65b6a75e-df08-4cc9-9822-4a75fa16bf6e · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Artūras RidikasPranešėjas Artūras Ridikas                                                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-393-719/2013Teisėjas Kęstutis Venckus                                          Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2. (S)       PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 1 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko (pranešėjas), teisėjų Valdo Petro Meidaus. ir Ričardo Gilio,sekretoriaujant Jolitai Žukauskieneidalyvaujant: prokurorei L.

Å imonienei, gynėjui advokatui A. Aleknai,nuteistajam A. N.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal A. N. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-29 nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. paskiriant laivės atėmimÄ trejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Å iuo nuosprendžiu vadovaujantis BK 66 str. į bausmę įskaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme nuo 2012-06-13 iki 2012-06-15 (2 paros), o taip pat tenkintas dalis Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio ir iÅ¡ A.

N. priteista 8957,88 Lt Panevėžio teritorinei ligonių kasai. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat tenkintas Ž. T. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir iÅ¡ A. N. priteista 500 Lt ir 8000 Lt Ž. T., pastarajam taip pat pripažinta teisė į civilinio ieÅ¡kinio dėl 4000 Lt patirtos turtinės žalos (negautos pajamos) patenkinimÄ (klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduota nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.)), o taip pat iÅ¡ A. N. nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti 51,25 Lt proceso iÅ¡laidų valstybei.    Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

A. N. nuteistas už tai, kad 2012-03-31 apie 22.15 val., Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) , bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, vienÄ kartÄ dÅ«rė peiliu nukentėjusiajam Ž. T. į pilvo sritį, tuo padarydamas durtinį – pjautinį kiauryminį pilvo deÅ¡inės pusės sužalojimÄ su aklosios žarnos pažeidimu, tyčia sunkiai sutrikdė Ž. T. sveikatÄ .Apeliaciniu skundu A. N. praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-29 nuosprendį panaikinti ir bylÄ nutraukti BK 28 str. pagrindu, konstatavus, kad veika atlikta esant bÅ«tinajai ginčiai arba Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-29 nuosprendį pakeisti ir veikÄ iÅ¡ BK 135 str. 1 d. perkvalifikuoti pagal BK 137 str. 1 d. arba Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-29 nuosprendį pakeisti ir veikÄ iÅ¡ BK 135 str. 1 d. perkvalifikuoti pagal BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 1 d., Taip pat apeliantas praÅ¡o pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.) tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), bei tai, kad dalimis atlygino padarytÄ Å¾alÄ valstybei ir nukentėjusiajam.

Apeliantas taip pat praÅ¡o panaikinti teismo pripažintÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad veikÄ padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 2 d. 9 p.), paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu bei sumažinti neturtinės žalos atlyginimo dydį. Apeliantas pabrėžia, jog prieÅ¡ingai, nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, dėl Ž. T. sužalojimo, jis kaltu prisipažino, tai yra pripažino, kad dÅ«rė peiliuku skirtu žvejybai į pilvo sritį, tik nesutinka su nusikalstamos veikos vertinimu nurodydamas, jog neturėjo tyčios sužaloti nukentėjusįjį, dėl ko pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo apsvarstyti, ar nagrinėjamoje situacijoje nebuvo bÅ«tinosios ginties požymių ar jos ribų peržengimo, juo labiau, kad susidariusi situacija, kai nakties metu be jokios priežasties buvo suduotas smÅ«gis ranka į veidÄ , po kurio instinktyviai jis pradėjo vytis nubėgantį Ž. T., o Å¡iam sustojus prieÅ¡ais su rankoje laikomu metaliniu daiktu, leido pagrįstai manyti, jog kėsinamasi į gyvybę ir sveikatÄ . Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, jog atsižvelgiant į baudžiamosios bylos duomenis turi bÅ«ti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, bylos nagrinėjimo metu jau buvo pradėjęs atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytÄ turtinę žalÄ Â bei tai, jog nukentėjusiojo elgesys buvo rizikingas ir (ar) provokuojantis.

Be to, apeliantas nurodo ir tai, jog visiÅ¡kai nepagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad veikÄ padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kadangi byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ dėl alkoholio įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o paskirta bausmė, atsižvelgiant į visas reikÅ¡mingas aplinkybes, yra per griežta. Apeliantas taip pat pabrėžia, jog teismas, spręsdamas civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo dydį, nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios bÅ«tų davusios pagrindÄ priteisti tokiÄ didelę kompensacijÄ už padarytÄ neturtinę žalÄ , o taip pat neatsižvelgė į reikÅ¡mingas asmenines, Å¡eimines bei socialines aplinkybes, darančias įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Taip pat pabrėžiama, jog nukentėjusiojo pareikÅ¡tas turtinės žalos civilinis ieÅ¡kinys nepagrįstas dokumentais, o po nuosprendžio paskelbimo jis nukentėjusiajam bei ligonių kasoms pervedė dalį priteistos atlyginti žalos. Nurodo, jog teismas neįvertino, to, kad jis iÅ¡laiko nedirbančiÄ Å¾monÄ ir du mažamečius vaikus, dėl ko atliekant realiÄ laisvės atėmimo bausmę Å¡eima netektų maitintojo, juo labiau kad anksčiau nebuvo teistas. Apeliantas taip pat pabrėžia, jog bÅ«damas neizoliuotas nuo visuomenės galėtų greičiau atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .Teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras – atmesti.Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.IÅ¡nagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamÄ jÄ bylÄ bei skundžiamÄ teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimÄ nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nors ir tinkamai kvalifikavo A.

N. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau nepagrįstai apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino jo apsvaigimÄ nuo alkoholio, nepagrįstai apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino provokuojančio ar rizikingo nukentėjusiojo asmens elgesio, o taip pat nepakankamai įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis paskyrė per griežtÄ bausmę. Todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 str. 1 ir 2 p.).Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog A.

N. padarė BK 135 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ . BK 135 str. 1 d. numatyta, jog tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jei dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo asmens kÅ«nas, baudžiamas laisvės atėmimu iki deÅ¡imties metų.

Pripažindamas A. N. kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai – paties A. N. parodymai, nukentėjusiojo Ž.

T. parodymai, kad įvykio metu A. N. jam dūrė peiliu, liudytojos D. K. parodymai kad įvykio metu po konflikto su A. N. atėjęs Ž. T. laikėsi už pilvo ir jam bėgo kraujas, liudytojo M. A. parodymai, kad įvykio metu po konflikto su A. N., Ž. T. paskambinęs pasakė, kad yra „pripjautas“, dėl ko pastarajam atėjus prie automobilio kruvinam ir susirietusiam šį nuvežė į ligoninę, eksperto N. R. parodymai, jog dėl patirtų sužalojimų Ž. T. sveikata sutrikdyta buvo sunkiai, liudytojos I.

B. parodymai, jog po konflikto su A. N. nubėgus link gyvenamųjų namų Ž. T. pasakė, kad jį „pasmeigė“, dėl ko pastarasis buvo nuvežtas į ligoninę, liudytojo D. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiÅ¡kinimai, jog įvykio metu A. N., vydamasis Ž. T., rankoje laikė daiktÄ , panašų į strypÄ ar peilį, o vėliau pastarasis nurodė, jog buvo perdurtas, įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys, kur A. N. nurodė, jog bÅ«damas maždaug 10 metrų atstumu nuo Ž.

T. iÅ¡sitraukė peilį, kuriuo vėliau dÅ«rė pastarajam į pilvÄ , nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys, parodymo atpažinti protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios matyti, jog Ž. T. dėl patirtų sužalojimų sveikata sutrikdyta sunkiai – yra pakankami neabejotinai iÅ¡vadai dėl A. N. kaltės padarius BK 135 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ daryti. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog sunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ , numatė, kad savo veiksmais gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ , ir, nors nenorėjo sunkiai sutrikdyti sveikatos, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams kilti.

Taigi nagrinėjamu atveju A. N. durdamas peiliu nukentėjusiajam į pilvÄ suprato, jog kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ , numatė, jog durdamas peiliu į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ nukentėjusiojo kÅ«no dalį tokiais savo veiksmais gali sunkiai sutrikdyti Å¡io asmens sveikatÄ ir, nors ir nenorėjo sunkiai sutrikdyti Ž. T. sveikatos, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams kilti, t.y. nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinio skundo teiginiai, jog apeliantas nenorėjo sunkiai sužaloti nukentėjusiojo, o atlikti nusikalstami veiksmai turėtų bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 137 str., yra atmetami, kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl nukentėjusiajam priteistos 8000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimu, kadangi skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bei motyvuotas, priimtas atsižvelgus bei įvertinus visas reikÅ¡mingas aplinkybes, o be to teismas nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Atmetami ir apeliacinio skundo argumentai, jog nusikalstama veika yra padaryta veikiant bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis arba kad egzistuoja bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas (BK 28 str. 3 d.).

Pagal BK 28 str. 1 d. nustatytÄ teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 str. 2 d. prasme asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

BÅ«tinÄ ja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d. Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan.

Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiÅ¡kia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra iÅ¡reikÅ¡tas iÅ¡oriÅ¡kai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki. Tiesioginio pavojaus sÄ lygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas kol jam bus suduotas pirmasis smÅ«gis ar padaryta kitokia žala.

Kėsinimosi ypatybės (ginamų vertybių svarba, puolimui naudojamos priemonės, veiksmų jėga, intensyvumas ir pan.) nulemia ir gynybÄ sudarančių veiksmų bei jų padarinių teisėtumo vertinimÄ . Ä®statymas nereikalauja, kad besiginančiojo atkirtis bÅ«tų smulkmeniÅ¡kai apskaičiuotas ir visiÅ¡kai adekvatus kėsinimuisi tiek vertinant gynybinius veiksmus, tiek ir jų padarinius. Susidariusioje konkrečioje situacijoje dėl jėgų santykio, patirties, naudojamų priemonių ir kitų aplinkybių besiginančiojo veiksmai gali bÅ«ti efektyvesni.

Be to, nėra svarbu, ar žala, padaryta besikėsinančiajam, yra mažesnė ar didesnė už tÄ Å¾alÄ , kuri buvo padaryta ar grėsė užpultajam. Nei kiekybės, nei kokybės požiÅ«riu ji neprivalo atitikti tos žalos, kurios buvo siekta ar kuriÄ sukėlė kėsinimasis. Vis dėlto ginantis negali bÅ«ti peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos. BÅ«tinosios ginties ribos peržengiamos, kai yra visos bÅ«tinos sÄ lygos vienu metu:

a) nužudymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas;

b) tai padaroma tiesiogine tyčia (besiginantysis suvokia, jog gynybai nėra būtini tokie padariniai, tačiau jų nori ir siekia);

c) gynyba aiÅ¡kiai neatitinka kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. Nagrinėjamu atveju, kÄ tinkamai skundžiamame nuosprendyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas, A. N. Ž. T. dÅ«rė peiliu jau pasibaigus pavojingam kėsinimuisi, kadangi Ž. T., sudavęs smÅ«gį apeliantui į veidÄ , bandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, tačiau A. N. ėmė vytis bėgantį nukentėjusįjį, kas rodo, jog bÅ«tinosios ginties momentas A. N. pradedant vytis bėgantį Ž. T. jau buvo pasibaigęs. Å iuo atveju, nesant Ž.

T. veiksmuose pavojingo kėsinimosi A. N. atžvilgiu, negali bÅ«ti pripažinta ir tai, jog A. N. veikė esant bÅ«tinajai ginčiai ar jo veiksmai atitiko bÅ«tinosios ginties ribų peržengimo sÄ lygas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į baudžiamosios bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino A. N. neblaivumÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybe. Nors pats A. N. tiek ikiteisminio tyrimo (1 t., 120-123 b.l.), tiek pirmosios instancijos teisme (2 t., 67-68 b.l.) nurodė, jog tÄ dienÄ bei važiuodamas susitikti su nukentėjusiuoju buvo vartojęs alkoholio, o L.

N., apklausiamas liudytoju, taip pat nurodė, jog A. N. įvykio dienÄ buvo vartojęs alkoholio (1 t., 107-109 b.l.), tačiau į susitikimÄ su Ž. T. apeliantas vyko iÅ¡ anksto su juo susitaręs, kadangi pats nukentėjusysis keletÄ dienų skambino ir siÅ«lė iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl galimai pavogto mobiliojo ryÅ¡io telefono (kÄ patvirtino ir pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu (1 t., 17-19 b.l., 2 t., 22 b.l.)), iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio neatliko aktyvių puolamųjų veiksmų, o tik kalbėjosi su Ž.

T. (1 t. 17-19, 52-53, 55-56, 57-60, 64-65, 107-109, 120-123 b.l., 2 t., 24, 65, 66 b.l.), o taip pat pradėjo vytis Ž. T. tik gavęs nuo jo smÅ«gį. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, jog vien ta aplinkybė, jog įvykio dienÄ A. N. buvo vartojęs alkoholio neduota pagrindo daryti iÅ¡vados, jog neblaivumas turėjo įtakos sužalojant Ž. T.. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas nepagrįstai A. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino provokuojančio ar rizikingo nukentėjusiojo asmens elgesio.

Remdamiesi BK 59 str. 1 d. 6 p., teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, turi atsižvelgti į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininkÄ prieÅ¡ jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ giminaitį, buvo smurtiniai ar kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Taigi Å¡i atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai nustatoma, kad provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys turi įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Tai reiÅ¡kia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali bÅ«ti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis, ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį.

Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų – paties A. N., nukentėjusiojo Ž.

T. bei liudytojų L. N. ir D. Z. parodymų, susitikimo, kurio metu reikėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes dėl pavogto mobiliojo ryÅ¡io telefono, organizatorius buvo pats nukentėjusysis Ž. T., kuris, į sutartÄ vietÄ atvykęs ne vienas (įvykio metu stovėjo du automobiliai), pokalbio su apeliantu metu pirmasis sudavė jam smÅ«gį į veido sritį (1 t., 17-19, 55-56, 107-109, 120-123 b.l., 2 t., 22, 24, 65 b.l.). IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusysis Ž. T. elgėsi provokuojančiai, dėl ko nagrinėjamu atveju tai turi bÅ«ti pripažinta A.

N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma neleidžia daryti iÅ¡vados, jog A. N. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis turi bÅ«ti pripažinta tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei tai, jog savo nori atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ . BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę teismas nustato esant bent vienam iÅ¡ alternatyvių pagrindų:

1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi;

2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ;

3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, A. N. ikiteisminio tyrimo metu pateikė nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ , kuriame nurodė įvykio aplinkybes, bei faktÄ , jog nusivijęs Ž. T. dÅ«rė jam peiliu į pilvo sritį (1 t., 116 b.l.). IÅ¡samias įvykio aplinkybes apeliantas taip pat nurodė ir 2012-06-14 bei 2012-07-10 apklausiamas įtariamuoju (1 t., 120-123 b.l.), tačiau 2012-07-27 ikiteisminio tyrimo apklausos metu A.

N. parodė, jog savo kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies, kadangi nukentėjusįjį sužalojo netyčia, norėdamas pastarÄ jį pastumti kad Å¡is nesutrenktų turėta lazda ar strypu stÅ«mė su ta ranka kurioje laikė peilį, nukentėjusysis pargriuvęs nebuvo, o be to pastÅ«męs Ž. T. manė, kad jo nesužalojo (1 t., 152-153 b.l.). Be to pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu A. N. taip pat nurodė, jog nežino, kaip jo rankose atsirado peiliukas, o nukentėjusįjį galėjo sužaloti prieÅ¡ jį pargriaunant (2 t., 67 b.l.).

IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog A. N., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu buvo nenuoseklus, pateikdavo nevieningas esmines įvykio aplinkybes, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai prisipažinimo ir nuoÅ¡irdaus gailesčio nepripažino A. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloj esančio mokėjimo kvito, apeliacinio skundo ir prie jo pateiktų duomenų apie piniginių lėšų pervedimÄ Å½.

T. bei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, A. N. apeliaciniu skundu taip pat prašo sumažinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį, o šiuo metu Ž. T. ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra pervedęs 310 Lt bei 500 Lt ir 100 Lt, nors skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu Ž. T. yra priteista 8000 Lt neturtinei ir 500 Lt turtinei, o Panevėžio teritorinei ligonių kasai 8957,88 Lt turtinei žalai atlyginti.

Be to, iÅ¡ AB „Lietuvos paÅ¡tas“ mokėjimo kvito (2 t., 93 b.l.) matyti, kad šį pavedimÄ nukentėjusiajam A. N. atliko tik 2013-04-11, t.y. po skundžiamo 2013-03-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, kas rodo jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. N. atsakomybe lengvinančia aplinkybe nepripažino savanoriÅ¡ko padarytos žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo. Nusikalstama veika, numatyta BK 135 str. 1 d., priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamasis įstatymas nenumato alternatyvių bausmių laisvės atėmimui, dėl ko pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu, atsižvelgęs bei įvertinęs nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo visuomenei laipsnį, A.

N. asmenybę, paskyrė trijų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į baudžiamosios bylos duomenis, net Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. BK 54 str. reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 str. 1 d. suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

IÅ¡imtis iÅ¡ Å¡ios bendros taisyklės numato BK 62 str. ir 54 str. 3 d. Kaip matyti, iÅ¡ teismų praktikos, tiek BK 54 str. normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimÄ reglamentuojančių normų sistemoje lėmė tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik iÅ¡imtiniais atvejais. Todėl spręsdamas Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimÄ teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytų sÄ lygų taikyti kaltinamajam BK 62 str. 3 d. nuostatas.

Tik tokių sÄ lygų nenustačius, gali bÅ«ti pritaikyta BK 54 str. 3 d. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-323/2012). Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju taikyti A. N. BK 62 str. nuostatas nėra galimybės. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog A. N. skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pirmÄ kartÄ , nusikalto taip pat pirmÄ kartÄ (1 t., 155 b.l.), nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., 156-157 b.l.), nusikalstama veika yra atsitiktinio pobÅ«džio, nuteistasis turi legalų pragyvenimo Å¡altinį (1 t., 159 b.l.), yra teigimai charakterizuojamas bendruomenėje (2 t., 11 b.l.), palaiko tvirtus socialinius ryÅ¡ius – yra vedęs ir turi du mažamečius vaikus: (duomenys neskelbtini) gimusiÄ dukrÄ bei (duomenys neskelbtini)gimusį sÅ«nų (2 t., 12-13, 62 b.l.), turi finansinių įsipareigojimų (2 t., 15-16 b.l.), bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme yra pradėjęs atlyginti žalÄ Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (2 t., 17, 93 b.l.), pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dienÄ atlygino ir proceso iÅ¡laidas (2 t., 81 b.l.), 2013-04-11 pradėjo atlyginti žalÄ nukentėjusiajam Ž.

T. (2 t., 93 b.l.), o taip pat yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, A. N. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog gailisi to, kas įvyko, neturėjo tikslo ir ketinimų sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatÄ , o taip pat nėra agresyvus. Pastebėtina ir tai, jog pats nukentėjusysis prisipažino, jog įvykio metu taip pat buvo vartojęs alkoholio (2 t., 22 b.l.), o kaip matyti iÅ¡ 2012-12-06 RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo Ž.

T. yra pripažintas kaltu pagal BK 294 str. 2 d. bÅ«tent dėl veikos, kuri susijusi su A. N. inkriminuotu nusikaltimu (2 t., 94-95 b.l.). IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog yra BK 54 str. 3 d. numatytos sÄ lygos ir pagrindai A. N. skirti Å¡velnesnę, nei įstatyme numatyta, bausmę ir padaryti iÅ¡vadÄ , jog laisvės atėmimo bausmės, kuri kaip vienintelė bausmės rÅ«Å¡is numatyta už BK 135 str. 1 d. nusikaltimo padarymÄ , A. N. yra neteisinga ir neprotinga, juo labiau kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neigiamai paveiktų ne tik paties nuteistojo, bet ir jo mažamečių vaikų padėtį.

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad yra pagrindas taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas, o bausmės tikslai, numatyti BK 54 str., bus pasiekti A. N. skiriant sankcijoje nenumatytÄ bausmę – laisvės apribojimÄ , kurio dydis lygus įstatymo numatytam Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies maksimumui. A. N., vadovaujantis BK 48 str. 5 d. 2 p. uždraustina bendrauti su nukentėjusiuoju Ž. T. bei, vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 5 p. paskirtinas įpareigojimas - per 8 (aÅ¡tuonis) mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio priėmimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 180 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis Teismas, vadovaudamasis BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., n u s p r e n d ž i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-29 nuosprendį pakeisti:pripažinti A. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.)panaikinti A. N. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. A. N., Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-29 nuosprendžiu pripažintÄ kaltu pagal BK 135 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, nubausti laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, laisvės apribojimo laikotarpiu uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiuoju Ž.

T. bei įpareigojant per 8 (aÅ¡tuonis) mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio priėmimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 180 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .               Kolegijos pirmininkas                                                         ArtÅ«ras Ridikas                          Teisėjai                                                    Valdas Petras Meidus                                                                  Ričardas Gilys