65b96681-e6e3-4e7b-9dad-867f9b129e1e · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-614-1092/2023

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00839-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.2

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. liepos 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Autostelė“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Autostelė“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus skalsa“ dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, valstybės įmonė Registrų centras.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Autostelė“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti 2019 m. spalio 28 d. pažymėjimu apie hipotekos įregistravimÄ Nr. 20120190141798 įregistruotÄ hipotekÄ nekilnojamajam turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), ir kitoms turtinėms teisėms (užstatymo teisėms), kylančioms iÅ¡ užstatymo teisės (superficies) sutarties, patvirtintos Klaipėdos m. 9-ojo notarų biuro notarės V. M. 2016 m. rugsėjo 20 d., registro Nr. VM9-3685, nuosavybės teise priklausantiems ieÅ¡kovei UAB „Autostelė“, pasibaigusia ir jÄ iÅ¡registruoti iÅ¡ Sutarčių ir teisių suvaržymų registro.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

2.1. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl to, ar ieškovė yra įvykdžiusi 500 000 Eur dydžio prievolę, kuri užtikrinta 2019 m. spalio 28 d. sutartinės hipotekos sandoriu. Minėtu hipotekos sandoriu buvo įkeistas nekilnojamasis turtas ir turtinės teisės, kurių bendra vertė yra 868 001 Eur. Teismo vertinimu, hipotekos sandoriu ieškovė prisiėmė tam tikras su prievoliniais teisiniais santykiais susijusias teises ir pareigas, todėl ieškovės pateiktas reikalavimas laikytinas turtiniu ir atsižvelgiant į hipoteka užtikrinto turto vertę neteismingas apylinkės teismui. Dėl šios priežasties teismas pripažino, kad ieškovės ieškinys neteismingas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams, todėl jį atsisakė priimti.

2.2. Teismas išaiškino ieškovei, kad ieškinys turėtų būti reiškiamas Klaipėdos apygardos teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė UAB „Autostelė“ praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartį ir klausimÄ dėl ieÅ¡kinio priėmimo grÄ Å¾inti spręsti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

3.1. Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės pateiktas reikalavimas laikytinas turtiniu ir neteismingas apylinkės teismui, yra nepagrįsta ir neatitinka teismų praktikos. Teismų praktika patvirtina, kad ieÅ¡kiniai, kuriais praÅ¡oma pripažinti hipotekÄ pasibaigusia, nes yra prievolė pasibaigusi (visiÅ¡kai įvykdyta), laikomi neturtiniais ieÅ¡kiniais, nes tokio ieÅ¡kinio patenkinimo atveju tik konstatuojamas faktas, kad prievolė įvykdyta ir hipoteka yra pasibaigusi, o ieÅ¡kovas savaime turtinės naudos negauna. IeÅ¡kovė yra įvykdžiusi prievolę atsakovei, tačiau atsakovė nepagrįstai atsisako iÅ¡registruoti hipotekÄ ir tokiais veiksmais pažeidžia ieÅ¡kovės teisėtus interesus.

3.2. IeÅ¡kinio turinys bei pateikti prie jo priedai patvirtina, kad reikalavimas pripažinti hipotekÄ pasibaigusia grindžiamas aplinkybe, jog ieÅ¡kovė visiÅ¡kai atsiskaitė su atsakove, prievolė pasibaigė. Tai reiÅ¡kia, kad kartu su galiojusiomis prievolėmis pasibaigė ir tas prievoles užtikrinančios Å¡alutinės prievolės – hipoteka. IeÅ¡kinio reikalavimais nepraÅ¡oma priteisti pinigų ar kito turto, o reiÅ¡kiamas negatyvus reikalavimas dėl pripažinimo. Å iuo atveju ieÅ¡kovė nereikalauja, kad teismas įpareigotų atsakovę atlikti tam tikrus veiksmus jos atžvilgiu (pavyzdžiui, atlyginti žalÄ ar perduoti turtÄ ir pan.). Taigi, hipotekos pripažinimo pasibaigusia atveju ieÅ¡kovė tiesiogiai neįgytų jokių turtinių teisių. Reikalavimas dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia yra neturtinio pobÅ«džio, kadangi jo patenkinimo atveju tik konstatuojamas faktas, o ieÅ¡kovė savaime negauna turtinės naudos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas atmetamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl ginčo esmės

5. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, konstatavęs, kad atsižvelgiant į hipoteka užtikrinto turto vertę pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra teismingas ne apylinkės, bet apygardos teismui. IeÅ¡kovė atskiruoju skundu nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, iÅ¡ esmės argumentuodama, kad jos pareikÅ¡tas ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti hipotekÄ pasibaigusia yra neturtinio pobÅ«džio tiek pagal teismų praktikÄ , tiek pagal reikalavimo esmę, todėl turėtų bÅ«ti nagrinėjamas apylinkės teisme. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia ieÅ¡kovės nuomone.

6. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl nekilnojamojo turto ir kitų turtinių teisių hipotekos pripažinimo pasibaigusia ir jos išregistravimo iš Sutarčių ir teisių suvaržymo registro. Ieškovė ieškinyje teigia, kad ji yra tinkamai įvykdžiusi savo skolinius įsipareigojimus atsakovei, todėl hipoteka yra pasibaigusi ir turi būti išregistruota iš viešojo registro. Siekiant išsiaiškinti, ar toks ieškovės ieškinio reikalavimas yra nagrinėtinas apylinkės teisme kaip pirmosios instancijos teisme, visų pirma reikia nustatyti, toks reikalavimas yra turtinis ar neturtinis.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ginčo pripažinimÄ turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir Å¡alies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobÅ«džio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtÄ , nuosavybę, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015 ir kt.).

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XI skyriuje yra reglamentuojama viena iÅ¡ ribotų daiktinių teisių – hipoteka. CK 4.170 straipsnio 1 dalyje pateikta hipotekos sÄ voka – tai daiktinė teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , kuria užtikrinamas esamos ar bÅ«simos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Hipoteka suteikia Å¡ios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintÄ reikalavimÄ iÅ¡ hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditoriaus (CK 4.170 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, įstatyme įtvirtintoje hipotekos sÄ vokoje aiÅ¡kiai nurodyta, jog hipoteka – tai daiktinė teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ . Todėl, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio patenkinimo atveju pripažinus hipotekÄ pasibaigusia ir jÄ iÅ¡registravus, ieÅ¡kovės nurodytam nekilnojamajam turtui ir kitoms turtinėms teisėms bÅ«tų iÅ¡registruoti apribojimai ir ieÅ¡kovė galėtų jais laisvai disponuoti, taip pat bÅ«tų patvirtinta, kad ieÅ¡kovė yra tinkamai įvykdžiusi savo skolinius įsipareigojimus, kurie buvo užtikrinti ginčo hipoteka. PrieÅ¡ingu atveju, t. y. atmetus ieÅ¡kinio reikalavimus, atsakovė ir toliau turėtų teisę, ieÅ¡kovei tinkamai neįvykdžius savo įsipareigojimų, patenkinti hipoteka užtikrintÄ reikalavimÄ iÅ¡ hipotekos objektų. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡iuo atveju tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės tikrasis interesas, prieÅ¡ingai, nei atskirajame skunde teigia ieÅ¡kovė, yra tiesiogiai susijęs su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamojo turto ir kitų turtinių teisių objektus. IeÅ¡kovė iÅ¡ esmės inicijuoja ginÄÄ dėl daiktinių teisių, nes siekia jų pabaigos, o tokio ginčo iÅ¡sprendimas sukurtų turtinio pobÅ«džio padarinius, nors konkretus turtas sprendimu ir nebÅ«tų priteisiamas.

9. Remiantis tuo, kas pasakyta anksčiau, taip pat CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 85 straipsnio 1 dalies 9 punktu, toks ieÅ¡kovės reikalavimas dėl daiktinių teisių į hipoteka įkeistÄ ieÅ¡kovei priklausantį turtÄ (pabaigos) laikytinas turtiniu reikalavimu ir, prieÅ¡ingai, nei nurodo ieÅ¡kovė, jo suma nustatoma pagal turto rinkos vertę. Dėl Å¡ios priežasties apeliacinės instancijos teismas nevertina ieÅ¡kovės argumentų dėl to, kokia apimtimi ieÅ¡kovė galbÅ«t yra arba nėra skolinga atsakovei, o dėl ieÅ¡kinio sumos sprendžia pagal hipoteka įkeisto turto vertę.

10. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės kartu su ieÅ¡kiniu pateiktos 2019 m. spalio 28 d. sutartinės hipotekos ir ieÅ¡kovės teikto praÅ¡ymo iÅ¡registruoti sutartinę hipotekÄ , Å¡iuo sandoriu buvo įkeistas nekilnojamasis turtas ir turtinės teisės, kurių bendra vertė yra 868 001 Eur. Todėl, kaip teisingai skundžiama nutartimi konstatavo pirmosios instancijos teismas, toks ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas pagal CPK 27 straipsnio 1 punktÄ yra teismingas ne apylinkės, bet apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui.

11. Nors ieÅ¡kovė atskirajame skunde teigia, jog, pagal teismų praktikÄ , toks ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti hipotekÄ pasibaigusia yra neturtinio pobÅ«džio, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo iÅ¡ esmės nesutinka. Teismų praktikoje reikalavimai dėl hipotekos daiktinių teisių pabaigos pripažintini turtiniais ir už juos mokamas žyminis mokestis pagal įkeisto turto rinkos vertę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-196/2018; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1003-823/2013; 2015 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-805-653/2015; 2017 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-973-565/2017; hipotekos sandorio pripažinimas negaliojančiu kaip ir užtikrinto skolinio įsipareigojimo tinkamas įvykdymas yra hipotekos pabaigos pagrindas (Civilinio kodekso 4.197 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai), todėl apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, atsižvelgia į teismų praktikÄ dėl hipotekos pripažinimo negaliojančia).

12. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir iÅ¡dėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mams. IeÅ¡kovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1Â punktu, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjas Aurimas Brazdeikis