Legislator Case Law & Legislation
65b4cf4e-8d62-44af-acca-a58b46a0b310 AI generated

65b4cf4e-8d62-44af-acca-a58b46a0b310 · Kauno apygardos teismas

Case Number 65b4cf4e-8d62-44af-acca-a58b46a0b310
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

S. M. nuteistas už tai, kad 2018 m. sausio 13 d., apie 20.45 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje prie Å¡iukÅ¡lių konteinerių, kilusio žodinio konflikto metu su V. J., tyčia plastmasiniu kibiru sudavė vienÄ smÅ«gį V. J. į kaktÄ ir vienÄ smÅ«gį rankos kumščiu į dantis, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam V. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimais kaktos srityje, virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inės pusės I danties panirimu, tokiais veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Legislator headnote

AI generated

65b4cf4e-8d62-44af-acca-a58b46a0b310 · Kauno apygardos teismas: Teismas taip pat Å¡ių aplinkybių nenustatė, abejonių dėl smÅ«gio sudavimo aplinkybių nepaÅ¡alino. Nuteistasis viso proceso metu teigė, kad nukentėjusysis dantį galėjo susižaloti jiems besigrÅ«miant ir nugriÅ«nant ant žemės, tačiau teismas skundžiamame nuosprendyje padarė iÅ¡vadÄ , kad grumtynių nebuvo, nors tai prieÅ¡tarauja ne tik nuteistojo, bet ir nukentėjusiojo parodymams. Ekspertas vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodė, kad jis negali atmesti dalyko, kad danties sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas besigrumiant, tokiems sužalojimams, kurie buvo užfiksuoti iÅ¡vadoje, didelės trauminio poveikio jėgos tikrai nereikia.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-354-594/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02587-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorui Andriui Brasui, nuteistojo S. M. gynėjui advokatui D.

F., nukentėjusiajam V. J., nukentėjusiojo atstovui advokatui Albertui Bandžiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. M. (toliau – S. M.) apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2019 m. sausio 7 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytÄ 95 eurų turtinę žalÄ .

Nukentėjusiojo V. J. (toliau – V. J.) civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš S. M. priteista 95 eurai turtinės žalos, 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. J. naudai. Iš S. M. taip pat priteista 850 eurų teisinės pagalbos išlaidų nukentėjusiojo V. J. naudai. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. S. M. nuteistas už tai, kad 2018 m. sausio 13 d., apie 20.45 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje prie Å¡iukÅ¡lių konteinerių, kilusio žodinio konflikto metu su V. J., tyčia plastmasiniu kibiru sudavė vienÄ smÅ«gį V. J. į kaktÄ ir vienÄ smÅ«gį rankos kumščiu į dantis, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam V. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimais kaktos srityje, virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inės pusės I danties panirimu, tokiais veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. M. praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes jis nepadarė veikos turinčios nusikaltimo požymių ir civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . 2.1. Skunde keliamos abejonės priimto apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumu. Nuteistojo nuomone, pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepaÅ¡alino tarp jo ir nukentėjusiojo parodymų esančių prieÅ¡taravimų, nesiėmė priemonių jiems paÅ¡alinti, o tai galėjo padaryti, paskirdamas papildomÄ specialisto tyrimÄ , pateikiant ekspertams visÄ bylos medžiagÄ .

Tokiu bÅ«du buvo pažeisti BPK 20 straipsnio reikalavimai. Teismas nuteistojo nuoseklius parodymus, kad jis jokių smÅ«gių nukentėjusiajam nesudavė, nepagrįstai laikė jo gynybine pozicija. Nuteistasis viso proceso metu nuosekliai teigė, kad įvykio vakarÄ iÅ¡nešė Å¡iukÅ¡les ir prie konteinerių pamatė ateinantį palaidÄ didelį Å¡unį. Å alia, per keletÄ metrų, ant kalnelio jis pastebėjo dvi moteris, kurios klykė ir prašė Å¡uns savininko jį pasiimti, uždėti jam pavadėlį, nes jos vos iÅ¡laikė savo Å¡unį, tačiau Å¡uns savininkas nereagavo į moteris ir sakė „kÄ jus čia rėkaujat, ko jus čia klykiat“.

Jis pasakė Å¡uns savininkui, kad Å¡is pririÅ¡tų Å¡unį, tuomet Å¡uns savininkas pradėjo link jo eiti, sakydamas „Kas tu čia toks, kÄ Äia man aiÅ¡kini?“. Jis dar kartÄ jam pasakė, kad prisiriÅ¡tų Å¡unį, kad vedžioja Å¡unį be pavadžio, be antsnukio. Tuomet Å¡uns savininkas pagrasino jam uždėti antsnukį ir užsimojo ranka staiga, todėl jis norėdamas apsiginti pakėlė kairę rankÄ , kurioje buvo tuščias kibiras ir taip blokavo jo smÅ«gį. Kibiras iÅ¡krito iÅ¡ rankos, jie susikibo, kadangi apeliantas buvo su Å¡lepetėmis, buvo žiemos metas, pakankamai slidu, tai jie abu pargriuvo.

Å uns savininkas atsidÅ«rė ant žemės, gulėjo ant pilvo, veidu į žemę. Kai nukentėjusysis apsiramino, jį paleido ir jie iÅ¡siskirstė. Tuo tarpu nukentėjusiojo nurodytų įvykio aplinkybių nepatvirtina jokie kiti objektyvÅ«s bylos duomenys. Todėl teismas spręsdamas dėl nuteistojo kaltės turėjo įvertinti bylos duomenų visumÄ , o ne atskirus įrodymus ir visos abejonės turėjo bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. 2.2. Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog nukentėjusysis įvykio metu buvo vartojęs alkoholio.

Nors nukentėjusiojo blaivumas ir nebuvo nustatinėjamas, tačiau jis pats patvirtino, kad vartojo alkoholinius gėrimus, tai patvirtino ir liudytojas G. B.. Nukentėjusiojo agresyvumÄ Ä¯vykio metu patvirtino ir liudytoja A. B., nurodžiusi, kad nukentėjusysis su ja nemandagiai bendravo, jo žodžiai buvo įžeidžiantys, jis nesiėmė jokių veiksmų, kad pasiimtų Å¡unį. Ji taip pat patvirtino, kad su nukentėjusiuoju ne kartÄ buvo susidÅ«rusi ir anksčiau, ir visada jo Å¡uo lakstydavo palaidas, dėl to ne kartÄ teko iÅ¡sakyti pastabas.

Pats nukentėjusysis teismo posėdžio metu pripažino savo konfliktiÅ¡kumÄ nurodydamas, kad „aÅ¡ niekada niekam neleisiu ant manęs Å¡aukti, man aiÅ¡kinti“. 2.3. Skunde teigiama, kad byloje esanti specialisto iÅ¡vada taip pat nepatvirtina nukentėjusiojo versijos dėl patirtų sužalojimų. Nors nukentėjusysis pareiÅ¡kime policijai bei skambindamas bendrosios pagalbos telefonu bei apklausose ir akistatoje nurodė, kad nuteistasis jam Å¡iukÅ¡lių kibiru smogė į kaktÄ ir į veidÄ bei iÅ¡laužė dantį, tačiau jis taip ir nesugebėjo nurodyti nei kuria ranka buvo suduotas smÅ«gis kibiru, nei kuria ranka suduotas smÅ«gis į veidÄ .

Teisme apklaustas specialistas nurodė, kad jis nukentėjusiojo neapžiÅ«rėjo, iÅ¡vadÄ teikė tik pagal policijos jam suteiktÄ informacijÄ ir dokumentus. Ekspertas tiksliai nurodė, kad sužalojimas kaktoje buvo padarytas dinaminio kontakto pasėkoje ir toks sužalojimas galėjo gautis ir besigrumiant. Tokie eksperto parodymai patvirtina nuteistojo parodymus, kad nukentėjusysis užsimojo ranka, o jis pakėlė kairę rankÄ su kibiru stengėsi iÅ¡vengti smÅ«gio, po to jie susigrÅ«mė ir parkrito, todėl nubrozdinimas kaktoje galėjo atsirasti nuteistajam besiginant kibiru užkabinus kaktÄ arba kartu su nukentėjusiuoju besigrumiant nukritus ant žemės, tačiau netrenkiant su kibiru kaip tai nurodo nukentėjusysis.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo veiksmuose nebuvo jokios tyčios su kibiru trenkti nukentėjusiajam per veidÄ . Jei apeliantas bÅ«tų tiesiog trenkęs kibiru, tuomet bÅ«tų likęs ne kaktos dinaminis nubrozdinimas, o pakankamai stiprus plokščias kibiro kontaktas su nukentėjusiojo kakta. 2.4. Skunde nurodoma, kad nukentėjusiojo versija dėl kumščiu į dantis suduoto smÅ«gio taip pat yra nepagrįsta. Nukentėjusysis viso proceso metu nesugebėjo nurodyti kuria ranka jam buvo suduotas smÅ«gis.

Teismas taip pat Å¡ių aplinkybių nenustatė, abejonių dėl smÅ«gio sudavimo aplinkybių nepaÅ¡alino. Nuteistasis viso proceso metu teigė, kad nukentėjusysis dantį galėjo susižaloti jiems besigrÅ«miant ir nugriÅ«nant ant žemės, tačiau teismas skundžiamame nuosprendyje padarė iÅ¡vadÄ , kad grumtynių nebuvo, nors tai prieÅ¡tarauja ne tik nuteistojo, bet ir nukentėjusiojo parodymams. Ekspertas vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodė, kad jis negali atmesti dalyko, kad danties sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas besigrumiant, tokiems sužalojimams, kurie buvo užfiksuoti iÅ¡vadoje, didelės trauminio poveikio jėgos tikrai nereikia.

Ekspertas objektyviai nepatvirtino nukentėjusiojo parodymų dėl sužalojimų padarymo mechanizmo ir neatmetė nuteistojo nurodytų aplinkybių, kad galimai jis viena ranka, kurioje buvo kibiras, blokavo nukentėjusiojo smūgį, po to jie susigrūmė ir nukrito. Byloje liko nepaneigti duomenys, kad sužalojimus nukentėjusysis patyrė būtent tokiomis aplinkybėmis, bet ne dėl apelianto tyčinių veiksmų. Kitų liudytojų, mačiusių šį įvykį nebuvo. Liudytojai I. J., G. B., Ž.

Å ., E. L. teisiamajame posėdyje nurodė žinantys tik tas aplinkybes, kurias jiems nupasakojo nukentėjusysis, todėl Å¡ių liudytojų parodymais negalima grįsti nuteistojo kaltės. 2.5. Skunde taip pat teigiama, kad tai, jog apeliantas po įvykio grįžęs namo dėl sužalotos kojos nesikreipė į gydymo įstaiga ir į policijÄ , neįrodo jo kaltės ir nepaneigia aplinkybių, kad tarp jo ir nukentėjusiojo buvo grumtynės. Liudytoja V. M. patvirtino aplinkybes dėl kojos iÅ¡tinimo, tačiau teismas dėl nesuprantamų priežasčių jos parodymus atmetė, kaip prieÅ¡taraujančius kitoms bylos aplinkybėms.

Tačiau ši liudytoja patvirtino, kad girdėjo kaip loja šunys ir pamanė, kad jie susipjovė. Tai, kad šuo lojo nurodė ir vieno iš šunų savininkė A. B., o tai patvirtina, kad nuteistojo sutuoktinės duoti parodymai yra teisingi ir atitinkantys bylos aplinkybes.

3. Atsiliepime į nuteistojo S. M. apeliacinį skundÄ nukentėjusiojo V. J. atstovas advokatas A. Bandžius praÅ¡o atmesti nuteistojo apeliacinį skundÄ ir apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad apylinkės teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, iÅ¡tyrė ir įvertino visus bylai reikÅ¡mingus duomenis, pasisakė dėl jų patikimumo ir pakankamumo, įrodomosios reikÅ¡mės nustatant faktines įvykio aplinkybes, todėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas skundÄ prašė tenkinti jame nurodytais pagrindais, prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas prašė skundÄ atmesti.

5. Nuteistojo S. M. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas - kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, kas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

7. Nors nuteistasis S. M. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, teigdamas, kad skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl V. J. konstatuotų sužalojimų jis buvo pripažintas nepagrįstai, netinkamai įvertinus įrodymų visumÄ , tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl S. M. kaltės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant S. M. kaltės klausimÄ , baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo.

S. M. kaltė grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu, todėl naikinti ar keisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

8. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad S. M. Å¡ios nutarties 1 punkte apraÅ¡ytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis kilusio žodinio konflikto metu su V. J., tyčia plastmasiniu kibiru sudavė vienÄ smÅ«gį V. J. į kaktÄ ir vienÄ smÅ«gį rankos kumščiu į dantis, tuo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatÄ . Nors savo kaltės, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ S. M. nepripažino, tačiau konflikto, 2018 m. sausio 13 d. apie 20 val. 45 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie Å¡iukÅ¡lių konteinerio, vykusio tarp jo ir nukentėjusiojo V.

J. iÅ¡ esmės neneigė, paaiÅ¡kindamas, kad nukentėjusysis po įvykusio apsižodžiavimo pradėjo grėsmingai eiti link jo ir užsimojo ranka, o jis tik gindamasis iÅ¡kėlė rankÄ su Å¡iukÅ¡lių kibiru, kažkuriuo metu kibiras iÅ¡krito, jie susikibo ir pargriuvo, nukentėjusiajam nurimus jis jį paleido ir jie iÅ¡siskyrė. Nukentėjusiojo sužalojimai galėjo atsirasti S. M. ginantis nuo agresyvių nukentėjusiojo veiksmų, jiems susigrÅ«mus ir nukritus ant žemės, bet ne dėl tyčinių jo veiksmų.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuteistojo pozicija iÅ¡dėstyta ir jo apeliaciniame skunde. Tokiu bÅ«du akivaizdu, kad paties konflikto su V. J. jis neneigia, nesutikdamas tik su tuo, kad po konflikto nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai buvo padaryti tyčiniais jo veiksmais. Vis dėl to, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , Å¡ie apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. 8.1. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo kaltės klausimÄ jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme, įvertinus tai, kad analizuojamame konflikte dalyvavo tik S. M. ir nukentėjusysis V.

J., jokių kitų asmenų betarpiÅ¡kai mačiusių įvykį nebuvo, atsižvelgiant į vieningÄ teismų pozicijÄ , jog remtis vien tik įtariamojo (kaltinamojo, nuteistojo) parodymais, sprendžiant jo kaltės klausimÄ , nėra tikslinga, nes, siekdamas iÅ¡vengti jam gresiančios atsakomybės, jis gali nuslėpti esmines analizuojamo įvykio aplinkybes (juo labiau, jog sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos), aptartinos nukentėjusiuoju nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pripažinto V.

J. iÅ¡dėstytos analizuojamo įvykio aplinkybės. 8.2. Nukentėjusysis V. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas pirmos instancijos teisme nurodė, kad įvykio dienÄ jis iÅ¡vedė pasivaikščioti savo Å¡unį, sutiko dvi moteris su Å¡unimi, kurios Å¡aukė pasiimti jam savo Å¡unį, jis jį pasiÅ¡aukė ir ėjo link Å¡iukÅ¡lių konteinerio iÅ¡mesti Å¡uns ekskrementus, ten sutiko kaltinamÄ jį, su kuriuo apsižodžiavus pajuto smÅ«gius į veidÄ , S. M. pirmiausia sudavė smÅ«gį kibiru į kaktÄ ir vienÄ kartÄ kumščiu į dantis, po ko pajuto kaip dantis buvo įstumtas į vidų link gomurio, tada jis buvo pargriautas ant nugaros ir prispaustas iÅ¡ virÅ¡aus nuteistojo, po ko jie abu atsistojo.

Nukentėjusysis sekė paskui S. M. pažiÅ«rėti kur Å¡is gyvena. Netikėti Å¡iais V. J. parodymais dėl S. M. jam vienÄ kartÄ suduoto smÅ«gio kibiru į kaktÄ ir vienÄ kartÄ suduoto smÅ«gio kumščiu į dantis, kad po S. M. suduotų smÅ«gių jis nugriuvo nugara ant žemės, prieÅ¡ingai nei savo apeliaciniu skundu teigia nuteistasis, teisinio pagrindo nėra. Nukentėjusiojo parodymų nuoseklumÄ patvirtina byloje esantis jo pokalbio su Bendruoju pagalbos centru garso įraÅ¡as (t. 1, b. l. 27 – 30), pareiÅ¡kimas (t. 1, b. l. 5), akistatos protokolas (t. 1, b. l. 133 – 136).

Nukentėjusysis nuo pat tyrimo pradžios parodė tapačias minėtas sužalojimo aplinkybes, tarpusavio konfliktų, nesutarimų iki įvykio ar duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis siekė nepagrįstai apkalbėti nuteistÄ jį, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Abejonių V. J. parodymais teisėjų kolegijai nekelia ir tai, kad vertinamo įvykio metu jis galimai buvo neblaivus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad nukentėjusysis vertinamo įvykio metu bÅ«tų buvęs neadekvatus.

Kaip nurodė policijos pareigÅ«nas Ž. Å ., jiems atvykus pagal gautÄ praneÅ¡imÄ , nukentėjusysis neatrodė neblaivus, kalbėjo riÅ¡liai, alkoholio kvapo nesijautė, todėl vien pats alkoholio vartojimo faktas, nesudaro pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais ir pateisinti nuteistojo veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. 8.3. PrieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, nukentėjusiojo parodymus dėl panaudoto fizinio smurto pobÅ«džio lokalizacijos ir patirtų sužalojimų patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto iÅ¡vada, iÅ¡ kurios matyti, kad V.

J. nustatyta odos nubrozdinimas kaktos srityje, virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inės pusės I danties panirimas. Sužalojimai padaryti veikiant galvÄ kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimai padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimų padarymo galimybė, griÅ«nant ir atsitrenkiant į kietÄ pavirÅ¡ių mažai tikėtina. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 95). IÅ¡vadÄ pateikęs specialistas Å¡ias aplinkybes patikslino specialisto paaiÅ¡kinimų protokole (t. 1, b. l.

97) bei apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 93, 94). Aplinkybę, kad nukentėjusiajam dantis ne pats savaime išniro, o traumos pasėkoje, patvirtino ir teisme liudytojomis apklaustos stomatologės J. K. ir V. B.. Liudytoja J. K. parodė, kad nuo paliktos danties kanale spiralės dantis negali savaime panirti, tam turi būti trauminis poveikis, reikalingas stiprus smūgis, kad dantis panirtų, neužtenka tik pastumti su pirštu, danties išnirimui neturi įtakos gyvas dantis ar negyvas, jiems išnarinti reikalingas vienodas trauminis poveikis.

Liudytoja V. B. parodė, kad nukentėjusiojo dantis buvo paslankus po traumos, spiralė negalėjo įtakoti danties paslankumo traumos pasėkoje, todėl jeigu spiralė būtų arba jos nebūtų dantis dėl traumos būtų vienodai pasislinkęs. Aplinkybę, kad nukentėjusiajam buvo padaryti specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai patvirtina ir iš karto po įvykio nukentėjusįjį mačiusių liudytojų G. B., I. J., J. B., policijos pareigūnų, apklaustų teisme liudytojais, parodymai, kai jie patvirtino, jog nukentėjusiojo veidas kaktos srityje buvo kruvinas, dantis įstumtas į vidų.

Nors, kaip apeliaciniame skunde pabrėžia ir nuteistasis, minėti liudytojai vertinamo konflikto tarp V. J. ir S. M. tiesiogiai nematė, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenimis nustatyta, jog jie visi betarpiÅ¡kai bendravo su nukentėjusiuoju po įvykio ir patvirtino, jog matė sužalotÄ nukentėjusiojo veidÄ kaktos srityje ir įstumtÄ dantį, kas įvertinus aukščiau aptartos specialisto iÅ¡vados duomenis dėl V. J. nustatytų sužalojimų bei jų pobÅ«džio, teisėjų kolegijai neduoda pagrindo abejoti, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai buvo padaryti bÅ«tent konflikto su apeliantu metu ir jo tyčiniais veiksmais.

Neabejojant V. J. parodymų patikimumu, jų kontekste sprendžiant S. M. kaltės klausimÄ , pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl patirtų sužalojimų iÅ¡ esmės patvirtina ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialisto Vyto RaÅ¡kevičiaus tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame pažymima, kad V. J. nustatytas danties iÅ¡nirimas ir kaktos žaizda ( t. 1 , b. l. 8), greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė (t. 1, b. l. 70-71), kurioje nurodyta preliminari diagnozė - danties iÅ¡nirimas, kaktos sumuÅ¡imas, medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e/siuntime nurodyti duomenys (t. 1, b. l. 72-73) bei, kaip jau buvo minėta specialisto paaiÅ¡kinimų protokolas (t. 1, b. l. 97).

Taigi, netikėti nuosekliais nukentėjusiojo V. J. parodymais, kad jam sužalojimai buvo padaryti tyčiniais nuteistojo veiksmais suduodant smÅ«gį su kibiru ir smÅ«gį su ranka, nėra jokio objektyvaus pagrindo. 8.4. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados dėl V. J. parodymų patikimumo aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia daryti ir S. M. apeliacinio skundo teiginiai, kad nukentėjusysis nesugebėjo nurodyti nei kuria ranka buvo suduotas smÅ«gis kibiru, nei kuria ranka suduotas smÅ«gis į veidÄ . Å i aplinkybė, įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumÄ , nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste esminės reikÅ¡mės neturi, todėl vien Å¡iuo pagrindu atmesti V.

J. parodymus kaip nepatikimus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Å ių duomenų visumoje kaip neturintys esminės reikÅ¡mės vertintini ir apelianto skundo teiginiai, jog konflikto metu jam taip pat buvo padaryti sužalojimai ir juos patvirtino liudytoja V. M., tačiau apylinkės teismas nepagrįstai atmetė jos parodymus. Pažymėtina, kad patirtus sužalojimus patvirtinančių objektyvių duomenų S. M. nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei pateikdamas apeliacinį skundÄ aukÅ¡tesnės instancijos teismui, nepateikė.

Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas argumentuotai atmetė minėtos liudytojos parodymus ir pagrindo nesutikti su apylinkės teismo atliktu parodymų vertinimu teisėjų kolegija taip pat neturi jokio pagrindo.

1. AnalogiÅ¡ka iÅ¡vada darytina įvertinus ir S. M. apeliacinio skundo teiginius, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti griÅ«damas jiems besigrÅ«miant, kÄ iÅ¡ esmės patvirtino ir ekspertas savo iÅ¡vadoje. Tokie nuteistojo teiginiai, įvertinus byloje esančius duomenis ir specialisto iÅ¡vados turinį, atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad nukentėjusysis, bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , nurodė, kad jis susižalojo ne griÅ«damas, nes griuvo ant nugaros, tuo tarpu sužalojimai jam padaryti veido srityje.

Å iuos parodymus patvirtino ir specialistas savo iÅ¡vadoje bei paaiÅ¡kinimo protokole, nurodęs, kad sužalojimų padarymo galimybė griÅ«nant ir atsitrenkiant į kietÄ pavirÅ¡ių mažai tikėtina. IÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis buvo sužalotas vienÄ kartÄ smÅ«giuojant kibiru ir vienÄ kartÄ rankos kumščiu, o ne pats susižalojo griÅ«damas, pagrindžia ir liudytojų, kurie betarpiÅ¡kai bendravo su nukentėjusiuoju po įvykio, parodymai. Liudytojas G. B. sutiko nukentėjusįjį iÅ¡ karto po įvykio ir girdėjo kaip nukentėjusysis ir S. M. aiÅ¡kinosi dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, iÅ¡muÅ¡to danties.

V. J. jam sakė, kad S. M. davė jam su Å¡iukÅ¡lių per veidÄ ir kumščiu iÅ¡mušė dantį. Liudytojas taip pat patvirtino, kad prieÅ¡ iÅ¡einant vežioti Å¡unį V. J. nebuvo sužalotas, tačiau sutikus jį po įvykio jo kakta buvo kruvina, jam klibėjo dantis. Liudytoja I. J. taip pat patvirtino, kad vyras įvykio vakarÄ grįžo kruvinu veidu, Å¡veplavo, jam prasižiojus ji pati matė įstumtÄ dantį, vyras jai sakė, jog beneÅ¡ant jam Å¡uns fekalijas jį užpuolė kažkoks žmogus, kuris trenkė kibiru jam į veidÄ ir kumščiu į dantį, po ko jis pargriuvo ant nugaros.

Kad nukentėjusiojo veidas grįžus buvo kruvinas patvirtino ir liudytoja J. B.. Liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas, atvykęs į įvykio vietÄ taip pat patvirtino, kad matė kruvinÄ nukentėjusiojo kaktÄ , sužalotÄ lÅ«pÄ , nukentėjusysis sakė, kad nešė Å¡iukÅ¡lės, tarp S. M. ir jo kilo žodinis konfliktas, po kurio S. M. į veidÄ vienÄ kartÄ sudavė kibiru ir vienÄ kartÄ ranka. Netikėti Å¡iais liudytojų parodymais apylinkės teismas nenustatė pagrindo, tokio pagrindo nemato ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija.

Å ie liudytojų parodymai buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiami apylinkės teisme jie davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus, buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , aplinkybių, kad liudytojai bÅ«tų suinteresuoti apkalbėti nuteistÄ jį byloje taip pat nėra. Juolab, kad minėtas liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys aukščiau minėti raÅ¡ytiniai įrodymai.

2. Pagrindo sutikti su S. M. apeliacinio skundo teiginiais dėl bÅ«tinosios ginties taip pat nėra. Pažymėtina, kad BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ neatsako, jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Sprendžiant ar asmens veiksmai buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pagrindiniais Å¡io instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus.

Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant bÅ«tinosios ginties situacijÄ turi bÅ«ti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ . BÅ«tinosios ginties situacija atsiranda ne tik pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (iÅ¡traukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.) (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-7-313/2012 ir kt.).

1. Įvertinus tiek aukščiau aptartus, tiek ir kitus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu įvertintus įrodymus, abejonių tuo, jog vertinamu atveju jokių veiksmų, dėl kurių S. M. būtų tekę gintis nuo realaus V. J. kėsinimosi, nukentėjusysis neatliko, aukštesniajam teismui nekyla. Tiek nukentėjusysis, tiek ir nuteistasis neginčija, kad tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl šuns vedžiojimo taisyklių pažeidimo.

Nors S. M. ir nurodo, kad tarp jo ir nukentėjusiojo kilo abipusės grumtynės, tačiau tokių jo teiginių nepagrindžia jokie objektyvūs bylos duomenys. Pats nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas teisme patvirtina, kad nukentėjusysis nei prieš nugriūnant, nei nugriuvus jokių smūgių jam nesudavė, jokių aktyvių, smurtinių veiksmų jiems nugriuvus nebuvo. Pažymėtina, kad sužalojimai bylos duomenimis buvo nustatyti taip pat tik nukentėjusiajam, o apeliantas nurodė, kad nei į medikus, nei į policijos pareigūnus dėl agresyvių nukentėjusiojo veiksmų nesikreipė.

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad kilusio žodinio konflikto metu nesusidarė tokia situacija, kuri keltų realų pavojų S. M.. Kaip pagrįstai pripažino apylinkės teismas, nukentėjusiojo veiksmai kilusio žodinio konflikto metu – ėjimas link S. M., rankos pakėlimas bÅ«nant per 1-1,5 m atstumÄ , žalojančių įrankių pas nukentėjusįjį nebuvimas, nukentėjusiojo amžius ir silpna fizinė sveikata dėl Å¡irdies problemų, vartojamų vaistų, ribojamos fizinės veiklos, nustatyto riboto darbingumo, nebuvo tokie aktyvÅ«s ir grėsmę keliantys puolamieji, smurtiniai veiksmai, kad bÅ«tų galima pripažinti, jog prieÅ¡ S. M. buvo pradėtas realus kėsinimasis.

Juolab, kad pats nuteistasis nurodė, kad galimai buvusio nukentėjusiojo rankos pakėlimo galėjo išvengti. Visi šie aptarti duomenys leidžia pagrįstai abejoti apelianto skundo argumentais, kad tyčios sužaloti nukentėjusįjį jis neturėjo ir tik gynėsi nuo agresyvaus nukentėjusiojo elgesio.

2. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors nuteistasis teigė, jog nukentėjusiojo agresyvumÄ Ä¯vykio metu patvirtino ir liudytoja A. B., be to jis matė, kad pjaunasi du Å¡unys, dvi moterys klykė ir prašė Å¡uns savininko jį pasiimti, tačiau Å¡uns savininkas nereagavo į moteris ir sakė „kÄ jus čia rėkaujat, ko jus čia klykiat“, tačiau kaip matyti iÅ¡ liudytojos A. B. parodymų visumos, jos nurodomos aplinkybės minėtų nuteistojo teiginių esminėse detalėse nepatvirtina – ji teigė, kad Å¡unys nesipjovė, nukentėjusiojo Å¡uo nelojo, nesikandžiojo, o teigdama, jog nukentėjusysis buvo agresyvus, nurodė tik tai, kad nukentėjusysis prapraÅ¡ius jo pasiimti Å¡unį buvo nemandagus, kur nuėjo nukentėjusysis ji nematė.

3. Ä®vertinus iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas iÅ¡vadas dėl S. M. kaltės grindė byloje esančiais įrodymais. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo S. M. lÅ«kesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio nepagrįstumÄ patvirtinančios aplinkybės. Esant Å¡iems duomenims, sutikti su S. M. apeliacinio skundo motyvais ir jų pagrindu naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

4. Nors apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rūšies klausimas nėra keliamas, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu nenurodyti, tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniu skundu praÅ¡oma nuteistÄ jį iÅ¡teisinti, pasisakytina ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Sprendžiant skundžiamu nuosprendžiu S. M. paskirtos bausmės individualizavimo klausimÄ , matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, nenustatė S. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas.

Bausmės rūšies ir dydžio parinkimui buvo įvertinta ir S. M. charakterizuojančios aplinkybės – neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau baudas sumokėjęs, vedęs, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Aptartų nuteistÄ jį charakterizuojančių ir visų bylos duomenų kontekste, laikytina, kad apylinkės teismo parinkta bausmė rūšis – laisvės apribojimas, nustatant jo dydį artimÄ sankcijoje numatytam bausmės minimumui bei paskiriant įpareigojimÄ bÅ«ti namuose nustatytu laiku, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojant atlyginti žalÄ per tam tikrÄ optimalų laikÄ , yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieÅ¡taraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis).

5. Kartu su atsiliepimu į S. M. apeliacinį skundÄ nukentėjusiojo V. J. atstovas taip pat pateikė nukentėjusiojo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas - 850 eurų, patvirtinančius dokumentus (b. l. 25, 26, t. 3). Sutinkamai su BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinus kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-174/2014).

6. Analizuojamu atveju Kauno apygardos teisme baudžiamoji byla S. M. atžvilgiu buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundÄ , kuris Å¡ia nutartimi atmetamas. Byloje esanti 2019 m. kovo 5 d. sÄ skaita už teisines paslaugas bei 2019 m. kovo 6 d. mokėjimo nurodymas (b. l. 25, 26, t. 3), patvirtina nukentėjusiojo 850 eurų iÅ¡laidas, turėtas dėl advokato A. Bandžiaus teisinės pagalbos Kauno apygardos teismui pateikiant nukentėjusiojo atsiliepimÄ Ä¯ nuteistojo S. M. apeliacinį skundÄ bei atstovaujant nukentėjusįjį apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Tačiau, pažymėtina, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012 ir kt.).

7. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo iÅ¡nagrinėta 2019 m. balandžio 24 d. vieno teismo posėdžio metu, kuriame nukentėjusiojo atstovas dalyvavo, posėdis vyko 35 min., įrodymų tyrimas atliekamas nebuvo, advokato darbo vieta ne Kaune, todėl buvo sugaiÅ¡tas laikas atvykimui į teismÄ . Nukentėjusiojo pateikto atsiliepimo apimtis nėra didelė, tas pats nukentėjusiojo atstovas dalyvavo ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl akivaizdu, kad su bylos medžiaga jau buvo susipažinęs. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, taip pat baudžiamosios bylos apimtį, sudėtingumÄ , teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, daro iÅ¡vadÄ , jog nurodyta suma turi bÅ«ti atlyginta iÅ¡ dalies, iÅ¡ nuteistojo S. M. priteisiant nukentėjusiajam 400 eurų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo S. M. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ nuteistojo S. M. priteisti nukentėjusiajam V. J. 400 (keturis Å¡imtus) eurų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Albinas Antanaitis Giedrius Endriukaitis Nerijus Meilutis