2021-05-19 Nr. AB-10985-2-52-3-02329-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2887-502/2021

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02329-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 17.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą atsakovams D. K. ir P. K., tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, T. P., J. P. dėl deklaracijos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Inspekcija) su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti D. K. ir P. K. surašytos 2012 m. birželio 20 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 galiojimą; 2) panaikinti nekilnojamojo daikto, statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2011 m. sausio 20 d. statytojai T. P. išdavė leidimą statyti naują (-us) statinį / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. 036 (toliau – ir Leidimas), pagal projektuotojo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vilnijos projektai“ parengtą vienbučio gyvenamojo namo, ūkio pastato, griaunant esamus pastatus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) techninį projektą 17-TP./2010. Statybos vieta – (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-439 padalintas į 5 atskirus sklypus, kurių ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2012 m. gegužės 20 d., įrašai NTR galioja nuo 2012 m. gegužės 30 d. Žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame stovi pastatytas statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir kuriam surašyta ginčijama deklaracija, buvo suformuotas padalijimo būdu, įrašas NTR galioja nuo 2012 m. gegužės 30 d. Šiame žemės sklype įregistruotas pastatas – vienbutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 185,99 kv. m. bendrojo ploto, kurio įregistravimo pagrindas – ginčijama deklaracija. Įrašas NTR galioja nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad statytojai D. K. ir P. K. 2012 m. liepos 25 d. pateikė prašymą patvirtinti vienbučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), neypatingo statinio naujos statybos užbaigimo deklaraciją, kuri tą pačią dieną buvo patvirtinta Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje. Iš 2016 m. balandžio 21 d. NTR išrašo matyti, kad minėtos deklaracijos pagrindu įregistruotas vienbutis gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Inspekcijoje, vadovaujantis Statybos užbaigimo aktų ir deklaracijų apie statybos užbaigimą tvirtinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Inspekcijos viršininko 2013 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. IV-10 (toliau – ir Aprašas), 2016 m. kovo 18 d. buvo atliktas deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad kartu su prašymu patvirtinti deklaraciją nebuvo pateikti visi privalomi pateikti dokumentai (nepateikta statinio projekto kopija, pastato išdėstymo sklype ir inžinerinių tinklų išpildomosios geodezinės nuotraukos, kadastrinių matavimų bylos, pažyma apie statinio atitiktį projektui). Nustatyta, kad gyvenamasis pastatas, kurio statyba užbaigta, pastatytas naujai atidalintame žemės sklype, tačiau statytojams nepateikus visų privalomų dokumentų nėra galimybės tiksliai įvertinti pažeidimų masto. Teisėtai išduotas leidimas suteikė teisę atlikti statybos darbus žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), t. y. 0,6603 ha ploto žemės sklype, iki jo padalijimo į 5 atskirus nekilnojamuosius daiktus, o Inspekcijos turimais duomenis, statybą leidžiančio dokumento, suteikiančio teisę statyti adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra.

4. Pareiškėjas atsikirtimuose į atsakovų atsiliepimą paaiškino, kad patikrinus nustatyta, jog 2011 m. sausio 20 d. statybos leidimas Nr. 036 išduotas teisėtai, tačiau jis nesuteikė teisės statyti žemės sklype adresu: (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), taigi nesuteikė ir teisės statyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Padalijus žemės sklypą į 5 atskirus sklypus, pasikeitė esminiai statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, todėl norint tęsti statybos darbus buvo privaloma pakoreguoti statinio projektą ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Atsakovai D. K. ir P. K. atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti.

6. Atsakovai paaiškino, kad perkamame žemės sklype jau buvo pastatytas gyvenamasis namas, kuriame dar buvo neužbaigti kai kurie vidaus apdailos darbai. T. P. atsakovus informavo, kad šis namas yra statomas pagal jos vardu išduotą statybos leidimą, sutarta, jog atsakovams bus perleistos teisės, susijusios su statybos leidimu, T. P. įsipareigojo sutvarkyti visus dokumentus, susijusius su žemės sklype esančio statinio pridavimu ir įregistravimu NTR. T. P. atsakovams pateikė jau užpildytą deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri vėliau ir buvo pateikta Inspekcijai. Pasirašant deklaraciją T. P. turėjo ir gyvenamojo namo projektinius dokumentus. Atsakovai neturi specialiųjų žinių statinių statybos bei projektavimo srityje, todėl šių dokumentų netikrino, buvo įsitikinę, kad statybos buvo vykdomos teisėtai. Deklaracija su kitais dokumentais buvo pateikta Inspekcijai, kur 2012 m. liepos 25 d. buvo patikrinta ir patvirtinta, jos pagrindu vienbutis gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas NTR. Su deklaracija buvo pateiktas ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 20 d. statytojai T. P. išduotas Leidimas. Kadangi visi dokumentai buvo patikrinti Inspekcijos atsakingų pareigūnų, atsakovams nekilo jokių abejonių, kad gyvenamasis namas įsigytame žemės sklype yra pastatytas teisėtai.

7. Atsakovai papildomai nurodė, kad sutinka, jog 2012 m. birželio 20 d. deklaracija gali neatitikti įstatymo reikalavimų, tačiau turėtų būti konstatuota, kad ji buvo patvirtinta dėl Inspekcijos kaltės. Atsakovai prašė taikyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 12 dalyje nustatytą 1 metų terminą kreiptis į teismą dėl deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, atsižvelgiant į Aprašo 3 punktą, kuriame numatyta, kad deklaracijos tikrinamos ne vėliau kaip per vienerius metus nuo jų patvirtinimo, surašymo ar įregistravimo NTR dienos. 2012 m. birželio 20 d. jiems pateikus deklaraciją, o 2012 m. liepos 25 d. Inspekcijos atstovui ją patvirtinus ir užregistravus informacinėje sistemoje „Infostatyba“ Nr. UDT-00-12-01102 bei per vienerius metus nuo deklaracijos patvirtinimo nesulaukus iš Inspekcijos jokių pastabų dėl netinkamai užpildytos deklaracijos ar nepilnai, netinkamai pateiktų dokumentų, atsakovai įgijo teisėtus lūkesčius, kad jiems priklausančia nuosavybe, t. y. vienbučiu gyvenamuoju namu, jie gali naudotis teisėtai, nes jokių kliūčių, susijusių su deklaracija apie statybos užbaigimą Inspekcija nenustatė. Deklaracija buvo priimta, patvirtinta ir užregistruota Inspekcijos darbuotojo, tai patvirtina, kad viešojo administravimo subjektas, atlikdamas minėtus veiksmus priėmė viešojo administravimo sprendimą.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į prašymą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

9. VĮ Registrų centras nurodė, kad nėra šio ginčo materialinio teisinio santykio subjektas, o viešojo administravimo subjektas, įstatymų nustatyta tvarka vykdantis nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto kadastre ir registre pateiktų dokumentų pagrindu. Reikalavimas dėl Nekilnojamo turto kadastre įregistruotų duomenų panaikinimo yra išvestinis iš reikalavimo dėl deklaracijos galiojimo panaikinimo, panaikinus deklaraciją, jos pagrindu naikintini NTR centrinio duomenų banko įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. P. atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti.

11. J. P. paaiškino, kad 2012 m. kovo 5 d. dovanojimo sutartimi motina T. P. perleido jai nuosavybėn 400/2201 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Žemės sklypą padalinus į penkis žemės sklypus, jai atiteko 1 200 kv. m ploto kitos paskirties žemės sklypas, kurį 2012 m. birželio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleido atsakovams.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo T. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, 2016 m. lapkričio 15 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad statybos leidimas buvo išduotas teisėtai, statyba valstybės pareigūnų pripažinta baigta ir patvirtinta 2012 m. liepos 25 d., nuosavybės teisės į pastatą įregistruotos, todėl nėra pagrindo vertinti, jog deklaracija yra neteisėta. Skundas nepagrįstas, nes paduotas praleidus Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje numatytą 1 metų terminą kreiptis į teismą dėl deklaracijos patvirtinimo panaikinimo.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjo Inspekcijos prašymą atmetė, priteisė iš pareiškėjo Inspekcijos atsakovams D. K. ir P. K. 58,73 Eur bylinėjimosi išlaidų ir trečiajam suinteresuotam asmeniui T. P. 135 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 12 d. sprendimu atnaujino terminą skundui dėl administracinio akto panaikinimo paduoti ir Inspekcijos prašymą patenkino; panaikino D. K. ir P. K. 2012 m. birželio 20 d. surašytos deklaracijos (patvirtintos 2012 m. liepos 25 d. Nr. UDT-00-120725-00202) apie statybos užbaigimą Nr. 1 dėl pastato – vienbučio gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini) galiojimą bei nekilnojamojo daikto, pastato – vienbučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją NTR.

15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. kovo 9 d. nutartimi atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens T. P. apeliacinius skundus patenkino iš dalies, t. y. panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16. Apeliacinės instancijos teismas 2020 m. kovo 9 d. nutartyje nurodė, kad Inspekcija ir teismas plačiau nemotyvuoja ir nenurodo, kokį viešąjį interesą gina Inspekcija konkrečiu atveju. Inspekcija nenurodė ir pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo klausimo, ar statytojų įteisinta statyba yra ar gali būti pažeidžiamos kitų asmenų teisės, t. y., ar yra kitas konkuruojantis privatus interesas. Jeigu būtų nurodyti tokie argumentai, šioje byloje turėtų dalyvauti besiribojančių sklypų savininkai. Taip pat pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo klausimo, ar nuosavybės teisių ribojimas konkrečioje byloje būtų proporcinga priemonė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas panaikino deklaracijos galiojimą dėl to, kad Leidimu statytojai T. P. buvo suteikta teisė statyti 138,67 kv. m vieno buto namą žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o namas yra pastatytas žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šio statinio plotas yra 185,99 kv. m, buvo suteikta teisė statyti 138,67 kv. m vienbutį gyvenamąjį namą 0,67 ha ploto sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš kadastro žemėlapio ištraukos matyti, jog atsakovams priklausantis namas yra pastatytas kitoje vietoje negu buvo suprojektuota, kuri po sklypų padalinimo nepatenka į atsakovų sklypo teritoriją.

Teismas vertino, kad panaikinus deklaraciją, buvo paneigtos atsakovų nuosavybės teisės iš dalies dėl formalių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino, ar statytojai neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų paveikiamas sprendimo priėmimas (deklaracijos tvirtinimas). Teismas nevertino sandorių, kurių pagrindu statytojai įsigijo sklypą, aplinkybių, taigi nesiaiškino ir nevertino, dėl ko susidarė ginčijama situacija, kodėl namas buvo pastatytas ne toje sklypo dalyje, kur buvo suprojektuotas.

Dėl šių aplinkybių nėra konkrečių ir išsamių paaiškinimų asmenų, iš kurių buvo įgytas sklypas, kurie dalyvavo tiek žemės padalinimo, perleidimo procese, tiek vykdant statybą (tretieji suinteresuoti asmenys T. P., J. P., atsakovai D. K. ir P. K.). Nors šie asmenys ir teikė byloje procesinius dokumentus, tačiau šiuo klausimu nieko nepaaiškino, šiuo klausimu nieko nepaaiškino ir Inspekcija, ir nenurodė, dėl kokių priežasčių galėjo susidaryti tokia situacija. Todėl nebuvo išnagrinėti esminiai bylos klausimai, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir administracinę bylą perdavė nagrinėti iš naujo.

17. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2011 m. sausio 20 d. T. P. išdavė leidimą statyti naują (-us) statinį / rekonstruoti statinį (-us) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. 036, leidžiantį žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) statyti naujus statinius: gyvenamosios paskirties (vieno buto) namą, kurio bendras ir naudingas plotas – 138,67 kv. m.; pagalbinio ūkio paskirties – 36,70 kv. m. ploto pastatą; griauti esamus pastatus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), pagal UAB „Vilnojos projektai” parengtą techninį projektą 17-TP./2010. T. P. 2012 m. kovo 5 d. dovanojimo sutartimi padovanojo J. P. 400/2201 dalį (12 arų) žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini). NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-439 žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), padalintas į 5 atskirus sklypus. Atsakovai 2012 m. birželio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš J. P. įsigijo 0,12 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovai D. ir P. K. 2012 m. birželio 20 d. kreipėsi į Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių su prašymu patvirtinti deklaraciją apie vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą, kuri buvo patvirtinta Inspekcijos 2012 m. liepos 25 d. ir užregistruota informacinėje sistemoje „Infostatyba“ Nr. UDT-00-12-01102. Atsakovų deklaracijos pagrindu NTR atsakovams įregistruotos nuosavybės teisės į pastatą – 185,99 kv. m vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Namas pastatytas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas padalijus daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

18. Teismas nurodė, kad Inspekcija 2016 m. kovo 14–15 d. atliko deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimą ir 2016 m. kovo 18 d. surašė patikrinimo aktą Nr. DTA-44, kuriame nustatė, kad deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų. Atlikus 2016 m. balandžio 4 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimą, surašytas patikrinimo aktas Nr. PS1-16. Patikrinus leidimo išdavimą pažeidimų nenustatyta. Inspekcija 2016 m. kovo 14 d. atliko statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimą ir 2016 m. balandžio 4 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PS1-16. Patikrinus leidimo išdavimą pažeidimų nenustatyta. Inspekcija 2016 m. birželio 2 d. su ieškiniu dėl deklaracijos panaikinimo kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2017 m. lapkričio 2 d. nutartyje konstatavo, kad byla teisminga administraciniam teismui ir perdavė bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. kovo 9 d. nutartimi atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo.

19. Teismas aptarė aktualias Priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Reglamentas) nuostatas.

20. Teismas, pasisakydamas dėl kreipimosi į teismą termino nesutiko su atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentais, kad taikytina Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalis bei Aprašo 3 punktas, pagal kurį deklaracijos tikrinamos ne vėliau kaip per vienerius metus nuo jų patvirtinimo, surašymo ar įregistravimo NTR dienos. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas Nr. XII-459 buvo priimtas 2013 m. liepos 2 d. ir, išskyrus 28 straipsnį, įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d. Teisės norma, nustatanti 1 metų kreipimosi terminą nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo, įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d., iki šios datos naikinamasis terminas nebuvo nustatytas. Tokio anksčiau nenustatyto termino skaičiavimas nuo jame nurodyto momento (kadastro duomenų įregistravimo) būtų nesuderinamas su teisinio tikrumo, apibrėžtumo principais, kadangi šis terminas būtų pasibaigęs jau jo nustatymo metu, kas gali lemti situacijas, kai valstybinę priežiūrą vykdanti institucija išvis neturės galimybės kreiptis į teismą dėl akivaizdžiai prieštaraujančių įstatymams ir sukeliančių esminius viešojo intereso pažeidimus administracinių aktų peržiūrėjimo.

21. Teismas sprendė, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinas iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo įsigaliojimo galiojęs teisinis reguliavimas. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio (2011 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XI-1544 redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad, užbaigus statinio kapitalinį remontą, pakeitus statinio (patalpų) paskirtį, pastačius, rekonstravus ar atnaujinus (modernizavus) vieno ar dviejų butų namą, Inspekcijai pateikiama statytojo (užsakovo) Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą.

22. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 29 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, tuomet termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis Nr. A7-585/2005, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. A17-742/2007; 2007 m. liepos 25 d. nutartis Nr. A146–335/2008), Statybos įstatymo 24 straipsnio nuostatas aiškino taip, jog jos suteikia teisę Inspekcijai kreiptis į teismą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo suinteresuotųjų asmenų skundų ar pranešimų pagrindu ir termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų apie teisės aktų pažeidimus.

23. Teismas nustatė, kad 2016 m. vasario 19 d. rašte Vilniaus apygardos prokuratūrai Inspekcija pateikė informaciją apie galimus pažeidimus statant statinius Zujūnų žvyro karjero teritorijoje. Šiame rašte nurodoma, kad Inspekcija atliks 2011 m. sausio 20 d. išduoto statybos leidimo Nr. 036 ir 2012 m. birželio 20 d. deklaracijos (patvirtintos 2012 m. liepos 25 d. Nr. UDT-00-120725-00202) teisėtumo patikrinimą. Deklaracijos ir statybos leidimo patikrinimai atlikti 2016 m. kovo 18 d. ir 2016 m. balandžio 4 d., todėl darytina išvada, jog nuo 2016 m. balandžio 4 d. Inspekcija buvo surinkusi pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą dėl teisės pažeidimo. Vadovaujantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi ir siekiant nepažeisti vieno mėnesio procesinio termino, teisėjų kolegijos vertinimu, skundas teismui turėjo būti pateiktas iki 2016 m. gegužės 4 d., o Inspekcija į teismą kreipėsi 2016 m. birželio 2 d., t. y. praleidusi kreipimosi terminą.

24. Teismas sprendė, kad reikšminga aplinkybė, jog Inspekcija, vadovaudamasi bendraisiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnyje nustatytais ieškinio senaties terminais dėl deklaracijos panaikinimo kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, deklaraciją prašydama naikinti kaip vienašalį sandorį, ir tik 2017 m., pasikeitus Specialiosios teisėjų kolegijos formuojamai bylų priskyrimo teismams praktikai (2017 m. spalio 4 d. nutartis Nr. T-80/2017), byla buvo perduota administraciniam teismui. Be to, įvertinus teisinių santykių, iš kurių nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, pobūdį (sudėtingumą) tam, kad Inspekcija galėtų padaryti išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo, ji turėjo ne tik išnagrinėti visus surinktus dokumentus (projekto medžiagą), bet ir įvertinti šiuose dokumentuose pateiktą informaciją bei nagrinėjamam klausimui aktualių teisės aktų nuostatas. Teismas darė išvadą, kad Inspekcija pavėluotai kreipėsi į teismą dėl objektyvių priežasčių, o nurodytų kreipimosi aplinkybių nėra pagrindo vertinti kaip pernelyg ilgo ir objektyviai nepateisinamo delsimo pateikti ieškinį teismui. Todėl Inspekcijai buvo atnaujintas terminas kreiptis į teismą skundui dėl viešojo administravimo akto (deklaracijos) panaikinimo pateikti. Byloje aplinkybių, išvardytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, nenustatyta. Taip pat nėra praleistas dešimties metų naikinamasis terminas.

25. Teismas nustatė, kad statytojai žemės sklypą, kuriame pastatytas statinys, valdo nuosavybės teise. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 20 d. leidimu Nr. 036 statytojai T. P. buvo suteikta teisė statyti 138,67 kv. m vieno buto namą, žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tarpu namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris buvo įregistruotas NTR ginčijamos deklaracijos pagrindu yra pastatytas žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o šio statinio plotas yra 185,99 kv. m. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2010 m. spalio 15 d. projektavimo sąlygų sąvadas Nr. SA-973, Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2011 m. sausio 5 d. Statinio projektavimo dokumentų vertinimo pažymos Nr. (12-3)12.20-16 bei kiti 2011 m. sausio 20 d. statybos leidimą lydintys dokumentai patvirtina, kad juo buvo suteikta teisė statyti 138,67 kv. m vienbutį gyvenamąjį namą 0,67 ha ploto sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu leidimo statyti statinį atsakovų įsigytame sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su ginčijama deklaracija nebuvo pateikta. Prie deklaracijos atsakovai pridėjo 2011 m. sausio 20 d. leidimą Nr. 036, kuris tokios teisės jiems nesuteikia.

26. Teismas iš byloje pateikto kadastro žemėlapio ištraukos nustatė, kad atsakovams priklausantis namas, kurio deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimas yra ginčijamas, yra pastatytas sklype, o UAB „Vilnijos projektai“ projekte gyvenamasis namas ir ūkio pastatas suprojektuoti šiaurinėje 0,67 ha ploto sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dalyje, t. y. kitoje vietoje, kuri po sklypų padalinimo nepatenka į atsakovų sklypo teritoriją. Šiais duomenimis patvirtinama Inspekcijos nurodoma aplinkybė, kad namas buvo pastatytas ne tame žemės sklype, kuriame statyti buvo išduotas 2011 m. sausio 20 d. leidimas Nr. 036. Duomenų, kad pakeitus esminius statinio projekto sprendinius būtų gautas naujas statybos leidimas byloje nėra. Deklaracijos apie statybos užbaigimą 2016 m. kovo 18 d. patikrinimo akte Nr. DTA-44 nurodoma, kad kartu su ginčijama deklaracija atsakovai nepateikė visų privalomų pateikti dokumentų, nustatyti nukrypimai nuo statinio projekte nurodytų bendrųjų statinio rodiklių yra esminiai, galimai keisti ir neįteisinti projektiniai sprendiniai, pastatas pastatytas atidalintame sklype be projekto ir statybos leidimo, nepateiktos pastato išdėstymo sklype ir inžinierinių tinklų išpildomosios geodezinės nuotraukos. Ginčo byloje dėl to, kad teikiant deklaraciją buvo pateiktas 2011 m. sausio 20 d. leidimas Nr. 036, kuris yra skirtas kitoje vietoje esančio ir kitokių išmatavimų, nei buvo nurodoma deklaracijoje, pastato statybai.

27. Teismas nurodė, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 46 punktą, statinių statybos atveju su statyba susijusią dokumentacija nuolat saugo statytojas, o statinius perleidus kitam asmeniui – šis asmuo, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovų argumentais, jog prie pateikto prašymo patvirtinti deklaraciją esančios atžymos apie dokumentų priedus leidžia spręsti, jog reikiami dokumentai buvo pateikti. Į bylą atsakovai nėra pateikę kitų, nei nurodyta deklaracijoje dokumentų. Reglamento 39 punktas, be kita ko, nustato, jog prie prašymo turi būti pridėti visi privalomi pateikti dokumentai, kurie šiuo atveju nebuvo pateikti. Projekte nurodyti statinio bendrieji rodikliai, susiję su statinio išorės matmenimis, turi atitikti faktinius, o statiniai turi būti pastatyti projekte numatytoje vietoje, tačiau byloje nustatyta, jog deklaracijos pagrindu buvo užbaigta 185,99 kv. m ploto statinio statyba, nors leidimas išduotas ženkliai mažesnio (138,67 kv. m) statinio statybai, kurio statyba numatyta kitame, nei atsakovų, žemės sklype. Vadinasi deklaracija nebuvo užpildyta pagal Reglamento 5 priedo reikalavimus.

28. Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalis įtvirtina statytojo pareigą teikti teisingus deklaracijos duomenis, tačiau nustato taip pat ir viešojo administravimo subjekto – Inspekcijos, pareigą patikrinti, ar statytojas įvykdė teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir tik tuomet suteikia Inspekcijai teisę tvirtinti arba netvirti deklaracijos.

29. Teismas nurodė, kad Inspekcija nei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei rašytiniuose paaiškinimuose nepaaiškino, kokius konkrečiai duomenis tikrino padalinio pareigūnas prieš tvirtindamas deklaraciją. Inspekcija nenurodė, kodėl nagrinėjamu atveju nebuvo pareikalauta iš atsakovų papildomų dokumentų, kai esminės aplinkybės, kurios buvo nustatytos 2016 m. atlikto patikrinimo metu, buvo aiškios jau 2012 m. iš kartu su prašoma patvirtinti deklaracija pateiktų dokumentų. Taip pat pagrįstų abejonių kelia ir pareiškėjo patikrinimo metu konstatuota aplinkybė, jog statytojams nepateikus visų privalomų dokumentų nebuvo galimybės tiksliai įvertinti pažeidimų masto. Todėl neaišku, ar nagrinėjamu atveju nežinant atsakovų pažeidimo masto, deklaracija apskritai galėjo būti panaikinta, o pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą dėl jos galiojimo panaikinimo.

30. Teismas pažymėjo, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą pateikimas tvirtinimui yra privataus asmens veiksmas, o tokios deklaracijos patvirtinimas yra viešojo administravimo subjekto sprendimas. Todėl turėtų būti keliamas klausimas ne tik dėl statytojų pareigos pateikti teisingus duomenis, bet ir dėl pareiškėjo (ne) tinkamai atliktos pareigos patikrinti, ar statytojas įvykdė teisės aktuose nustatytus reikalavimus, ką iš esmės byloje esantys duomenys paneigia. Teismo vertinimu, šiuo atveju negali būti vienareikšmiškos išvados, kad dėl netinkamo statybos proceso užbaigimo yra kalti statytojai, nes jie pateikė teisingus duomenis deklaracijoje, tai, kad Inspekcijos padalinio pareigūnas, tinkamai nepatikrinęs dokumentų, nusprendė, jog galima deklaraciją tvirtinti, nereiškia, jog kaltė šiuo atveju turėtų būti perkeliama statytojams. Statybos užbaigimo procese galutinį sprendimą dėl deklaracijos (ne) patvirtinimo priima padalinio pareigūnas.

31. Teismas nurodė, kad nustačius, jog deklaracijos galiojimas turėtų būti panaikintas, turi būti vertinama, ar tokiu panaikinimu nebus pažeistas privataus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos principas, t. y. ar konkrečiu atveju nebus nepagrįstai paneigtos privataus asmens įgytos teisės, jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdė tinkamai savo pareigų statybos užbaigimo procese.

32. Teismas pažymėjo, kad Inspekcija tiek procesiniuose dokumentuose, tiek rašytiniuose paaiškinimuose užsimena apie viešąjį interesą, tačiau nemotyvuoja ir nenurodo kokį konkrečiai viešąjį interesą nagrinėjamu atveju ji gina (apibendrintai tik nurodomi saugomi interesai, susiję su saugomų teritorijų apsauga, teisės autoritetu ir kt.). Kaip teisingai savo rašytiniuose paaiškinimuose pastebėjo trečiasis suinteresuotas asmuo T. P., pats pareiškėjas 2016 m. vasario 19 d. rašte pripažįsta, kad ginant viešąjį interesą, susijusį su saugomų teritorijų apsauga, galbūt būtų padaryta didesnė žala kitoms viešojo intereso sferoms socialinio teisingumo srityje, o asmenims (atsakovams), sąžiningai nuosavybės teise valdantiems ginčo teritorijoje esančius statinius, būtų apsunkintos teisės ir pažeisti teisėti interesai. Tuo pačiu, minėtame rašte pareiškėjas pažymėjo, jog privatiems asmenims nagrinėjamu atveju negali būti perkeliama našta užtikrinti, kad valdžios institucijos nesilaikė taisyklių ir jų pagrindu suformuotų procedūrų. Todėl, net ir pareiškėjo nuomone, klaidos padarymo riziką turėtų prisiimti valstybė ir šios klaidos neturėtų būti taisomos privačių asmenų sąskaita. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo rašte išdėstytą poziciją, į tai, kad pareiškėjas nepaaiškina kokį konkrečiai viešąjį interesą jis gina, taip pat į tai, kad pripažįsta valdžios institucijų, o ne statytojų klaidą statybos užbaigimo procese, sprendė, jog laikyti atsakovų ar trečiojo suinteresuoto asmens veiksmus neteisėtus šiuo atveju nėra pagrindo. Atitinkamai jų nuosavybės teisės neturi būti ribojamos jų sąskaita, šią atsakomybę privalo prisiimti valdžios institucijos, atlikusios atitinkamus veiksmus. Taigi, byloje duomenų, patvirtinančių, jog atsakovai ar trečiasis suinteresuotas asmuo nesilaikė teisės aktų reikalavimų arba nustatytos tvarkos, nėra.

33. Teismas vertino, kad dėl Inspekcijos pareigūnų aplaidumo patvirtinus teisės aktų neatitinkančią deklaraciją, dėl ko ji turėtų būti panaikinama, yra paneigiamos statytojų teisės ir laisvės, teisėti lūkesčiai. Atsakovai, teikdami deklaraciją patvirtinimui, o Inspekcijos pareigūnams nepaneigus jos teisėtumo, manė, kad jų statybos vykdomos teisėtai. Tačiau praėjus keleriems metams ir nustačius, kad vis tik deklaracija buvo patvirtinta neteisėtai, iš esmės šiuo faktu yra paneigiamos statytojų teisės ir tik dėl Inspekcijos pareigūno aplaidžių veiksmų, tvirtinant deklaraciją. Atsakovai pagrįstai teigia manę, jog Inspekcijos pareigūnui patvirtinus deklaraciją, ji yra teisėta, todėl laikytina, jog pareiškėjas pažeidė ne tik gero administravimo principą, kuris įpareigoja valdžios institucijas tarnauti žmonėms, bet ir teisėtų lūkesčių principą.

34. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nuosavybės teisių ribojimas nėra proporcinga priemonė siekiamam tikslui pasiekti. Iš byloje surinktų duomenų ir proceso šalių paaiškinimų teismas nenustatė, kad tuo atveju, jeigu nebus panaikinta deklaracija ir nekilnojamojo turto registracija Registrų centre, tokiu būdu būtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintos vertybės ir pan. Nagrinėjamu atveju priešingai, nei teigia pareiškėjas, būtų pažeidžiamos statytojo teisės ir laisvės, kad dėl valstybės institucijos aplaidžių veiksmų, jiems būtų apribojamos nuosavybės teisės, taip pat teisėtų lūkesčių ir teisinio saugumo principai. Nesant aiškumo ir apibrėžtumo, kokį viešąjį interesą konkrečiai gina pareiškėjas, teismo nuomone, sprendimas negali būti priimamas pareiškėjo naudai, o susiklosčiusi situacija, nepaneigus įgytos nuosavybės teisės, galimai gali būti ištaisyta kitomis, mažiau ribojančiomis priemonėmis, pvz., sutvarkant dokumentaciją, nes iš esmės, panaikinus deklaraciją būtų paneigtos pareiškėjų nuosavybės teisės iš dalies tik dėl formalių priežasčių, kurios buvo lemtos valdžios institucijų aplaidaus veikimo. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

35. Teismas trečiojo suinteresuoto asmens T. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė jai iš pareiškėjo 135,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas taip pat tenkino iš dalies ir iš pareiškėjo jiems priteisė 58,73 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 36. Pareiškėjas Inspekcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti D. K. ir P. K. surašytos 2012 m. birželio 20 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 galiojimą, bei nekilnojamojo daikto, statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

37. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovai teikdami tvirtinti deklaraciją neturėjo statybos leidimo ir neįsitikino ar teisės aktų nustatyta tvarka pateikia visus dokumentus Inspekcijos administraciniam padaliniui, pripažino, kad atsakovams nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą atsirado neteisėto administracinio akto – deklaracijos pagrindu, todėl pažeidė bendrąjį teisės principą – iš neteisės teisė neatsiranda, nes atsakovai neturi teisės remtis savo sąžiningumu, kadangi būtent jie yra tie asmenys, kurie atliko statybos darbus ir pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis Inspekcijos administraciniam padaliniui.

38. Pareiškėjas teigia, kad deklaracija yra statybos padarinių pasekmė, o ne priežastis, taigi būtent pačių statytojų neteisėtai atlikti darbai sukėlė poreikį naikinti deklaraciją. Patys statytojai sukūrė tokią situaciją atlikdami neteisėtus darbus, o vėliau juos deklaruodami užbaigtais. Atsakovų kildinamos civilinės teisės ir pareigos atsirado iš neteisėtų, neatitinkančių įstatymų reikalavimų statybos darbų, kurie buvo įforminti deklaracija, todėl jie negali būti pripažinti sąžiningais įgijėjais ir nagrinėjamu atveju netaikytinas teisėtų lūkesčių principas.

39. Pareiškėjas pažymi, kad tam, jog daiktas galėtų tapti teisėtu nuosavybės ar valdymo teisės objektu, jis turi būti sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Nagrinėjamu atveju teismas pripažino, kad statinio statyba pradėta ir užbaigta be pradinių statybos dokumentų – statybos leidimo. Būtent atsakovų veiksmai sudarė prielaidas neteisėto administracinio akto atsiradimui – atsakovai, žinodami, kad neturi statybai reikiamų dokumentų, atliko statybos darbus ir deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis, tuo prisiimdami atsakomybę dėl duomenų tikrumo ir teisėtumo. Nesant pradinių pagrindinių aplinkybių, leidžiančių būti statytoju, ir nustačius, kad nėra bent vienos iš Statybos įstatyme nustatytų teisės būti statytoju sąlygų įgyvendinimo, surašyti paskesni dokumentai, bylojantys apie statybos užbaigimą, turi būti paneigti, todėl Inspekcijos pareikšti reikalavimai yra proporcingi siekiamam tikslui. Po deklaracijos patvirtinimo statinys perleistas nebuvo, todėl niekam kitam, išskyrus neteisėtus darbus atlikusius statytojus, deklaracija įtakos neturės. Panaikinus deklaraciją, Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka bus reikalaujama šalinti neteisėtus darbus, šio proceso metu, esant teisės aktuose numatytiems pagrindams, statytojai galės siekti įteisinti statybos darbus.

40. Pareiškėjas teigia, kad Inspekcija siūlė atsakovams pateikti visus trūkstamus dokumentus, kurie nebuvo pateikti kartu su prašymu patvirtinti dokumentą, įskaitant ir statybos leidimą ir tokiu būdu rasti galimybę bylą užbaigti taikiai, tačiau atsakovai kategoriškai atsisakė pateikti statybos leidimą – tai išdėstė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir posėdžio metu.

41. Pareiškėjas nurodo, kad aplinkybė, jog deklaracija buvo patvirtina Inspekcijos administracinio padalinio darbuoto nedaro jos teisėta ir nėra pagrindas iš neteisės kildinti teisės. Toks pirmosios instancijos teismo pateiktas teisės aiškinimas paneigia kreipimosi į teismą teisę, imperatyvias taisykles dėl normų, numatančių aktų naikinimo pagrindus, aiškinimo, paneigė savavališkos statybos šalinimo prievolę. Šioje byloje nėra sprendžiamas kaltų asmenų dėl neteisėto administracinio akto atsiradimo klausimas, todėl tai, kad deklaracija buvo patvirtinta, neturi įtakos neteisėtos deklaracijos naikinimui. Teisės aktuose nėra numatytų normų, kad pareigūnų kaltė sudaro galimybę aktų nenaikinti, atvirkščiai – ABTĮ 91 straipsnyje nustatyta, kad jei aktas priimtas pažeidžiant teisės aktus, jis turi būti panaikintas.

42. Pareiškėjas tvirtina, kad byloje egzistuoja Konstitucijos garantuojamas ir ginamas viešasis interesas – ne tik tai, kad statybos santykiai yra viešosios teisės dalis ir jų nesilaikymas savaime pažeidžia viešąjį interesą, bet ir tai, kad žemės sklypas, kuriame esančio statinio statyba užbaigta ginčijama deklaracija, yra specialaus teisinio statuso (žemės sklypas patenka į ypač vertingą teritoriją – Zujūnų žvyro karjerą, kuriame yra detaliai išžvalgyto nenaudojamo telkinio dalis) ir laikytinas ypač vertinga vertybe, kurią saugo Konstitucija, o jos gynimas yra valstybės institucijų pareiga.

43. Atsakovai D. K. ir P. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

44. Atsakovai nurodo, kad pagal teismų praktiką, esant iš neteisėtų, neatitinkančių įstatymų reikalavimų administracinių aktų įgytoms teisėms, jų įgijėjas savaime nėra laikomas nesąžiningu. Atsakovų nesąžiningumas nebuvo įrodytas, o bylos duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovai veikė sąžiningai. Atsakovams perkant žemės sklypą, jame statinys jau faktiškai buvo pastatytas, nors sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje tai ir nėra nurodyta, atsakovams beliko tik pateikti deklaraciją apie statybos užbaigimą ir statinį užregistruoti.

Atsakovai nedalyvavo nei gaunant statybos leidimą, nei statant statinius. Atsakovai Inspekcijai pateikė tuos dokumentus, kuriuos patys gavo iš sklypo pardavėjo. Inspekcijos pareigūnas, aplaidžiai patvirtinęs deklaraciją, tokiais savo veiksmais iš esmės suklaidino atsakovus ir sudarė prielaidas jiems manyti, kad visa dokumentacija yra tinkama. Inspekcijos pozicija, jog Inspekcijos pareigūnas galbūt nepastebėjo deklaracijos neatitikimų dėl didelio darbo krūvio ir tai neva neturi reikšmės šioje byloje, prieštarauja viešojo administravimo pagrindiniams principams.

Statybos procese galutinį sprendimą dėl deklaracijos (ne) patvirtinimo priima pareigūnas. Administracinis aktas yra būtent jo veiksmų rezultatas. Atsakovai iki bylos iškėlimo nežinojo ir nebuvo informuoti, kad nėra pateikti visi reikiami dokumentai, iš jų nebuvo reikalauta patelkti papildomus dokumentus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pagrindė, jog valstybės institucijų klaidos turėtų būti aiškinamos individų naudai. Nuosavybės teisė yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, šiuo atveju statytojų įteisinta statyba nėra pažeidžiamos kitų asmenų teisės, nėra kito konkuruojančio privatus intereso.

Pareiškėjas nepateikia jokių konkrečių įrodymų apie viešojo intereso buvimą dėl žemės sklype esančio žvyro karjero, nėra aišku, ar žemės sklypas patenka į jo teritoriją. Panaikinus deklaraciją būtų paneigtos teisė į nuosavybę bei teisė į būstą. Šių teisių esminis apribojimas ar paneigimas tik formaliai konstatavus neapibrėžto viešojo intereso egzistavimą, būtų neproporcingas ir netoleruotinas demokratinėje valstybėje. Nuosavybės teisė būtų paneigta po itin ilgo laiko tarpo – beveik 9 metų. Tai prieštarautų ne tik proporcingumo bei teisėtų lūkesčių principams, bet ir teisinės valstybės, civilinių teisinių santykių stabilumo ir jų subjektų teisių ir pareigų apibrėžtumo principams.

45. Trečiasis suinteresuotas asmuo T. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

46. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad klaidos padarymo riziką turėtų prisiimti valstybė ir šios klaidos neturėtų būti taisomos privačių asmenų sąskaita. Byla jau buvo išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme ir pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl kiekvieno Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartyje nurodyto papildomai būtino išsiaiškinti klausimo ir, vadovaudamasis teisėtų lūkesčių bei proporcingumo, gero administravimo principais, visas būtinas šioje byloje nustatyti aplinkybes įvertino ir motyvavo teisingai. Inspekcijos pareigūno suklaidinimo nebuvo nustatyta ir ikiteisminio tyrimo metu, o pareigūnas privalėjo patikrinti registrų duomenis, įskaitant ir duomenis apie žvyro karjerą. Deklaracija yra galutinis dokumentas, kuriuo vadovaujantis yra sukuriamas pagrindas nuosavybės teisei įregistruoti. Inspekcija neįrodė ir nenurodė jokių neteisėtų atsakovų veiksmų, kurių pagrindu Inspekcija galėjo būti suklaidinta ir dėl tokio suklaidinimo patvirtinti deklaraciją. Apeliacinio skundo argumentai apie išžvalgytą žvyro karjerą, negautas pajamas už iškastą žvyrą (kuris yra tame žvyro karjere) yra niekaip nesusiję su nagrinėta byla ir negali būti prioritetizuojami prieš fizinių asmenų nuosavybės teisę, kurią iš esmės Inspekcija ir sukūrė, patvirtindama ginčo deklaraciją. Inspekcija nesiekė išspręsti ginčo taikiai. T. P. pateikia nuotraukas, patvirtinančias, kad joks žvyras, esantis aplink Smėlio gatvę, negalės būti kasamas, kadangi ant šios teritorijos stovi jai ir kitiems fiziniams asmenims priklausantys gyvenamieji namai, išasfaltuota gatvė. Proporcingumo principo taikymas šioje situacijoje yra būtinas, kadangi deklaracijos panaikinimas po beveik 10 metų nuo jos patvirtinimo lemtų nuosavybės teisine prasme išnykimą, bei neatitiktų ir kitų esminių teisės principų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 47. Byloje kilo ginčas dėl 2012 m. birželio 20 d. surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą teisėtumo ir pagrįstumo bei jos pagrindu atliktos nekilnojamojo daikto, statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre.

48. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

49. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

50. Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2011 m. sausio 20 d. T. P. išdavė leidimą Nr. 036, leidžiantį žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) statyti naujus statinius: gyvenamosios paskirties (vieno buto) namą, kurio bendras ir naudingas plotas – 138,67 kv. m.; pagalbinio ūkio paskirties – 36,70 kv. m. ploto pastatą; griauti esamus pastatus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), pagal UAB „Vilnojos projektai” parengtą techninį projektą 17-TP./2010. T. P. 2012 m. kovo 5 d. dovanojimo sutartimi padovanojo J. P. 400/2201 dalį (12 arų) žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-439 žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), padalintas į 5 atskirus sklypus.

51. Atsakovai 2012 m. birželio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš J. P. įsigijo 0,12 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). D. ir P. K. 2012 m. birželio 20 d. kreipėsi į Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių su prašymu patvirtinti deklaraciją apie vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą (l. bylos I t., b. l. 62), kuri buvo patvirtinta Inspekcijos 2012 m. liepos 25 d. ir užregistruota informacinėje sistemoje „Infostatyba“ Nr. UDT-00-12-01102. Atsakovų deklaracijos pagrindu Nekilnojamojo turto registre jiems įregistruotos nuosavybės teisės į pastatą – 185,99 kv. m vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Namas pastatytas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas padalijus daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

52. Inspekcija 2016 m. kovo 14–15 d. atliko deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimą ir 2016 m. kovo 18 d. surašė patikrinimo aktą Nr. DTA-44, kuriame nustatė, kad deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų. Atlikus 2016 m. balandžio 4 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimą, surašytas patikrinimo aktas Nr. PS1-16. Patikrinus leidimo išdavimą pažeidimų nenustatyta. 2016 m. kovo 14 d. Inspekcija atliko statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimą ir 2016 m. balandžio 4 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PS1-16. Patikrinus leidimo išdavimą pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas 2016 m. birželio 2 d. su ieškiniu dėl deklaracijos panaikinimo kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2017 m. lapkričio 2 d. nutartyje konstatavo, kad byla teisminga administraciniam teismui ir perdavė bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

53. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas reikšmingas ginčui faktines aplinkybes bei taikytiną reguliavimą, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimams ir jų nekartoja. Tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros 14 straipsnio 12 dalį.

54. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-459 redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.) 14 straipsnio 12 dalį, jeigu savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieni metai. Teismui panaikinus šiuos dokumentus, Inspekcija atlieka savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras šio įstatymo nustatyta tvarka.

55. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad teisės norma, nustatanti 1 metų kreipimosi terminą nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo, įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d., o iki šios datos naikinamasis terminas nebuvo nustatytas, tačiau nepagrįstai sprendė, kad šios įstatymo nuostatos nagrinėjamu atveju nėra taikomos.

56. Speciali norma, apribojanti Inspekcijos teisę kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo vienerių metų terminu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo, įsigaliojo priėmus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą, įstatymų leidėjui nenumačius riboto šios normos taikymo ar specialaus įsigaliojimo termino (29 straipsnis), todėl nuo įstatymo įsigaliojimo momento turi būti taikoma visiems ja reguliuojamiems santykiams. Kitoks reguliavimo aiškinimas ir taikymas prieštarautų konstituciniam asmenų lygybės prieš įstatymą principui. Tais atvejais, kai statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimas įvykęs iki įstatymo įsigaliojimo, vienerių metų terminas Inspekcijai kreiptis į teismą turi būti skaičiuojamas nuo taikomos naujos normos įsigaliojimo momento (2014 m. sausio 1 d.).

57. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad į teismą kreiptasi 2016 m. birželio 2 d., t.y. pasibaigus aptartam terminui, kas sudaro savarankišką pagrindą pareiškėjo parašymui atmesti.

58. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

59. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentai abstraktūs bei nepaneigiantys pirmosios instancijos teismo išvadų dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė