65bb8a9c-0080-480e-8b1c-dafad85eb01e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=B6C8684F-1240-45AB-B5D3-FFFFFD98CD9E">Nr. I-1251-815/2018</a> Administracinė byla Nr. eI-3147-815/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01728-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 27.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Miliuvienės, Egidijos Puzinskaitės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Delfi“ atstovui advokatui Andžejui Čaikovskiui (Andžej Čaikovski), atsakovės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovei Å¡ios institucijos patarėjai JÅ«ratei Kučinskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Delfi“ skundÄ atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: I 1. PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė „Delfi“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja, ir UAB „Delfi“), atstovaujama advokato A. Čaikovskio (2018 m. gegužės 14 d. atstovavimo sutartis Nr. 1810514-1) kreipėsi į teismÄ su 2018 m. gegužės 21 d. skundu, praÅ¡ydama panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2018 m. balandžio 24 d. sprendimÄ Nr. SPR-52 „Dėl Publikacijoje „IÅ¡ gyvenimo pasitraukė 19-metis Lietuvos futbolo talentas“ (www.delfi.lt, 2017-11-05) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas).

2. PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad Sprendimas priimtas, nemotyvuojant, kokios iÅ¡skirtinės faktinės aplinkybės yra nagrinėjamu atveju, taigi, Sprendimas pažeidžia teisinio apibrėžtumo ir teisėtumo principus, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas, skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais. 2.1. Sporto klubas FK „Trakai“ socialiniame tinkle Facebook 2017 m. lapkričio 5 d. 13.40 val. vieÅ¡ai paskelbė šį postÄ : „Visa FK „Trakų“ Å¡eima, reiÅ¡kia giliÄ užuojautÄ E. D.

Å¡eimai ir artimiesiems. Norime pabrėžti, kad savižudybė nėra tinkamas bÅ«das spręsti sunkumus arba problemas, net ir juodžiausia neviltis nesitęsia amžinai“. Å is postas skelbiamas iki Å¡iol. Naujienų portalas Delfi pacitavo FK „Trakų“ postÄ , FK „Trakai“ poste ir naujienų portalo Delfi ginčo straipsnyje nurodytos emocinės paramos telefonu ir internetu linijos. Visi pagrindiniai naujienų portalai pranešė skaitytojams apie FK „Trakų“ vartininko E. D. savižudybę, jie tai padarė, nurodydami, kad nusižudęs yra FK „Trakų“ vartininkas, taip pat jo vardÄ , pavardę ir amžių:

„Nusižudė perspektyvus „Trakų“ vartininkas“ (tv3.lt, 14.50 val.), „Tragedija Lietuvos futbole: nusižudė 19-metis vartininkas“ (lrytas.lt, 15.08 val.), „Tragedija futbole – nusižudė 19-metis Trakų klubo vartininkas“ (15min.lt, 15.30 val.), tai reiÅ¡kia, kad visi naujienų portalai vienodai suprato teisinį reglamentavimÄ , toks supratimas buvo tuo labiau pagrįstas, nes apie savižudybes naujienų portalai praneÅ¡davo ir anksčiau, o Inspektorius neįžvelgdavo jokio pažeidimo, pavyzdžiui, praneÅ¡imai apie V.

Å . savižudybę (delfi.lt, 15min.lt, tv3.lt, www.lrytas.lt), apie I. N. savižudybę: „Vilniuje rasta negyva televizijos laidos „Aplink pasaulį su žvaigžde“ vedėja I. N.“ (delfi.lt, lrytas.lt, 15min.lt, tv3.lt. Iki Sprendimo pareiÅ¡kėja niekada nebuvo bausta už Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 22 straipsnio 11 dalies 5 punkto pažeidimÄ . Inspektorius ignoravo visas nurodytas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes. 2.2. Dėl Konvencijos 10 straipsnio taikymo, Lietuvos teismų ir institucijų pareigos vadovautis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir EŽTK) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kinimuose Inspektoriui pabrėžė, kad, be kita ko, remiasi EŽTK 10 straipsniu, bet Sprendime tik plačiai cituojami pareiÅ¡kėjos argumentai, bet jo motyvuojamojoje dalyje nepasisakyta dėl EŽTK ir apie EŽTT praktikÄ .

Pažymėtina, kad pagrįstas ir teisėtas sprendimas byloje gali bÅ«ti priimtas, tik taikant EŽTK 10 straipsnį ir aktualiÄ EŽTT praktikÄ , o EŽTK ir jÄ aiÅ¡kinanti ir detalizuojanti EŽTT praktika yra sudėtinės Lietuvos teisės dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) civilinės bylos Nr. 3K-3-1621/2002, Nr. 3K-3-964/2000). Sprendime minimas Ä®statymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punktas privalo bÅ«ti aiÅ¡kinamas, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų pagal EŽTK 10 straipsnį, atsižvelgiant į EŽTT praktikÄ .

Nors Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkte įtvirtinta norma yra imperatyvi, tačiau kaip turi būti sprendžiama konkurencija tarp šios nacionalinės normos ir EŽTK 10 straipsnio nurodo Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnis. EŽTK nustato kitokias normas negu Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punktas, todėl privaloma vadovautis EŽTK 10 straipsniu. Pažymėtina ir tai, kad Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis suformuluota vienareikšmiškai: „Lietuvos Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė“. 2.3.

Dėl Ä®statymo normai klaidingai priskiriamo tikslo Ä®statymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkto dispozicija yra „privalo saugoti ir gerbti žmogaus teisę į privatumÄ mirties ar ligos atveju, neminėti asmens duomenų“, o „skelbdami žinias apie savižudybes ar bandymus nusižudyti“ yra normos hipotezė. Todėl sutikti su Sprendimo argumentacija, kad normoje įtvirtinto ribojimo tikslas yra savižudybių prevencija, negalima. Pagal Sprendimo logikÄ Ä¯statymų leidėjas apskritai bÅ«tų uždraudęs skelbti žinias apie savižudybes ir bandymus nusižudyti.

Visuotinai žinoma, kad Lietuva pagal savižudybių skaičių nuosekliai užima labai aukÅ¡tÄ vietÄ pasaulyje, bet Sprendime daroma tik prielaida apie neva egzistuojantį ryšį tarp informacijos apie įvykusiÄ savižudybę paskelbimo ir savižudybių skaičiaus augimo, o jokie duomenys nepateikti. Svarbiausia vieÅ¡osios informacijos rengėjų ir skleidėjų pareiga, praneÅ¡ant apie savižudybę ar bandymÄ nusižudyti, yra informuoti skaitytojus (ypač tuos, kurie gali nusižudyti, taip pat tokių asmenų artimuosius) apie teikiamÄ emocinę ir psichologinę pagalbÄ .

Publikacija su tokia informacija ne kenkia, bet apsaugo nuo savižudybių. Taigi, Inspektorius klaidingai nustatė Ä®statymo normos tikslÄ ir aiÅ¡kiai nepagrįstai bei tik formaliai nurodė, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjo (skleidėjo) paaiÅ¡kinimo argumentai dėl teisės į privatumÄ ir saviraiÅ¡kos laisvės balanso paieÅ¡kos bei su tuo susijusios EŽTT jurisprudencijos iÅ¡aiÅ¡kinimai nagrinėjamu atveju yra neaktualÅ«s. Be to, saviraiÅ¡kos laisvę ir jos ribojimus reglamentuoja EŽTK 10 straipsnis, todėl jokie argumentai negali atleisti Inspektoriaus nuo pareigos taikyti EŽTK 10 straipsnį. 2.4.

Dėl E. D. artimųjų skundo nebuvimo ir dėl Inspektoriaus teisės pradėti tyrimÄ savo iniciatyva Jokioje ginčo stadijoje Inspektorius neteigė, kad E. D. artimieji padavė skundÄ ar kitaip iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , kurios pagrindu Inspektorius pradėjo ar tęsė tyrimÄ . Remiantis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 6 ir 7 punktais, Inspektorius savo iniciatyva 2017 m. lapkričio mėnesį negalėjo pradėti tyrimo, nes tokiais atvejais bÅ«tinas skundas(-ai) (Å¡iam ginčui neaktualus 2018 m. sausio 12 d. priimtas Ä®statymo pakeitimas).

Galiojusi Ä®statymo redakcija ir EŽTT sprendimas byloje MAC TV s.r.o. prieÅ¡ SlovakijÄ turėtų bÅ«ti suprantamas kaip įpareigojimas Tarnybai nustatyti nusižudžiusio asmens artimųjų valiÄ dėl publikacijų apie mirusį, tuo labiau, kai ginčo publikacija nežemina mirusio, taip pat pareigÄ gerbti nusižudžiusio artimųjų valiÄ . Be artimųjų atitinkamai iÅ¡reikÅ¡tos valios visuomenės informavimo priemonės administracinis persekiojimas galimas tik tuo atveju, kai artimųjų nėra ar jie negeba iÅ¡reikÅ¡ti savo valios. 2.5.

Dėl EŽTK 8 ir 10 straipsniuose įtvirtintų lygiaverčių vertybių ir balanso tarp jų bÅ«tinybės EŽTT Didžioji kolegija nuosekliai reikalauja užtikrinti sÄ Å¾iningÄ balansÄ tarp pareiÅ¡kėjų teisės į pagarbÄ jų privačiam gyvenimui pagal EŽTK 8 straipsnį ir 10 straipsniu garantuotos leidėjo teisės į saviraiÅ¡kos laisvę (bylos Von Hannover prieÅ¡ VokietijÄ , Axel Springer AG prieÅ¡ VokietijÄ , Couderc prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). LAT, aiÅ¡kindamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.23 straipsnį nurodė, kad ginant asmens teisę į privatų gyvenimÄ yra dviejų lygiaverčių konstitucinių vertybių – teisės į privatų gyvenimÄ ir visuomenės teisės žinoti (teisės skleisti informacijÄ ) – konfliktas, todėl kiekvienu atveju bÅ«tina ieÅ¡koti protingos ir sÄ Å¾iningos Å¡ių dviejų teisės ginamų vertybių pusiausvyros (civilinė byla Nr. 3K-3-87/2004).

Taigi, negalima sutikti su bandymu Sprendime suabsoliutinti Ä®statymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punktÄ , ignoruojant normoje tiesiogiai nurodytÄ privatumo ir asmens duomenų apsaugÄ bei bÅ«tinumÄ jÄ derinti su EŽTK 10 straipsniu. BÅ«tinumas kiekvienu atveju motyvuotai derinti teisę į privatumÄ ir saviraiÅ¡kos laisvę kelia aukÅ¡tus reikalavimus Inspektoriaus sprendimui, kurių Sprendimas akivaizdžiai neatitinka. Net jeigu Inspektorius nesutinka dėl Ä®statymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkto tikslo, jis negali neigti, kad Sprendimas riboja pareiÅ¡kėjos saviraiÅ¡kos laisvę, o todėl Inspektoriui privaloma pagrįsti, kad saviraiÅ¡kos laisvės ribojimas nepažeidžia EŽTK 10 straipsnio. 2.6.

Dėl EŽTK prasme tinkamos praktikos pagal Ä®statymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punktÄ Negalimas toks Ä®statymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkto aiÅ¡kinimas, kuris visais atvejais draustų nurodyti nusižudžiusio ar mėginusio nusižudyti asmens duomenis, tai įrodo EŽTT praktika (bylos Stubbings ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Keenan prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, July ir SARL Libération prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , Morice prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , Haas prieÅ¡ Å vecarijÄ , Berger-Krall ir kiti prieÅ¡ SlovėnijÄ ).

Akivaizdu, kad absoliutaus draudimo skelbti nusižudžiusių ar bandžiusių nusižudyti asmens duomenis nėra ir negali bÅ«ti; kad EŽTT nelaiko tokios informacijos skelbimo neteisėtu. Turi bÅ«ti ieÅ¡koma sÄ Å¾iningo balanso tarp teisės į privatumÄ ir tarp saviraiÅ¡kos laisvės, ir bÅ«tent taip turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ir taikoma EŽTK. 2.7. Dėl citatos ir atsakomybės už jÄ Ginčo straipsnio pagrindas yra Å¡i citata: „Visa FK „Trakų“ Å¡eima, reiÅ¡kia giliÄ užuojautÄ E. D.

Å¡eimai ir artimiesiems. Norime pabrėžti, kad savižudybė nėra tinkamas bÅ«das spręsti sunkumus arba problemas, net ir juodžiausia neviltis nesitęsia amžinai“, – raÅ¡oma „Trakų“ feisbuko paskyroje“. FK „Trakai“ socialiniame tinkle Facebook šį postÄ vieÅ¡ai paskelbė 2017 m. lapkričio 5 d. 13.40 val., t. y. prieÅ¡ pusantros valandos iki ginčo straipsnio paskelbimo, postas skelbiamas iki Å¡iol (žr. posto ekrano vaizdÄ ), kai apie savo vartininko savižudybę pirmiausia vieÅ¡ai pranešė sporto klubas FK „Trakai“.

Nėra jokių prielaidų manyti, kad naujienų portalo Delfi straipsnis paskelbtas kitokiu tikslu, negu tai padarė FK „Trakai“. Užuojautos reiÅ¡kimas yra žmoniÅ¡kai suprantamas ir negali bÅ«ti smerkiamas. Akivaizdu, kad portalÄ Delfi mėginama patraukti atsakomybėn už kito asmens žodžius, o tai prieÅ¡tarauja EŽTT iÅ¡aiÅ¡kinimams, jog toks baudimas negalimas, nebent tam bÅ«tų ypatingai svarios priežastys (bylos Jersild prieÅ¡ DanijÄ , Couderc prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , Thoma prieÅ¡ LiuksemburgÄ , July and SARL Libération prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , Novaya Gazeta ir Milashina prieÅ¡ RusijÄ . 2.8.

Dėl vieÅ¡o praneÅ¡imo apie E. D. savižudybę ir kilusios vieÅ¡os diskusijos FK „Trakai“, socialiniame tinkle Facebook 2017 m. lapkričio 5 d. 13.40 val. vieÅ¡ai pranešęs apie vartininko E. D. savižudybę, nurodė nusižudžiusiojo vardÄ ir pavardę. Atsižvelgiant į EŽTT praktikÄ (Einarsson prieÅ¡ IslandijÄ ), informacijos paskelbimas socialiniame tinkle neabejotinai yra tos informacijos pavieÅ¡inimas, kÄ ir padarė FK „Trakai“. Nėra pagrindo manyti, kad žiniasklaida negali aptarinėti savižudybės klausimo, tai patvirtina EŽTT praktika (byla Cumpana ir Mazare preiÅ¡ RumunijÄ ), LAT praktika (civilinė byla D.

J. prieš UAB „Ekstra žurnalas, bylos Nr. 3K-3-193/2009). Neturėtų kilti abejonių, kad E. D. kaip sportininko klubo ir padėties klube nurodymas – ypač po viešo FK „Trakų“ posto – buvo pagrįstas ir proporcingas. Sprendime Inspektorius nekaltina pareiškėjos, kad ginčo straipsnyje paskelbta informacija, jog nusižudęs yra FK „Trakų“ vartininkas. Skelbiant, kad nusižudė FK „Trakų“ vartininkas, nebuvo jokios pagrįstos priežasties neskelbti jo vardo ir pavardės. Savo straipsniuose visi pagrindiniai naujienų portalai tai suprato visiškai vienodai. 2.9.

Dėl kitų aktualių pavyzdžių teisėtai pranešant apie savižudybes Tinkamas Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkto aiškinimas galimas tik turint omeny ir kitas viešai aptarinėjamas savižudybes, pavyzdžiui, apie S. P., kuris viešai nusižudė, Tribunolo salėje išgėręs nuodų (apie tai skelbė https://www.15min.lt, https://pasaulis.lrytas.lt, www.alfa.lt, www.bbc.com, edition.cnn.com), o portale BBC jau 2017 m. lapkričio 30 d. straipsnio pavadinime (S. P. savižudybė: Olandijos policija rado mirtinų chemikalų buteliuke“) nurodoma, kad rašoma apie savižudybę, ir nurodomi savižudžio vardas ir pavardė.

Kitas aktualus pavyzdys – Klaipėdoje iÅ¡ balkono iÅ¡kritusi D. D., kai portalas 15min.lt 2017 m. lapkričio 24 d. paskelbė straipsnį „Klaipėdoje iÅ¡ balkono iÅ¡kritusi ir žuvusi mergina – Lietuvos mados pasaulyje žinomas modelis“. II Atsakovė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka, Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas teisės normomis, atitinka faktinio ir teisinio pagrįstumo reikalavimus, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais.

1. Å ioje byloje aktualus Ä®statymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkto taikymas ir aiÅ¡kinimas. Å i Ä®statymo nuostata yra imperatyvi: vieÅ¡osios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai privalo saugoti ir gerbti žmogaus teisę į privatumÄ mirties ar ligos atveju, neminėti asmens duomenų skelbdami žinias apie savižudybes ar bandymus nusižudyti. Å ios teisės normos įgyvendinimas nėra paliktas paties vieÅ¡osios informacijos rengėjo (skleidėjo) nuožiÅ«rai, o formuluoja privalomo elgesio taisyklę.

2. Å iuo atveju nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėja, skelbdama žiniÄ apie savižudybę, paskelbė nusižudžiusio žmogaus, t. y. E. D. asmens duomenis, nors įstatymų leidėjas aiÅ¡kiai įpareigoja Å¡iame kontekste susilaikyti nuo tokio elgesio: vieÅ¡osios informacijos rėmėjai ir (ar) skleidėjai privalo <... neminėti asmens duomenų skelbdami žinias apie savižudybes ar bandymus nusižudyti. IÅ¡ nurodytų faktinių aplinkybių visumos ir Ä®statymo nuostatos formuluotės akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjai, kaip vieÅ¡osios informacijos rengėjui ir skleidėjui, gali ir turi bÅ«ti taikoma atsakomybė už jos pažeidimÄ .

PareiÅ¡kėja kaip vieÅ¡osios informacijos skleidėja visais atvejais turi pareigÄ užtikrinti skleidžiamos informacijos teisėtumÄ (Ä®statymo 2 straipsnio 80 dalis), iÅ¡imčių Ä®statymo 22 straipsnio 11 dalies normų taikymui Ä®statyme nenustatyta. PareiÅ¡kėjos pareigos laikytis teisės aktuose nustatytų imperatyvių taisyklių nepaÅ¡alina aplinkybė, kad tokios taisyklės nesilaikė kitas vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas).

3. PareiÅ¡kėjos argumentas, jog publikacijos pagrindas yra FK „Trakai“ postas Facebook paskyroje, be to, apie E. D. savižudybę savo publikacijose pranešė visi pagrindiniai naujienų portalai, neatleidžia pareiÅ¡kėjos nuo pareigos, skelbiant informacijÄ , laikytis Ä®statymo reikalavimų. Pagal Ä®statymo 2 straipsnio 80 dalį vieÅ¡osios informacijos skleidėjas atsakingas už visuomenei skleidžiamos vieÅ¡osios informacijos teisėtumÄ .

4. Sprendime iÅ¡dėstyti aiÅ¡kÅ«s motyvai, jis yra pagrįstas faktais ir teisės normomis. Be to, už analogiÅ¡kÄ pažeidimÄ paskelbiant žiniÄ apie E. D. savižudybę buvo įspėti dar 9 vieÅ¡osios informacijos rengėjai (skleidėjai): UAB „15min“, UAB „Lrytas“, UAB „Ali Media Lithuania“, UAB „Diena Media News“, UAB „Vakarų ekspresas“, UAB „Alfa Media“, VÅ¡Ä® „Šiauliai plius“, UAB „Trakų žemė“, VÅ¡Ä® „Sporto leidinių grupė“.

Atitinkami Atsakovo sprendimai buvo priimti dėl publikacijų apie E. D. savižudybę. Ne tik pareiškėja, bet ir paminėti viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) Inspektoriaus sprendimuose įspėti dėl Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkto pažeidimo, todėl pareiškėja neturi jokio teisinio pagrindo teigti, jog Sprendimas pažeidžia teisinio apibrėžtumo ir teisėtumo principus. Pareiškėjo minimos kelerių metų senumo publikacijos apie V. Š. ir I. N. yra nesusijusios su nagrinėjama administracine byla ir neturi jokios reikšmės Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Be to, pareiÅ¡kėja klaidingai interpretuoja aiÅ¡kinamoje teisės normoje esantį teisinį imperatyvÄ , nes įstatymų leidėjas ne žinias apie savižudybes draudžia skelbti, o minėti asmens duomenis, skelbiant tokias žinias ar apie bandymus nusižudyti.

5. Pareiškėja nepagrįstai suabsoliutina EŽTK 10 straipsnį, įtvirtinantį saviraiškos laisvę: EŽTK 10 straipsnio 2 dalis nurodo, jog saviraiškos laisvė gali būti ribojama. Žmogaus teisių ribojimai laikomi pagrįstais, jeigu jie yra nustatyti įstatyme, jais siekiama teisėto tikslo, jie būtini demokratinėje visuomenėje ir proporcingi siekiamam tikslui. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju saviraiškos laisvės ribojimas yra teisėtas.

6. PareiÅ¡kėja, klaidingai aiÅ¡kindama taikomos teisės normos apsaugos objektÄ ir tikslÄ , visiÅ¡kai nepagrįstai remiasi EŽTT praktika, nes nesutampa pareiÅ¡kėjos nurodomų EŽTT sprendimų ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi. PareiÅ¡kėjos argumentai dėl teisės į privatumÄ ir saviraiÅ¡kos laisvės balanso paieÅ¡kos bei su tuo susijusios EŽTT jurisprudencijos iÅ¡aiÅ¡kinimai nagrinėjamu atveju yra visiÅ¡kai neaktualÅ«s, tai aiÅ¡kiai nurodyta Sprendime. Esmė yra ta, kad minėtoje teisės normoje (nagrinėjamu atveju aktualioje jos dalyje dėl savižudybės) įtvirtinto ribojimo tikslas nėra apsaugoti mirusio asmens privatumÄ , kaip tikina pareiÅ¡kėja, bet ginti visos visuomenės teises ir teisėtus interesus.

Teisės normoje įtvirtinto ribojimo tikslas – savižudybių prevencija, kad apie savižudybę galvojantys, sunkumus patiriantys, rizikos faktoriuje esantys žmonės, nepadarytų to paties. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad kalbama ne apie bet kokiÄ mirtį, o apie savižudybę. Ä®statymų leidėjas aptariamoje teisės normoje ne veltui iÅ¡skyrė informacijos skleidimo kontekstÄ („skelbdami žinias apie savižudybes“), kuriame vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) negali minėti asmens duomenų.

Jokia kita mirties priežastis nedaro įtakos teisiniams santykiams ir neuždeda vieÅ¡osios informacijos rengėjams (skleidėjams) papildomų pareigų. Akivaizdu, kad nagrinėjamoje teisės normoje eksplicitiÅ¡kai numatydamas savižudybę, kaip mirties priežastį ir kontekstÄ , apie kurį skelbiant negalima minėti asmens duomenų, įstatymų leidėjas siekė ne savitikslio žiniasklaidos laisvės ribojimo, bet konkretaus visai visuomenei svarbaus tikslo – užkirsti keliÄ savižudybių plitimui.

Toks aiÅ¡kinimas paremtas ne prielaidomis, o yra konstituciÅ¡kai pagrįstas ir objektyviai bÅ«tinas, įstatymų leidėjui siekiant užtikrinti savižudybių prevencijÄ . Taigi, Ä®statymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkto apsaugos ir gynybos objektas – ne E. D. privatus gyvenimas, o bendras visuomenės ir valstybės interesas užtikrinti savižudybių prevencijÄ . Nagrinėjamu atveju taikytas ne Ä®statymo 14 straipsnis (privataus gyvenimo apsauga), kurio pažeidimas gali bÅ«ti konstatuotas tik esant suinteresuoto asmens arba jo teisėto atstovo skundui, o 22 straipsnio 11 dalis (jos 5 punktas), kuriÄ Inspektorius įgaliotas taikyti savo iniciatyva, todėl pareiÅ¡kėjos argumentas, kad Inspektorius privalėjo nustatyti E. D. artimųjų valiÄ dėl tyrimo atlikimo, yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Be to, pareiÅ¡kėjos pozicija dėl Ä®statymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkte įtvirtintos teisės normos taikymo ir aiÅ¡kinimo prieÅ¡tarauja oficialiam Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimui, kurį pateikė Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1204-764/2018. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad minėta Ä®statymo nuostata yra imperatyvi ir iÅ¡imčių dėl jos taikymo nenumatyta, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo laikytis imperatyvių teisės aktų reikalavimų ir neatskleisti nusižudžiusio asmens duomenų.

Å is teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. III 1. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas advokatas A. Čaikovskis iÅ¡ esmės rėmėsi skunde nurodytais argumentais ir prašė skundÄ tenkinti.

2. Teismo posėdyje atsakovės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovė Å¡ios institucijos patarėja JÅ«ratė Kučinskaitė iÅ¡ esmės rėmėsi atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ pateiktais argumentais ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiÅ¡kinimus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja: I Å ioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Sporto klubas FK „Trakai“ socialiniame tinkle Facebook 2017 m. lapkričio 5 d. 13.40 val. vieÅ¡ai paskelbė šį praneÅ¡imÄ : „Visa FK „Trakų“ Å¡eima, reiÅ¡kia giliÄ užuojautÄ E. D. Å¡eimai ir artimiesiems. Norime pabrėžti, kad savižudybė nėra tinkamas bÅ«das spręsti sunkumus arba problemas, net ir juodžiausia neviltis nesitęsia amžinai“.

2. Delfi portalas 2017 m. lapkričio 5 d. 15.08 val. paskelbė straipsnį „IÅ¡ gyvenimo pasitraukė 19-metis Lietuvos futbolo talentas“ (toliau – ir Straipsnis), kuriame skelbiant žiniÄ apie savižudybę paskelbti nusižudžiusiojo vardas, pavardė, amžius, jo nuotraukos.

3. Tarnyba 2017 m. lapkričio 20 d. raÅ¡te Nr. S-864 informavo pareiÅ¡kėjÄ apie savo iniciatyva pradėtÄ tyrimÄ dėl Straipsnio, pažeidžiančio Ä®statymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punktÄ ir paprašė pateikti paaiÅ¡kinimÄ .

4. Pareiškėja 2017 m. gruodžio 4 d. paaiškinimuose prašė pripažinti, kad portalas Delfi pažeidimo nepadarė.

5. Inspektoriaus 2018 m. balandžio 24 d. sprendime Nr. SPR-52 „Dėl Publikacijoje „IÅ¡ gyvenimo pasitraukė 19-metis Lietuvos futbolo talentas“ (www.delfi.lt, 2017-11-05) paskelbtos informacijos“ nusprendė įspėti vieÅ¡osios informacijos rengėjÄ (skleidėjÄ ) UAB „Delfi“ dėl Ä®statymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkto pažeidimo publikacijoje „IÅ¡ gyvenimo pasitraukė 19-metis Lietuvos futbolo talentas“ (www.delfi.lt 2017-11-05) ir reikalauti pažeidimÄ paÅ¡alinti. Sprendime, be kita ko, nurodyta: 5.1.

Inspektoriui atliekant vieÅ¡osios informacijos visuomenės informavimo priemonėse stebėsenÄ , buvo pastebėta, kad publikacijoje „IÅ¡ gyvenimo pasitraukė 19-metis Lietuvos futbolo talentas“ (www.delfi.lt, 2017-11-05), skelbiant žiniÄ apie savižudybę, paskelbti nusižudžiusio vaikino asmens duomenys: vardas, pavardė, amžius, nuotraukos, todėl Inspektorius savo iniciatyva pradėjo tyrimÄ dėl Ä®statymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkto pažeidimo. 5.2. Informacijos laisvė yra pamatinė demokratinė vertybė, bet ji nėra absoliuti.

VieÅ¡osios informacijos rengėjai (skleidėjai) savo veikloje privalo vadovautis įstatymuose įtvirtintais imperatyvais. Ä®statymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkto nuostata yra imperatyvi, jos įgyvendinimas nepaliktas paties vieÅ¡osios informacijos rengėjo (skleidėjo) nuožiÅ«rai. 5.3. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Straipsnyje paskelbti nusižudžiusio asmens duomenys: vardas, pavardė, amžius, jo nuotraukos, jame nurodyta, jog „IÅ¡ gyvenimo pasitraukė 19-metis <...>“, „PrieÅ¡ save rankÄ pakėlęs iÅ¡ gyvenimo pasitraukė <...> E. D.“, „E. D. buvo vos 19 metų“, jis iliustruotas E. D. nuotraukomis.

IÅ¡ paminėtos teisės normos turinio aiÅ¡ku, kad įstatymų leidėjas draudžia naudoti asmens duomenis tokiame kontekste. Skelbdamas žinias apie savižudybes, vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) privalo užtikrinti asmens duomenų konfidencialumÄ , tačiau Å¡iuo atveju tai nepadaryta, todėl konstatuotinas Ä®statymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkto pažeidimas. 5.4. PareiÅ¡kėjos argumentas, kad Straipsnio pagrindas yra paaiÅ¡kinime nurodyta FK „Trakai“ citata Facebook paskyroje, be to, apie E. D. savižudybę pranešė visi pagrindiniai naujienų portalai, vertinamas kaip neatleidžiantis UAB „Delfi“ nuo pareigos, skelbiant informacijÄ , laikytis Ä®statymo reikalavimų.

Pagal Ä®statymo 2 straipsnio 80 dalį vieÅ¡osios informacijos skleidėjas yra atsakingas už visuomenei skleidžiamos vieÅ¡osios informacijos teisėtumÄ . VieÅ¡osios informacijos rengėjo (skleidėjo) pareigos laikytis teisės aktuose nustatytų imperatyvių taisyklių nepaÅ¡alina aplinkybė, kad tokios taisyklės nesilaikė kitas vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas). IÅ¡imčių Ä®statymo 22 straipsnio 11 dalies normų taikymui įstatymų leidėjas nėra nustatęs. UAB „Delfi“ privalėjo užtikrinti, kad jos skelbiama informacija atitiktų įstatymų reikalavimus. 5.5.

Taikomoje teisės normoje (aktualioje jos dalyje dėl savižudybės) įtvirtinto ribojimo tikslas nėra tik apsaugoti mirusio asmens privatumÄ , kaip paaiÅ¡kinime teigia pareiÅ¡kėja, bet ginti visos visuomenės teises ir teisėtus interesus. Teisės normoje įtvirtinto ribojimo tikslas – savižudybių prevencija. Svarbu tai, kad Å¡iuo atveju kalbama ne apie bet kokiÄ mirtį, o apie savižudybę. Ä®statymų leidėjas aptariamoje teisės normoje ne veltui iÅ¡skyrė informacijos skleidimo kontekstÄ („skelbdami žinias apie savižudybes“), kuriame vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) negali minėti asmens duomenų.

Jokia kita mirties priežastis nedaro įtakos teisiniams santykiams ir neuždeda vieÅ¡osios informacijos rengėjams (skleidėjams) papildomų pareigų, todėl akivaizdu, kad nagrinėjamoje teisės normoje eksplicitiÅ¡kai numatydamas savižudybę, kaip mirties priežastį ir kontekstÄ , apie kurį skelbiant negalima minėti asmens duomenų, įstatymų leidėjas siekė ne savitikslio žiniasklaidos laisvės ribojimo, bet konkretaus visai visuomenei svarbaus tikslo – užkirsti keliÄ savižudybių plitimui.

Tai, pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimo argumentai dėl teisės į privatumÄ ir saviraiÅ¡kos laisvės balanso paieÅ¡kos bei su tuo susijusios EZTT jurisprudencijos iÅ¡aiÅ¡kinimai nagrinėjamu atveju yra neaktualÅ«s. Ä®statymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkto apsaugos ir gynybos objektas – ne E. D. privatus gyvenimas, o visuomenės interesas užtikrinti savižudybių prevencijÄ , todėl pareiÅ¡kėjos argumentas, jog Inspektorius privalėjo nustatyti E. D. artimųjų valiÄ dėl tyrimo atlikimo, yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

6. Sprendimas pareiÅ¡kėjai iÅ¡siųstas su 2018 m. balandžio 24 d. raÅ¡tu Nr. S-311. II 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Delfi“ skundÄ sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2018 m. balandžio 24 d. sprendimÄ Nr. SPR-52 „Dėl Publikacijoje „IÅ¡ gyvenimo pasitraukė 19-metis Lietuvos futbolo talentas“ (www.delfi.lt, 2017-11-05) paskelbtos informacijos“ (žr. Å¡io teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 5 punktÄ ).

2. Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra (žr. Å¡io teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1-2 punktus), t. y. Delfi portalas 2017 m. lapkričio 5 d. 15.08 val. paskelbė straipsnį „IÅ¡ gyvenimo pasitraukė 19-metis Lietuvos futbolo talentas“, kuriame skelbiant žiniÄ apie savižudybę paskelbti nusižudžiusiojo vardas, pavardė, amžius, jo nuotraukos. Atsakovė Sprendime nurodo, kad pareiÅ¡kėja pažeidė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkto nuostatÄ , jog vieÅ¡osios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai privalo saugoti ir gerbti žmogaus teisę į privatumÄ mirties ar ligos atveju, neminėti asmens duomenų skelbdami žinias apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, tuo tarpu pareiÅ¡kėja su tokiu atsakovės atliktu jos veiksmų teisiniu vertinimu nesutinka.

Teismas pabrėžia, kad Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkto nuostata yra imperatyvi, t. y. nagrinėjamos bylos kontekste svarbi formuluotė, kad „vieÅ¡osios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai privalo <...> neminėti asmens duomenų skelbdami žinias apie savižudybes <...>“. TokiÄ praktikÄ formuoja ir teismai (žr. įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-1204-764/2018). PareiÅ¡kėja Å¡ioje byloje minėtÄ nuostatÄ aiÅ¡kiai pažeidė, nes paskelbė apie savižudybę ir paminėjo asmens duomenis.

Todėl pareiÅ¡kėjos platÅ«s argumentai, esÄ , apie netinkamÄ Å½mogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 straipsnio (numatančio saviraiÅ¡kos laisvę) ir jį aiÅ¡kinančios Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos taikymÄ Å¡ioje byloje visiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. Teismas pabrėžia, kad įstatymų leidėjas, turėdamas diskrecijÄ (angl. margin of appreciation, pranc. marge d'appréciation) riboti saviraiÅ¡kos laisvę, laikydamasis Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų (Naudojimasis Å¡iomis laisvėmis, kadangi tai susiję su pareigomis bei atsakomybe, gali bÅ«ti sÄ lygojamas tokių formalumų, sÄ lygų, apribojimų ar bausmių, kurias numato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje bÅ«tinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar vieÅ¡osios tvarkos interesams, siekiant užkirsti keliÄ teisės pažeidimams ir nusikaltimams, žmonių sveikatai bei moralei, taip pat kitų asmenų orumui ar teisėms apsaugoti, užkirsti keliÄ konfidencialios informacijos atskleidimui ar teisminės valdžios autoritetui ir neÅ¡aliÅ¡kumui garantuoti), teismo vertinimu, proporcingai ir pagrįstai nustatė draudžiamojo pobÅ«džio imperatyviÄ nuostatÄ vieÅ¡osios informacijos rengėjams ir/ar skleidėjams neminėti asmens duomenų skelbiant žinias apie savižudybes.

Teismas sutinka su atsakovės vertinimu, kad ginčui aktualia Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkto nuostatos formuluote „vieÅ¡osios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai privalo <...> neminėti asmens duomenų skelbdami žinias apie savižudybes <...>“ įstatymų leidėjas saugo ne asmenų privatų gyvenimÄ , o visos visuomenės teises ir teisėtus interesus, be kita ko, siekdamas užtikrinti savižudybių prevencijÄ . Todėl skundžiamo sprendimo nėra jokio teisinio pagrindo naikinti.

3. Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog Å¡iÄ Å¾iniÄ jau buvo paskelbusios kitos vieÅ¡osios informacijos skleidėjos, neturi įtakos pareiÅ¡kėjos tinkamų pareigų, nustatytų Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkte, vykdymui. Konstatuotina, kad minėta įstatymo nuostata yra imperatyvi ir iÅ¡imčių dėl jos laikymosi nėra nustatyta, todėl pareiÅ¡kėja, neatsižvelgdama į kitų vieÅ¡osios informacijos skleidėjų paskelbtas publikacijas, turėjo laikytis imperatyvių teisės aktų reikalavimų ir neatkleisti nusižudžiusio asmens duomenų.

4. Teismas pabrėžia ir tai, kad atsakovė savo iniciatyva turėjo galimybę pradėti tyrimÄ (Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 2 dalies 1 punktas): tai ji ir padarė. Todėl ir Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjos argumentų, kad atsakovė negalėjo savo iniciatyva atlikti tyrimo, negalima laikyti pagrįstais. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Delfi“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai RÅ«ta Miliuvienė Egidija Puzinskaitė Ernestas Spruogis