65bd8a88-7007-4eec-8fd3-c39439b96a71 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-1409-478/2016Procesinio sprendimo kategorijos:2.5.14.; 2.5.19.                          (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A.

Ž. skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. rugsėjo 12 d. priimtÄ nutarimÄ Nr. 93-636 taikyti nuteistajam A. Ž. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : A. Ž. nuteistas Zarasų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimo 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams bausme.

Bausmę nustatyta atlikti atvirojoje kolonijoje.Bausmės pradžia – 2013 m. gruodžio 16 d., bausmės pabaiga – 2019 m. gruodžio 16 d.2016 m. rugsėjo 12 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-636 nutarta taikyti nuteistajam A. Ž. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, sumažėjo nuo 13 iki 11 balų, be to, jis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos nustatytas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 25 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimÄ , pažymint, kad taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaiÅ¡tingas, Å¡iuo metu vis dar iÅ¡lieka jo nusikalstamo elgesio rizikÄ didinantis kriminogeninis veiksnys – lėšų tvarkymas, kas leidžia abejoti A. Ž. pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .Skunde nuteistasis A. Ž. praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartį ir priimti naujÄ - patvirtinti Komisijos 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimÄ Nr. 93-636 taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota, iÅ¡ anksto nuspėjama, nutartyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnyje, nei BPK 360 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta, kad, sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pastovius kriminogeninius veiksnius, todėl toks iÅ¡plėstas įstatymo turinio taikymas neatitinka lygtinį paleidimÄ numatančiuose įstatymuose nustatytų principų.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , taip pat negali bÅ«ti vertinamas nusikaltimo sunkumas, nusikaltimo pobÅ«dis, kitos aplinkybės, nesusijusios su nuteistojo socialine reabilitacija. Teismas skundžiamoje nutartyje nagrinėjo su apkaltinamuoju nuosprendžiu susijusias aplinkybes, kas akivaizdžiai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos įstatymams bei teismų praktikai. Nuteistasis pažymi, kad jam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Tai paneigia deklaratyviÄ iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos padarytos iÅ¡vados nėra paneigtos jokiais objektyviais įrodymais. Pagal Å¡iuo metu galiojantį teisinį reguliavimÄ formalus lygtinio paleidimo kriterijus - atlikta minimali laisvės atėmimo bausmės dalis, kartu yra susietas ir su nusikaltimo pobÅ«džiu (pastovÅ«s nekintami kriminogeniniai veiksniai). Tai reiÅ¡kia, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo neprivaloma dar kartÄ atsižvelgti į nusikaltimo sunkumÄ , nusikaltimo įvykdymo aplinkybes. Reikėtų vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais.

PrieÅ¡ingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Darytina iÅ¡vada, jog po veikos padarymo nuteistojo teigiamas elgesys pataisos įstaigoje, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinantys veiksniai savo teigiama reikÅ¡me sprendžiant dėl lygtinio paleidimo persveria jo įvykdytų nusikalstamų veikų sunkumÄ ir kitas aplinkybes. Jo įvykdyta netyčinė nusikalstama veika jau yra įvertinta kartu su kitomis aplinkybėmis ir Å¡iuo atveju negali turėti lemiamos reikÅ¡mės, dėl kurios asmeniui nebÅ«tų taikomas lygtinis paleidimas.Teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ , pažeidė BPK 360 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas.

Teismas visai nenurodė, kaip Komisija pažeidė BVK 164 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nors tai turėjo padaryti. Nors teismas teigia, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažanga nepakankama, tačiau teismas visai neatsižvelgė į tai, kad ši rizika sumažėjo 2 balais, nuo 13 iki 11 balų. Teismas neatsižvelgė į jo elgesio teigiamus pokyčius bausmės atlikimo metu, nors bausmę jis atlieka nuo 2013 m. gruodžio 16 d. Nors jis yra pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, tačiau šis pažeidimas net Komisijos traktuojamas kaip mažareikšmis.

Komisija nusprendė, jog pateiktų aplinkybių visumos pakanka spręsti, kad jo pažanga sudaro pagrindÄ lygtiniam paleidimui ir jis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Nuteistasis pažymi, kad socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, laikosi įstaigoje nustatytos tvarkos ir neturi nuobaudų, savo elgesiu jis įrodė, kad jo elgesys kinta teigiama linkme, todėl iÅ¡vardintos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kintamieji kriminogeniniai veiksniai sumažėjo.

Todėl skundžiama nutartis priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, galiojančius įstatymus ir Europos Žmogaus Teisių KonvencijÄ .?Nors netyčinį nusikaltimÄ jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau tai nebuvo sistemingo alkoholio vartojimo pasekmės, nors tai ir lėmė skaudžias pasekmes (žmogaus žūtį). Å iuo metu jo nuostata į alkoholinius svaigalus yra kritiÅ¡ka, jis supranta alkoholio paveikto elgesio galimÄ Å¾alÄ geriančiam asmeniui ir jo poveikį aplinkiniams.

Taigi, praeities padarytÄ didžiulę klaidÄ jis suprato. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis pasižada nevartoti alkoholinių gėrimų, apgalvoti savo veiksmų pasekmes bei tinkamai reaguoti į nustatytÄ priežiÅ«rÄ , toliau užsiimti prasminga veikla, dirbti, užsitikrinti legalias pajamas, sėkmingai įsilieti į visuomenę ir tokiu bÅ«du eliminuoti pakartotinio nusikalstamumo galimybę. A. Ž. nurodo ir tai, kad nėra susijęs su kriminaline subkultÅ«ra, neiÅ¡sako atvirų rasistinių ar užgauliojančių pareiÅ¡kimų, turi teigiamas nuostatas darbuotojų, kurie su juo dirba atžvilgiu, yra pozityviai nusiteikęs. Å ių faktų visuma leidžia manyti, kad jis pasitaisė ir daugiau nebenusikals.Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad turi priteistÄ 27 256,68 Eur civilinį ieÅ¡kinį, kuris dengiamas iÅ¡ jo gaunamo darbo užmokesčio.

Å iuo metu jis yra sumokėjęs tik dalį priteistos sumos (597,54 Eur). Teismas kaip vienÄ iÅ¡ pagrindinių lygtinio paleidimo netaikymo motyvų nurodo, kad jis nesistengia atlyginti priteistus civilinius ieÅ¡kinius, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad jis bausmę atlieka atvirosios kolonijos sÄ lygomis, kur pats privalo save iÅ¡laikyti, maitintis už savo lėšas, apmokėti kitas paslaugas. Jis taip pat privalo iÅ¡laikyti savo mažametę dukrÄ , kurios poreikiai yra pakankamai dideli, todėl vien iÅ¡ Å¡iuo metu gaunamo uždarbio jis neturi galimybės sumokėti priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį.

Sumokėti priteistÄ sumÄ jis galės tik įsidarbinęs laisvėje, IÄ® G. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kur jam bus mokamas didesnis atlyginimas. Atliekant bausmę pataisos įstaigoje, nėra galimybės dirbti gerai apmokamÄ darbÄ , kad galėtų ženkliai sumažinti skolÄ pagal civilinį ieÅ¡kinį. Tiek Komisija, tiek teismas nurodo, kad atlikdamas bausmę jis pažeidė nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, tačiau bausmės atlikimo režimo pažeidimo aktas nebuvo suraÅ¡ytas, o jei toks dokumentas yra byloje, tai jis su juo nėra supažindintas.

Å iuo atveju, neatlikus pažeidimo tyrimo, yra nurodomas pažeidimo faktas, kuris traktuojamas kaip vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimas. Tačiau Komisija tai įvertino kaip mažareikÅ¡mį faktÄ , nes patvirtino, jog nuteistasis įvykdė 2016 m. gegužės 5 d. Komisijos posėdyje nustatytas socialinės reabilitacijos priemones. Sprendžiant dėl pataisos įstaigos vidaus tvarkos pažeidimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis.

Nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotas jam reiÅ¡kiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo, konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laikÄ , vietÄ , režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas. Jis neturėjo galimybės skųsti šį tariamÄ vidaus tvarkos taisyklių pažeidimÄ , nes paprasčiausiai nežinojo, kad jis bus traktuojamas kaip vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas.

Nuteistasis pažymi, kad už gerÄ elgesį buvo tris kartus paskatintas, suvokia darbÄ kaip privalumÄ ir žino jo teigiamÄ naudÄ . Nuo 2014 m. kovo 18 d. pataisos įstaigoje dirbo VÄ® „MÅ«sų amatai“, Å¡iuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be atliekamų darbinių pareigų, jis papildomai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, organizuojamuose kultÅ«riniuose renginiuose. Po lygtinio paleidimo jis planuoja dirbti IÄ® G. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Be to, jis pastoviai palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais:

žmona ir dukra. Su kitais asmenimis bendrauja abipusės pagarbos principu. Jis taip pat turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ (gyvens su Å¡eima (duomenys neskelbtini)), teigiamÄ darbinę motyvacijÄ , konkrečius darbinės veiklos planus, emocinį artimųjų palaikymÄ , neigiamÄ požiÅ«rį į padarytÄ nusikaltimÄ , yra nusiteikęs laikytis įpareigojimų. Nuteistojo teigimu, jo mÄ styme bei elgesyje įvyko kardinalÅ«s pokyčiai, jo nusikalstamo elgesio rizika kinta tik teigiama linkme. Todėl lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos atitiktų teisingumo, humaniÅ¡kumo ir baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo principus.

Paskirtoji bausmė jau atliko pakankamÄ baudžiamÄ jį ir auklėjamÄ jį poveikį jo atžvilgiu, todėl yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo jo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo metu.Nuteistojo A. Ž. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai gali bÅ«ti paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pagal Å¡iuo metu galiojantį teisinį reguliavimÄ , ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ ir pažangÄ jÄ mažinant.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ nukentėjusiojo atsiliepimÄ , jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti.

Tuo tarpu klausimÄ dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems.

Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad Å¡iuo metu lygtinai paleidus A. Ž. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedÅ«rinių pažeidimų priimant nutarimÄ nepadaryta.

AukÅ¡tesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimÄ .Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , matyti, kad nagrinėjamu atveju A. Ž. yra atlikęs minimaliÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, neabejotinai leidžia svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ .

Tačiau, minėta, jog lygtinio paleidimo taikymui vien atitinkamos įstatymu nustatytos bausmės dalies atlikimo nepakanka, bÅ«tina nustatyti ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymÄ bei konstatuoti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant.A. Ž. iÅ¡ tiesų yra nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 11 balų pagal OASys metodikÄ , ankstesnio svarstymo metu jam buvo nustatyta aukÅ¡tesnė rizika – 13 balų, taigi, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika kinta teigiama linkme, vis dėlto, to nepakanka lygtinio paleidimo taikymui.

Nors nuteistasis skunde nurodo, jog teismas neturėtų vertinti jo padaryto nusikaltimo sunkumo bei jo padarymu sukeltų pasekmių, tačiau, pažymėtina, jog šiuo atveju yra vertinamas ne pats padaryto nusikaltimo faktas, tačiau nuteistojo elgesys po jo padarymo, taip pat nuteistojo požiūris į sukeltus padarinius, pastangas šiuos padarinius bent minimaliai neutralizuoti ir pan. Analizuojamu atveju aukštesnysis teismas nenustatė aktyvios A. Ž. atgailos dėl padarytos nusikalstamos veikos. Proceso metu savo kaltės jis nepripažino, o po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo išvyko iš Lietuvos, slapstėsi užsienyje, dėl to 2006 m. gruodžio 18 d. priimtas A.

Ž. nepalankus nuosprendis buvo pradėtas vykdyti tik 2013 m. gruodžio 16 d. Tai, jog pradėjus atlikti laisvės atėmimo bausmę, nuteistojo mÄ stymas ženkliai nepasikeitė, patvirtina ir jo skundo aukÅ¡tesniajam teismui teiginiai, kur jis, menkindamas nusikalstama veika sukeltas pasekmes, nurodo, kad dėl jo netyčinės veikos žuvo žmogus. Tačiau dėl A. Ž. vairavimo kelių transporto priemonę bÅ«nant neblaiviam ir pažeidžiant Kelių eismo taisykles, buvo sukelta avarija, kurios metu žuvo du žmonės, dviems buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o vienam sveikata sutrikdyta nežymiai.

Taigi, dėl nuteistojo neatsakingo, nerūpestingo elgesio buvo sukeltos itin sunkios, negrįžtamos pasekmės – du žmonės žuvo, o trims sutrikdyta sveikata. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistajam priteistas civilinis ieškinys, kuris pagal A. Ž. finansines galimybes yra įmanomas padengti. Pataisos įstaigoje iš viso gauti šeši vykdomieji patvarkymai dėl žalos išieškojimo bendrai 27 256,68 Eur sumai. Tačiau nuo bausmės atlikimo pradžios, t. y. per beveik trejus metus A. Ž. sugebėjo atlyginti tik 597,54 Eur.

Vadinasi, per mėnesį nuteistasis padengia apie 10 Eur priteisto ieÅ¡kinio, kas laikytina tik formaliu ieÅ¡kinio dengimu ir visiÅ¡kai nerodo jo pastangų atlyginti nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ . Nuteistojo skundo teiginiai apie tai, jog privalo pats save iÅ¡silaikyti, nes bausmę atlieka atvirosios kolonijos sÄ lygomis, taip pat tai, jog privalo rÅ«pintis mažamete dukra, laikytini deklaratyviais ir neatsveriančiais pareigos ne simboliÅ¡kai, tačiau realiai dengti priteistÄ ieÅ¡kinį. Pažymėtina ir tai, kad pateiktos bylos medžiagoje nėra duomenų, jog A.

Ž. savo dukros iÅ¡laikymui bÅ«tų siuntęs finansinių perlaidų. Tai, jog nuteistasis palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, reguliariai su jais bendrauja, vyksta trumpalaikių iÅ¡vykų į namus, nėra kuo nors ypatinga aplinkybė, sÄ lygojanti lygtinio paleidimo taikymÄ . IÅ¡ aukÅ¡tesniajam teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis turi teigiamÄ darbinę motyvacijÄ , pataisos įstaigoje dirba praktiÅ¡kai nuo pat bausmės atlikimo pradžios, tačiau, jau minėta, gaunamos pajamos yra iÅ¡leidžiamos savo asmeninių poreikių tenkinimui, o ne turimų finansinių įsipareigojimų mažinimui.

Taigi, vien į savo gerovę nukreiptų veiksmų atlikimo teisėjų kolegija nelaiko aktyvia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Nuteistasis stokoja empatijos bei nuoÅ¡irdžios atgailos dėl savo nusikalstamų veiksmų atlikimo. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėtos ir tokios A. Ž. mÄ stymo bei elgesio problemos, kaip negebėjimas pasirinkti tinkamas elgesio strategijas, nesuvokimas, jog anksčiau turėtos problemos galėtų pasikartoti ir ateityje. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistojo padaryta nusikalstama veika buvo nulemta alkoholio vartojimo, tačiau A.

Ž. neigia turintis alkoholio vartojimo problemų. Sutiktina, jog bylos medžiagoje nėra duomenų, liudijančių, kad nuteistasis piktnaudžiautų svaigiaisiais gėrimais, atlikdamas bausmę dėl apsvaigimo alkoholiu ar kitomis, psichikÄ veikiančiomis medžiagomis, jis nebuvo baustas. Vis dėlto, spręsti, jog A. Ž. supranta alkoholio vartojimo sau bei aplinkiniams žalÄ , negalima, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu nesirinko ir nedalyvavo nė vienoje programoje, susijusioje su alkoholio vartojimo prevencija.

Vien periodinės spaudos skaitymas, klausymasis muzikos, televizijos laidų žiūrėjimas bei darbinių funkcijų atlikimas nerodo didelių pastangų integruotis į visuomenę, tapti pilnaverčiu jos nariu, gerbiančiu ir kitų visuomenės narių teises bei teisėtus interesus. Skunde nuteistasis neigia, jog pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, o jei ir pažeidė, tai nebuvo supažindintas su bausmės atlikimo režimo pažeidimo aktu. Šiuo aspektu pažymėtina, jog drausmine tvarka A.

Ž. nėra baustas, tačiau yra konstatuotas faktas, jog 2016 m. gegužės 26 d. jis nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos. Dėl šio pažeidimo nuobauda jam nebuvo skirta, apsiribota jo svarstymu drausminėje komisijoje. Vadinasi, padarytas nusižengimas nebuvo labai šiurkštus, dėl ko oficialaus nubaudimo atsisakyta, vis dėlto, negalima neįvertinti fakto, jog nustatytos tvarkos nesilaikymas buvo užfiksuotas palyginus visai neseniai, visi trys A. Ž. paskatinimai buvo gauti iki režimo reikalavimų nesilaikymo fakto konstatavimo.

Taigi, pareikÅ¡tos padėkos už gerÄ elgesį bei darbÄ neskatino nuteistojo iÅ¡laikyti tokį patį pavyzdingÄ elgesį ir toliau bausmės atlikimo metu. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo metu dar negalima tikėtis A. Ž. pozityvaus elgesio laisvėje, kur jis nebus įvairiai skatinamas už gerÄ elgesį, prieÅ¡ingai, bet koks įstatymų imperatyvų nesilaikymas bus įvertintas atitinkamų įstatymų nustatyta tvarka, kur drausminantys pokalbiai nėra numatyti. Laisvės atėmimo bausmę atlikti tinkamai bei sÄ Å¾iningai laikytis nustatytų elgesio taisyklių yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o asmuo, siekiantis bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos, turi elgtis nepriekaiÅ¡tingai ir savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu galimas lygtinio paleidimo taikymas.

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo metu nuteistasis A. Ž. dar neįrodė savo elgesio bei mÄ stymo akivaizdžios korekcijos.AukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, nuspręsdamas netvirtinti Komisijos nutarimo, t. y. netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pažeidė Konstitucijos ar kitų nacionalinių ar tarptautinių įstatymų nuostatas, todėl nuteistojo A.

Ž. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo A. Ž. skundÄ atmesti ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartį.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai             JÅ«ratė Jakubonienė              ArÅ«nas PaÅ¡tuolis              Algirdas Remeika