2023-05-17 Nr. AB-10258-3-61-3-02323-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-390-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02323-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), 2022 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. NN-123 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu Nutarimu atsakovas nusprendė perkelti pareiškėją iš Vilniaus pataisos namų į Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos 3-ąjį sektorių tęsti bausmės atlikimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis neturėjo galimybės daryti neigiamos įtakos nuteistiesiems, nes grupiniuose užsiėsimuose pareiškėjas nedalyvavo, bendravo tik su nuteistaisiais, esančiais kameroje, todėl nepagrįstai nuspręsta, jog pareiškėją reikėtų laikyti izoliuotą. Nenurodyta, kokie neginčytini įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas daro neigiamą įtaką kitiems drausmės grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems.

2.2. Departamentas neužtikrino objektyvaus aplinkybių įvertinimo, Nutarime neįvertinti kriminalinės žvalgybos skyriaus perkėlimo į kitus pataisos namus motyvai. Nagrinėjamu atveju turėjo būti atsižvelgta į Departamento direktoriaus nepagrįstus perkėlimo motyvus, kadangi motyvuojamoje dalyje nurodytos nepatvirtintos perkėlimo būtinumo aplinkybės, t. y. nepateikta už įstaigos kriminogeninę būklę, saugumo ir valdymo interesus, nuteistųjų saugumą atsakingų kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų pateiktos informacijos, kuri leistų Departamento direktoriui susidaryti pagrįstą nuomonę apie pareiškėjo izoliavimo ar laikymo atskirai siekiant apriboti daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, sąlygas bei galimybes, būtinumą.

2.3. Perkeliančioji įstaiga nesuderino su priimančiąją įstaiga Nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo projekto. Nutarimo metaduomenys patvirtina, kad Nutarimas registruotas 2022 m. gegužės 11 d., o priimančioji įstaiga Nutarimą gavo tą pačią dieną, t. y. 2022 m. gegužės 11 d. Todėl Nutarimas buvo priimtas nesilaikant pagrindinių procedūros taisyklių, nustatytų Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-208 (toliau – Tvarkos aprašas) 5 ir 7 punktuose. Pareiškėjo perkėlimas į kitą pataisos įstaigą buvo nulemtas ne aplinkybės, kad jis daro neigiamą įtaką kitiems ar dėl būtinybės pareiškėją izoliuoti, o dėl to, kad nuo 2022 m. kovo 18 d. pareiškėjas yra laikomas drausmės grupės kamerose, kuriose pradėjo reikalauti jam priklausančių kalinimo sąlygų.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė šiuos argumentus:

4.1. Pareiškėjas į kitą pataisos įstaigą buvo perkeltas vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Tvarkos aprašo 5 ir 7 punktais, atsižvelgus į Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 2-ojo saugumo valdymo skyriaus 2022 m. gegužės 4 d. tarnybiniame pranešime reg. Nr. 64-1481 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) bei resocializacijos skyriaus 2022 m. balandžio 4 d. parengtoje pareiškėjo charakteristikoje, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Charakteristika), nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad pareiškėjas bausmę atliko drausmės grupės sąlygomis ir į tai, jog nebuvo galimybės atskirti pareiškėją arba laikyti jį izoliuotą, taip pat siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems drausmės grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems.

4.2. Nutarimo lydintieji dokumentai yra išsamūs bei pagrįsti, todėl Nutarime nebuvo būtina iš naujo išdėstyti aplinkybių, kurios nustatytos minėtuose dokumentuose, surašydamas Nutarimą Departamento direktorius visiškai sutiko su juose nustatytomis aplinkybėmis ir jų nepapildė, nepakeitė. Nutarimo derinimas dėl pareiškėjo perkėlimo vyko vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, siekiant apriboti pareiškėjo daromą neigiamą įtaką kitiems drausmės grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateikta medžiaga, be kita ko, nustatė, kad:

6.1. Vilniaus PN 2-asis saugumo valdymo skyrius 2022 m. gegužės 4 d. Tarnybiniu pranešimu nusprendė inicijuoti pareiškėjo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą procedūrą. Tarnybiniame pranešime paaiškinta, kad nuo perkėlimo dienos pareiškėjo elgesys bausmės atlikimo metu ženkliai pablogėjo, elgesyje vyrauja kriminalinės nuostatos, tolerancija nuteistųjų tarpusavio subkultūrai. Pareiškėjas po perkėlimo į drausmės grupę nuolat reiškia nepasitenkinimą įstaigos darbuotojais ir jų atliekamu darbu, ieško trūkumų jam teikiamoje pagalboje, elgiasi nepagarbiai. Reikšdamas savo nepasitenkinimą agituoja kitus nuteistuosius rašyti masinius skundus, taip siekdamas apkrauti administraciją papildomu darbo krūviu. Pareiškėjo elgesio stilius Vilniaus PN agresyvus ir atsparus bet kokioms poveikio priemonėms.

6.2. Departamento direktorius, vadovaudamasis BVK 69 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Tvarkos aprašo 5 ir 7 punktais, atsižvelgdamas į Tarnybiniame pranešime bei Charakteristikoje nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka drausmės grupės sąlygomis ir nėra galimybės atskirti nuteistąjį arba laikyti jį izoliuotą, siekiant apriboti nuteistojo daromą neigiamą įtaką kitiems drausmės grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems, skundžiamu Nutarimu nutarė pareiškėją perkelti iš Vilniaus PN į Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 3-ąjį sektorių tęsti bausmės atlikimą.

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, BVK ir Tvarkos aprašo nuostatas, pažymėjo, kad nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkeliamas Departamento direktoriaus nutarimu dėl nuteistojo perkėlimo arba Departamento direktoriaus įsakymu dėl nuteistojo perkėlimo. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu tai reikalinga: 1) siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems arba 2) palengvinti nuteistojo socialinę reabilitaciją, arba 3) užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, arba 4) vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės procedūras arba kitais BVK nustatytais atvejais.

8. Teismas, įvertinęs Tarnybinį pranešimą, pažymėjo, kad pareiškėją į kitą pataisos įstaigą buvo siekiama perkelti dėl to, kad pareiškėjo elgesys bausmės atlikimo metu ženkliai pablogėjo, jo elgesyje vyrauja kriminalinės nuostatos, tolerancija nuteistųjų tarpusavio subkultūrai. Pareiškėjas po perkėlimo į drausmės grupę nuolat reiškė nepasitenkinimą įstaigos darbuotojais ir jų atliekamu darbu, ieškojo trūkumų jam teikiamoje pagalboje, elgėsi nepagarbiai. Reikšdamas savo nepasitenkinimą agitavo kitus nuteistuosius rašyti masinius skundus, taip siekdamas apkrauti administraciją papildomu darbo krūviu. Pareiškėjo elgesio stilius Vilniaus PN agresyvus ir atsparus bet kokioms poveikio priemonėms. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad šiuo metu nėra galimybės pareiškėjo izoliuoti nuo kitų drausmės grupėje laikomų nuteistųjų, kadangi Vilniaus PN 1-ame gyvenamajame korpuse laikomi tik paprastoje ir lengvoje grupėje bausmę atliekantys nuteistieji, o 2-ojo gyvenamojo korpuso antrame ir trečiame aukšte yra laikomi suimtieji, nuteistieji, laikinai perkelti iš pataisos namų, taip pat nuteistieji, siunčiami atlikti laisvės atėmimo bausmę į pataisos namus. Drausmės grupės nuteistieji šiuo metu yra laikomi tik 2-ojo gyvenamojo korpuso pirmame aukšte, kuriame visos kameros yra užpildytos, todėl izoliuoti pareiškėjo nuo kitų nuteistųjų, siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, yra neįmanoma.

9. Teismo vertinimu, Tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės yra priskirtinos išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių galima nuteistąjį perkelti į kitą pataisos įstaigą. Todėl Vilniaus PN 2-ojo saugumo valdymo skyrius turėjo pagrindą kreiptis dėl pareiškėjo perkėlimo į kitus pataisos namus tęsti atlikti bausmę.

10. Teismas taip pat pažymėjo, kad savo esme nuteistųjų perkėlimas į kitą pataisos įstaigą tęsti atlikti bausmę yra organizacinė priemonė, taikoma vykdant nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją pataisos įstaigose. Departamento direktorius turi diskrecijos teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti atlikti bausmę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo perkėlimas yra pakankamai motyvuotas Tarnybiniame pranešime, kuris iš esmės yra Nutarimo sudėtinė dalis. Nei BVK, nei Tvarkos aprašo nuostatos nenustato pareigos, esant Tvarkos aprašo 7 papunktyje nustatytam pagrindui, atsižvelgti į perkeliamo nuteistojo sutikimą ar nesutikimą būti perkeltam į kitą pataisos įstaigą, taip pat nuteistiesiems nėra suteikta teisė patiems pasirinkti pataisos įstaigą, į kurią jie norėtų būti perkelti, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka būti perkeltas į kitą pataisos įstaigą, nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamo Nutarimo neteisėtu.

11. Įvertinęs išdėstytus argumentus ir nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Departamentas, priimdamas Nutarimą, laikėsi teisės aktų nuostatų, jame teisingai nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, tinkamai pritaikytos teisės normos, Nutarime motyvų išdėstymas yra adekvatus, paremtas surinktais duomenimis, o pareiškėjo perkėlimas į kitą pataisos įstaigą pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir motyvuotas.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

13. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde remiasi šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik atsakovo argumentais ir nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių.

13.2. Teismas privalėjo įvertinti tarnybiniuose pranešimuose nurodytus faktus, kadangi jų įrodomoji galia yra analogiška pareiškėjo išdėstytiems teiginiams.

13.3. Teismas neatliko savarankiško vertinimo, neišnagrinėjo aplinkybių ir įrodymų visumos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

14. Atsakovas Departamentas patikslintame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Ginčijamu Nutarimu Departamento direktorius nutarė pareiškėją perkelti iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN-AK 3-ąjį sektorių tęsti bausmės atlikimą.

18. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą ir konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistavo išimtinės aplinkybės, dėl kurių galima nuteistąjį perkelti į kitą pataisos įstaigą.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų.

20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

21. Byloje nustatyta, kad Departamentas, vadovaudamasis BVK 69 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Tvarkos aprašo 5 ir 7 punktais bei atsižvelgdamas į Vilniaus PN 2-ojo saugumo valdymo skyriaus 2022 m. balandžio 4 d. parengtoje pareiškėjo charakteristikoje nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad pareiškėjas bausmę atlieka drausmės grupės sąlygomis ir nėra galimybės atskirti nuteistąjį arba laikyti jį izoliuotą, siekiant apriboti nuteistojo daromą neigiamą įtaką kitiems drausmės grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems, nutarė perkelti pareiškėją iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN-AK 3-ąjį sektorių tęsti bausmės atlikimą.

22. BVK 69 straipsnio, reglamentuojančio nuteistųjų perkėlimo į kitas pataisos įstaigas, tvarką ir sąlygas, 1 dalyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu tai reikalinga: 1) siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems arba 2) palengvinti nuteistojo socialinę reabilitaciją, arba 3) užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, arba 4) vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės procedūras arba kitais BVK nustatytais atvejais. BVK 69 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

23. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Tvarkos aprašas. Šio aprašo 3 punkte nustatyta, kad nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkeliamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus nutarimu dėl nuteistojo perkėlimo (priedas) arba Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu dėl nuteistojo perkėlimo (esant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 881 straipsnio 4 dalies pagrindui). Pagal Tvarkos aprašo 5 punktą perkeliančioji įstaiga parengia Departamento nutarimo ar Departamento direktoriaus įsakymo dėl nuteistojo perkėlimo projektą ir kartu su dokumentais, pagrindžiančiais perkėlimo pagrįstumą (išvada, teikimas ir pan.) pateikia derinti (vizuoti) priimančiosios įstaigos vadovui, Departamento padalinių, atsakingų už nuteistųjų priežiūrą ir įskaitą, resocializaciją, sveikatos priežiūrą, kriminalinę žvalgybą, vadovams, Departamento direktoriaus pavaduotojui, kuruojančiam šiuos padalinius. Dokumento derinimas (vizavimas) vykdomas dokumentų valdymo sistemoje dokumentų valdymo sistemos priemonėmis. Pagal Tvarkos aprašo 7 punktą nuteistojo perkėlimui iš vienos pataisos įstaigos į kitą pataisos įstaigą siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems arba palengvinti socialinę reabilitaciją, arba užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, prie Departamento direktoriaus nutarimo projekto pateikiami nuteistojo elgesį charakterizuojantys dokumentai. Nuteistąjį charakterizuojantys ar perkėlimo pagrindą nurodantys dokumentai prie Departamento direktoriaus nutarimo projekto gali būti nepridedami tik tuo atveju, jei visa išsami informacija yra nurodoma pačiame nutarime.

24. Iš minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą yra galimas pagal BVK 69 straipsnį ir Departamento direktoriui suteikta diskrecijos teisė priimti nutarimą dėl nuteistojo perkėlimo į konkrečius pataisos namus. Kaip numatyta Tvarkos aprašo 7 punkte, nuteistojo perkėlimui iš vienos pataisos įstaigos į kitą, siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, prie nutarimo projekto pateikiami nuteistojo elgesį charakterizuojantys dokumentai.

25. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalį, motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

26. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

27. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas bylą išnagrinėjo ir skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis iš esmės tik atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, neatlikęs išsamaus savarankiško įrodymų tyrimo, nenustatęs ginčo faktinių aplinkybių bei nevertinęs pareiškėjo argumentų, tuo pažeisdamas nurodytus proceso teisės principus ir taisykles. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas tik pacitavo Vilniaus PN 2-ojo saugumo valdymo skyriaus 2022 m. gegužės 4 d. tarnybiniame pranešime Nr. 64-1481 nurodytas aplinkybes, jų nevertindamas. Teismas taip pat neatsakė į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, be kita ko, dėl to, kad buvo pažeistos nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą procedūros bei kad nurodytas asmens perkėlimo pagrindas buvo nepagrįstas, nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo charakteristikos, kuria buvo remiamasi priimant skundžiamą Nutarimą.

28. Teismas privalėjo įvertinti ne tik atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes ginčui aktualių BVK 69 straipsnio ir Tvarkos aprašo nuostatų kontekste, bet ir šias aplinkybes galbūt patvirtinančius duomenis, esant būtinumui papildomus įrodymus (patvirtinančius ar paneigiančius ginčo šalių argumentus) išreikalauti iš atsakovo. Tik teismui atlikus minėtus veiksmus, būtų galima vertinti, ar ginčijamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

29. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus tiriant įrodymus, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė bei tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Priešingai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad teismas, tinkamai nesilaikęs proceso taisyklių, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

30. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme bei teisinį reguliavimą, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).

32. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė (ABTĮ 80 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė