl šiam įstatymui prieštarauja.

13.7. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 2.39 straipsnio 5 dalies normos turinys nesuteikia teisės poįstatyminiuose aktuose įtvirtinti reikalavimus juridinių asmenų pavadinimams, neatsižvelgiant nei į pažodinį įstatymų reguliavimą, nei į įstatymų leidėjo tikslus. Juridinių asmenų registro Nuostatai ir (ar) Taisyklės gali nustatyti papildomus reikalavimus juridinių asmenų pavadinimams, kad šie, pavyzdžiui, atitiktų viešosios tvarkos ir geros moralės principus, kaip to ir reikalaujama įstatyme, tačiau tokie reikalavimai neturi prieštarauti ar būti pernelyg nutolę nuo įstatyminio reguliavimo ir įstatymų leidėjo tikslų, kurie buvo šiuo atveju įgyvendinti, priimant CK 2.39 straipsnio 3 dalį.

13.8. Nuostatų 110 punktas, Taisyklių 51 punktas ir 54 punktas prieštarauja ne tik CK 2.39 straipsnio 3 daliai, bet ir Reglamento 9 straipsnio 3 daliai bei PŽĮ nuostatoms (14 str. 2 d., 3 d. 4 p.).

13.9. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra aišku, dėl kokios priežasties pirmosios instancijos teismas apskritai atsisakė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl pareiškėjo nurodytų teisės aktų teisėtumo ištyrimo.

13.10. Pareiškėjui, siekiančiam įregistruoti savo pavadinimo keitimą iš UAB „Baltic Engineers“ į BE LIVE, UAB, jam pačiam esant registruoto prekės ženklo „BE LIVE“ savininkui, joks sutikimas nėra būtinas. VĮ Registrų centras tokius veiksmus atsisakė atlikti nepagrįstai, o pirmosios instancijos teismas lygiai taip pat nepagrįstai patvirtino tokių veiksmų teisėtumą, apskritai byloje nevertinęs ir nenagrinėjęs aplinkybės, kad pats pareiškėjas yra šio prekės ženklo savininkas.

13.11. Pareiškėjui nėra reikalingi ir kitų dviejų Sprendime nurodytų prekių ženklų savininkų sutikimai registruoti Bendrovės pavadinimo keitimą. CK 2.39 straipsnio 3 dalyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, jog juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti visuomenės dėl tapatumo ar panašumo tik į žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus.

13.12. Nuostatų 110 punkto ir Taisyklių 51 punkto bei 54 punkto atitikties Reglamente ir PŽĮ įtvirtintoms imperatyvioms teisės nuostatoms yra itin reikšmingas nagrinėjamai bylai, kadangi šiuose imperatyviuose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu ginču. Sprendžiant dėl juridinio asmens pavadinimo / prekės ženklų tapatumo ar klaidinančio panašumo, yra privaloma atlikti detalią analizę. Vien lingvistinis tyrimas jokiu būdu nėra pakankamas pavadinimo / prekių ženklų tapatumui ar klaidinančiam panašumui konstatuoti. Tuo tarpu tokios analizės taisyklės būtent ir yra įtvirtintos prekių ženklų savininkų teises reglamentuojančiuose imperatyviuose teisės aktuose – Reglamente ir PŽĮ – bei juos aiškinančioje tarptautinių teismų praktikoje . Taigi, deklaratyviai teigti, kad ginčo dalykas nėra susijęs su Reglamento ir PŽĮ nuostatomis, nagrinėjamu atveju nėra teisinga. Ypač įvertinus tai, kad nustačius, jog aptarti Nuostatų ir Taisyklių punktai tiesiogiai prieštarauja aukštesnės teisinės galios Reglamento ir PŽĮ nuostatoms, vadovautis tokiomis poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintomis taisyklėmis sprendžiant nagrinėjamą ginčą jau nebūtų galima.

13.13. Sprendimas yra grindžiamas ginčui neaktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2012 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-256/2012).

14. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Atsakovas, pakartodamas argumentus, nurodytus atsiliepime į skundą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, padarė motyvuotas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuos atsisakyta įregistruoti pakeistus steigimo dokumentus, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Nuostatų ir Taisyklių reikalavimais, nurodė, kad pakeistas juridinio asmens pavadinimas gali būti registruojamas Juridinių asmenų registre, jei prekių ar paslaugų ženklo savininkas sutinka, kad jo prekių ar paslaugų ženklas būtų panaudotas pavadinime, o skundžiamas atsakovo Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais. Tačiau su tokiomis teismo išvadomis sutikti nėra pagrindo.

20. Ginčijamame 2022 m. gegužės 16 d. Sprendime nurodyta, jog atsakovas nustatė, kad pavadinimas BE LIVE, UAB yra tapatus Europos Sąjungos prekių ženklams; pakeistas juridinio asmens pavadinimas gali būti registruojamas Juridinių asmenų registre, jei prekių ar paslaugų ženklo savininkas sutinka, kad jo prekių ar paslaugų ženklas būtų panaudotas pavadinime; prekių ar paslaugų ženklų savininkų sutikimai dėl tapataus juridinio asmens pavadinimo registravimo Juridinių asmenų registre atsakovui nepateikti. Atsisakymas registruoti pakeistus steigimo dokumentus Registre grindžiamas CK 2.68 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais ir minėto straipsnio 2 dalimi , atsižvelgus į tai, kad Rašte nurodyti trūkumai per nustatytą terminą nebuvo pašalinti.

21. Civilinio kodekso 2.68 straipsnio 1 dalis numato pagrindus, kuriais registro tvarkytojas gali atsisakyti įregistruoti juridinį asmenį, taip pat registruoti juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus, tame tarpe nurodytus atsakovo: jei pateiktas prašymas įregistruoti juridinį asmenį (registre registruotinų duomenų ir dokumentų pakeitimus, išbraukti duomenis) neatitinka nustatytos formos arba pateikti ne visi dokumentai, nurodyti šio kodekso 2.63 ir 2.64 straipsniuose (1 punktas), jei dokumentų forma ar turinys prieštarauja įstatymams (4 punktas). Šio straipsnio antroji dalis, numatanti galimybę skirti terminą pateiktų registrui dokumentų ar duomenų tūkumų pašalinimui, taikytina kartu su straipsnio pirma dalimi ir savarankiško pagrindo atsisakyti įregistruoti juridinį asmenį (juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus) nenustato, tik pakartoja bendrą viešojo administravimo subjekto pareigą – klausimą išspręsti motyvuotu sprendimu.

22. Tai reiškia, kad registro tvarkytojas, priimdamas sprendimą atsisakyti įregistruoti juridinį asmenį, taip pat registruoti juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus, privalo ne tik nurodyti taikomą Civilinio kodekso 2.68 straipsnio 1 dalies punktą, bet ir nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, siedamas jas su teisės norma sudarančia pagrindą administraciniam sprendimui. Nagrinėjamu atveju ginčijamame sprendime turėjo būti pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjo pateiktas prašymas neatitinka nustatytos formos arba pateikti ne visi dokumentai, nurodyti šio kodekso 2.63 ir 2.64 straipsniuose ir pateiktų dokumentų forma ar turinys prieštarauja įstatymams.

23. Susipažinus su Registrų centro 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. SP-48615 turiniu matyti, kad akte nėra nurodyta, jog pareiškėjo pateiktų dokumentų forma ar turinys prieštarauja įstatymams, ar pateiktas prašymas neatitinka nustatytos formos arba pateikti ne visi dokumentai, nurodyti Civilinio kodekso 2.63 ir 2.64 straipsniuose.

24. Minėta, jog Sprendime atsakovas nurodė, kad pavadinimas BE LIVE, UAB yra tapatus Europos Sąjungos prekių ženklams, ir be teisinio pagrindo konstatavo, kad pakeistas juridinio asmens pavadinimas gali būti registruojamas Juridinių asmenų registre, jei prekių ar paslaugų ženklo savininkas sutinka, kad jo prekių ar paslaugų ženklas būtų panaudotas pavadinime. Taip pat paminėta, kad vadovaujamasi Nuostatų 110 punktu, Taisyklių 50 punktu, kurie nustato registro tvarkytojo veiksmų apimtį gavus dokumentus, įskaitant ir dėl juridinio asmens pavadinimo pasikeitimo.

25. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, reikalavimai juridinio asmens pavadinimui yra suformuluoti Civilinio kodekso 2.39 straipsnyje, kurio 5 dalis numato galimybę nustatyti papildomus reikalavimus juridinio asmens pavadinimui tik Juridinių asmenų registro nuostatuose. Registro tvarkytojas, netenkindamas reikalavimo pakeisti juridinio asmens pavadinimą, tokį sprendimą privalo grįsti anksčiau paminėtų normų analize ir tinkamu taikymu. Tačiau ginčijamame akte nėra nurodyta, kad pareiškėjo siekiamas registruoti pakeistas pavadinimas neatitinka šių teisės aktų.

26. Nors nei Rašte apie nustatytus trūkumus, nei Sprendime atsakovas nemini teisinio pagrindo reikalavimui pateikti prekių ar paslaugų ženklų savininkų sutikimus dėl tapataus juridinio asmens pavadinimo registravimo, tokios nuostatos yra įtvirtintos Taisyklių 54 punkte. Tačiau, dėl jau minėto Civilinio kodekso 2.39 straipsnyje nustatyto reguliavimo, jokiems subjektams jokiais teisės aktais nenumatyta teisė reguliuoti reikalavimus juridinio asmens pavadinimui be Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamų Juridinių asmenų registro nuostatų. Todėl Taisyklių – vidinio procedūrinio dokumento – normos, kiek jos sukuria naujus reikalavimus juridinių asmenų pavadinimo klausimu, negali būti taikomos.

27. Atkreiptinas dėmesys, kad vien tas faktas jog prašomo įregistruoti juridinio asmens pavadinimas yra tapatus nustatyta tvarka registruotiems prekių ar paslaugų ženklams, nesukuria pavadinimo neteisėtumo prezumpcijos, juolab kai pareiškėjas yra tokio ženklo savininkas, ir neatleidžia viešojo administravimo subjekto (registratoriaus) ištirti ir pagrįsti neatitikimą įstatymo reikalavimams (CK 2.68, 2.39 straipsniai).

28. Dėl anksčiau paminėto, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino atsakovo Sprendimą teisėtu ir atitinkančiu VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas ir atmetė pareiškėjo skundą. Tenkinant apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o nauju sprendimu pareiškėjo skundas tenkinamas.

29. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra pareiškėjo naudai, jis įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Šiuo atveju pareiškėjas prašė priteisti 363 Eur už skundo parengimą, 2 305,05 Eur už prašymų kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą rengimą ir koregavimą (manytina, kad turimas omenyje pareiškėjo 2022 m. spalio 3 d. prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo), bei 1 452 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Pareiškėjas taip pat sumokėjo 23 Eur dydžio žyminį mokestį už skundą ir 11,25 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos atitinka būtinumo, realumo ir pagrįstumo kriterijus (pvz., pateiktos sąskaitos ir mokėjimo nurodymai). Teisėjų kolegija, įvertinusi prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydį pagal Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) įtvirtintus kriterijus (2, 7 ir 8 p.) (be kita ko, tai, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, pateiktą ir apmokėtą 2022 m. IV ketvirtį, rekomenduojama priteisti maksimali suma yra 712,20 Eur (0,4 x 1 780,5 Eur)), vadovaudamasi bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra tenkintinas iš dalies, t. y. pareiškėjui priteistina 2 500 Eur suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Engineers“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Engineers“ skundą tenkinti.

Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. SP-48615.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Engineers“ iš atsakovo valstybės įmonės Registrų centro 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolantas Malijauskienė

Virginija Volskienė