65b89088-d155-4590-8dff-dbc38b5d54fb · Vilniaus apygardos teismas

? Skundas Nr. 1S-194-806/2021 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo D. Z. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria atmestas D. Z. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2021 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam D. Z., n u s t a t ė :

1. Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžiu D. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 8 (aÅ¡tuonių) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia pradėta skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. liepos 4 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2017 m. liepos 4 d.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendis: iÅ¡ D. Z. kaltinimo paÅ¡alinti aplinkybę, kad jis 2016 m. sausio 7 d. neteisėtai laikė 300 vnt. tablečių, kurių sudėtyje nustatytas didelis kiekis – 31,929 g, psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Kauno apygardos teismo 2018-03-15 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Å¡i bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2017-06-27 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė devyneri metai laisvės atėmimo. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityta bausmė, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlikta pagal 2017 m. birželio 27 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistajam D. Z. netaikytas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Komisijos teigimu, nuteistojo D. Z. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 85 taÅ¡kai (statinių veiksnių taÅ¡kai – 35, dinaminių – 50) ir nestebima pažanga mažinant jÄ , nustatyta vidutinė smurtinio elgesio pasireiÅ¡kimo tikimybė, D.

Z. vangiai įsitraukia į resocializacijos procesÄ , stokoja vidinių resursų iÅ¡vengti rizikingų situacijų, likusi didelė neatliktos bausmės dalis, D. Z. nusikalstamam elgesiui bÅ«dingas modelis, dirbti pataisos įstaigoje nemotyvuotas, jam bÅ«dingas impulsyvumas, finansiÅ¡kai neprisideda prie savo vaikų iÅ¡laikymo, Å¡iÄ naÅ¡tÄ perkelia savo artimiesiems, nepakankami problemų sprendimo įgÅ«džiai.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi atmestas nuteistojo D. Z. skundas dėl Komisijos 2021 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam D. Z.. Teismo vertinimu, Å¡iuo metu nuteistojo D. Z. elgesiui neatitinkant elementarių formaliųjų BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygų, nesant lygtinio paleidimo taikymo pagrindo – pagrįsto manymo, kad D. Z. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos jam netaikytinas.

5. Nesutikdamas su skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi nuteistasis D. Z. skundu praÅ¡o panaikinti minėtÄ nutartį, taikyti D. Z. lygtinį paleidimÄ pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ .

6. Skunde nurodoma, jog žemesnysis teismas nepaneigė faktų, patvirtinančių egzistuojančias formalias lygtinio paleidimo sÄ lygas, jog jis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių teismo daromÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra galimybių jo taisyti neizoliavus nuo visuomenės. Nuteistojo teigimu, skundžiama apylinkės teismo nutartis pažeidžia motyvuotumo ir teisinio aiÅ¡kumo reikalavimus, kadangi teismas nepateikė jokios faktų analizės, argumentų, tik pakartojo Komisijos nutarime nurodytus argumentus.

7. Nuteistojo teigimu, lygtinio paleidimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę asmenims, kurie suprato ir įvertino savo elgesį, pakeitė požiÅ«rį į savo padarytÄ nusikaltimÄ bei visuomenei reikÅ¡mingas vertybes, savo elgesiu įrodė pasiryžimÄ sugrįžti į visuomenę kaip visaverčiai jos nariai ir nekelia jai jokio pavojaus, iÅ¡eiti į laisvę neatlikus dalies bausmės. Lygtinio paleidimo institutas nėra atleidimas nuo bausmės, bet yra kitokia bausmės forma, kai asmens pataisa vykdoma jam atliekant bausmę Å¡velnesnėmis už laisvės atėmimÄ sÄ lygomis, vykdant asmens laisvės suvaržymus ir apribojimus bei priežiÅ«rÄ .

8. Skunde nuteistasis pažymi, jog skundžiamos apylinkės teismo nutarties iÅ¡vada, jog lygtinis paleidimas Å¡iuo metu neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo, prieÅ¡tarauja BK 41 straipsnio 2 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai. Jo teigimu, bausmės tikslas – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, yra pasiektas teismui priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį. Jam atlikus didelę bausmės dalį nėra jokio pagrindo teigti, kad jis nebuvo nubaustas arba nubaustas nepakankamai griežtai, kad iÅ¡ jo nebuvo arba nėra atimta galimybė daryti nusikalstamas veikas, arba kad nepakankamai paveiktas nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Teismui skiriančiam bausmę BVK 157 straipsnio nuostatos buvo žinomos ir bausmę skyrė atsižvelgdamas į įstatymo numatytÄ galimybę asmeniui bÅ«ti lygtinai paleistam. Bausmės teisingumas yra vienas iÅ¡ baudžiamosios teisės principų. Paskyręs teisingÄ bausmę teismas įgyvendina teisingumo principÄ konkrečioje byloje, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės vykdymo metu priimti sprendimai gali paneigti sprendimu realizuotÄ bausmės tikslÄ .

9. Skunde pateikiama teismų praktika, kurioje teismas taikė nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, nors asmuo buvo nuteistas pagal analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ didesne laisvės atėmimo bausme.

10. Nuteistasis skunde nurodo, nors Komisija nustatė, kad jis įvykdė visas individualiame socialines reabilitacijos plane numatytas priemones bei priklauso vidutinės rizikos grupei, tačiau nenurodo, kokius bruožus ar savybes jis turi pakeisti, jog atitiktų kriterijus, leidžiančius taikyti lygtinį paleidimÄ . Pažymi, jog jis pataisos įstaigoje buvo skatintas.

11. Skunde pažymima, jog ankstesnių nusikaltimų sunkumas nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas bei jų kiekis nėra veiksniais (bendrasis teisės principas non bis in idem) įtakojančiais lygtinio paleidimo taikymÄ (bylos Nr. 1S-1006-478/2012, 1S-806-175/2012, 1S-796-658/2012). Nuteistasis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostatomis, nurodo, kad teismų praktikos formavimas iÅ¡imtinai tik Lietuvos Aukščiausiojo ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismų kompetencija, Lietuvos Respublikos teismai esamos teismų praktikos keisti negali, ir yra saistomi precedentų bei teisės aiÅ¡kinimo taisyklių.

12. Atsiliepimų į skundÄ negauta. Nuteistojo D. Z. skundas atmetamas.

13. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų gali bÅ«ti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius.

14. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamÄ nutartį ir teismui pateiktÄ medžiagÄ bei įvertinęs pataisos procesui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, savo sprendimÄ pakankamai iÅ¡samiai argumentavo, aiÅ¡kiai nurodė, kodėl Å¡iuo metu nuteistajam D. Z. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, nei padarė apylinkės teismas, aukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo. Naujų aplinkybių, kurių nebÅ«tų vertinęs žemesnės instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikÅ¡mės, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis D. Z. skunde nepateikė.

15. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. Z. yra atlikęs minimaliÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas, sutiktinai su nuteistojo skunde nurodytu argumentu, sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ bei manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

16. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei – jo vertinimo balas – 85. Å iuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga Å¡iÄ rizikÄ mažinant turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Vertinant nuteistojo pažangÄ , jos kontekste vertinami ir nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, sprendžiant, ar jiems esant yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis, bÅ«damas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Iš nuteistajam nustatyto nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių 35 balai jų sudaro statiniai, kurių nėra galimybės sumažinti, ir 50 balų – dinaminiai veiksniai. Prie pastarųjų priskirtini darbinės patirties stygius, nestabili finansinė padėtis, lėšų paskirstymo įgūdžių stoka, gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos, kontroliuojantis elgesys, impulsyvumas, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, ankstesnė negatyvi patirtis priimant taikytas poveikio priemones bei nepakankamas gebėjimas laikytis nustatytų taisyklių ir reikalavimų, tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos.

Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, iÅ¡ asmens bylos matyti, kad nuteistojo D. Z. nusikalstamo elgesio rizika nuo 2019 m. iki Å¡ių metų įvertinimo negali bÅ«ti vertinama kaip nuosekliai gerėjanti, tuo labiau – mažėjanti. Atkreiptinas dėmesys, jog, vertinant nuteistojo D. Z. nusikalstamo elgesio rizikÄ nuo paskutinio įvertinimo (Socialinio tyrimo iÅ¡vada 2020 m. spalio 15 d.), ji visiÅ¡kai nepakito. Pažymėtina, jog dinaminiai veiksniai iÅ¡liko tie patys, kaip ir ankstesnio vertinimo metu.

Teismo vertinimu, Å¡iuo metu nėra maksimaliai iÅ¡naudotos galimybės sumažinti rizikÄ iki minimumo, kas bÅ«tų pagrindas iÅ¡vadai, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

17. Apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sÄ lygas, tačiau aptarė ir kitus, Å¡iam klausimui spręsti svarbias aspektus t. y. nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu, jo požiÅ«rį į padarytus nusikaltimus, paskirtÄ bausmę, taikomas resocializacijos priemones ir kt. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. Z. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaiÅ¡tingas – nors 2017-2018 m. jis buvo Å¡eÅ¡is kartus skatintas už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, iniciatyvÄ ir aktyvų dalyvavimÄ Socialinės reabilitacijos skyriaus organizuojamose renginiuose, tačiau 2019 m. buvo du kartus baustas už režimo reikalavimų pažeidimus.

Po minėtų nubaudimų nuteistasis D. Z. nebuvo nei kartÄ skatintas, kas visgi rodo, kad Å¡iuo metu taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų rezultatai, pastarojo pastangos mažinti nusikalstamo elgesio rizikÄ , dar nėra pakankami, kad nuteistÄ jį bÅ«tų galima toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės.

18. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , pastebėtina ir tai, kad nepaisant itin nestabilios jo finansinės padėties (D. Z. skolingas pagal patvarkymÄ dėl vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo bei kitus vykdomuosius dokumentus sumai – 8 820,02 Eur), pataisos namuose D. Z. nededa pastangų pradėti dirbti, įgyti darbinės patirties ir už atliekamÄ darbÄ gauti papildomų pajamų. IÅ¡ pateiktos bylos matyti, kad jis pataisos namams nebuvo teikęs praÅ¡ymų dėl įdarbinimo.

IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados 2021 m. balandžio 27 d. matyti, kad nuteistasis D. Z. nejaučiÄ s bÅ«tinybės dirbti bausmės atlikimo laikotarpiu, nes yra finansiÅ¡kai remiamas artimųjų, jo manymu, jei yra laisva darbo vieta, tai geriau jÄ užimtų kitas nuteistasis, kuriam to labiau reikia. Minėtos aplinkybės neabejotinai patvirtina menkÄ nuteistojo motyvacijÄ dirbti ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir bÅ«damas laisvėje savo tikslų jis sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Juo labiau, iki suėmimo nuteistasis D.

Z. niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo Å¡altinio neturėjo, duomenų apie sukauptÄ oficialaus darbo patirtį nėra.

19. Nors nuteistojo teigimu, asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas negali bÅ«ti vertinamuoju kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, svarstant lygtinio paleidimo galimybes, bÅ«tina atsižvelgti už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės, nes tik Å¡ių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo iÅ¡reikÅ¡to apsisprendimo toliau gyvenimÄ tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad D. Z. anksčiau teistas penkis kartus, t. y. 4 kartus teistas Lietuvoje ir 1 vienÄ kartÄ teistas Vokietijoje. Kaip matyti, dauguma padarytų nusikalstamų veikų, susijusios su nusikaltimais nuosavybei, turtinėmis teisėmis ir interesais. Galima teigti, kad nuteistasis nusikaltimus darė siekdamas finansinės naudos, t. y. dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO taip pat matyti, kad nuteistajam D. Z. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, matyti, kad nuteistasis yra linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nekeičia savo nusikalstamo gyvenimo būdo, yra linkęs nusikalsti, ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje.

20. Nuteistasis D. Z. skunde nurodo, jog lygtinis paleidimas taikomas ir asmenims, nuteistiems už analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ paskiriant didesnę laisvės atėmimo bausmę, vis tik atkreiptinas dėmesys į tai, jog kiekvienu atveju dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimÄ asmens atžvilgiu sprendžiama individualiai, įvertinus jo atitikimÄ Ä¯statymo numatytų formaliųjų ir materialiųjų sÄ lygų visumai. Sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu vertinti ne vien pastarojo iÅ¡reikÅ¡tÄ norÄ toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumÄ , kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę nuteistÄ jį jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei.

Å iuo konkrečiu atveju tokia iÅ¡vada dar nėra galima. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad nežino, kokių veiksmų turi imtis siekdamas bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos, iÅ¡ Komisijos nutarimo matyti aiÅ¡kios konkrečiai D. Z. nustatytos rekomendacijos – tęsti dalyvavimÄ elgesio pataisos programose, įsidarbinti ir pradėjus dirbti iÅ¡laikyti darbÄ , dengti priteistus ieÅ¡kinius bei skolas, siekiant mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ visu Komisijos nustatytu rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu.

Atkreiptinas dėmesys, kad prieÅ¡ tai priimtame Komisijos nutarime nuteistajam D. Z. buvo paskirtas analogiÅ¡kos rekomendacijos, kurias nuteistasis vykdė tik formaliai, artėjant pakartotiniam jo paleidimo iÅ¡ įkalinimo įstaigos svarstymui, ir iki Å¡iol nėra įdarbinęs, todėl šį kartÄ D. Z. turi galimybę paskirtas rekomendacijas vykdyti tinkamai ir taip įrodyti, kad gali likusiÄ bausmės dalį atlikti bÅ«damas neizoliuotas nuo visuomenės.

21. Apygardos teismas pažymi, kad teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Nors nuteistasis Å¡iuo metu bausmę stengiasi atlikti tinkamai, tačiau aukščiau iÅ¡dėstyti duomenys, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistojo D. Z. elgesys laisvės atėmimo vietoje vis tik nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindÄ manyti, jog jis daro akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ ir paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad Å¡iuo metu lygtinai paleidus D. Z., jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos 2021 m. balandžio 30 d. nutarimÄ dėl jo lygtinio paleidimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti nuteistojo D. Z. skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė