2023-11-15 Nr. AB-20063-3-62-3-00479-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-732-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00479-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.6; 20.2.3.1;

20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras, atsakovas) 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. S-106651 (4.49 Mr) „Dėl žalos atlyginimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) patenkinti pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 12 d. prašymą dėl žalos atlyginimo, kuriuo jis atsakovo prašė atlyginti 15 867,63 Eur turtinę ir 2 000 Eur neturtinę žalą.

2. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinė byla Nr. eI2-4583-505/2021 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00479-2021-9) ir Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI3-5308-535/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03369-2021-9) yra sujungtos.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. gegužės 10 d. notarine pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – ir Sutartis) jis už 30 000 Eur nupirko 78,82 kv. m butą / patalpą – butą su rūsiu (toliau – ir Butas). Sutartis buvo parengta, vadovaujantis VĮ Registrų centro Kauno filialo atliktu duomenų sandoriui patikslinimu. Pardavėjas dar iki Sutarties pasirašymo pateikė pareiškėjui 2007 m. spalio 15 d., 2011 m. lapkričio 15 d., 2015 m. vasario 24 d. ir 2016 m. balandžio 27 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, kuriuose buvo nurodyta žyma, jog Butas yra su rūsiu, taip pat buvo pateikta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Inventora“ viso pastato, kuriame yra Butas, parengta ir VĮ Registrų centro užregistruota kadastrinių matavimų byla (toliau – ir Kadastrinė byla), kurioje pažymėta, jog visam pastatui priklauso dvi rūsio patalpos: indeksu R1 pažymėta 19,20 kv. m rūsio patalpa ir indeksu R2 pažymėta 15,60 kv. m rūsio patalpa, bendras pastato Rūsio patalpų plotas sudarė 34,80 kv. m (toliau – ir Rūsio patalpos).

4. Pareiškėjas paaiškino, jog iki Sutarties pasirašymo jis nuvyko į VĮ Registrų centrą išsiaiškinti dėl Rūsio patalpų priklausymo pareiškėjo planuojamam pirkti Butui. Pareiškėjui buvo nurodyta, jog visos Rūsio patalpos, esančios pastate, priklauso dviems butams, t. y. pareiškėjo planuojamam pirkti Butui ir 34,60 kv. m butui / patalpai – butui su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas Nr. 2). Pareiškėjui taip pat buvo nurodyta, kad Buto ir Buto Nr. 2 savininkai, kaip Rūsio patalpų savininkai, tinkamam Rūsio patalpų naudojimui turi nusistatyti naudojimosi tvarką proporcingai turimų butų plotui. Pareiškėjas teigė, kad jis, pasirašydamas Sutartį, buvo įsitikinęs, jog įsigyja 103,01 kv. m dydžio nekilnojamąjį turtą: 78,82 kv. m Butą ir 24,19 kv. m dydžio Rūsio patalpų dalį. Pareiškėjas 2017 m. vasario 15 d. sutartine hipoteka įkeitė akcinei bendrovei (toliau – AB) Šiaulių bankui Butą už imamą kreditą, kurioje notaro biurui buvo pateikta pažyma, jog įkeičiamas Butas su rūsiu.

5. Pareiškėjas teigė, kad 2017 m. rugpjūčio 16 d. jis kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo, jog iš Rūsio patalpų būtų iškeldintas neteisėtai Rūsio patalpas užėmęs asmuo. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu nusprendė pripažinti negaliojančia nuo sprendimo priėmimo dienos Sutarties dalį dėl Sutartyje atlikto įrašo „su rūsiu“, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Civilinė byla Nr. 1). Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-581-221/2019 (toliau – ir Civilinė byla Nr.

2) pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 19 d. nutartimi byloje Nr. 3P-1231/2019 (toliau – ir Civilinė byla Nr.

3) atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą ir jį grąžino pareiškėjui. Pareiškėjas 2020 m. vasario 6 d. inicijavo ir pateikė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams visų pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas Nr. 2), savininkų pasirašytą 2019 m. lapkričio 8 d. taikos sutartį dėl Rūsio patalpų įregistravimo atsakovui, kuri civilinėje byloje Nr. 2SP-6181-1110/2020 (toliau – ir Civilinė byla Nr. 4) 2020 m. vasario 7 d. nutartimi nebuvo patvirtinta, nes dalis savininkų parašų neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas 2020 m. vasario 18 d. dar kartą pateikė tvirtinti taikos sutartį, kuri civilinėje byloje Nr. e2SP-7012-1070/2020 (toliau – ir Civilinė byla Nr. 5) 2020 m. vasario 26 d. nutartimi taip pat nebuvo patvirtinta. Taikos sutartis nebuvo patvirtinta ir civilinėje byloje Nr. e2SP-9049-894/2020 (toliau – ir Civilinė byla Nr. 6). Pareiškėjas, siekdamas įteisinti Sutartimi nusipirktas Rūsio patalpas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams 2020 m. birželio 9 d. pateikė ieškinį dėl teisės įregistruoti nuosavybę, kurio pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-16149-812/2020 (toliau – ir Civilinė byla Nr. 7), kurioje 2020 m. birželio 18 d. nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti ir ieškinys grąžintas pareiškėjui.

Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 1 d. padavė ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo į rūsio patalpas, kurio pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-2384-1052/2021 (toliau – ir Civilinė byla Nr. 8), kurioje buvo patvirtinta bylos šalių pasirašyta taikos sutartis, nurodant, kad pareiškėjui nuosavybės teise atitenka Rūsio patalpa Nr.

2. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 12 d. atsakovui pateikė prašymą dėl žalos atlyginimo (toliau – ir Prašymas), tačiau jis ginčijamu 2021 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. S-106651 (4.49 Mr) buvo atmestas. Pareiškėjas mano, kad VĮ Registrų centro atsakymas į jo Prašymą dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl naikintinas.

6. Pareiškėjo teigimu, jo patirtą turtinę žalą sudaro pinigų suma, pagal Sutartį sumokėta už Rūsio patalpas, taip pat pinigų suma, sumokėta advokatų kontoroms ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ginant pažeistas teises ir teisėtus interesus, kurios teismų nebuvo priteistos, t. y. 15 867,63 Eur. Atsižvelgdamas į tai, jog Sutartimi pareiškėjas neįsigijo tokio buto, kokio tikėjosi, jog dėl netinkamų atsakovo išduotų dokumentų jis dvejus metus bylinėjosi teismuose ir patyrė didžiules bylinėjimosi išlaidas, laiko sąnaudas ir nemalonius išgyvenimus, trikdžiusius įprastinį gyvenimo ritmą, pareiškėjas teigė, jog jis patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 2 000 Eur suma.

7. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Atsakovas teigė, kad asmuo dėl žalos atlyginimo į viešo registro tvarkytoją turi kreiptis ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie nuostolių atsiradimą dienos. Viešo registro tvarkytojas už asmenų patirtą žalą neatsako esant bendriems atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindams, taip pat tais atvejais, kai žalą patyrę asmenys per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie netikslų ar neteisingą įrašą viešame registre nesiėmė įstatymų nustatytų priemonių pažeistoms teisėms apginti.

9. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 19 d. nutartimi nepriėmė pareiškėjo kasacinio skundo, todėl pareiškėjas dar 2019 m. liepos mėnesį sužinojo apie galutinai pasibaigusį civilinį procesą, kurio pagrindu buvo pripažinta negaliojančia Sutarties dalis dėl atlikto įrašo „su rūsiu“. Taigi, pareiškėjas jau 2019 m. liepos mėnesį galėjo įvertinti visą, jo nuomone, kilusią žalą, tačiau pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių pažeistoms teisėms apginti, laiku nesikreipė į VĮ Registrų centrą dėl žalos atlyginimo per įstatymu nustatytą vieno mėnesio terminą. Pareiškėjas savo iniciatyva toliau bylinėjosi Civilinėse bylose Nr. 4–8, kuriose VĮ Registrų centras net nedalyvavo, be to, šios bylos niekaip nėra susiję su kokiais nors VĮ Registrų centro neteisėtais veiksmais. Atsižvelgiant į tai, skundžiamame Sprendime ir buvo nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjui negali būti atlyginama jo prašoma žala dėl to, jog jis per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie netikslų ar neteisingą įrašą viešame registre nesiėmė įstatymų nustatytų priemonių pažeistoms teisėms apginti.

10. Atsakovas pažymėjo, kad jam nėra suprantama situacija, kai pats pareiškėjas, sudaręs taikos sutartį ir susitaręs, kad rūsio patalpa R-1 (kurios dalis sudaro pareiškėjo nurodomą Sutartimi nenupirktą 24,19 kv. m rūsio patalpų dalį) priklausytų kitam asmeniui nuosavybės teise, ir toliau reikalauja iš VĮ Registrų centro žalos atlyginimo už Sutartimi nenupirktą rūsio patalpos dalį. Atsakovas pabrėžė, kad, nesant jokių objektyvių duomenų apie rūsio kainą, pareiškėjo nurodoma žala, susijusi su nenupirktomis Rūsio patalpomis, negali būti nei sąžiningai apskaičiuota, nei juo labiau priteista.

11. Atsakovas mano, kad pareiškėjas taip pat nepagrįstai reikalauja iš VĮ Registrų centro priteisti išlaidas, susijusias su atstovavimu teismuose. Atsakovo nuomone, pareiškėjas šioje byloje negali įrodyti priežastinio ryšio tarp VĮ Registrų centro (valdžios institucijos) neteisėtų veiksmų ir jam atsiradusios žalos. Atsakovo teigimu, nepateisinami pareiškėjo veiksmai, kai atsakingu asmeniu žalos atlyginimo byloje yra pasirenkamas viešojo administravimo subjektas, kuris tik registruoja Nekilnojamojo turto registro duomenis, o ne pardavėjas (Kauno darbininkų sąjunga), teigiant, jog pastarajam pretenzijų pareiškėjas iš viso neturi. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad vien iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, jog Butas yra su rūsiu, tačiau faktiškai negalint jų nei apžiūrėti, nei naudotis rūsiu, pareiškėjas negalėjo tikėtis, jog Sutartimi jis įsigyja didesnį turtą, nei konkrečiai nurodoma Sutartyje. Asmenys turi teisę ginti savo pažeistas teises, tačiau už tų teisių pažeidimą privalo atsakyti tik tie asmenys, kurie iš tikrųjų pažeidė kito asmens teises, todėl ginčas dėl žalos atlyginimo turėtų būti sprendžiamas tarp Sutarties šalių, nes pajamas už parduotą Butą iš pareiškėjo gavo ne atsakovas, o Kauno darbininkų sąjunga. Pasak atsakovo, pareiškėjas nepagrįstai atsakovu dėl žalos atlyginimo nenurodo nei pardavėjo – Kauno darbininkų sąjungos, nei Sutartį patvirtinusio notaro, o atsakomybėn traukia VĮ Registrų centrą, kuris nei dalyvavo sandoryje, nei jį tvirtino.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo M. K. skundą.

13. Pirmosios instancijos teismas, aptaręs Civilinėje bylose Nr. 1–8 nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, pažymėjo, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 12 d. pateikė VĮ Registrų centro Kauno filialui prašymą dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė atlyginti jam patirtą žalą, kurią sudaro pinigų suma pagal pirkimo-pardavimo sutartį sumokėta už Rūsio patalpas, pinigų sumos, sumokėtos advokatų kontoroms ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ginant pažeistas teises ir teisėtus interesus, kurios nebuvo priteistos, t. y. 15867,63 Eur, bei atsižvelgdamas į tą aplinkybę, jog pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjas neįsigijo tokio buto, kokio tikėjosi, jog dėl netinkamų atsakovo išduotų dokumentų jis keturis metus bylinėjosi teismuose ir patyrė didžiules bylinėjimosi išlaidas, laiko sąnaudas ir nemalonius išgyvenimus, trikdžiusius įprastinį gyvenimo ritmą, pareiškėjas prašė už patirtus nepatogumus ir išgyvenimus priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą

14. Teismas nurodė, kad atsakovas ginčijamu Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo Prašymą, nurodydamas, kad pareiškėjas neįrodė VĮ Registrų centro veiksmų neteisėtumo; Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 30 ir 31 straipsniuose nustatytais terminais ir tvarka neginčijo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo priimtų sprendimų, atliekant Buto duomenų paviešinimą Nekilnojamojo turto registre; nenustatytas priežastinis ryšys tarp Prašyme įvardijamos kilusios žalos (nuostolių) ir VĮ Registrų centro neteisėtų veiksmų; pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.260 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl žalos atlyginimo.

15. Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 straipsnyje yra nustatytas vieno mėnesio terminas kreipimuisi dėl žalos atlyginimo į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją, kuriuo pareiškėjas yra pasinaudojęs. Tuo tarpu kreipimuisi į teismą yra taikomi bendrieji ieškinio senaties terminai (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 straipsnio 3 d., CK 1.125 str. 9 d.).

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateiktos Sutarties turinys patvirtina, jog jos sudarymui VĮ Registrų centras 2016 m. gegužės 10 d. pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (toliau – ir Išrašas), kuriame nurodyta, jog Butas (pastaba: su rūsiu), ir buvo pateiktas nuosavybės teisės pagrindą patvirtinantis 2000 m. rugpjūčio 24 d. priėmimo-perdavimo aktas Nr. 13, kuriuo Kauno darbininkų sąjungai perduotos 78,82 kv. m negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1678-944/2018 nurodė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu ši pažyma (Išrašas) jau negaliojo, nes buvo praėję daugiau nei 30 dienų nuo jos suformavimo. Ši pažyma (Išrašas) savo esme negali sukurti civilinių teisinių pasekmių, turėti įtakos atsakovo A. P. interesų apsaugai (CPK 5 straipsnis), be to, iš priešieškinio reikalavimų atsakovas A. P. siekė nuginčyti Rūsio patalpų priskyrimą butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu buvo pripažintina, kad pagal minėtoje civilinėje byloje nustatytus faktus (pripažinta, kad statinių (duomenys neskelbtini), kadastro bylose yra netikslumų, atitinkamai registracija šiuose pastatuose esančių butų, jų priklausinių ar papildomų patalpų yra netiksli, gali neatitikti nuosavybės atsiradimo pagrindu esančių dokumentų) ši pažyma (Išrašas) savo esme negali sukurti civilinių teisinių pasekmių, turėti įtakos ir pareiškėjo interesų apsaugai (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), nes minėtoje byloje buvo padaryta išvada, kad ieškovas (M. K.), kaip Rūsio savininkas, negalėjo įgyvendinti savo, kaip savininko teisių, nes pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo laikomasi CK 6.396 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl Rūsio patalpų. Pagal CK 6.396 straipsnio 2 dalį, jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų duomenų nėra, tai sutartis negali būti tvirtinama, o patvirtinta – negalioja.

17. Teismas nurodė, kad, kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1678-944/2018 nustatytų faktų, Kauno darbininkų sąjungai 2000 m. liepos 20 d. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo Nr. VIII-1890 ir 2000 m. rugpjūčio 24 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. 13 pagrindu nuosavybė į Rūsio patalpas nebuvo sukurta. Nuo minėto akto iki sutarties su ieškovu (M. K.) sudarymo nėra pateikta duomenų, jog papildomai buvo įsigytos Rūsio patalpos. Darytina išvada, kad Kauno darbininkų sąjunga, sudarydama sutartį su ieškovu, neturėjo nuosavybės teisių į rūsio patalpas, atitinkamai jų negalėjo ir perleisti, tuo buvo pažeistos CK 6.307 straipsnio ir CK 1.80 straipsnio nuostatos. Be to, ieškovo (M. K.) ir atsakovo Kauno darbininkų sąjungos sudarytoje sutartyje nurodyta, kad perkamas butas (2016 m. gegužės 10 d. sutarties 2.1 p.). Pagal Sutartyje nurodytus daikto charakterizuojančius požymius nurodoma, kad nekilnojamasis daiktas – butas, pastaba su rūsiu. Jokių papildomų duomenų, identifikuojančių rūsį, rūsio patalpas ar pan. nėra, nors tuo metu jau atlikti net keli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai ir Rūsio patalpos buvo identifikuojamos indeksais R1 ir R2. Darytina išvada, kad Kauno darbininkų sąjunga turėjo aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokios rūsio patalpos perduodamas kartu su butu.

18. Teismas nurodė, kad nors Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-581-221/2019 teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, jog VĮ Registrų centras pripažino, kad dokumentuose yra padaryta klaidų, tačiau konkrečių klaidų teismas nenurodė (jų nenurodė ir pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu, o apsiribojo tik nurodymu, jog duomenų patikslinimo 2016 m. gegužės 3 d. užsakymo Nr. 11246435 pagrindu išduotas Išrašas yra netinkamas), ir tai nebuvo pagrindas pripažinti, jog dėl duomenų patikslinimo 2016 m. gegužės 3 d. užsakymo Nr. 11246435 pagrindu suformuoto Išrašo buvo sudaryta neteisėta Sutartis. Pareiškėjo teisės į Butą su rūsiu buvo nutrauktos Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinės bylos Nr. e2-1678-944/2018 Sutarties dalį dėl Rūsio pripažinus negaliojančia, kurios pagrindu pareiškėjas patyrė 2501,67 Eur žalą (nenupirkta Rūsio patalpų dalis). Be to, 2018 m. gruodžio 4 d. sprendime teismas pripažino, kad sudarytos Sutarties dalys dėl Buto žymos „su rūsiu“ negalioja, nes pažeidžia CK 6.307, 1.80 ir 6.396 straipsnio nuostatas, o restitucija negali būti taikoma, nes nebuvo išskirta, kokia suma buvo sumokėta už Rūsio patalpas.

19. Teismas pažymėjo, kad, kaip nustatyta Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1678-944/2018, ieškovas M. K. jam priklausantį Butą su rūsiu įsigijo iš atsakovo Kauno darbininkų sąjungos, kuriai nuosavybės teisės buvo įregistruotos 2000 m. liepos 20 d. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo Nr. VIII-1890 ir 2000 m. rugpjūčio 24 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. 13 pagrindu. Jame nurodyta, kad Kauno darbininkų sąjunga priima į balansą (nuosavybę) 78,82 kv. m negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), patalpų balansinė vertė 6759,76 Lt. Jokių papildomų duomenų, dokumentų nei šalys, nei VĮ Registrų centras negalėjo pateikti. Duomenų, įrašų, prierašų ar pan., kad šios negyvenamosios patalpos turi priklausinių, nėra pateikta. Ieškovas nurodė, kad 2000 m. rugpjūčio 24 d. akto surašymo metu viešajame registre jau buvo įrašas, kad Butas yra su rūsiu, todėl Kauno darbininkų sąjungai minėtu aktu butas Buvo perleistas su rūsiu. Be to, kas šiuo atveju reikšminga, kad nėra jokių duomenų, nuo kada faktiškai, realiai ir kokiu būdu Kauno darbininkų sąjunga naudojosi negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), ar faktiškai valdė, galėjo valdyti rūsio patalpas. Pastebėtina, kad 2000 m. rugpjūčio 24 d. akto surašymo metu, vienintelis pateikimas į Rūsio patalpas buvo tik per A. P. priklausančios kavinės patalpas. Taip pat šioje byloje pagal šalių duotus paaiškinimus daryta išvada, kad ieškovas Rūsio patalpose nėra buvęs, A. P. nurodė, kad po nekilnojamojo turto rekonstrukcijos į Rūsio patalpas nebuvo niekas įleistas, t. y. tikėtina, kad Kauno darbininkų sąjunga Rūsio patalpose nėra buvusi. Ieškovas teigia, kad jam priklauso abi Rūsio patalpos, nes daugiau nė vienam gyventojui VĮ Registrų centras nėra registruota buto žyma „su rūsiu“, todėl visos esančios patalpos turi būti laikomos jo Buto priklausiniu. Tokia ieškovo pozicija nelaikytina pagrindu, leidžiančiu pripažinti, kad asmeniui priėmimo-perdavimo aktu buvo perduotos nuosavybės teises į sutartyje neidentifikuotą turtą.

20. Nustatęs minėta aplinkybes teismas pažymėjo, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Dėl to nagrinėjamu atveju atsakovas nėra atsakingas už tai, kad pareiškėjas sužinojęs (tai pripažino pats pareiškėjas, nurodydamas Prašyme ir skunde, jog keletą dienų iki Sutarties pasirašymo jis nuvyko su dokumentais pas atsakovo darbuotoją-ekspertą išsiaiškinti Rūsio patalpų priklausymą pareiškėjo tuo metu planuojamam pirkti Butui), jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys galimai neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, nepareikalavo iš Kauno darbininkų sąjungos kreiptis į teritorinį registratorių, jog jis netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų, nes į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitiko dokumentų (2000 m. rugpjūčio 24 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. 13, kuriuo Kauno darbininkų sąjungai buvo perduotos 78,82 kv. m negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini)), kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Taigi, teismo vertinimu, pats pareiškėjas neįvykdė pirkėjo pareigos patikrinti dokumentus, apžiūrėti (patikrinti) Butą (2016 m. gegužės 10 d. sutarties 7.3 p.) ir sudarė Sutartį dėl Buto (pastaba: su rūsiu), iškėlė 8 civilinės bylas dėl pažeistų teisių gynimo, kuriose patyrė išlaidas. Kaip nustatyta civilinėse bylose, atsakovas Kauno darbininkų sąjunga turėjo aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokios rūsio patalpos perduodamos kartu su Butu ieškovui (pareiškėjui), o aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registro išraše, atitinkamai Išraše, prieš ieškovui (pareiškėjui) ir atsakovui Kauno darbininkų sąjungai sudarant Sutartį buvo nurodyta, jog Butas yra su rūsiu, nepatvirtina Kauno darbininkų sąjungos nuosavybės teisės į Rūsio patalpas. Taigi šiuo atveju pareiškėjas veikė savo nuožiūra ir rizika.

21. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2384-1052/2021 patvirtinta taikos sutartis, kurios pagrindu pareiškėjui pripažintos nuosavybės teisės į Rūsio patalpą, pažymėtą indeksu R-2 (15,60 kv. m), ir yra įregistruojamos VĮ Registrų centre pareiškėjo vardu bei pareiškėjas įsipareigoja savo lėšomis įsirengti atskirą įėjimą / patekimą į jam atitenkančią Rūsio patalpą, pažymėtą indeksu R-2 (15,60 kv. m), iš jam priklausančio Buto, tik patvirtina, jog pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas, siekdamas taip (keldamas civilines bylas ir patirdamas turtinius praradimus) apginti savo galimai pažeistas teises ir sukūrė sau materialines pasekmes.

22. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybės ir teisinį reguliavimą, sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeista generalinio delikto taisyklė, kai atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalą (žalą dėl Rūsio kainos paneigė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje patvirtinta taikos sutartis), todėl nenustačius atsakovo VĮ Registrų centro kaltės, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žalos bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.

III. 23. Pareiškėjas M. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. Pareiškėjas nurodo, kad jis, vadovaudamasis viešojo registro duomenimis, atsakovo išduotos pažymos Nr. 11246435 pagrindu, kaip sąžiningas įgijėjas, pagrįstai suprato, kad Sutartimi nusipirko 78,82 kv. m. butą / patalpą su rūsiu, t. y. jeigu atsakovas nebūtų viešajame registre įregistravęs Butą su rūsiu ir notaro biurui nebūtų pateikęs netinkamo Išrašo, pareiškėjas nebūtų klaidingai supratęs, jog perka Butą su rūsiu.

25. Pareiškėjo teigimu, teismas skundžiamame sprendime klaidingai interpretavo, jog pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes, teismo vertinimu, jis nepareikalavo buvusio Buto savininko Kauno darbininkų sąjungos kreiptis į teritorinį registratorių, jog jis ištaisytų netikslius ir klaidingus duomenis arba neišsamius papildytų. Tokios teismo išvados prieštarauja Civilinėje byloje Nr. 4 pateiktiems įrodymams, o konkrečiai: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. eI-3596 402/2018, kurioje atsakovas savo atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas Butą įgijo su rūsiu ir nėra jokio teisinio pagrindo tokį įrašą naikinti.

26. Pareiškėjas pažymi, kad teismas skundžiamame sprendime taip pat nenagrinėjo ir nieko nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, jog Kauno darbininkų sąjungai įsigyjant Butą galiojo 1964 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinis kodeksas, kurio 153 straipsnio nuostatos reiškė, jog tuo metu naudojamame standartinės šabloninės formos akte, kaip įprastai tuo metu praktikoje, buvo įrašytas tik pagrindinis daiktas, t. y. Butas, o priklausinio, t. y. Rūsio patalpos, atskirai įtraukti nereikėjo.

27. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad būtent atsakovas, 2016 m. gegužės 3 d. atlikdamas duomenų patikslinimą sandoriui, nepastebėjo klaidos, todėl pateikė notarų biurui klaidingus duomenis ir tokiu būdu suklaidino pareiškėją, leisdamas suprasti, jog pareiškėjas perką Butą su rūsiu, t. y. perka 103,01 kv. m dydžio, o ne tik 78,82 kv. m Butą be rūsio. Pareiškėjo nuomone, atsakovo priimtas Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas ir pareiškėjui turi būti priteista turtinė ir neturtinė žala.

28. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

29. Atsakovas nurodo, kad vien tik išviešinti duomenys apie Butui priklausantį rūsį negalėjo suklaidinti pareiškėjo taip, kad jis turėtų teisėtą lūkestį apie 103,01 kv. m Sutartimi nupirktą turtą. Atsakovas sutinka su teismo sprendime padaryta išvada, kad 2016 m. gegužės 3 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo atliktas duomenų sandoriui patikslinimas Nr. 11246435 savo esme negalėjo sukurti civilinių teisinių pasekmių, turėjusių įtakos pareiškėjo interesų apsaugai, nes Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendime buvo padaryta išvada, jog pareiškėjas (ieškovas), kaip rūsio savininkas, negalėjo įgyvendinti savo, kaip savininko teisių, nes Sutartyje nebuvo laikomasi CK 6.396 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl Rūsio patalpų.

30. Atsakovo nuomone, teismas sprendime pagrįstai akcentavo civilinį ginčą nagrinėjusių teismų motyvus (Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimas, Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis), pagal kuriuos Kauno darbininkų sąjunga nebuvo įgijusi nuosavybės teisių į Rūsio patalpas, taigi ji negalėjo jų perleisti pareiškėjui.

31. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, neatsižvelgdamas į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinės bylos Nr. eI-3596-402/2018 kontekstą, siekia suklaidinti teismą. Atsakovo teigimu, pareiškėjo minima administracinė byla buvo iškelta dėl to, jog būtų įvertinta, ar teisėtai ir pagrįstai 2018 m. sausio 9 d. teritorinis registratorius atsisakė taisyti pareiškėjo nuosavybės teise priklausančio Buto kadastro duomenis, panaikinant įrašą, jog šis Butas yra su rūsiu. VĮ Registrų centras akcentavo, jog Sutartyje Butas buvo nurodomas su rūsiu, tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalis numato, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Nagrinėtu atveju dokumentai (Sutartis) atitiko Nekilnojamojo turto registro duomenis, todėl nebuvo jokių klaidingų duomenų, kuriuos reikėtų ištaisyti. VĮ Registrų centras taip pat akcentavo ir bendrosios kompetencijos teisme tuo metu nagrinėtą civilinę bylą tarp pareiškėjo ir A. P., kurioje A. P. siekė pripažinti Sutarties dalį dėl Rūsio patalpų negaliojančia. Atsakovas tvirtina, kad jis jokiu būdu neteigė, jog pareiškėjui neabejotinai priklausė Rūsio patalpos, VĮ Registrų centras tik nurodė, kad Sutartyje esant duomenims, kad Butas yra su rūsiu, ir esant nenuginčytai šiai Sutarties daliai, jis neturėjo pagrindo taisyti duomenų Nekilnojamojo turto registre.

32. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad žalą dėl Rūsio patalpų kainos paneigia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje patvirtinta taikos sutartis. Be to, Sutartyje nėra jokios įvardintos Rūsio patalpų kainos, todėl pareiškėjo nurodoma žala, susijusi su nenupirktomis Rūsio patalpomis, negali būti sąžiningai apskaičiuota ir juo labiau priteista iš VĮ Registrų centro. Atsakovas taip pat sutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas, sužinojęs apie tai, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys galimai neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, nereikalavo, kad pardavėjas Kauno darbininkų sąjunga kreiptųsi į VĮ Registrų centrą dėl duomenų ištaisymo Nekilnojamojo turto registre, taigi, pareiškėjas neįvykdė pirkėjo pareigos patikrinti dokumentus, apžiūrėti (patikrinti) Butą ir sudarė Sutartį dėl Buto, vėliau iškėlė 8 civilines bylas dėl pažeistų teisių gynimo, kuriose patyrė išlaidas, t. y. pareiškėjas veikė savo nuožiūra ir rizika.

33. Atsakovo tvirtinimu, Sutartyje nesant jokios konkrečios informacijos apie perleidžiamą rūsį, jo kainą, pareiškėjo lūkestis, jog jis iš tiesų perka 103,01 kv. m plotą, yra niekuo nepagrįstas, juo labiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neabejotinai suprato, jog neturi galimybės patekti į Rūsio patalpas (dėl šios faktinės aplinkybės ginčo nėra, pareiškėjas civilinėje byloje kaip tik kėlė reikalavimą sudaryti galimybę patekti į Rūsio patalpas), taigi, VĮ Registrų centrui negali kilti pareiga atlyginti pareiškėjo prašomą turtinę ir neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. S-106651 (4.49 Mr) „Dėl žalos atlyginimo“ pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo priteisti 15 867,63 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumo.

35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs pagrindo panaikinti ginčijamą VĮ Registrų centro atsakymą į pareiškėjo prašymą dėl žalos atlyginimo, taip pat nenustatęs VĮ Registrų centro kaltės (neteisėtų veiksmų) dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su VĮ Registrų centro išduotu Išrašu Buto pirkimo-paradimo sutarties sudarymo metu, bei pareiškėjui neįrodžius jam kilusios žalos ir priežastinio ryšio tarp kilusios žalos ir atsakovo galbūt neteisėtų veiksmų.

36. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad būtent VĮ Registrų centras, 2016 m. gegužės 3 d. atlikdamas duomenų patikslinimą sandoriui (išduodamas Išrašą), pateikė notarų biurui klaidingus duomenis ir tokiu būdu suklaidino pareiškėją, leisdamas suprasti, jog jis perką Butą su rūsiu. Pareiškėjo teigimu, jis, vadovaudamasis viešojo registro duomenimis, t. y. atsakovo išduotu Išrašu, kaip sąžiningas įgijėjas, pagrįstai suprato, jog Sutartimi nusipirko 78,82 kv. m. butą / patalpą su rūsiu, tačiau buvo atsakovo suklaidintas ir dėl to patyrė žalą.

37. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuosavybės teisės į butą (aprašyme nurodoma „su rūsiu“), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotos pareiškėjui M. K. 2016 m. gegužės 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ML-655 pagrindu. Butas yra gyvenamajame name 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šiuo metu įregistruoti 2017 m. sausio 11 d. UAB „Inventora“ matininko nustatyti minėto namo kadastro duomenys, pagal kuriuos į namo bendrą plotą patenka dvi rūsio patalpos R-1 (19,20 kv. m) ir R-2 (15,60 kv. m). Pareiškėjas Butą įsigijo iš Kauno darbininkų sąjungos, kuriai nuosavybės teisės į Butą buvo įregistruotos nuo 2016 m. balandžio 27 d., 2000 m. liepos 20 d. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo Nr. VIII-1890 ir 2000 m. rugpjūčio 24 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. 13 pagrindu. Nors nuosavybės teisės į Butą pirmą kartą buvo išviešintos 2016 m. balandžio 27 d., tačiau pats Butas, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, kadastro duomenų byloje buvo aprašytas jau nuo 1999 m. gruodžio 6 d., o jo duomenys į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti 2000 m. rugsėjo 12 d. Būtent tuo metu Nekilnojamojo turto registre ir buvo užfiksuota, kad Butas yra su rūsiu. Tarp pareiškėjo ir Kauno darbininkų sąjungos sudarytoje Sutartyje nurodoma, kad perleidžiamo nekilnojamojo daikto duomenys nurodyti, vadovaujantis VĮ Registrų centro Kauno filialo 2016 m. gegužės 3 d. atliktu duomenų sandoriui patikslinimu Nr. 11246435 (Išrašu), nurodant, kad perleidžiamas Butas yra su rūsiu.

39. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str.), pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai atsižvelgė ir vadovavosi kitų teismų, kuriuose buvo sprendžiama dėl Sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir Rūsio patalpų teisinės padėties, bei kuriose kaip ginčo šalys, be kita ko, dalyvavimo pareiškėjas ir atsakovas VĮ Registrų centras, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

40. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1678-944/2018 ir Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-581-221/2019 buvo konstatuotos šiai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, t. y. kad Kauno darbininkų sąjunga, iš kurios pareiškėjas Sutarties pagrindo įsigijo Butą, nebuvo ginčo rūsio savininkė, neperėmė Rūsio patalpų, nevaldė jų, todėl ir negalėjo jų perleisti pareiškėjui. Teismai pripažino rūsio perleidimo sandorį (Sutartį) negaliojančiu, kaip prieštaraujantį imperatyviosioms įstatymo normoms. Taip pat buvo konstatuota, kad aplinkybė, jog Nekilnojamojo turto registro išraše, atitinkamai nekilnojamojo turto pažymoje (pareiškėjo minimame VĮ Registrų centro 2016 m. gegužės 3 d. atliktame duomenų patikslinime), prieš ieškovui (pareiškėjui) ir Kauno darbininkų sąjungai sudarant Sutartį, buvo nurodyta, jog Butas yra su rūsiu, nepatvirtina Kauno darbininkų sąjungos nuosavybės teisės į Rūsio patalpas. Šiame kontekste akcentuotina, kad teismai taip pat įvertino pareiškėjo nurodytus argumentus, jog jis laikytinas sąžiningu įgijėju (t. y. kad, pareiškėjo teigimu, jis turėjo pagrindą manyti, jog Sutartimi nusipirko 78,82 kv. m Butą su rūsiu). Šiuo aspektu Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. sprendime nurodė, jog ginčo rūsys, kaip atskiras nuosavybės teisės objektas, pirkimo-pardavimo sutarties objektas, nebuvo išskirtas, taip pat nebuvo įkainotas, realiai, faktiškai ieškovui (pareiškėjui) neperduotas, nes pats ieškovas (pareiškėjas) negalėjo į jį patekti. Atsižvelgiant į tai, buvo padaryta išvada, kad ieškovas (pareiškėjas), kaip rūsio savininkas, negalėjo įgyvendinti savo, kaip savininko teisių, nes pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo laikomasi CK 6.396 straipsnio 1 dalies nuostatų, susijusių su Rūsio patalpomis. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų duomenų nėra, tai sutartis negali būti tvirtinama, o patvirtinta – negalioja.

41. Teisėjų kolegijos nuomone, bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėtose bylose nustatytų faktinių aplinkybių teisinio vertinimo nekeičia pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti teiginiai, jog Kauno darbininkų sąjungai įsigyjant Butą galiojo 1964 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinis kodeksas, kurio 153 straipsnio nuostatos reiškė, jog tuo metu naudojamame standartinės šabloninės formos akte, kaip įprastai tuo metu praktikoje, buvo įrašytas tik pagrindinis daiktas, t. y. Butas, o priklausinio, t. y. Rūsio patalpos, atskirai įtraukti nereikėjo. Dėl šių pareiškėjo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad faktas, jog pareiškėjas Sutarties pagrindu kartu su Butu neįgijo Rūsio patalpų, yra konstatuotas šios nutarties 40 punkte nurodytuose bendrosios kompetencijos teismuose priimtuose procesiniuose sprendimuose, todėl iš naujo šioje administracinėje byloje neįrodinėjamas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendime taip pat buvo nustatyta, jog statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro bylose yra netikslumų, todėl registracija šiuose pastatuose esančių butų, jų priklausinių ar papildomų patalpų yra netiksli ir gali neatitikti nuosavybės atsiradimo pagrindu esančių dokumentų. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. sprendime, įvertinęs VĮ Registrų centro 2016 m. gegužės 3 d. pažymos sandoriui (užsakymo Nr. 1126435) dėl patalpų (duomenys neskelbtini) turinį, darė išvadą, kad šis Išrašas savo esme negalėjo sukurti civilinių teisinių pasekmių ir turėti įtakos interesų apsaugai (CPK 5 straipsnis).

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas šioje nagrinėjamoje byloje būtent ir grindžia jam kilusią žalą iš VĮ Registrų centro pateiktos 2016 m. gegužės 3 d. pažymos, kurioje buvo nurodyta, kad Butas (pastaba: su rūsiu), ir kuri, pareiškėjo teigimu, jį suklaidino, leisdama suprasti, jog jis perka Butą su rūsiu. Šiame kontekste teisėjų kolegija akcentuoja, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis – išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, t. y. registras atlieka tik išviešinimo funkciją, juo nėra sukuriamos nuosavybės teisės. Duomenų apie nekilnojamuosius daiktus išviešinimas nenulemia ir nereiškia, kad daikto savybės ar kriterijai yra būtent tokie; išviešinti duomenys nelemia daikto likimo, atitinkamai ir priklausymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011; 2013 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2013; kt.). Taigi, vien tai, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas tam tikras turtas, nereiškia, jog įregistruoti duomenys apie tam tikrą turtą atitinka faktines turto savybes, ypač tokiais atvejais, jei registro duomenys nebuvo ilgą laiką tikslinami, kas ir buvo nustatyta Kauno apylinkės teisme civilinės bylos Nr. e2-1678-944/2018 nagrinėjimo metu, vertinant kadastro bylose ir nuosavybės teisių registravimo dokumentuose esančius netikslumus.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad atsakovas neteisėtai, t. y. neturėdamas tam teisinio, dokumentais pagrįsto ir registravimo metu nenuginčyto pagrindo, į Nekilnojamojo turto registrą 2016 metais įrašė duomenis, jog Butas yra su rūsiu, ir atitinkamai neteisėtai 2016 m. gegužės 3 d. išdavė notarų biurui, tvirtinant Sutartį, pažymą (Išrašą), kurioje buvo nurodyta, kad Butas (pastaba: su rūsiu). Vien tai, kad Nekilnojamojo turto registre buvo išviešinti duomenys apie Butą su rūsiu, neatsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą (t. y. į tai, kad Kauno darbininkų sąjunga faktiškai nevaldė Rūsio patalpų, pats pareiškėjas jose nėra buvęs, į jas buvo galima patekti tik per A. P. priklausančios kavinės patalpas ir tai pareiškėjui buvo (turėjo būti) žinoma sudarant pirkimo-pardavimo sutartį), nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas būtent dėl VĮ Registrų centro atlikto duomenų išviešinimo patyrė jo nurodytą žalą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, sudarydamas sandorį, kuris, kaip matyti iš paties pareiškėjo paaiškinimų, jam kėlė abejonių dėl Rūsių patalpų priklausymo įsigyjamam Butui, veikė savo nuožiūra ir rizika.

44. Atsakovo procesiniuose dokumentuose yra teisingai akcentuota, kad atsakovo išduota nekilnojamojo turto pažyma (pareiškėjo minimas VĮ Registrų centro 2016 m. gegužės 3 d. atliktas duomenų patikslinimas prieš pareiškėjui perkant Butą), kurioje nurodyta, kad Butas yra su rūsiu, nenurodant konkrečių rūsio duomenų, negalėjo pareiškėjui sukurti teisėto lūkesčio, kad jis perka Butą su konkrečiu rūsiu (kaip buto priklausiniu ar bent jau su konkrečia identifikuota namo bendro naudojimo patalpa). Tokio turinio pažyma tik patvirtino, kad nebuvo teisinio aiškumo dėl rūsio, nes butų savininkai nebuvo išsprendę klausimų dėl namo bendro naudojimo patalpų, dėl kurių gali kilti ginčai, kaip ir buvo nagrinėjamu atveju. Minėta, kad tai buvo akcentuota ir susijusių bylų procesiniuose sprendimuose (kadastro bylose yra netikslumų, todėl registracija šiuose pastatuose esančių butų, jų priklausinių ar papildomų patalpų yra netiksli). Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nėra atsakingas už tai, kad daugiabučių namų savininkai nėra išsprendę klausimų dėl bendro naudojimo patalpų, ar jų tokių dalių kaip rūsiai ar palėpės, konkretaus naudojimosi identifikuojant patalpas arba jas prijungiant prie konkrečių butų. Buto savininkui (nagrinėjamu atveju Buto pardavėjui) neišsprendus minėto klausimo – neidentifikavus rūsio ar kitaip neišsprendus jo nuosavybės klausimo, įforminant nuosavybės atsiradimo ar konkretaus naudojimosi dokumentus, registro tvarkytojas neturi pagrindo išduoti atitinkamus dokumentus, t. y. išviešinti duomenis, nepagrįstus dokumentais.

45. Akcentuotina ir tai, kad dalis pareiškėjo keliamų klausimų (kaip, pavyzdžiui, dėl Buto priklausinių) yra susiję su civiliniais teisiniais santykiais, konkrečiu atveju dėl naudojimosi namo bendro naudojimo patalpa – rūsiu, dėl nuosavybės teisių atsiradimo / neatsiradimo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Tai yra privatūs ginčai tarp butų savininkų, kurių išsprendimas nėra susijęs su nekilnojamojo turto tvarkytojo kompetencija, taigi negali sudaryti ir nagrinėjamos administracinės bylos dalyko. Pareiškėjas minėtus ginčytinus klausimus ir išsprendė civilinėse bylose.

46. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

47. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan