2025-05-28 Nr. AB-9403-3-61-3-00331-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1966-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00331-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 8.6.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. B. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2025 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. 25S22097 (toliau – ir Sprendimas), 2) patenkinus pirmąjį reikalavimą, įpareigoti Departamentą iš naujo atlikti veiksmus, t. y. iš naujo išspręsti pareiškėjo M. B. prašymą dėl pareiškėjo duomenų išbraukimo iš nacionalinio sąrašo ir atšaukimo iš Šengeno informacinės sistemos įtraukto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Ginčijamas Sprendimas yra nepagrįstas, prieštaraujantis proporcingumo principui, surašytas formaliai bei ydingai (nenurodant visų pareiškėjui gresiančių pasekmių ir apribojimų), t. y. neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies administracinio sprendimo turiniui keliamų teisinio pagrįstumo, motyvuotumo reikalavimų. Spendimu Departamentas be jokio teisinio pagrindo užkerta galimybę pareiškėjui Portugalijoje gauti leidimą gyventi arba vizą, nes jie neišduodami tol, kol galioja Šengeno informacinėje sistemoje (toliau – ir SIS) įvestas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui 3 metus atvykti ir apsigyventi Lietuvoje ir kitų Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje. Šią aplinkybę grindė Portugalijos migracijos tarnybos AIMA informacija ir jos vertimu į lietuvių kalbą.

2.2. Migracijos departamento direktorius 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2018 m. liepos 5 d.) patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 50.2 punkte nustatyta, kad gali būti priimamas sprendimas sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas trumpesnis draudimo užsieniečiui atvykti laikotarpis, nei jau nustatytas, ir jis dar nėra pasibaigęs (jau nustatytas draudimo atvykti laikotarpis sutrumpinamas iki naujai nustatytojo). Kriterijų vertinimo tvarkos 50.3.2 punkte nustatyta, kad Migracijos departamentas gali priimti sprendimą išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatoma, kad dėl šių aplinkybių užsieniečiui nedraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – ir LR). Nesant jokio pagrindo atsakovas privalo išbraukti pareiškėjo duomenis iš šio sąrašo.

2.3. Vertinant administracinių teismų priimtus sprendimus ir juose pateiktus teismų išaiškinimus administracinėse bylose Nr. eI2-16583-816/2024, Nr. eI2-3696-931/2025, Nr. eA-1191-624/2025, Sprendimas yra neteisėtas, nes pareiškėjas aktyviai bendradarbiauja su Departamentu, jokių pažeidimų nėra padaręs, nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui, nesislepia nuo pareigūnų, su prašymu, kuris Sprendimu buvo netenkintas, yra pateikęs visus reikalingus ir teisingus duomenis dėl gyvenimo bei legitimizavimosi Portugalijoje, todėl Departamentas neturėjo jokio teisinio pagrindo pareiškėjo prašymo netenkinti, kadangi nebuvo jokių pagrindų jo atžvilgiu taikyti 3 metų draudimo atvykti į Šengeno erdvę terminą bei taikyti analogiškos trukmės perspėjimą SIS.

2.4. Departamentas Sprendimu, nenurodydamas jokio pagrindo, piktnaudžiauja savo diskrecijos teise, siekdamas pareiškėjo neįleisti į LR teritoriją ar į kitą ES šalį ir tiksliai nenurodant kokiu pagrindu. Teisingumo Teismo praktikoje, susijusioje su Sąjungos piliečio statusu, teise laisvai judėti bei šios teisės ribojimu, pabrėžiama, kad Sąjungos piliečio statusas yra esminis valstybių narių piliečių statusas.

2.5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Sprendimas negali būti pripažintas teisėtu vien jau dėl tos priežasties, jog jame nenurodyti jokie (t. y. netgi bendriausi ir abstrakčiausi) faktai, kurie pagrįstų išvadą, kad pareiškėjo buvimas LR gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

3.1. Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsnio 7 ir 8 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), 28.1 ir 32 punktais, taip pat Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 punktu.

3.2. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs asmens prašymą ir su juo pateiktus dokumentus bei remdamasis gauta informacija iš Portugalijos kompetentingos institucijos, kad asmuo kreipėsi dėl leidimo gyventi Portugalijoje, tačiau šiuo metu neturi leidimo gyventi Portugalijoje, nenustatė naujų aplinkybių, kurios leistų panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Migracijos departamentas Portugalijos nacionaliniam skyriui išsiuntė informaciją, kad pareiškėjas pateikė prašymą dėl SIS perspėjimo panaikinimo ir klausė, ar pareiškėjas turi galiojančią vizą ar leidimą gyventi Portugalijoje. Buvo gauta SIRENE Portugalijos M forma, kuria pranešama, kad asmuo 2024 m. vasario 6 d. kreipėsi dėl leidimo gyventi, sprendimas nėra priimtas, todėl asmuo galiojančio leidimo gyventi neturi. Taigi, pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog esama naujų aplinkybių, dėl kurių perspėjimo įvedimas turėtų būti panaikintas.

3.3. Pareiškėjas yra Pakistano pilietis. Skunde taip pat nėra informacijos, kad pareiškėjas yra Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys, todėl argumentai, susiję su ES valstybių narių piliečių judėjimo laisve, atmestini. Pareiškėjo skunde cituojama Teisingumo Teismo praktika, susijusi su Europos Sąjungos piliečio statusu ir laisvu ES piliečių judėjimu taip pat atmestina kaip nesusijusi su ginčijamu sprendimu.

3.4. Pareiškėjo teiginiai dėl užsieniečio nebendradarbiavimo, sulaikymo, galimo pasislėpimo vengiant grąžinimo, vertintini kaip su ginčijamu Sprendimu nesusiję. Taip pat skunde klaidingai teigiama, kad pareiškėjui net nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nes pareiškėjui 2023 m. lapkričio 6 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760304994, kuris panaikintas 2024 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 24S65322. Sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl jo priėmimo aplinkybės nekvestionuotinos šioje administracinėje byloje.

3.5. Pareiškėjo teiginiai apie Lietuvą kaip teisinę valstybę deklaratyvūs ir nepagrindžia su skundu susijusių aplinkybių.

3.6. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis turi teisę gauti visą prašomą informaciją bei šiuos duomenis ir dokumentus pateikti į šią bylą ir paaiškinti, kodėl jis yra įtraukiamas į sąrašą asmenų, negalinčių atvykti nei į Lietuvą, nei į Šengeno zoną trejus metus, pažymėtina, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjui nėra uždraudžiama atvykti, bet yra atsisakoma panaikinti draudimą atvykti. Pareiškėjui uždrausta atvykti 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 24S97330, kurio pareiškėjas neskundė – taigi, sprendimas yra įsiteisėjęs ir neturi būti ginčijamas šioje byloje.

3.7. Sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, proporcingas pareiškėjo individualiai situacijai. Sprendimo priėmimą nulėmė tai, jog pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindę, jog pareiškėjui nedraudžiama atvykti į LR ar Šengeno erdvę, ar kurios būtų sudarę pagrindą sutrumpinti šio draudimo ir SIS perspėjimo trukmę.

3.8. Pareiškėjui Portugalijoje pasikreipus dėl leidimo gyventi ar vizos išdavimo, Portugalijos kompetentinga institucija, matydama ginčo SIS perspėjimą pareiškėjo atžvilgiu, pradėjusi leidimo ar vizos išdavimo procedūras, turėtų kreiptis į LR dėl konsultacijos, tačiau tokio kreipimosi Departamentas nėra gavęs. Jeigu po minėtos konsultacijos pareiškėjui Portugalija išduotų leidimą gyventi ar vizą, Departamentas priimtų sprendimą atšaukti perspėjimą SIS. Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta išbraukti pareiškėjo (užsieniečio) duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į LR, nacionalinio sąrašo (toliau – ir nacionalinis sąrašas) ir atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo 36 mėnesius (3 metus) atvykti ir apsigyventi Lietuvoje ir kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje tarp šalių nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog: Departamento 2024 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 24S65322 pareiškėjui buvo panaikintas 2023 m. lapkričio 6 d. išduotas leidimas laikinai gyventi LR darbo tikslu Nr. 760304994 ir, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, Departamentas priėmė 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 24S97330, kuriuo pareiškėjui buvo uždrausta 36 mėnesius (3 metus) atvykti į Lietuvą ir Šengeno erdvę bei taikytas SIS perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui 3 metus atvykti ir apsigyventi Lietuvoje ir kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje; minėti Departamento sprendimai pareiškėjo nebuvo skųsti ir yra įsiteisėję; byloje nepateikta įrodymų, kurie leistų įsitikinti, jog minėtais Departamento sprendimais konstatuoti uždraudimo pareiškėjui atvykti į LR 3 metus bei analogiškos trukmės perspėjimo SIS įtraukimo dėl draudimo pareiškėjui 3 metus atvykti ir apsigyventi Lietuvoje ir kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje teisiniai pagrindai būtų išnykę ar praradę aktualumą; pareiškėjas kreipdamasis į Departamentą prašymu dėl draudimo atvykti atšaukimo, kuriuo prašė išbraukti duomenis apie jį iš nacionalinio sąrašo ar sutrumpinti draudimo jam atvykti į LR laiką bei atšaukti jo duomenis iš SIS (toliau – ir Prašymas), bei ginčo Sprendimo priėmimo metu neturėjo galiojančios vizos ar leidimo gyventi Portugalijoje ar kitoje ES valstybėje narėje, ar kitose ES nepriklausančiose valstybėse, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija).

7. Teismas nustatė, kad: pareiškėjas yra trečiosios šalies (Pakistano) pilietis; LR neteistas; apie vienerius metus laiko gyvenantis Portugalijoje; Portugalijos kompetentingos institucijos pateiktais duomenimis – 2024 m. vasario 6 d. kreipęsis dėl leidimo laikinai gyventi Portugalijoje (Paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kurio atžvilgiu 2025 m. sausio 17 d. duomenimis minėtos paraiškos nagrinėjimo procedūra tebevyko ir įrašų apie leidimo laikinai gyventi Portugalijoje išdavimą nebuvo, o, 2025 m. vasario 5 d. duomenimis, Portugalijos kompetentinga institucija atmetė pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šalyje. Departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą atsisakyti išbraukti pareiškėjo duomenis iš nacionalinio sąrašo ir atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes: 1) nenustatyta, kad asmuo turi (gavo) vienos iš Šengeno valstybių narių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą; 2) nenustatyta, kad nebeliko 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Sprendimas motyvuotas, jame fiksuotas pareiškėjo Prašymo ir jo motyvų bei pateiktų duomenų turinys, atliktas šių aplinkybių vertinimas, nurodyti Sprendimo priėmimo teisiniai pagrindai bei apskundimo tvarka.

8. Teismas įvertino Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 28, 32 punktų, Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 punkto nuostatas.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas Prašymą (kuriuo prašė išbraukti duomenis apie jį iš nacionalinio sąrašo ar sutrumpinti draudimo jam atvykti į LR laiką bei atšaukti jo duomenis iš SIS) grindė aplinkybėmis, jog: neturi pažeidimų, dėl kurių buvo priimtas toks sprendimas; kvietusioje Lietuvoje neįsidarbino dėl ilgai užtrukusio įdarbinimo dokumentų tvarkymo, nors siekė dirbti ir išlaikyti šeimą, nes turi vaikų ir kitų šeimos narių, kurie priklauso nuo jo pajamų. Iš šių argumentų turinio matyti, jog Prašymas iš esmės grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su pareiškėjo įtraukimu į nacionalinį sąrašą bei SIS perspėjimo taikymo tuo teisiniu pagrindu, jog pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi LR, t. y. pareiškėjas reiškė nesutikimą su sprendimais panaikinti leidimą laikinai gyventi LR, uždrausti jam atvykti 3 metus į LR ir taikyti analogiško termino perspėjimą SIS dėl draudimo ir atvykti ir apsigyventi Lietuvoje ir kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje, kurie yra nenuginčyti.

10. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad nagrinėjant asmens vėlesnį prašymą išbraukti jį iš sąrašo, kai kuriais atvejais naujų faktinių aplinkybių vertinimas gali būti neatsiejamas nuo faktinių aplinkybių, kurių pagrindu asmuo buvo įtrauktas į sąrašą. Vis dėlto vien faktinės aplinkybės, dėl kurių buvo nuspręsta uždrausti asmeniui atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą dėl tokio asmens neįsileidimo, paprastai negali būti pagrindu įpareigoti atsakovą asmenį išbraukti iš sąrašo. Be to, nėra pagrindo sutapatinti sprendimą dėl įtraukimo į nacionalinį sąrašą ir ginčą dėl jo teisėtumo bei pagrįstumo, ir, atitinkamai, vėliau priimtą atsisakymą išbraukti asmenį iš nacionalinio sąrašo ir jo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimą. Priešingas teisinio reguliavimo aiškinimas inter alia (be kita ko) reikštų, kad teisės aktuose nustatyti administracinių aktų apskundimo terminai netenka savo prasmės, o tai savo ruožtu nulemtų teisinį netikrumą. Todėl teismas konstatavo, jog skundo motyvai, pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimai, susiję su Departamento 2024 m. vasario 28 d. ir /ar 2024 m. balandžio 11 d. priimtų įsiteisėjusių sprendimų ydingumu, atskirai nevertintini kaip nepatenkantys į šios administracinės bylos ribas, bei minėti sprendimai, jais konstatuotos aplinkybės bei Departamento jų įvertinimas, nėra šios administracinės bylos vertinimo objektas.

11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas Prašyme atsakovui nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios būtų pagrindu jį išbraukti iš nacionalinio sąrašo. Nurodytos aplinkybės, jog sužinojęs apie darbo galimybę Portugalijoje jis ten išvyko, dabar gyvena, dirba ir išlaiko šeimą, tačiau dėl Departamento 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu pritaikyto draudimo atvykti neturi galimybės sugrįžti į savo šalį susitikti su šeima, o taip pat negali gyventi Portugalijoje, teismo atmestos kaip nepagrįstos, kadangi į bylą nebuvo pateikta duomenų, jog pareiškėjas turi šeimą ar, jog jo šeimos nariai gyvena ES valstybėje narėje ar Šengeno zonos valstybės teritorijoje. O į bylą pateikti įrodymai apie tai, jog 2025 m. sausio 17 d. pareiškėjo atžvilgiu Portugalijoje dar tik vyko procedūra dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, o po ginčo Sprendimo priėmimo – 2025 m. vasario 5 d. Portugalija leidimo laikinai gyventi pareiškėjui neišdavė – patvirtina, jog Sprendimu teisėtai ir pagrįstai buvo nustatyta ginčo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą lemianti faktinė aplinkybė – nenustatyta, kad asmuo turi (gavo) vienos iš Šengeno valstybių narių išduotą galiojantį leidimą gyventi ar nacionalinę vizą. Pareiškėjas iš esmės nenurodė nei vieno pagrindo, kuris būtų pagrindęs, jog nebeliko Departamento 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu nustatytų pagrindų taikyti SIS perspėjimą pareiškėjui dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Lietuvoje ir kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje. Be to, pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių, jog Departamento Sprendimu priimtas atsisakymas išbraukti pareiškėją iš nacionalinio sąrašo ir SIS nepanaikinimas neproporcingai pažeidžia jo teises, t. y. jis neįrodė kokios teisės ar teisėti interesai vertinamu atveju yra pažeidžiami. Nesant tokių aplinkybių nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir įpareigoti atsakovą išbraukti pareiškėjo duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į LR, nacionalinio sąrašo ar naikinti SIS perspėjimą.

12. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo skunde minima horizontalioji pirmosios instancijos administracinių teismų praktika administracinėse bylose Nr. eI2-16583-816/2024, Nr. eI2-4613-621/2025, Nr. eI2-3696-931/2025, kuriose buvo sprendžiami Departamento sprendimų uždrausti atvykti į LR ir SIS perspėjimo taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimai, bei vertikalioji teismų praktika Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-1191-624/2025, kurioje buvo sprendžiamas atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi LR, kai asmuo turėjo kitos valstybės narės pritaikymą SIS perspėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, nėra analogiška šioje byloje sprendžiamam klausimui, taigi visiškai nėra aktuali nagrinėjamai bylai, todėl teismas dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, nepasisakė ir juos atmetė kaip nepagrįstus.

13. Teismas konstatavo, kad atsakovas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino su pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi LR panaikinimu susijusias aplinkybes, jo (pareiškėjo) Prašyme išdėstytus teiginius bei tiek paties pareiškėjo pateiktą, tiek ir Departamento surinktą informaciją apie leidimo laikinai gyventi Portugalijoje pareiškėjui išdavimo procedūrą, ir priėmė Sprendimą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio 5, 6 dalių reikalavimus. Į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie objektyviai pagrįstų, jog pareiškėjas turėtų nacionalinę ar Šengeno vizą, ar kurios nors valstybės narės išduotą leidimą gyventi bei, jog egzistuotų bet koks SIS perspėjimo panaikinimo pagrindas. O tai akivaizdžiai įrodo, jog Prašymo padavimo Departamentui ir ginčo Sprendimo priėmimo metu pareiškėjo individuali padėtis nebuvo esmingai pasikeitusi naujomis aplinkybėmis, kurios būtų sudarę pagrindą svarstyti išbraukimo iš nacionalinio sąrašo, SIS perspėjimo panaikinimo ar šių pareiškėjui pritaikytų draudimų termino sutrumpinimo klausimą.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjo abstraktūs skundo teiginiai, jog Sprendimas per griežtas, neproporcingas, o jis savo, kaip užsieniečio, teisėmis ir pareigomis naudojosi tinkamai ir Prašymą pagrindė visais reikalingais duomenimis, neatitinka byloje surinktų duomenų (pvz., Portugalijos pateikta AIMA informacija, kuria pareiškėjas įrodinėjo, jog LR nepanaikinus perspėjimo SIS Portugalija negali jam išduoti leidimo laikinai gyventi, patvirtina tik faktinę aplinkybę, jog po ginčo Sprendimo priėmimo buvo užbaigta leidimo laikinai gyventi Portugalijoje pareiškėjui išdavimo procedūra ir jo prašymas dėl šio leidimo išdavimo 2025 m. vasario 5 d. Portugalijos kompetentingos institucijos buvo atmestas, tačiau duomenų, jog šis sprendinys sietųsi su LR SIS perspėjimo įtraukimu į Šengeno informacinę sistemą, nenustatyta), todėl atmesti kaip nepagrįsti.

15. Bylos šalys iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su jais pagrindžiančiais įrodymais nepateikė (ABTĮ 41 str. 1 d.), todėl byloje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstas.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti; arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti klausimą dėl Sprendimo panaikinimo nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Atsakovas Sprendimą priėmė nenustatęs visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyręs. Teismas nenagrinėjo jokių paties pareiškėjo pateiktų faktinių aplinkybių ir detalių, todėl neteisingai vertino įrodymus atsakovo naudai.

16.2. Šiuo metu pareiškėjas siekia dirbti bendrovėje Portugalijoje, tačiau vis dar laukia teisingo ir teigiamo sprendimo. Pareiškėjas aiškiai nurodė, kad turi visus dokumentus apie jo legalų darbą ir gyvenimą Portugalijoje, tačiau nei atsakovas, nei teismas į tai nesigilino. Pareiškėjui panaikinus SIS draudimą, jis galėtų nevaržomai gauti leidimą laikinai gyventi Portugalijoje. Atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir nesikreipė į Portugalijos atsakingas institucijas dėl pareiškėjo situacijos, nors turėjo tai atlikti ir įsitikinti pareiškėjo teiginiais, kuriuos išdėstė prašydamas ištrinti jo vardą iš SIS sistemos. Pareiškėjas pateikė visą informaciją ir dokumentus nesiekdamas suklaidinti.

16.3. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas negavo jokios informacijos, kuri pagrįstų, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai, o, atvirkščiai, siekia ir bendradarbiauja su atsakovu ir noriai teikia visą informaciją bei jau susirado naują darbdavį, jam nežinant darbdavys nutraukė darbo sutartį, o pareiškėjas nespėjo susirasti naujo darbdavio ir / arba jo pakeisti pagal galiojantį leidimą laikinai gyventi.

16.4. Atsakovas piktnaudžiauja savo diskrecijos teise siekiant pareiškėjo neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją ar į kitą ES šalį ir tiksliai nenurodant kokiu pagrindu. Sprendimas yra neteisėtas, prieštaraujantis Įstatymui ir viešajai tvarkai bei per griežtas.

16.5. Migracijos departamento sprendimo dalis įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi negali būti laikoma teisėta, kadangi ji neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Pareiškėjas siūlo atkreipti dėmesį į įsiteisėjusius teismo sprendimus administracinėse bylose Nr. eI2-3696-931/2025 ir Nr. eI2-16583-816/2024, kuriose aiškiai nurodyta, kad atsakovo priimti sprendimai dėl uždraudimo atvykti į Lietuvą ar Šengeno zoną yra visiškai nepagrįsti.

17. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad:

17.1. Pareiškėjas nepagrįstai siūlo atkreipti dėmesį į pirmosios instancijos teismo sprendimus administracinėse bylose Nr. eI2-3696-931/2025 ir Nr. eI2-16583-816/2024, kadangi šiose bylose situacija nėra analogiška. Ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) šiose bylose skiriasi, todėl nėra pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėtų būti saistomas savo priimtų sprendimų.

17.2. Pareiškėjo argumentai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo atmestini kaip nesusiję su byla, nes pareiškėjas teikė skundą dėl sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta išbraukti pareiškėjo duomenis iš SIS.

17.3. Pareiškėjas klaidingai nurodo, kad Migracijos departamentas „turi visus dokumentus apie jo legalų darbą ir gyvenimą Portugalijoje“ – Departamento duomenimis, pareiškėjas nėra gavęs leidimo gyventi Portugalijoje, visi Migracijos departamento turimi dokumentai, susiję su pareiškėjo buvimu Portugalijoje, yra pateikti teismui. Pareiškėjas neteisėtai išvyko į Portugaliją, pasinaudodamas leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo teisėtą buvimą kurioje nors kitoje Šengeno valstybėje patvirtinančių dokumentų pareiškėjas nepateikė. Taigi teismas pagrįstai vertino, jog nenustatyta, kad asmuo turi (gavo) vienos iš Šengeno valstybių narių išduotą galiojantį leidimą gyventi ar nacionalinę vizą. Pareiškėjas iš esmės nenurodė nei vieno pagrindo, kuris būtų pagrindęs, jog nebeliko Departamento 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu nustatytų pagrindų taikyti SIS perspėjimą pareiškėjui dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Lietuvoje ir kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje. Be to, pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių, jog Departamento Sprendimu priimtas atsisakymas išbraukti pareiškėją iš nacionalinio sąrašo ir SIS nepanaikinimas neproporcingai pažeidžia jo teises, t. y. jis neįrodė kokios teisės ar teisėti interesai vertinamu atveju yra pažeidžiami.

17.4. Pareiškėjas dėsto deklaratyvius argumentus, kad jis negavo informacijos, jog gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai, susirado naują darbdavį, jam nežinant darbdavys nutraukė darbo sutartį, pareiškėjas nespėjo susirasti naujo darbdavio ir pan., o taip pat argumentus, susijusius su ES valstybių narių piliečių teisiniu statusu. Tokio pobūdžio argumentai atmestini, kaip klaidingi ir (arba) nesusiję su skundžiamu Sprendimu.

17.5. Kaip Migracijos departamentas yra nurodęs ginčijamame Sprendime, o taip pat kaip pagrįstai nusprendė teismas skundžiamame sprendime, naujų aplinkybių, kurių pagrindu pareiškėjo duomenys galėtų būti išbraukiami iš nacionalinio sąrašo ar SIS, nenustatyta. Pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių, jog toks Departamento atsisakymas išbraukti pareiškėją iš nacionalinio sąrašo neproporcingai pažeidžia jo teises, t. y. jis nenurodė, kokios teisės ar teisėti interesai vertinamu atveju yra pažeidžiami, taip pat nenurodė Taisyklėse įtvirtintų pagrindų, kuriems esant panaikinami duomenys iš nacionalinio sąrašo.

17.6. Nagrinėjamu atveju nėra keliamas klausimas dėl pareiškėjo (ne)keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai. Byloje turi būti vertinamos byloje nustatytos aplinkybės, o ne aplinkybės, kurių nėra, ir dėl kurių nėra keliamas ginčas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento 2025 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. 25S22097, kuriuo atsisakyta išbraukti duomenis iš nacionalinio sąrašo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas M. B. taip pat suformulavo reikalavimą iš naujo išspręsti pareiškėjo prašymą dėl pareiškėjo duomenų išbraukimo iš nacionalinio sąrašo ir atšaukimo iš Šengeno informacinės sistemos įtraukto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino su pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi LR panaikinimu susijusias aplinkybes, jo (pareiškėjo) Prašyme išdėstytus teiginius bei tiek paties pareiškėjo pateiktą, tiek ir Departamento surinktą informaciją apie leidimo laikinai gyventi Portugalijoje pareiškėjui išdavimo procedūrą, ir priėmė Sprendimą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio 5, 6 dalių reikalavimus.

20. Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir laikosi pozicijos, jog teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, netinkamai vertino įrodymus.

21. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.). Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įstatymas reikalauja ne tik motyvuoti teismo sprendimus, bet ir įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str.).

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išdėstytų reikalavimų nesilaikė, todėl teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

23. Ginčijamas atsakovo Sprendimas priimtas tuo pagrindu, kad nenustatyta, jog pareiškėjas turi (gavo) vienos iš Šengeno valstybių narių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą. Taip pat nenustatyta, kad nebeliko SIS reglamente nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

24. Migracijos departamentas Sprendimą priėmė išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą išbraukti duomenis apie jį iš nacionalinio sąrašo ar sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laiką bei atšaukti jo duomenis iš SIS (Prašymas). Atsakovas, įvertinęs su Prašymu pateiktus dokumentus bei remdamasis gauta informacija iš Portugalijos kompetentingos institucijos, jog asmuo kreipėsi dėl leidimo gyventi Portugalijoje, tačiau šiuo metu neturi leidimo gyventi Portugalijoje, nenustatė naujų aplinkybių, kurios leistų panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Įvertinus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą ir aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti (leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, nes asmuo, atsiėmęs darbo pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi, neįsidarbino įmonėje, tarpininkavusioje dėl leidimo gyventi išdavimo, todėl buvo padaryta išvada, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės), bei tai, kad nenustatyta asmens šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, padaryta išvada, jog asmeniui draudimo atvykti laikotarpis, vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktu, yra nustatytas tinkamai, atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

25. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas skundžiamame sprendime nurodo, kad pareiškėjas Prašymą grindė aplinkybėmis, jog neturi pažeidimų, dėl kurių buvo priimtas toks sprendimas; kvietusioje Lietuvoje neįsidarbino dėl ilgai užtrukusio įdarbinimo dokumentų tvarkymo, nors siekė dirbti ir išlaikyti šeimą, nes turi vaikų ir kitų šeimos narių, kurie priklauso nuo jo pajamų. Pažymėtina, kad šio Prašymo pagrindas nurodytas atsakovo Sprendime, tačiau paties Prašymo nėra byloje, nėra pateiktas ir atsakovo pirmosios instancijos teismui kartu su ginčui susijusia medžiaga. Todėl apeliacinės instancijos teismas negali patikrinti, ar pagrįsta ir teisėta teismo išvada, kad pareiškėjas iš esmės nenurodė nei vieno pagrindo, kuris būtų pagrindęs, jog nebeliko Departamento 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu nustatytų pagrindų taikyti SIS perspėjimą pareiškėjui dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Lietuvoje ir kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje.

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, be kita ko, nustatė, kad Departamento 2024 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 24S65322 pareiškėjui buvo panaikintas 2023 m. lapkričio 6 d. išduotas leidimas laikinai gyventi darbo tikslu ir, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, Departamentas priėmė 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 24S97330, kuriuo pareiškėjui buvo uždrausta 36 mėnesius (3 metus) atvykti į Lietuvą ir Šengeno erdvę bei taikytas SIS perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui 3 metus atvykti ir apsigyventi Lietuvoje ir kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje; teismas pabrėžė, kad šie Departamento sprendimai pareiškėjo nebuvo skųsti ir yra įsiteisėję. Pažymėtina, kad tiek atsakovas Sprendime, tiek teismas rėmėsi Migracijos departamento priimtuose sprendimuose (panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi) nurodytomis aplinkybėmis tuo aspektu, ar pareiškėjas Prašyme atsakovui nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios leistų panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, tačiau paminėtų atsakovo sprendimų byloje taip pat nėra. Taigi, spręstina, kad teismo sprendimas iš esmės grindžiamas tik atsakovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesurinkus ir neįvertinus šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

27. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartimi įpareigojo atsakovą Migracijos departamentą pateikti teismui visą turimą medžiagą, susijusią su ginčijamo Departamento Sprendimo priėmimu, bei skundo faktiniame pagrinde nurodytomis aplinkybėmis dėl ginčo, tačiau atsakovas teismui pateikė itin minimalią informaciją (su ginču susijusius dokumentus), tarp kurių nėra šios nutarties 25–26 punktuose įvardytų dokumentų. Be kita ko, matyti, kad yra ir nesutapimų. Atsakovas ginčijamame Sprendime nurodo, kad Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą panaikinti asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760304994, o teismo skundžiamame sprendime akcentuota, jog Departamento 2024 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 24S65322 pareiškėjui buvo panaikintas 2023 m. lapkričio 6 d. išduotas leidimas laikinai gyventi darbo tikslu.

28. Pirmosios instancijos teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių, tikrinamo teismo sprendimo negalima pripažinti pagrįstu. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, o taip pat minėto įstatymo 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių abejonių ir prieštaravimų.

29. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija, sprendžia, kad dėl paminėto proceso teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis