2018-10-11 Nr. AB-18282-3-62-3-01671-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2395-662-2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01671-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 27 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. birželio 21 d. Drausmės komisijos metu atsisakė eiti gyventi į jam skirtą 2 būrio 3 brigadą, todėl laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2016 m. liepos 15 d. buvo patalpintas į 20 būrio 7 brigados 1 gyvenamąją patalpą, kurioje visą kalinimo laikotarpį buvo pažeista teisės aktais reglamentuota gyvenamojo ploto norma. Teigė, kad šios patalpos gyvenamasis plotas buvo apie 12 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, tačiau faktiškai buvo laikoma 10–15 nuteistųjų. Dėl ploto trūkumo miegojo lauke ant grindų, todėl 25 paras kentė pažeminimą.

3. Pareiškėjas teigė, kad kalėdamas šioje patalpoje negavo jokių būtinų higienos reikmenų, tualetinio popieriaus. Pažymėjo, kad prašė būrio viršininko jam leisti nusipirkti higienos reikmenų, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas. Dėl miegojimo lauke skundėsi Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojui D. S., kuris teigė, jog jis nieko neįrodys bei niekas jam nepadės, o nepatenkintieji bus per prievartą perkelti į paskirtus būrius. Akcentavo, kad dėl tokio pareigūno elgesio jautėsi pažemintas ir įbaugintas.

4. Pareiškėjas paaiškino, jog 2016 m. liepos 15 d. buvo išvežtas į Pravieniškių PN-AK 3-ią sektorių, o 2016 m. rugpjūčio 8 d. grįžęs be jokio Drausmės komisijos posėdžio buvo paskirtas į 12 būrio 2 brigadą. Teigė, kad parašė atsisakymą gyventi šioje gyvenamojoje patalpoje dėl asmeninių priežasčių, tačiau ne savo noru turėjo eiti gyventi į 3-ią lokalinį sektorių, kuriame gyveno baimindamasis dėl savo gyvybės.

5. Pareiškėjo teigimu, dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų buvo pažemintas psichologiškai ir emociškai, nežymiai pablogėjo sveikata, stipriai sumažėjo bendravimo galimybės, dėl orumo pažeminimo pakriko nervai, teko kelis kartus verkti susigūžus, todėl neturtinę žalą vertina 27 000 Eur.

6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2016 m. liepos 15 d. buvo kalinamas 20 būrio 7 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas 13,86 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam šioje kameroje teko 3,46 kv. m. Pažymėjo, kad ne visada visos gyvenamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Apie nuteistojo miegojimą lauke informacijos neturi. Nuteistieji į būrius, skyrių ar kamerą skirstomi vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, pareiškėjas nepateikė įrodymų apie subkultūrų tarp nuteistųjų susidarymą.

8. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje užfiksuoti nežymūs sveikatos sutrikimai (emocinis miego sutrikimas, galvos skausmas, veido sumušimas), kurie nėra susiję su pareiškėjo pretenzijomis dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų nesikreipė, todėl jo nurodytos aplinkybės dėl emocinės depresijos, pažeminimo ar dvasinės skriaudos yra nepagrįstos. Mano, jog pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

II. 9. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2016 m. liepos 15 d. (24 paras), jam kalint 20 būrio 7 brigados 1 patalpoje, paliko nenagrinėtu, dėl kitų reikalavimų dalies pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų 20 būrio 7 brigados 1-oje gyvenamojoje patalpoje laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2016 m. liepos 15 d.

11. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog Pravieniškių PN-AK Nuteistųjų skyrimo į būrius komisijos posėdžio protokoliniu 2016 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 62-2520 nutarta pervesti pareiškėją iš 6 būrio 2 brigados 10 lovos į 2 būrio 3 brigados 3 lovą. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 2-650 pareiškėjas buvo paskirtas į 2 būrio 3 brigadą. Pareiškėjui atsisakius gyventi jam skirtoje gyvenamojoje patalpoje, vadovaujantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. V-436 „Dėl nuteistųjų, kurie atsisako gyventi administracijos paskirtame būryje, skaičiaus mažinimo plano patvirtinimo“ 8.3 punktu, pareiškėjas buvo perkeltas į 20 būrio 7 brigados 1 gyvenamąją patalpą, kurioje buvo kalinamas iki 2016 m. liepos 15 d. Akcentavo, kad ginčo dėl pareiškėjo atsisakymo gyventi 2 būrio 3 brigadoje byloje nėra. Pareiškėjas nekėlė ginčo dėl jo skyrimo į 2 būrio 3 brigadą bei perkėlimo į 20 būrio 7 brigados 1 miegamąjį teisėtumo, tačiau jam padarytą neturtinę žalą kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų 20 būrio 7 brigados 1 miegamojoje patalpoje, jos perpildymo, neaprūpinimo higienos reikmenimis, netinkamo pareigūno elgesio.

12. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo pateiktus duomenis apie 20 būrio 7 brigados 1 gyvenamosios patalpos plotą, įvertinęs teismo posėdžio metu liudytojais apklaustų nuteistųjų G. Š. ir N. N. bei Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojo D. S. paaiškinimus, padarė išvadą, jog pareiškėjo teiginiai dėl 20 būrio 7 brigados 1 miegamajame gyvenusių asmenų skaičius bei šios patalpos perpildymo sukeltus nepatogumus (miegojimą lauke) nėra pagrįsti.

13. Pirmosios instancijos teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad Kauno apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. I-4049-414/2016 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN-AK, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šioje byloje pareiškėjas kėlė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendime konstatuotas gyvenamojo ploto normos pažeidimas, pareiškėjui laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2016 m. liepos 15 d. (24 paras) kalint 20 būrio 7 brigados gyvenamojoje patalpoje, taip pat liko nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo buitinių parazitų naikinimo, patalpų šildymo, praustuvės virtuvėlėje nebuvimo, todėl pareiškėjui iš atsakovo buvo priteistas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Šis sprendimas apeliaciniu skundu apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

14. Teismas vertino, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl ginčui aktualiu laikotarpiu 20 būrio 7 brigados 1 gyvenamojoje patalpoje kalėjusių asmenų skaičiaus bei perpildymo sukeltų nepatogumų pripažintos nepagrįstomis, o minėtoje administracinėje byloje Nr. I-4049-414/2016 pagal atsakovo pateiktus duomenis tose pačiose gyvenamosiose patalpose ir tuo pačiu laikotarpiu buvo nustatytas gyvenamojo ploto normos pažeidimas. Atsižvelgdamas į tai teismas pareiškėjo skundą dėl gyvenamojo ploto normos pažeidimo, jam gyvenant 20 būrio 7 brigados 1 gyvenamojoje patalpoje, paliko nenagrinėtu.

15. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo teiginių dėl būtiniausių higienos reikmenų neišdavimo pagrįstumą, vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Vyrų ir moterų atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis (toliau – ir Aprūpinimo normos), pagal kurias vienam vyrui mėnesiui skiriamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo, einant maudytis kiekvieną kartą išduodama 30 g muilo. Pažymėjo, kad atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu higienos priemonės (ūkinis muilas, tualetinis muilas, tualetinis popierius, soda) 20 būrio 7 brigadai buvo išduotos. Teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog higienos priemonės pareiškėjui nebuvo išduotos, kad dėl higienos priemonių išdavimo, galimybės jas nusipirkti suteikimo pareiškėjas būtų kreipęsis į būrio viršininką, o šis jas atsisakęs išduoti ar leisti nusipirkti, taip pat nepateikta pareiškėjo skundų Pravieniškių PN-AK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl higienos priemonių neišdavimo, atsisakymų leisti jas įsigyti. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad vien deklaratyvių, įrodymais nepagrįstų pareiškėjo argumentų nepakanka konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

16. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl nemandagaus Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojo D. S. elgesio, pažymėdamas, kad aplinkybių dėl netinkamo pareigūno elgesio pareiškėjas neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonėmis (t. y. liudytojų parodymais ar pan.), taip pat nepateikė duomenų, jog dėl pareigūno nemandagaus elgesio kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ar kitas institucijas.

17. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo teiginys dėl jo perkėlimo į 2-ojo lokalinio sektoriaus 12 būrio 2 brigadą be Nuteistųjų skyrimo į būrius komisijos posėdžio, paneigtas į bylą pateiktais įrodymais. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas buvo atsisakęs eiti gyventi į 12 būrio 2 brigadą, jog šiame būryje jam buvo kilusi grėsmė. Be to, pareiškėjo teigimu, pavojus jo sveikatai buvo kilęs tik 2 būrio 3 brigadoje, tačiau pretenzijų dėl jam gresiančio pavojaus bei perkėlimo gyventi į 12 būrio 2 brigadą pareiškėjas nereiškė. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl perkėlimo į 12 būrio 2 brigadą yra nenuoseklios, prieštaringos, teismas pareiškėjo pretenzijas atmetė kaip nepagrįstas.

18. Teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK.

III. 19. Pareiškėjas A. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą.

20. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes ir netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, todėl teismo sprendimas turi būti pakeistas.

21. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad nesant laisvų vietų 20 būrio 7 brigados 1 patalpoje, žmonės apgyvendinami 2–3 patalpoje. Teigia, kad 2 patalpoje gyveno 8 dirbantys nuteistieji, 3 patalpoje – 6 dirbantys asmenys, o karantino patalpos buvo perpildytos.

22. Pareiškėjo nuomone, į teismo posėdį kviesti nuteistieji G. Š. ir N. N. buvo susitarę su pataisos namų administracija dėl jų parodymų davimo, kadangi jie buvo įbauginti, jog bus perkelti į būrį, kur jiems gresia pavojus gyvybei. Mano, kad teismas nepagrįstai palaikė tik pataisos namų teiktus parodymus.

23. Pareiškėjas paaiškina, kad jam nebuvo teikiama informacija, kiek ginčo laikotarpiu 20 būrio 7 brigados 1 patalpoje buvo asmenų, tačiau pažymi, jog Kriminalinės žvalgybos skyrius turėjo duomenų, kiek tuo metu buvo sulaikyta asmenų, kurie buvo atsisakę eiti į paskirtus būrius dėl kilusio pavojaus sveikatai. Akcentuoja, kad M. D., E. P., N. N., G. Š., A. A., A. P., T. K., T. R., T. G., S. V., L. (pavardės neprisimena), V. (pavardės neprisimena), M. (pavardės neprisimena) bei jis, gali patvirtinti, dėl ko jie buvo atsisakę gyventi į paskirtus būrius ir kodėl buvo patalpinti į 20 būrio 7 brigados 1 patalpą.

24. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai skundo dalį paliko nenagrinėtu, kadangi nagrinėtoje byloje ginčijamas kitas laikotarpis, t. y. nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2016 m. birželio 21 d. Nesutinka su teismo vertinimu dėl higienos priemonių išdavimo ir teigia, kad higienos priemonės buvo išduodamos tik toje patalpoje ilgai gyvenantiems ir dirbantiems asmenims, o ne tiems, kurie buvo nuo 10 dienų iki 2 mėnesių. Pažymi, kad rašydavo skundus dėl leidimo apsipirkti, tačiau pažadėjus leisti, skundus visą laiką atsiimdavo.

25. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino visas faktines bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus, tinkamai taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo teismo sprendimą panaikinti. Pažymi, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, taip pat pareiškėjas privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų.

27. Atsakovo teigimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių svarių argumentų, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, ar kad teismas būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo skunde keliamų klausimų ar argumentų, nenurodė, jog teismas būtų pažeidęs kokias nors procesines ar materialines teisės normas.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą ir priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK.

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2016 m. liepos 15 d., jam kalint Pravieniškių PN-AK 20 būrio 7 brigados 1 patalpoje, paliko nenagrinėtu, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

32. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Iš pareiškėjo pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su teismo atliktu faktinių aplinkybių, susijusių su kalinimu Pravieniškių PN-AK 20 būrio 7 brigados 1 patalpoje, vertinimu.

34. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2016 m. liepos 15 d., bausmę atliekant Pravieniškių PN-AK 20 būrio 7 brigados 1 patalpoje, buvo įvertintas Kauno apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-4049-414/2016 ir pareiškėjui priteistas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kurį išnarinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-905-822/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

35. Pagal ABTĮ 105 straipsnio 4 punktą teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kadangi priimant teismo sprendimą šioje nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4049-414/2016 nebuvo įsiteisėjęs, nes pareiškėjas jį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2016 m. liepos 15 d., bausmę atliekant Pravieniškių PN-AK 20 būrio 7 brigados 1 patalpoje, paliko nenagrinėtu ABTĮ 105 straipsnio 4 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad šios ir Kauno apygardos administracinio teismo išnagrinėtos administracinės bylos Nr. I-4049-414/2016 ginčo laikotarpiai skirtingi, nes šios nagrinėjamos bylos laikotarpis nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2016 m. liepos 15 d. įsiterpia į administracinėje byloje Nr. I-4049-414/2016 analizuotą ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d.

36. Kadangi bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo, susijusio su neturtinės žalos atlyginimu dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK 20 būrio 7 brigados 1 patalpoje, palikta nenagrinėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų šiuo aspektu nepasisako.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Pravieniškių PN-AK administracija sudarydavo kalinimo sąlygas, kurios kėlė grėsmę jo sveikatai ir gyvybei. Nurodo, kad teismo posėdyje apklausti liudytojai G. Š. ir N. N. davė melagingus parodymus, nes buvo įbauginti Pravieniškių PN-AK administracijos.

38. Bylos duomenimis nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK Nuteistųjų skyrimo į būrius komisijos posėdžio 2016 m. birželio 21 d. protokoliniu nutarimu Nr. 62-2520 nutarta pervesti pareiškėją iš 6 būrio 2 brigados 10 lovos į 2 būrio 3 brigados 3 lovą. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 2-650 pareiškėjas buvo paskirtas į 2 būrio 3 brigadą. Pareiškėjui atsisakius gyventi jam skirtoje gyvenamojoje patalpoje, vadovaujantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. V-436 „Dėl nuteistųjų, kurie atsisako gyventi administracijos paskirtame būryje, skaičiaus mažinimo plano patvirtinimo“ 8.3 punktu, pareiškėjas perkeltas į 20 būrio 7 brigados 1 gyvenamąją patalpą, kurioje buvo kalinamas iki 2016 m. liepos 15 d. (b. l. 46–47, 50). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo atsisakymo gyventi 2 būrio 3 brigadoje ir paskyrimo bausmę atlikti 20 būrio 7 brigados 1 patalpoje, pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų 20 būrio 7 brigados 1 miegamojoje patalpoje.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėjas argumentą, kad Pravieniškių PN-AK administracija sudarydavo kalinimo sąlygas, kurios kėlė grėsmę jo sveikatai ir gyvybei, iš esmės grindžia atsisakymu gyventi 2 būrio 3 brigadoje. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato nuteistųjų galimybės pasirinkti laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje lokalinį sektorių ir kitus paskirstymo įstaigos viduje segmentus (brigadą, būrį, gyvenamąją patalpą), nes tai prieštarautų BVK įtvirtintiems nuteistųjų izoliuoto laikymo ir režimo užtikrinimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-910-858/2016). Nuteistasis, įstaigos administracijos paskirtas atlikti laisvės atėmimo bausmę nurodytame būryje, atsiradus svarbių priežasčių gali kreiptis į administraciją dėl perskyrimo, tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais konkrečiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą įstaigos administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį, pataisos įstaigos vadovui yra pakankamas pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1501/2012, 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012, 2014 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-99/2014). Kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjo atsisakymas gyventi 2 būrio 3 brigadoje Pravieniškių PN-AK administracijos buvo patenkintas, įvertinus pareiškėjo nurodytus galimos grėsmės motyvus, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, kad Pravieniškių PN-AK administracija, parinkdama jo bausmės atlikimo vietą, sąmoningai siekė pakenkti pareiškėjo sveikatai ar gyvybei.

40. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundu teiginiais, kad teismo posėdyje apklausti liudytojai G. Š. ir N. N. davė melagingus parodymus, nes buvo įbauginti Pravieniškių PN-AK administracijos. Pažymėtina, kad pareiškėjas šių savo argumentų nepagrindė objektyviais įrodymais, todėl jie vertintini kaip pareiškėjo subjektyvi nuomonė. Be to, aplinkybė, kad, pareiškėjo teigimu, naujai apklausti liudytojai M. D. ir T. K. pasakys tiesą, nesudaro pagrindo pripažinti melagingais pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymus. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, susijusio su neaprūpinimu higienos priemonėmis, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams ir papildomai jų nekartoja. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas anksčiau nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina (ABTĮ 142 str. 3 d.). Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

42. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė