65bcee47-4629-4e09-a217-4527c877feac · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ……………………… Civilinė byla Nr. e2A-829-343/2018 Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01155-2016-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; (S) 2.4.2.10; 3.1.4.5;3.2.4.11;3.3.1.18.1. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. balandžio 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus TamaÅ¡ausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. P. Å . apeliacinį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-45-805/2017 pagal ieÅ¡kovo S.P. Å . ieÅ¡kinį atsakovams A.

I., uždarajai akcinei bendrovei „Prienų butų Å«kis“, J. B., J. C., T. C., V. K., G. R., A. K., tretiesiems asmenims UAB „Prienų Å¡ilumos energija“, UAB „Trakų energija“, institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje – Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl įpareigojimo atstatyti Å¡ildymo vamzdyno įvadÄ ir projekte nustatytÄ Å¡ildymo prietaisų galiÄ butuose.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas, patikslinęs ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė įpareigoti atsakovÄ A. I. atstatyti į pradinę bÅ«senÄ daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Å¡ildymo sistemos įvadÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) butÄ ; įpareigoti atsakovus UAB „Prienų butų Å«kis“ ir J. B., J. C., T. C., V. K., G. R., A. K. atstatyti atsakovų butuose esančios bendro naudojimo Å¡ildymo sistemos prietaisų, už kuriuos atsako namo administratorius ir butų savininkai, projektinį pajėgumÄ , atkuriant vamzdyno pradinę padėtį, buvusiÄ iki 2008 metų; priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 3, b. l. 2-5).IeÅ¡kovas nurodė, jog, laikydamasis visų reikalavimų, 1997 metais atsijungė nuo Å¡ildymo sistemos, bute paliekant centralizuoto Å¡ildymo įvadÄ .

Nuo tada jam priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Å¡ildomas elektros energija. 2008 metais buvo rekonstruojamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo Å¡ilumos tiekimo ir vartojimo vamzdynas. Å ie darbai buvo atliekami pagal projektÄ , tačiau nesilaikant tuo metu nustatytos tvarkos, t. y. neturint statybos leidimo, kuris pagal tuo metu galiojusius teisės aktus Å¡ildymo sistemos rekonstrukcijai buvo privalomas, negautas visų gyventojų sutikimas dėl Å¡ildymo sistemos rekonstrukcijos, neįvertinta Å¡ildymo sistemos bÅ«klė ir kt.

Be to, atliekant Å¡ildymo sistemos rekonstrukcijÄ , negavus statybos leidimo kapitalinio remonto darbams ir neturint ieÅ¡kovo sutikimo, atsakovas A. I. neteisėtai demontavo centralizuoto Å¡ildymo įvadÄ Ä¯ ieÅ¡kovo butÄ . IeÅ¡kovas kreipėsi į UAB „Prienų energija“ dėl įvado atstatymo, ir buvo atsakyta, jog iÅ¡duos technines sÄ lygas, kurias įvykdžius, ieÅ¡kovui priklausantis 6 butas bus prijungtas prie centralizuotos Å¡ilumos tiekimo sistemos. Dėl ieÅ¡kovo prisijungimo prie centralizuotos Å¡ilumos tiekimo sistemos namo gyventojai sutinka, tačiau jis nesutinka įvykdyti Å¡ilumos tiekėjo keliamų techninių reikalavimų, nes vamzdynas, kurį neteisėtai demontavo, eina per A.

I. butÄ ir, norint atstatyti neteisėtai demontuotÄ vamzdynÄ , ieÅ¡kovui kainuotų apie 2000-3000 Eur. Pažymi, kad bÅ«tent atsakovo A. I. iniciatyva ir nurodymu buvo paÅ¡alintas centralizuoto Å¡ildymo įvadas į ieÅ¡kovo butÄ . Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2012 m. liepos 2 d. sprendimu įpareigojo gyventojus atstatyti projekte nustatytÄ bendro naudojimo Å¡ildymo sistemos prietaisų galiÄ butuose, įskaitant vamzdyno atstatymÄ Ä¯ pradinę projektinę bÅ«klę. Tačiau Å¡ildymo prietaisų galia butuose ir vamzdynas neatstatyti. 2012 metais Valstybinė energetikos inspekcija įpareigojo namo administratorių imtis priemonių, kad bÅ«tų atstatyta Å¡ilumos vamzdyno prietaisų galingumo pradinė padėtis. 2015 m. kovo 15 d. ieÅ¡kovas su praÅ¡ymu kreipėsi į atsakovÄ A.

I., kad Å¡is per 4 mėnesius geranoriÅ¡kai atstatytų įvadÄ Ä¯ jo butÄ , tačiau į praÅ¡ymÄ ir Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimÄ nebuvo atsižvelgta, tuo atsakovai ir namo administratorius pažeidžia ieÅ¡kovo teises. IeÅ¡kovas dėl atsakovo A. I. kaltės, Å¡iam neteisėtai demontavus centralizuoto Å¡ildymo įvadÄ , negali prisijungti prie centralizuoto Å¡ildymo sistemos daugiau nei septynerius metus, dėl Å¡ildymo kainų skirtumo patirdamas žalÄ . IeÅ¡kovas taip pat patiria žalÄ dėl bendros Å¡ildymo sistemos prietaisų padidinto galingumo, nes kitų butų savininkai gauna daugiau Å¡ilumos energijos, nei už jÄ apmoka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas byloje pateiktais ir iÅ¡tirtais įrodymais savavaliÅ¡kos statybos fakto name nenustatė, kitų pažeidimų taip pat neužfiksavo, prieÅ¡ingai nei, kad įrodinėjo ieÅ¡kovas, buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui A. I. įsirengiant individualiÄ apskaitÄ , laikytasi nustatytų reikalavimų: iÅ¡duotos techninės sÄ lygos, parengtas projektas rekonstrukcijai (b. l. 16-18, 24-28).

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas, savanoriÅ¡kai atsijungęs nuo bendros Å¡ildymo sistemos, reikÅ¡damas reikalavimus atsakovui A. I. neįrodė pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo ir ieÅ¡kinio nepagrindė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 185 straipsnis).Pagal Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2012-07-02 raÅ¡tÄ Nr. (13) 2R-912 dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo, teismas nustatė, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojas, t. y. atsakovas A. I. Å¡ilumos įrenginius rekonstravo 2008 m. spalio mėnesį, savo bute sumontavo plieninius radiatorius ir įsirengė individualiÄ Å¡ilumos apskaitÄ pagal UAB „Prienų energija“ 2008 07 21 iÅ¡duotas technines sÄ lygas ir projektuotojo V.

J. parengtÄ projektÄ , be to, A. I. buvo gavęs butų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4 ir Nr. 5 savininkų sutikimus vykdyti rekonstrukcijÄ (t.

2. b. l. 46-50). Minėtame raÅ¡te taip pat pažymėta, kad buto Nr. 6 įrenginiai nuo namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos atjungti jau 1997 metais. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 05 09 įsakymu sudarytos komisijos 2014 05 15 posėdžio protokole dėl daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), Å¡ildymo sistemos atstatymo į pradinę padėtį, susipažinus su ieÅ¡kovo S.P. Å . skundu, atsakovo A. I. pateiktais dokumentais, ieÅ¡kovui neįvardijus ar rengiasi savo butÄ ateityje prijungti prie centralizuotos Å¡ildymo sistemos, nustačius, kad ieÅ¡kovui priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra atjungtas nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos 1997 10 20, bute įrengta alternatyvi Å¡ildymo sistema - elektros energija, nepaliekant rezervinio Å¡ildymo nuo Å¡ilumos perdavimo tinkle, o atsakovui A.

I. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) 2008 m. spalio mėnesį rekonstruota Å¡ildymo sistema – sumontuoti plieniniai radiatoriai ir įrengta individuali Å¡ilumos apskaita pagal UAB „Prienų energija” iÅ¡duotas technines sÄ lygas, konstatuota, kad galiojantys teisės aktai nenumato Å¡ildymo sistemos atstatymo galimybės be paprastojo remonto projekto (t. 2, b. l. 137-138). Prienų rajono savivaldybės administracija 2016 09 08 raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovÄ , kad nėra gavusi A.

I. praÅ¡ymo derinti paprastojo remonto projektÄ (t. 3, b. l. 85-86), tačiau Å¡i aplinkybė, teismo vertinimu, nėra reikÅ¡minga, nes atsakovo A. I. atlikti bute darbai dėl individualios Å¡ilumos apskaitos nepriskirtini bendrajai pastato Å¡ildymo sistemai, o Å¡ildymo prietaisų pakeitimas ir pan., nepriskirtini statinio bendrosios Å¡ildymo inžinerinės sistemos pertvarkymui, kÄ vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtino ir institucija, patekusi iÅ¡vadÄ Å¡ioje byloje, atsakinga už statybos priežiÅ«rÄ . Atsižvelgdamas į ankščiau iÅ¡dėstytÄ , teismas sprendė, kad 2008 m. rugpjūčio mėnesį, atliekant paprastojo remonto darbus pertvarkant Å¡ildymo bendrÄ sias inžinerines sistemas name, nereikėjo jokio statybÄ leidžiančio dokumento (Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalis ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622, 12.11 punktas, statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, Å¡alinimas yra statinio paprastojo remonto darbai).

Teismas nurodė, kad duomenų, jog ieÅ¡kovas ketina vėl naudotis centralizuotai daugiabučiui gyvenamajam namui tiekiama Å¡ilumos energija, byloje nėra, jis nesikreipė į Å¡ilumos teikėjÄ dėl techninių sÄ lygų iÅ¡davimo tikslu gauti centralizuotÄ Å¡ilumos energijÄ , todėl bylos duomenimis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko, t. y. atsakovo A. I., rekonstruotas butas, įsivedus pagal iÅ¡duotas technines sÄ lygas bei suderinimus individualiÄ Å¡ilumos apskaitÄ , jokių neigiamų padarinių ieÅ¡kovui, kuris prieÅ¡ dvideÅ¡imt metų laisva valia atsijungė nuo centralizuotos daugiabučio gyvenamojo namo Å¡ildymo sistemos ir nuosavÄ butÄ Å¡ildosi elektra, nagrinėjamoje situacijoje nesukelia.

Teismas, spręsdamas dėl antrojo ieÅ¡kovo reikalavimo atstatyti atsakovų butuose esančios bendro naudojimo Å¡ildymo sistemos prietaisų projektinį pajėgumÄ , nustatė, kad Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gyventojų 2012 09 05 susirinkimo protokolu nutarta UAB „Prienų butų Å«kis“ sutikimu ir butų savininkų bendru sutarimu parinkti projektuotojÄ , įvertinti darbų kainÄ ir suorganizuoti kitÄ susirinkimÄ dėl Å¡ildymo prietaisų galios atstatymo į projektinę padėtį.

Pagal 2012 10 02 visuotinio gyventojų (duomenys neskelbtini), susirinkimo protokolÄ svarstyta dėl butų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 2A, Nr. 4 ir Nr. 5 Å¡ildymo prietaisų galios atstatymo į projektinę padėtį. Atlikus inventorizacijÄ nustatyta, kad butuose yra iÅ¡ viso 157 vienetai M 140 A tipo radiatorių, o pagal projektÄ turėtų bÅ«ti 162 vienetai. Laiptinėje yra 10 radiatorių, o reikia 4. Nutarta laiptinės Å¡ildymui palikti 4 radiatorius, o likusius demontuoti; ieÅ¡kovui S. P. Å . ir atsakovui A. I. mokesčio už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ tarifÄ sumažinti 50 procentų, koeficientas – 0,1, kurį pateikti Å¡ilumos tiekėjui mokesčiams apskaičiuoti; palikti kiekviename bute radiatorių kiekį pagal esamÄ padėtį, kadangi jų kiekis butuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 2A, Nr. 4, ir Nr. 5 nėra didesnis.

Be to, bylos duomenimis teismas nustatė, kad atsakovai, kurių atžvilgiu reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, jiems nuosavybės teise priklausančiuose butuose Å¡ildymo prietaisų (radiatorių) nuo minėto namo pridavimo eksploatacijai, nekeitė, jų butuose Å¡ildymo prietaisai yra tie, kurie buvo įrengti gyvenamojo namo statybos metu ir atsakovų butuose ir bendrojo naudojimo patalpose yra iki Å¡iol, Å¡ildymo sistema atsakovų butuose keista nebuvo.Teismas nustatė, kad 2015 12 15 komisija, susidedanti iÅ¡ UAB „Prienų butų Å«kis“ ir AB „Prienų Å¡ilumos tinklai“ atstovų, atlikusi patikrinimÄ dėl 2012 10 02 daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gyventojų susirinkimo protokole priimtų nutarimų vykdymo, konstatavo, kad pagal 2012 m.

UAB „Doterma“ parengtÄ projektÄ Nr. SD 12-4 minėtame daugiabučiame name radiatorių skaičius yra mažesnis, todėl bendra pastato Å¡ildymo prietaisų galia nevirÅ¡ijama ir jos atstatyti nereikia (t. 2, b. l. 144-145). Teismo vertinimu, kadangi ieÅ¡kovas, buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, yra atsijungęs nuo namo centralizuotos Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos, laiptinėje Å¡ildymo prietaisų galia atstatyta į projektinę padėtį, o butų bendra Å¡ildymo prietaisų galia nevirÅ¡ija nustatytos projektinės galios, todėl Å¡ilumos tiekėjui jokios įtakos skaičiuojant už suvartotÄ Å¡iluminę energijÄ bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui neturi.

Taip pat teismas nurodė, kad apie tai, jog ieÅ¡kovui tinkamai paskirstomi mokesčiai už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ , pasisakė ir Vilniaus apygardos teismas 2017 03 28 sprendimu atmesdamas S. P. Å . ieÅ¡kinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – Å¡ilumos energijos paskirstymo perskaičiavimÄ ir sÄ skaitų už Å¡ildymÄ iÅ¡taisymÄ , ir tenkindamas UAB „Trakų energija“ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl skolos už tiektas Å¡ilumos paslaugas ir palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ S. P. Å ..

Teismas vertino, kad 2012 10 02 (duomenys neskelbtini), gyventojų susirinkimo protokolas negali bÅ«ti traktuojamas kaip tinkamas vykdomojo dokumento įvykdymo patvirtinimas, kadangi Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pažeidimo fakto įvykdymÄ turi nustatyti komisija, sudaryta valdytojo ar jo įgalioto atstovo, prižiÅ«rėtojo atstovų ir Å¡ilumos tiekėjo atstovų, vadovaudamasi surinktais dokumentais ir kitais objektyviais įrodymais (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 10 25 įsakymas Nr. 1-297 „Dėl Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ 134 p.), kaip pažymėjo Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 12 05 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-5541-887/2016 dėl antstolio veiksmų, kadangi civilinė byla, kurioje buvo sprendžiamas klausimas ne dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, negali turėti prejudicijos kitokio pobÅ«džio byloje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2107 m. gegužės 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį į tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos argumentus: Teismas nepagrįstai Å¡ioje byloje nesivadovavo Valstybinės energetikos inspekcijos 2012 m. liepos 2 d. sprendimu, kuriame nustatytos aplinkybės, jog ginčo namo butuose įrengtų Å¡ildytuvų galia neatitinka projektinės galios.

Å ios bylos ir Valstybinės energetikos inspekcijos nagrinėto skundo įrodinėjimo dalykas yra tapatus – butuose įrengtų Å¡ildytuvų galios neatitikimas projektiniai galiai, todėl Å¡i aplinkybė Å¡ioje byloje laikytina įrodyta vadovaujantis CPK 182 straipsnio pagrindu. Atsakovai nėra įteisinę savavaliÅ¡kai atliktų bendro naudojimo sistemos pertvarkymo darbų, nes nėra Å¡iems darbams iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas. Ginčo namo butuose nuo 2008 metų yra pertvarkyta bendro naudojimo Å¡ildymo sistema padidinat jos galingumÄ Ä¯rengiant papildomus Å¡ildytuvus neparengus paprastojo remonto projekto (apraÅ¡o, negavus nustatyta tvarka savivaldybės administracijos raÅ¡ytinio pritarimo Å¡iam projektui (apraÅ¡ui), pertvarkymas nėra suderintas su ieÅ¡kovu, nors dėl Å¡ių inžinerinių sistemų pertvarkymo buvo pažeidžiamos ieÅ¡kovo teisės, kai dėl perteklinio energijos suvartojimo name padidėjo ieÅ¡kovo mokėtina dalis už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ . atsakovams pageidaujant pakeisti butuose įrengtų Å¡ildymo prietaisų galingumÄ , bÅ«tina parengti paprastojo remonto apraÅ¡Ä ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ â€“ įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo raÅ¡ytinį pritarimÄ paprastojo remonto apraÅ¡ui.

Neįteisinus bendro naudojimo Å¡ildymo tinklų pertvarkymo, atsakovams kilo pareiga paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos darbų padarinius, demontuojant butuose įrengtus perteklinius Å¡ildytuvus ir atstatant iki 2008 m. buvusį Å¡ildytuvų galingumÄ , nes, nors Å¡ių Å¡ildytuvų galingumo padidinimo procedÅ«ra galimai buvo pradėta, vykdant Valstybinės energetikos inspekcijos 2012 07 02 sprendimÄ Nr. (13)2R-912, tačiau nėra užbaigta, nes nėra parengtas paprastojo remonto projektas (apraÅ¡as), nėra nustatyta tvarka gautas savivaldybės administracijos raÅ¡ytinis pritarimas Å¡iam projektui (apraÅ¡ui), o pats pertvarkymas nėra suderintas su ieÅ¡kovu.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo A. I. bute atlikti darbai dėl individualios Å¡ilumos apskaitos nepriskirtini bendrajai pastato Å¡ildymo sistemai, o Å¡ildymo prietaisų pakeitimas ir pan., nepriskirtini statinio bendrosios Å¡ildymo inžinerinės sistemos pertvarkymui. Teismas neįvertino, kad UAB „Prienų energija“ 2008 12 11 raÅ¡tu patvirtino, kad ieÅ¡kovas apskritai nebuvo informuotas apie ginčo name atliktÄ rekonstrukcijÄ , kurios metu atsakovas demontavo ieÅ¡kovo buto centralizuoto Å¡ildymo įvadÄ ir įsirengė individualiÄ centralizuotos Å¡ilumos apskaitÄ , pažeisdamas ieÅ¡kovo teises, kadangi demontavo ieÅ¡kovo buto centralizuoto Å¡ildymo įvadÄ neturėdamas projektavimo sÄ lygų sÄ vado ir rekonstrukcijos suderinimo su visais namo butų savininkais, taip pat pažeisdamas projekto reikalavimÄ užtikrinti Å¡ilumos tiekimÄ esamais vamzdynais ir Statybos įstatymo reikalavimÄ nepabloginti kitų asmenų padėties, buvusios iki statybos darbų.

Atsakovas A. I. atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos argumentus: Pagrįsta pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis 2016 12 05 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, kaip neva įrodančia ieÅ¡kovo pozicijos dėl neatstatytos Å¡ildymo įrenginių galios į pradinę projektinę padėtį teisingumÄ .

Nagrinėta Alytaus rajono apylinkės teismo byla Nr. 2YT-5541-887/2016 buvo susijusi su antstolio veiksmais, Å¡ios bylos nei pagrindas, nei dalykas nėra tapatÅ«s nagrinėjamai bylai, todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai ja nesivadovavo. Byloje surinktų įrodymų visuma įrodo, kad, prieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantas, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pripažinti esant reikalingumu tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ atstatyti atsakovų butuose esančios bendro naudojimo Å¡ildymo sistemos prietaisų projektinį pajėgumÄ , atkuriant vamzdyno projektinę padėtį.

Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo A. I. veiksmų neteisėtumÄ Ä¯rengiant individualiÄ apskaitÄ savo bute, todėl reikalavimas, susijęs su įvado atstatymu į ieÅ¡kovo butÄ , pirmosios instancijos teismo netenkintas pagrįstai. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

17. Apeliantas skunde teigia, kad aplinkybė, jog ginčo namo butuose įrengtų šildytuvų galia neatitinka projektinės galios yra nustatyta Valstybinės energetikos inspekcijos 2012 m. liepos 2 d. sprendime Nr. (13)2R-912, todėl ši aplinkybė byloje laikytina įrodyta CPK 182 straipsnio pagrindu. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. 18. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, jog bylos šalims nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas teismo sprendimo prejudicinę galiÄ , yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 63 punktas; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2015; kt.).

Pažymėtina, kad administracinėje byloje priimtu sprendimu nustatyti faktai pripažinti prejudiciniais tik jeigu sprendimas yra priimtas teismo, o ne kitos institucijos. Todėl apeliantas nepagrįstai skunde teigia, jog Valstybinės energetikos inspekcijos 2012 m. liepos 2 d. sprendimas Nr. (13)2R-912 vertintinas turinčiu prejudicinę reikšmę šioje byloje CPK 182 straipsnio pagrindu. Šis sprendimas laikytinas rašytiniu įrodymu, neturinčiu jokios prejudicinės galios.

19. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti ieÅ¡kinio reikalavimÄ atstatyti atsakovų butuose esančios bendro naudojimo Å¡ildymo sistemos prietaisų projektinį pajėgumÄ argumentuodamas tuo, jog, atsakovams neįteisinus bendro naudojimo Å¡ildymo tinklų pertvarkymo, jiems kilo pareiga paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos darbų padarinius, demontuojant butuose įrengtus perteklinius Å¡ildytuvus ir atstatant iki 2008 m. buvusį Å¡ildytuvų galingumÄ . Apelianto teigimu, nors Å¡ildytuvų galingumo padidinimo procedÅ«ra galimai buvo pradėta, vykdant Valstybinės energetikos inspekcijos 2012 07 02 sprendimÄ Nr. (13)2R-912, tačiau nėra užbaigta, nes nėra parengtas paprastojo remonto projektas (apraÅ¡as), nėra nustatyta tvarka gautas savivaldybės administracijos raÅ¡ytinis pritarimas Å¡iam projektui (apraÅ¡ui), o pats pertvarkymas nėra suderintas su ieÅ¡kovu.

Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi byloje esančius įrodymus, Å¡iuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, prieÅ¡taraujančius byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams (CPK 185 straipsnis). Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, atsakydama į apelianto paklausimÄ , 2013 05 03 raÅ¡tu Nr. 2R-1174 informavo, kad pagal namo gyventojų susirinkimų, įvykusių 2012 09 05 ir 2012 10 02 sprendimus, nuspręsta dėl daugiabučio namo Å¡ilumos įrenginių (t. 2, b. l.159-160), o 2016 02 24 raÅ¡tu Nr. 2R-768, atsakydama apeliantui pažymėjo, kad 2012 07 02 Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos sprendimas Nr. (13)2R-9.12 yra įvykdytas (t. 2, b. l.161-162, t.3, b. l.12-13, t.3, b. l.34). 201512 15 komisija, susidedanti iÅ¡ UAB „Prienų butų Å«kis“ ir AB „Prienų Å¡ilumos tinklai“ atstovų, atlikusi patikrinimÄ dėl 2012 10 02 daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gyventojų susirinkimo protokolu priimtų nutarimų vykdymo (daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), butų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 2A, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 ir laiptinės Å¡ildymo prietaisų galios atstatymo) konstatavo, kad pagal 2012 m.

UAB „Doterma“ parengtÄ projektÄ Nr. SD 12-4 minėtame daugiabučiame name radiatorių skaičius yra mažesnis, todėl bendra pastato Å¡ildymo prietaisų galia nevirÅ¡ijama ir jos atstatyti nereikia (t. 2, b. l. 144-145). Apelianto skundo argumentai, kad Å¡ildymo tinklai buvo pertvarkyti neteisėtai nėra pagrįsti jokiais šį faktÄ patvirtinančiais įrodymais (CPK 178, 185 straipsniai). Apelianto argumentų nepagrįstumÄ patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2016 03 04 ir 2016 04 12 atsakymai į apelianto skundus dėl galbÅ«t ginčo name neteisėtai rekonstruotos Å¡ildymo sistemos, kuriuose joks savavaliÅ¡kos statybos faktas neužfiksuotas (t.1, b. l. 21-25).

Statybų inspekcijos teismui pateiktoje specialisto iÅ¡vadoje (t. 3, b. 36-38) konstatuota, kad 2008 metais pertvarkant name Å¡ildymo bendrÄ sias inžinerines sistemas nereikėjo jokio statybÄ leidžiančio dokumento.

20. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti ieÅ¡kinio reikalavimo dėl atsakovo A. I. įpareigojimo atstatyti centralizuoto Å¡ildymo įvadÄ ieÅ¡kovo bute. Byloje nustatyta, kad apeliantas 1997 metais atsijungė nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos ir savo bÅ«stÄ iki Å¡iol Å¡ildosi elektra. Dėl to apelianto butas nėra įtrauktas į centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos energijos vartotojų apskaitÄ , butui nėra teikiamos sÄ skaitos už centralizuotai tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ (t.1, b. l. 14).

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovo butui tiekiamos Å¡ilumos individualios apskaitos įrengimas atliktas pagal UAB ,,Prienų energija" 2008 07 21 iÅ¡duotas technines sÄ lygas ir projektuotojo V. J. parengtÄ projektÄ , gavus daugiabučio namo butų savininkų daugumos sutikimus. Apeliantas nuo 1997 m. buvo atsijungęs nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos, jo sutikimas individualios apskaitos įvedimui reikalingas nebuvo, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad individualios Å¡ildymo apskaitos įrengimas atsakovo bute pažeidė apelianto teises.21.

Apeliantas skunde iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų, kuriais grindžiami apelianto reikalavimai, įvertinimu. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto daryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, nutartis civilinėje byloje 3K-3-547/2013).

Kitaip tariant, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Apeliantas skunde nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu jų vertinimu, tiesiog pakartotinai iÅ¡dėstė savo reikalavimus, nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo, bei siekia kitokių iÅ¡vadų, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

Tačiau tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja iÅ¡vados, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas.21. Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).22.

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Atsakovas atsiliepime praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 1089 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymas ir kliento atstovavimas apeliacinės instancijos teisme, pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus.

Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalų dydį, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimo užmokestis gali siekti 1 031,29 Eur (maksimali priteistina suma nurodyta įvertinus teisinių paslaugų teikimo laikotarpį).

Kadangi praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų suma virÅ¡ija Rekomendacijų nustatytus maksimalius dydžius, ir įvertinus, kad byla apeliacinės instancijos teisme iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka, praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis mažintinas ir atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiama 700 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

           Apeliacinį skundÄ atmesti.Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovo S. P. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 700 (septynis Å¡imtus eurų) Eur už advokato teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                                                     RÅ«ta Palubinskaitė                                                                                                                                  Albina Rimdeikaitė Egidijus TamaÅ¡auskas