65bc1d97-366d-4e84-a6cc-a47d8caf4795 · Kauno apygardos teismas

                                                                              Nr. 1S-830-594/2014                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                          2.5.19.                                                                                            KAUNO APYGARDOS TEISMAS                                                             N U T A R T I S                                             LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                             2014 m. gegužės 27 d.                                                                         Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo A.

M. skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2014-03-12 nutarimÄ taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos,n u s t a t ė :A. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2012-03-16 Å iaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 3 d., 25 str. 3 d. 187 str. 2 d., 178 str. 3 d., 25 str. 3 d. 187 str. 2 d., 63 str. 1, 2 d., 5 d., 63 str. 1, 4 d.

– galutinė bausmė 5 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia - 2009-12-07, bausmės pabaiga - 2015-09-07.Skundžiama nutartimi teismas netvirtino Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, kadangi nepadarė iÅ¡vados, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis skundu praÅ¡o skundžiamÄ nutartį panaikinti ir patvirtinti (skunde – tenkinti) Komisijos nutarimÄ paleisti jį lygtinai iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, kadangi jo padarytų nusikaltimų sunkumÄ jau įvertino nuosprendį priėmęs teismas ir už tai paskyrė atitinkamÄ bausmę.

Jis atliko bÅ«tinÄ jÄ bausmės dalį, dėl darbo stokos nebuvo įdarbintas ir neturi jokių pajamų, o skundžiamoje nutartyje nurodytos pajamos yra nuteistojo mamos siųsti pinigai, jam bÅ«tiniesiems asmeniniams poreikiams patenkinti.Nuteistojo skundas atmetamas.Lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (LR BVK 157 str. 1 d., straipsnio redakcija galiojanti nuo 2012-07-01).

Ar tokiÄ iÅ¡vadÄ galima daryti, teismas sprendžia iÅ¡ bylos duomenų visumos.Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už tyčinių nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 str. 1 d. 178 str. 3 d., 25 str. 3 d. 187 str. 2 d., 178 str. 3 d., 25 str. 3 d. 187 str. 2 d., padarymÄ , todėl lygtinio paleidimo netaikymas negali bÅ«ti prilyginamas baudžiamumui už tÄ pačiÄ veikÄ antrÄ kartÄ , kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , bausmės skyrimo klausimas nesprendžiamas. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis 2 kartus buvo baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus.

Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai parodo, kad net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (jos atlikimo vieta šiuo atveju esminės reikšmės neturi), nuteistasis ne visada buvo linkęs laikytis jam privalomų elgesio taisyklių ir reikalavimų, t.y. jo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu nėra nepriekaištingas. Tai, kad nuteistas yra skatintas ir šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, rodo, jog pastaruoju metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau vien tai šiuo metu dar nėra pakankamu pagrindu teigti, kad bausmės tikslai yra pasiekti, o nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

IÅ¡ pataisos namų psichologinės tarnybos iÅ¡vados matyti, kad nuteistasis analizuodamas savo elgesį stokoja savikritiÅ¡kumo, valios savybės iÅ¡ugdytos patenkinamai, situacijÄ vertina adekvačiai, pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ didinantys veiksniai yra ankstesni teisės pažeidimai, netinkamas gyvenimo stiliaus ir pažįstamų bei draugų pasirinkimas, polinkis pasiduoti jų neigiamai įtakai. Nuteistasis motyvuotas teigiamai koreguoti savo elgesį, jo pakartotino nusikaltimo rizika vertinama kaip vidutinė (b. l. 9).

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad neigia kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo, save pateisina, elgiasi patenkinamai, pakartotinio teistumo rizika vertinama kaip vidutinė (b. l. 7-8). Atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalstamas veikas, už kurias Å¡iuo metu atlieka paskirtÄ bausmę, jis padarė netrukus po to, kai baigėsi ankstesnio teistumo lygtinio paleidimo laikotarpis (buvo teistas pagal BK 260 str. 1 d., paleistas lygtinai 2008-06-17 neatlikus 7 mėn. 9 d. laisvės atėmimo bausmės dalies, tuo tarpu nauja nusikalstama veika padaryta 2009-11-06) ir tai leidžia manyti, kad iÅ¡ ankstesnio teistumo jis reikiamų iÅ¡vadų nepadarė ir jam parodyto pasitikėjimo nepateisino.

Nors iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis palaiko tvirtus socialinius ryÅ¡ius su savo Å¡eima, tačiau Å¡eimos turėjimas, jos narių amžius ar jų sveikatos bÅ«klė nėra kriterijumi, leidžiančiu taikyti lygtinį paleidimÄ - atsižvelgtina ir į visuomenės interesÄ , jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmės dalį, kad bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingÄ nuomonę dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už pavojingÄ visuomenei veikÄ ir tai gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Nors nuteistasis yra atlikęs privalomÄ bausmės dalį, tačiau atlikta įstatyme numatyta bausmės dalis nėra besÄ lyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimÄ , nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius iÅ¡vadÄ , jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Ä®vertinus visumÄ aplinkybių, aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, jų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ , elgesį viso bausmės atlikimo metu ir nusikalstamo elgesio rizikos lygį, pagrįstai nepadarė iÅ¡vados, jog A.

M. laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad 2012 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-154 patvirtintuose Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatuose (toliau – Nuostatai) nurodyta, jog komisijos sudaromos iš ne mažiau kaip 7 narių ir sekretoriaus, kuris nėra komisijos narys (Nuostatų 6 punktas). Komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių (Nuostatų 22 punktas), tai yra, ne mažiau kaip 4 nariai, tačiau komisijos sprendimai priimami komisijos narių balsų dauguma (Nuostatų 34 punktas), nepaisant to, kiek komisijos narių dalyvavo posėdyje, t.y. daugumos balsų skaičius skaičiuojamas nuo visos komisijos sudėties narių skaičiaus.

Iš byloje esančio Komisijos 2014-03-12 posėdžio protokolo ir Komisijos 2014-03-12 nutarimo matyti, kad Komisijos posėdyje dalyvavo 6 Komisijos nariai (tarp jų Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Komisijos pirmininkas) bei sekretorius, kuris nėra Komisijos narys. Komisija galėjo dirbti, kadangi posėdyje dalyvavo daugiau kaip pusė Komisijos narių, tačiau balsuojant dėl lygtinio paleidimo taikymo A. M., „už“ balsavo tik 3 komisijos nariai, o tai nesudaro Komisijos narių balsų daugumos skaičiuojant nuo visų narių skaičiaus ir tai neatitinka Komisijos priimto sprendimo taikyti A.

M. lygtinį paleidimÄ . BPK 360 str. 5 d. 1 ir 2 p. numato, kad apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs klausimÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo, priima vienÄ iÅ¡ Å¡ių nutarčių:

1) patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos;

2) atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nei Bausmių vykdymo kodekse, nei Baudžiamojo proceso kodekse nėra nustatyta, kad teismas, nustatęs, jog nutarimas priimtas nesant komisijos narių daugumai, galėtų priimti kitokį sprendimÄ (pvz. grÄ Å¾inti teikimÄ komisijai svarstyti lygtinio paleidimo klausimÄ pakartotinai). Nustačius, jog nutarimas taikyti lygtinį paleidimÄ priimtas nesant komisijos narių balsų daugumos, tai yra savarankiÅ¡ku pagrindu atsisakyti tvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimÄ .

Nors dėl Å¡ios aplinkybės pirmos instancijos teismas ir nepasisakė, tačiau tai įvertinta apeliacinės instancijos teismo, iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjant klausimÄ dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu, nuteistojo skunde nurodyti argumentai dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo yra nepakankami Å¡iai nutarčiai panaikinti ir taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimÄ .             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas              n u t a r i a :

             nuteistojo A. M. skundÄ atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį.             Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjas                                                                               Albinas Antanaitis