2016-07-08 Nr. AB-14101-3-61-3-04090-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2199-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04090-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Teisingumo ministeriją (toliau – ir atsakovas) nedelsiant į jo mamos sąskaitą pervesti jam priteistą neturtinę 4 000 Eur žalą bei priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškino, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisė 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas yra įsiteisėjęs. Vadovaujantis Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Vyriausybei įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 2 dalimi, Teisingumo ministerija minėtą sprendimą privalėjo įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius, tačiau to nepadarė. 2015 m. gegužės pradžioje A. J. Teisingumo ministerijai išsiuntė prašymą jam priteistą neturtinės žalos sumą persiųsti į nurodytą mamos sąskaitą. Po keleto dienų pareiškėjas atsakovui išsiuntė įsiteisėjusį Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą. Po pusantro mėnesio A. J. Teisingumo ministerijai išsiuntė prašymą paaiškinti, kodėl nėra vykdomas teismo sprendimas, tačiau, praėjus keturiems mėnesiams, iš atsakovo nesulaukė jokio atsakymo. Tik praėjus terminui, per kurį turėjo būti pervesta pareiškėjui priteista neturtinė žala, jis gavo Teisingumo ministerijos raštą, kuriame buvo paaiškinta, kad A. J. priteista suma buvo pervesta į antstolio A. B. depozitinę sąskaitą, remiantis antstolio 2015 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu. Pažymėjo, kad nuo 2000 m. turi skolą vaikams išlaikyti. Pagal Civilinio proceso kodekso 754 straipsnio 2 dalį, pirmiausia išieškomos skolos vaikams išlaikyti, tačiau Teisingumo ministerija visą A. J. priteistą neturtinę žalą pervedė antstoliui už pareiškėjo skolas valstybei. Pažymėjo, kad Teisingumo ministerija jį ignoravo 3 mėnesius, nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymų ir pažeidė pareiškėjo teises. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų A. J. buvo pažemintas, patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus bei emocinę depresiją.

Atsakovas ir atsakovo atstovas Teisingumo ministerija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo asmuo gali kreiptis, jeigu Teisingumo ministerija pagal asmens prašymą lėšas pervesti į nurodytą asmeninę sąskaitą banke, prašymo neįvykdė per nustatytą terminą, t. y. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo gavimo. Teismo sprendimą, kuriuo priteista žala, Teisingumo ministerija gavo 2015 m. birželio 8 d., teismo sprendimo įvykdymo terminas – 2015 m. rugsėjo 8 d. Pažymėjo, kad Teisingumo ministerija gavo antstolio A. B. 2015 m. rugsėjo 2 d. patvarkymą, kuriuo buvo areštuotos 8 990,69 Eur pareiškėjui pervestinos piniginės lėšos. Teisės aktai nenumato galimybės Teisingumo ministerijai savavališkai nevykdyti antstolio patvarkymų, kurių privalomumas yra įtvirtintas Civilinio proceso kodekso 585 straipsnyje. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio atliktais veiksmais, turi teisę juos skųsti Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau duomenų, kad A. J. pasinaudojo šia teise ir teismas pripažino antstolio veiksmus neteisėtais, atsakovas neturi. Teisingumo ministerija apie gautą patvarkymą ir atliekamus veiksmus, vykdant teismo sprendimą, pareiškėją informavo 2015 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (1.34.)7R-6131. Teigė, jog A. J. prašymas priteisti neturtinę žalą turi būti atmestas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kuriuose, laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų, būtų konstatuota, kad valstybės institucijos ar pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala A. J. atsirado būtent dėl valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų. Be žalos padarymo fakto, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, A. J. neįrodinėja ir kitos – priežastinio ryšio – sąlygos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 28 d. sprendimu skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu A. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, buvo priteista 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šis sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas ir 2015 m. balandžio 30 d. įsiteisėjo. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. raštu Lietuvos valstybės atstovui Šiaulių tardymo izoliatoriui ir pareiškėjui buvo išsiųsti įsiteisėjusio Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimo nuorašai. Pareiškėjas su 2015 m. gegužės 10 d. prašymu kreipėsi į Teisingumo ministeriją ir prašė jam priteistą sumą pervesti į nurodytą mamos O. J. sąskaitą. A. J. atsakovui pateikė 2015 m. birželio 16 d. prašymą informuoti, kodėl nėra vykdomas įsiteisėjęs Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimas. Teisingumo ministerija 2015 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. (1.23.)7R-5736 informavo pareiškėją, kad įsiteisėjusį Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1423-362/2015 gavo 2015 m. birželio 8 d., paaiškino teisės akto, reglamentuojančio sprendimo įvykdymo terminą bei tvarką, nuostatas, paprašė pateikti savo asmeninę arba laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą sąskaitą, į kurią turėtų būti pervesta priteista žala, ir nurodė, kad to neatlikus, atsakovas negalės įvykdyti teismo sprendimo. Teisingumo ministerija 2015 m. rugsėjo 2 d. gavo antstolio A. B. 2015 m. rugsėjo 2 d. patvarkymą, kuriame areštuotos 8 990,69 Eur A. J. pervedamos piniginės lėšos. Šias lėšas paprašyta nedelsiant pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, o jeigu jos nesiekia minėtos sumos arba mokėtinų lėšų minėtam asmeniui nėra, prašė areštuoti pareiškėjo pinigines lėšas, kurios bus pervedamos skolininkui, iki tol, kol bus padengta visa suma arba kol antstolis panaikins šį patvarkymą. Atsakovas 2015 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (1.34.)7R-6131 informavo A. J. apie gautą antstolio patvarkymą ir nurodė, kad vykdant šį patvarkymą, jam priteista neturtinė žala iki 2015 m. rugsėjo 8 d. bus pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą. Tai buvo padaryta 2015 m. rugsėjo 7 d.

Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnio 1 dalies, Įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalies, 2 straipsnio 3, 6 ir 10 dalies nuostatomis. Atkreipė dėmesį, kad sprendimo vykdymo procedūra nėra reglamentuota, tačiau atsižvelgiant į viešajame administravime taikomą nuostatą, kad subjektas turi persiųsti kitam asmeniui spręsti klausimus pagal kompetenciją, daryta išvada, kad Šiaulių tardymo izoliatorius, gavęs įsiteisėjusį teismo sprendimą, turi jį persiųsti vykdyti Teisingumo ministerijai, kaip institucijai, kurios kompetencijai priskirta vykdyti teismo sprendimus dėl žalos atlyginimo, kai žala priteisiama iš Lietuvos valstybės. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimas įsiteisėjo 2015 m. balandžio 30 d. Teisingumo ministerijai vykdyti jis buvo pateiktas 2015 m. birželio 8 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. raštu. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis sprendimui įvykdyti nustato 3 mėnesių terminą nuo sprendimo gavimo. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu priteistos lėšos pervestos 2015 m. rugsėjo 7 d. ir sprendimas įvykdytas. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su tuo, kad teismo sprendimu jam priteista suma neturtinei žalai atlyginti buvo pervesta antstoliui, o ne į jo nurodytą sąskaitą.

Teismas vadovavosi ABTĮ 97 straipsniu. Teismo sprendimų vykdymo procesas reglamentuojamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) VI dalyje „Vykdymo procesas“. Teismas rėmėsi CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 585 straipsnio 1–3 dalimis, 688 straipsnio 1–3 dalimis. Teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą; asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti baudą. Teisės aktai Teisingumo ministerijai nenustato galimybės nevykdyti antstolio patvarkymų, kurių privalomumas įtvirtintas CPK 585 straipsnyje. Jokių apribojimų išieškoti pinigines lėšas iš asmenims teismo sprendimais priteisiamų sumų teisės aktai nenustato. Teismo nuomone, atsakovas tinkamai ir nepažeisdamas teisės aktuose nustatytos tvarkos įvykdė Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1423-362/2015, A. J. priteistą 4 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti pervesdamas antstoliui, kaip areštuotos lėšos pagal antstolio 2015 m. rugsėjo 2 d. patvarkymą. Jei pareiškėjas manė, kad antstolio patvarkymas yra neteisėtas, turėjo jį ginčyti CPK nustatyta tvarka. Šios bylos nagrinėjimo apimtis yra Teisingumo ministerijos veiksmų, gavus antstolio patvarkymą, teisėtumo patikrinimas.

Be to, atkreiptas dėmesys, kad Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad priteista žala gali būti pervedama tik į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą arba, jei žalą patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos gali būti pervedamos į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą. Jokių išimčių teisės aktai nenustato. Be to, Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.114 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeninės neturtinės teisės gali būti perduodamos ar paveldimos tik įstatymų nustatytais atvejais arba jei tai neprieštarauja šių vertybių prigimčiai bei geros moralės principams ar nėra apribota įstatymų. Teisės aktams nenustačius galimybės A. J. priteistą neturtinės žalos atlyginimą pervesti kitiems asmenims, jo prašymas priteistą neturtinės žalos atlyginimą į nurodytą mamos sąskaitą negalėtų būti tenkinamas, o prašoma pervesti suma, nesant antstolio patvarkymo, galėtų būti pervedama tik į pareiškėjo asmeninę mokėjimo sąskaitą arba į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą.

Teismas vadovavosi ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Konstatavus, kad Teisingumo ministerija vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir veikė savo kompetencijos ribose, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo darbuotojų neteisėtus veiksmus ar neveikimą, todėl nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei bei priteisti A. J. neturtinę žalą.

III. Pareiškėjas A. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimą ir patenkinti jo skundą.

Teigia, kad jam priteista neturtinė žala pagal įstatymus iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio turėjo būti pervesta į jo mamos sąskaitą, nes tuo metu galioję įstatymai to nedraudė.

Vertinant neturtinės žalos atlyginimą, pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kodėl atsisakė vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teigia, jog akivaizdu, kad savo darbo aplaidumu Teisingumo ministerija sukėlė pareiškėjui išgyvenimus ir didelius nepatogumus.

Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Mano, kad skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimas priimtas tinkamai taikant ir aiškinant materialinės ir procesinės teisės normas, taigi sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teigia, kad pareiškėjas visiškai neįrodinėjo žalos padarinių, neakcentavo pasireiškiančių išgyvenimų ar sukrėtimų, nepateikė įrodymų dėl jų sukelto sunkumo laipsnio bei galimų pasekmių ateityje. Tačiau jei teismas laikytų, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, atsakovo nuomone, atsižvelgiant į CK 1.138 straipsnio 8 dalį, pareiškėjui neturtinė žala nepriteistina.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo A. J. reikalavimų įpareigoti Teisingumo ministeriją pervesti į pareiškėjo nurodytą jo mamos sąskaitą teismo sprendimu priteistą 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei priteisti neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, netinkamai vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, atlyginimą pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad atsakovas tinkamai įvykdė Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą, A. J. priteistą 4 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti pervesdamas pagal antstolio A. B. 2015 m. rugsėjo 2 d. patvarkymą į antstolio depozitinę sąskaitą, ir nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta apimtimi, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis: Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo. Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytus dokumentus Teisingumo ministerija turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo, o šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytus dokumentus – per 3 mėnesius nuo jų pasirašymo.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad įsiteisėjusio Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimo nuorašą Teisingumo ministerija gavo 2015 m. birželio 8 d. (b. l. 13). Taigi, šį sprendimą įvykdyti, t. y. pervesti A. J. priteistą 4 000 Eur neturtinę žalą, Teisingumo ministerija turėjo iki 2015 m. rugsėjo 8 d. Teisingumo ministerija 2015 m. rugsėjo 2 d. iš antstolio A. B. gavo patvarkymą, kuriame nurodyta, kad yra areštuojamos A. J. pervedamos lėšos 8 990 Eur sumai ir nurodoma šias lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (b. l. 20). CPK 585 straipsnio 1 dalis nustato, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.

Teisingumo ministerija, privalėjusi vykdyti šį antstolio patvarkymą, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškėjui priteistą 4 000 Eur sumą neturtinės žalos atlyginimui 2015 m. rugsėjo 7 d. pagrįstai pervedė į antstolio A. B. depozitinę sąskaitą (b. l. 58), todėl tenkinti pareiškėjo reikalavimą pervesti šią sumą į jo mamos sąskaitą nebeturėjo pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, jog neturtinė žala galėjo būti pervedama ne į jo asmeninę, o į jo mamos sąskaitą, šiuo atveju nėra reikšmingi.

Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010), valstybė ir savivaldybės turi pareigą atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Kadangi nėra pagrindo teigti, kad Teisingumo ministerijos veiksmai vykdant Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą dėl 4 000 Eur sumą neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui yra neteisėti, nėra vienos iš aptartų būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.

Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išsiaiškinęs ir įvertinęs visas ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Pažymėtina, kad ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Irmantas Jarukaitis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė