2019-10-29 Nr. AB-20898-3-62-3-02400-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1821-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02400-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. I. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. I. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) 2017 m. liepos 5 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 44. Paaiškino, kad Alytaus PN pareigūnas ryte liepė visiems nuteistiesiems išeiti iš kameros, atsistoti prie sienos, plačiai išsižergti ir rankas laikyti aukštai iškeltas, o tuo metu pareigūnai atliko asmens kratą bei sudavė keletą smūgių į nugarą, rankas, kojas. Po to buvo nurodyta bėgti į pasivaikščiojimo kiemelius, tačiau bėgant link pasivaikščiojimo kiemelių, ant laiptų iš antro aukšto į pirmąjį stovėjo būrys su kaukėmis bei juodai apsirengusių asmenų, kurie visus einant laiptais į kiemelius daužė lazdomis, skydais, kumščiais ir kojomis.

3. Nurodė, kad praėjus 15–20 minučių po uždarymo pasivaikščiojimo kiemelyje, pareigūnai pravėrė duris ir liepė vėl stoti prie sienos. Pažymėjo, kad įvykdžius Alytaus PN pareigūnų nurodymus, pareigūnai nieko nepaaiškinę pradėjo mušti lazdomis, rankomis, kojomis ir įžeidinėti įvairiausiais žeminančiais žodžiais. Po to pareigūnai liepė po vieną bėgti į kamerą. Išbėgus iš kiemelio, jį pasitiko su kaukėmis ir juodai apsirengusių asmenų būrys, kurie daužė bėgantį laiptais iki antro aukšto.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl sumušimų kreipėsi į Alytaus PN medikus, kurie apžiūrėjo, nustatė sumušimus, traumas ir užfiksavo medicininiuose dokumentuose. Pareiškėjas į Alytaus PN gydytojus kreipėsi tą pačią dieną, t. y. 2017 m. liepos 5 d., 18.15 val. Nurodė, kad abu kartus jį mušė pareigūnai, jų šalmų numerių neįsidėmėjo, kadangi buvo griežtai įsakyta laikyti nuleistą galvą. Teigė, kad minėti pareigūnų veiksmai prilyginami kankinimui. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė dvasinius ir psichologinius išgyvenimus, fizinius skausmus, kančią, naktinę nemigą, diskomfortą, garbės ir orumo pažeminimą, nerimą bei stresą. Patirtą neturtinę žalą vertino 50 000 Eur, kurią prašė priteisti iš atsakovo.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė administracinę bylą nutraukti ir išaiškinti pareiškėjui, jog jis turi teisę pateikti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ikiteisminį tyrimą dėl ginčo dalyko atliekančiai institucijai.

6. Atsakovo atstovas Alytaus PN nurodė, kad 2017 m. liepos 5 d. vyko krata ir buvo panaudotos specialiosios priemonės. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl specialiųjų priemonių panaudojimo byloje Nr. 02-0-00024-17, kuri turės įtakos administracinės bylos nagrinėjimui. Pareiškėjas žalą kildina iš Alytaus PN pareigūnų ir kitų neįvardintų asmenų veiksmų galbūt vykdytos nusikalstamos veikos, todėl pareiškėjo kildinama žala sietina su baudžiamosios teisinės prigimties proceso veiksmais, jo reikalavimas nėra susijęs su viešuoju administravimu.

7. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas nenurodė, kuo grindžiamas prašomos žalos dydis ir kaip jis konkrečiai paskaičiuotas, todėl sprendė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galbūt siekdamas tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pažymėjo, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikdamas patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodyti, jog žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė administracinę bylą nutraukti; administracinės bylos nagrinėjimą sustabdyti iki bus išspręsta byla, nagrinėjama baudžiamąją tvarka; pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Departamentas nurodė, kad pareiškėjo skundų, kreipimųsi dėl pataisos pareigūnų galimai neteisėto elgesio pareiškėjo atžvilgiu bei kitų skunde teismui nurodytų aplinkybių nenagrinėjo. Pareiškėjas su skundais dėl 2017 m. liepos 5 d. galbūt neteisėto pataisos pareigūnų elgesio į Departamentą nesikreipė. Paaiškino, kad pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi tik 2017 m. lapkričio 27 d., t. y. praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams nuo skundžiamų galbūt neteisėtų pataisos pareigūnų veiksmų atlikimo.

10. Pažymėjo, kad pareiškėjas nesilaikė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytų apskundimo terminų, todėl jo skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtu. Paaiškino, kad 2017 m. liepos 5 d. Departamento prevencinės grupės Departamento skyriaus pareigūnai, taip pat Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Vilniaus pataisos namų, Marijampolės pataisos namų, Kybartų pataisos namų ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Departamento prevencinės grupės skyrių pareigūnai nuvyko į Alytaus PN. Akcentavo, kad tarnybinių pranešimų apie specialiųjų priemonių panaudojimą 2017 m. liepos 5 d. nesurašyta, o priešingai, surašyti pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose pažymėta, kad specialiosios priemonės panaudotos nebuvo. Nurodė, kad Alytaus PN nepateikė, jog tarnybinių pranešimų apie budėjimą žurnale būtų duomenų apie specialiųjų priemonių panaudojimą 2017 m. liepos 5 d. pareiškėjo atžvilgiu. Alytaus PN 2017 m. liepos 10 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-0-00024-17 pagal nusikaltimo požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalyje, todėl tai yra pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra 2018 m. vasario 20 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 02-0-00024-17, nes nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymių. Be to, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra pataisos pareigūnų galbūt neteisėtų veiksmų nenustatė. Pažymėjo, kad dėl skunde nurodytų aplinkybių pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-0-00024-17 dėl galbūt įvykdytos nusikalstamos veikos, iš kurios pareiškėjas kildina neturtinę žalą. Tyrimą atliko Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, tyrimą kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra, todėl byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

11. Paaiškino, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. liepos 5 d. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN, buvo sužalotas vykdant bendrą kratą, todėl kreipėsi medicininės pagalbos dėl kairiojo peties skausmo, mėlynės žasto srityje, dešinio žasto skausmo, kairiojo inksto skausmo. Teismas taip pat nustatė, kad 2017 m. liepos 10 d. Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-0-00024-17 pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas) dėl kamerų tipo patalpose Departamento Prevencinės grupės pareigūnų atliktų kratų metu nuteistiesiems galbūt padarytų sužalojimų. Pareiškėjas minėtoje byloje buvo apklaustas liudytoju ir 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2018 m. vasario 20 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymių.

14. Teismas nurodė, kad teisės aktai nustato pareigą pataisos namams užtikrinti nuteistųjų asmenų priežiūrą ir saugumą. Teismas, įvertinęs ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad Alytaus PN pareigūnai yra atsakingi už kalinamųjų asmenų saugumą, šiuo atveju, apsaugą nuo fizinių kančių, sveikatos sužalojimo fiziniais veiksmais. Alytaus PN (pareigūnai) neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti, ir būtent dėl šio neveikimo pareiškėjas buvo sužalotas, t. y. jam padarytas sveikatos sutrikdymas. Sveikatos sutrikdymas buvo padarytas kalint Alytaus PN, todėl, nepriklausomai nuo ikiteisminio tyrimo išvadų, teismas sprendė, kad šios institucijos pareigūnai neatliko teisės aktuose nustatytos pareigos užtikrinti kalinčių asmenų saugumą. Teismas sprendė, kad pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos, kilusios dėl neteisėtos institucijos (pareigūnų) veikos (neveikimo), atlyginimą.

15. Teismas, įvertinęs pateikto sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymų registro duomenis, kuriame užfiksuotas pareiškėjui nustatytas 2017 m. liepos 5 d. kūno sumušimas, sprendė, jog pareiškėjas įrodė priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir nustatyto atsakovo atstovo pareigūnų neteisėto neveikimo (jo saugumo neužtikrinimo).

16. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydžio, nurodė, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias svarbias aplinkybes kaip pažeidimo mastą, pobūdį, bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, bendruosius teisės principus. Pažymėjo, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga kompensacija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija nuskriaustajam. Teismas sprendė, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala dėl konstatuotų neteisėtų Alytaus PN pareigūnų veiksmų vertintina 200 Eur, kuri yra pakankama pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į tai, kad neturtinę žalą darantys veiksmai, sukėlę pareiškėjui fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, buvo vienkartinio pobūdžio, tuo pačiu neilgalaikiai, į tai, kad dėl patirto fizinio skausmo, išgyvenimų jam nekilo konkrečių tiesioginių sveikatos sutrikimų. Todėl vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas priėjo prie išvados, kad vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą jo prašoma didesne pinigų suma, pareiškėjo patirtų nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų kontekste, nėra pagrindo.

III. 17. Pareiškėjas T. I. padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo arba jo skundą tenkinti visiškai.

18. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžia jo teisę į teisingą ir kompetentingą teismą, absoliučią konstitucinę teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, todėl naikintinas. Teismas skundžiamame sprendime rėmėsi ir citavo atsakovo atsiliepimo argumentais, todėl toks sprendimas neatitinka aiškumo reikalavimo.

19. Pareiškėjas teigia, kad teismas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino per maža suma, jo nuomone, prašoma pritiesti neturtinės žalos suma yra reali, o atsižvelgiant į žalos pasekmes – nėra per didelė. Nurodo, kad kankinimu (mušimu, žmogiškojo orumo žeminimu) jam padarytos žalos įvertinimas 200 Eur suma yra pasityčiojimas. Neturtinės žalos vertinimas negali būti siejamas su valstybės ekonominiu išsivystymu, nes tai reikštų diskriminavimą kitų Europos Sąjungos piliečių atžvilgiu. Pažymi, kad jo atžvilgiu atsakovo atstovo įvykdyta veika turi būti laikoma nusikaltimu.

20. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir byla grąžinta teismui nagrinėti iš naujo, arba skundas tenkintas pilna apimtimi.

21. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

22. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie neva padarytą žalą neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

23. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Nėra aišku, ar pareiškėjas pats save sužalojo, ar tai padarė kitas asmuo. Pareiškėjo kildinama žala sietina su baudžiamosios teisinės prigimties proceso veiksmais, jo reikalavimas nėra susijęs su viešuoju administravimu. Pareiškėjas turi teisę pateikti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ikiteisminį tyrimą dėl ginčo dalyko atliekančiai institucijai. Be to, pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų. Alytaus PN nuomone, nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.

24. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

25. Alytaus PN apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjas nepateikė pirmosios instancijos teismui įrodymų apie jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie padarytą žalą neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių objektyvių įrodymų nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių padarinių. Akcentuoja, kad nenustačius ir neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

26. Alytaus PN atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūroje ikiteisminis tyrimas Nr. 02-0-00024-17 buvo nutrauktas, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino. Pažymi, jog nėra aišku, ar pareiškėjas pats save susižalojo, ar kitas asmuo jį sužalojo. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pareiškėjo kildinama žala sietina su baudžiamosios teisinės prigimties proceso veiksmais, jo reikalavimas nėra susijęs su viešuoju administravimu. Akcentuoja, kad pareiškėjas turi teisę pateikti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ikiteisminį tyrimą dėl ginčo dalyko atliekančiai institucijai. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, kad nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Alytaus PN neteisėtų veiksmų, kuomet pareigūnams 2017 m. liepos 5 d. atliekant kratą, jis buvo sumuštas, atlyginimo.

28. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad Alytaus PN neužtikrino pareiškėjo saugumo 2017 m. liepos 5 d. atliekamos kratos metu, t. y. neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti, ir būtent dėl šio neveikimo pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta, todėl sprendė, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią teismas įvertino 200 Eur suma ir šią sumą priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN.

29. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, neturtinę žalą įvertino per maža suma, todėl prašė panaikinti teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo arba jo skundą tenkinti visiškai.

30. Atsakovo atstovas Alytaus PN apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą, kadangi jis neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų visumos, be to, teismas neįvertino, kad pareiškėjo kildinama žala sietina su baudžiamosios teisinės prigimties proceso veiksmais, jo reikalavimas nėra susijęs su viešuoju administravimu, ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo ir įgaliojimų viršijimo nutrauktas, todėl prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3070-556/2018).

32. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1997-415/2017, 2018 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-323-1062/2018).

33. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad neturtinę žalą jis patyrė dėl Alytaus PN veiksmų (neveikimo) 2017 m. liepos 5 d. atliekant kratą, kuomet jis buvo sumuštas, t. y. neužtikrinant jam saugumo.

34. Byloje nustatyta, kad Alytaus PN 2017 m. liepos 5 d. buvo atlikta bendroji planinė krata, kurią atliko pataisos namų ir Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnai, kurios metu, pareiškėjo teigimu, pareigūnai panaudojo fizinį smurtą.

35. Bylos medžiaga nustatyta, šios aplinkybės neneigia ir Alytaus PN, kad 2017 m. liepos 5 d. vyko krata, tačiau Alytaus PN neigia, jog prieš pareiškėją buvo panaudotas fizinis smurtas, taip pat kratos metu nebuvo naudojamos specialiosios priemonės.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu (žalos nustatymo) atveju reikšminga atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl spec. priemonių panaudojimo (bylos Nr. 02-0-00024-17), buvo nutrauktas.

37. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimas), t. y. dėl to, kad 2017 m. liepos 5 d. Alytaus PN buvo atlikta bendroji planinė krata, po kurios dalis nuteistųjų nurodė, jog išvedant iš kamerų, koridoriuose, pasivaikščiojimų kiemeliuose prieš juos fizinę prievartą naudojo kratoje dalyvavę pareigūnai. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2018 m. vasario 20 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymių. Šis nutarimas buvo apskųstas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyr. prokurorui, kuris 2018 m. balandžio 5 d. nutarimu paliko galioti 2018 m. vasario 20 d. nutarimą. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro priimtas nutarimas buvo apskųstas Alytaus apylinkės teismui, kuris 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi paliko galioti 2018 m. vasario 20 d. ir 2018 m. balandžio 5 d. nutarimus. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 19 d. nutartimi paliko galioti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį.

38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra įsiteisėjęs Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2018 m. vasario 20 d. nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas dėl pareigūnų piktnaudžiavimo kratos atlikimo metu yra nutrauktas, kadangi nenustatyta nusikalstamos veikos požymių, t. y. neginčijamai nustatytas faktas, kad Alytaus PN pareigūnai šioje byloje aptariamos kratos atlikimo metu jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

39. Kaip jau buvo minėta, CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

40. Nagrinėjamu atveju nenustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų bendrosios planinės kratos atlikimo metu, iš kurių pareiškėjas kildina jam padarytą neturtinę žalą, kaip vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, neatsiranda ir atsakovo viešoji atsakomybė, dėl to nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, pareiškėjo ir atsakovo atstovo pateiktus argumentus dėl bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, todėl nepagrįstai sprendė, jog Alytaus PN kratos atlikimo metu neužtikrino pareiškėjo saugumo ir priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo T. I. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo T. I. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė