65b2cd68-67f6-4717-a32d-2dc43ef1f8ee · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-1388-805/2021 Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00126-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13; 3.4.5.19 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 9 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Linai Stravinskienei, dalyvaujant pareiškėjai V. K.-K., jos atstovei advokatei Rasai Malinauskienei, suinteresuotam asmeniui D.

S., jos atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. K.-K. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims D. S., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja V. K.-K. kreipėsi į teismÄ pareiÅ¡kimu suinteresuotiems asmenims D.

S., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kuriuo praÅ¡o paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja tuoj po savo tėvo L. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimÄ pagal įstatymÄ faktiÅ¡kai pradėdama valdyti mirusiojo turtÄ . PareiÅ¡kime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos tėvas L.

B., po kurio mirties liko jam priklausantis nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, Å«kinis pastatas, garažas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Šį nekilnojamÄ jį turtÄ L. B. pasistatė gyvendamas santuokoje su J. M. B., kuri mirė (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tikslu nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad L. B. po sutuoktinės J. M. B. mirties priėmė jos palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti.

Prieš mirdamas pareiškėjos tėvas L. B. testamento nepaliko. Pažymėjo, kad nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėja gyveno kartu su savo tėvais jiems priklausančiuose namuose. Čia ji gyvena iki šiol. Mirus motinai pareiškėja liko gyventi su tėvu, kurio sveikata buvo silpna, jį slaugė, nes jam reikėjo kito asmens priežiūros. Iki pat tėvo mirties gyveno kartu su juo. Po tėvo mirties pareiškėjai liko visi tėvo asmeniniai daiktai. Šiuose namuose pareiškėja gyvena iki šiol, niekur iš jų išsikėlusi nebuvo, nebuvo išvykusi gyventi kitu adresu, kito gyvenamojo būsto niekuomet neturėjo.

VisÄ Å¡Ä¯ laikotarpį rÅ«pinosi gyvenamojo namo Å¡ildymu, Å¡altuoju metų sezonu pirko malkas, mokėjo už suvartotÄ elektros energijÄ . Tėvas turėjo skolų už elektros suvartojimÄ , ji buvo net atjungta, todėl pareiÅ¡kėja sumokėjo susidariusiÄ skolÄ bei prijungimo mokestį, tačiau neturi iÅ¡saugojusi tai patvirtinančių įrodymų. Po tėvo mirties gyvenamajame name buvo kilęs gaisras, kurio metu sudegė daug dokumentų, mokesčių mokėjimÄ patvirtinantys įrodymai.

Savo lėšomis pareiÅ¡kėja suremontavo vienÄ kambarį, kuriame pati gyvena. PareiÅ¡kėja po savo tėvo L. B. mirties palikimÄ pradėjo valdyti kaip savo, t. y. atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jos valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais pradėjau valdyti kaip savo. Nors nustatytu laiku ir nesikreipė į notarinę kontorÄ dėl palikimo, manė, kad jai bus iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo L.

B. palikimÄ , kadangi per tris mėnesius po tėvo mirties faktiÅ¡kai pradėjo valdyti jo palikimÄ . Kitos galimybės įregistruoti savo nuosavybės teises į tėvo palikimÄ pagal įstatymÄ nėra, todėl kreipiasi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Pažymėjo, kad dėl minėto fakto nustatymo į teismÄ kreipiasi jau antrÄ kartÄ . Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi jos praÅ¡ymas buvo paliktas nenagrinėtu, nes į teismo posėdį neatvyko nei ji pati, nei jos atstovė, kadangi apie jį nebuvo informuota.

Buvo įsitikinusi, kad teismas jos praÅ¡omÄ faktÄ dėl tėvo palikimo paveldėjimo nustatė, todėl niekur daugiau ir nesikreipė. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja V. K.-K. pareiÅ¡kimÄ palaiko jame nurodytais motyvais, praÅ¡o jį tenkinti, neprieÅ¡tarauja, kad suinteresuotam asmeniui, jos seseriai tektų pusė namo. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas, kuris buvo palikęs skolų, kurias per keturis mėnesius palaipsniui iÅ¡mokėjo. Sesuo visiÅ¡kai neprisidėjo prie skolų iÅ¡mokėjimo.

PaaiÅ¡kino, jog Å¡eimoje buvo dvi dukros, tai ji ir D. S.. Nuo 2003 m. jos pačios deklaruota gyvenamoji vieta buvo Å¡iuose namuose, kuriuose tėvai iki mirties gyveno, ji visuomet čia gyveno ir iki Å¡iol gyvena. PareiÅ¡kėjos motina mirė anksčiau, t. y. 2005 metais. Po tėvo mirties pareiÅ¡kėja kreipėsi į notarÄ , tačiau galimai pavėlavo dvi dienas ir Å¡is nepriėmė pareiÅ¡kimo. Ji iki mirties prižiÅ«rėjo tėvÄ , o po jo mirties sutvarkė likusiÄ netvarkÄ , iÅ¡kuopė namus, Å¡iukÅ¡les iÅ¡vežė.

Jau iki tėvo mirties namuose nieko gero nebuvo, namai sesers, kuri anksčiau irgi vedė ne visai tinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , buvo paversti landyne. Tėvui mirus jokio vertingo turto nei atminčiai, nei naudojimui neliko, o prastus, murzinus daiktus, permirkusius Å¡lapimu, ji iÅ¡metė lauk, kiemÄ sutvarkė. Po tėvo mirties buvo atjungta elektra, nes buvo likusi už elektrÄ apie 500 eurų, o už Å¡iukÅ¡les 300-400 eurų skola, palaipsniui skolÄ iÅ¡mokėjo. Mokesčių kvitų iÅ¡saugojusi neturi, nes prieÅ¡ 3-4 metus kilo gaisras, sudegė dokumentai, tame tarpe ir elektros knygelės, vienÄ kambarį gaisras apgadino.

PaaiÅ¡kino, kad jos sesuo D. S. namų, mirus tėvui, netvarkė ir jais nesirÅ«pino, ji greitai, galimai per savaitę laiko po tėvo laidotuvių iÅ¡sikėlė gyventi iÅ¡ Å¡itų namų pas sugyventinį T. ir juose po to niekada nebegyveno ir iki Å¡iol negyvena, tebuvo grįžusi daiktų susirinkti, Å¡aldytuvÄ ir dar keletÄ daiktų, jai nesant, iÅ¡sivežė. Tėvo namuose pečius kÅ«renamas malkomis, ji pati užsidirbusi pirko malkų, kapojo kalades, vanduo buvo semiamas iÅ¡ Å¡ulinio. Liko kauptukai, kastuvai, prie namų yra 5-6 arai žemės, turėjo daržiukÄ , į pavasarį darė lysves, sodinosi svogÅ«nus, pomidorus, agurkus.

Naminių gyvÅ«nų tėvas nelaikė, todėl jų ir neliko. Kambarį, kuriame ji gyvena, ir virtuvę pasitvarkiusi. Yra iÅ¡likęs Å«kinis pastatas, garažas. Kiek pamena, motina jai buvo palikusi testamentÄ , bet pas notrÄ irgi nebuvo, pavėlavo. PaaiÅ¡kino, kad anksčiau, t. y. 2013 metais, ji buvo kreipusis į teismÄ paveldėjimo tikslu, nes nepadavė pareiÅ¡kimo laiku notarui, bet kuo viskas baigėsi tiksliai paaiÅ¡kinti negali, galimai ji ir sesuo neatvyko į teismÄ . 2012 metais ji įdėjo dvejas duris į tėvų namÄ , nes buvo likusios prastos, vos užsiveriančios.

Kadangi tvora buvo supelijusi, pernai jÄ nuėmė. Dėl prastos finansinės padėties galimybių užsiimti dideliais namo remontais ji neturėjo, kita vertus, mano, kad jai vienai tokios pareigos nėra, juolab, kad ji naudojasi kambariu bei virtuve, kita namo dalis likusi po tėvo mirties, kuri nenaudojama, yra kaip ir jos sesers. PraÅ¡o tenkinti pareiÅ¡kimÄ , sutinka atlyginti sesers turėtų pusę bylinėjimosi iÅ¡laidų, norėtų baigti bylÄ taikiai, abiem pusėms priimtinu bÅ«du. PareiÅ¡kėjos atstovė Rasa Malinauskienė teismo posėdyje palaiko atstovaujamosios pozicijÄ ir praÅ¡o tenkinti pareiÅ¡kimÄ .

Suinteresuotas asmuo D. S. per teismo nustatytÄ ir pratęstÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, jog pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo reikalavimai nepagrįsti ir atmestini, kadangi prieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms. Nurodė, kad pareiÅ¡kėja nepateikia teismui duomenų, jog po tėvo mirties liko gyventi tuose pačiuose namuose, kad aktyviais veiksmais pradėjo valdyti mirusiojo turtÄ kaip savo – jį prižiÅ«rėjo, remontavo, saugojo, mokėjo mokesčius ir kt. Suinteresuotas asmuo D.

S. posėdžio metu nurodė, kad iki tėvo mirties taip nebuvo. Tėvas mirė ligoninėje, jÄ tuo metu buvo giminės iÅ¡sivežę. Mano, kad namuose tėvui buvo ne kokia priežiÅ«ra. Teismo posėdyje pareiÅ¡kimui ji neprieÅ¡tarauja, sutinka, kad mirus tėvams likus dviem įpėdinėms, t. y. jai ir pareiÅ¡kėjai, palikimas atitektų abiem dukroms lygiomis dalimis, taip, jos manymu, bÅ«tų teisinga, neliktų tarpusavio piktumų. Suinteresuotas asmuo turi siekį atkurti socialinę taikÄ , palaikyti darnius tarpusavio santykius.

PareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja, pateikė raÅ¡tu iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Suinteresuoto asmens D. S. atstovė advokatė Zita Ragauskaitė, nepaisant to, kad atstovaujamosios pozicija bylos pasirengimo stadijoje buvo kitokia, pritaria jos iÅ¡sakytai nuomonei ir pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame praÅ¡o sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra, jeigu pareiÅ¡kėjas teismui pateiks tai patvirtinančius įrodymus, o teismas juos pripažins pagrįstais ir iÅ¡samiais.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡o pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad palieka teismui vertinti ar pareiÅ¡kėjos V. K.-K. pateikti įrodymai bei pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybes sudaro pagrindÄ nustatyti praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

Suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės Turto bankas bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovai bÅ«dami tinkamai informuoti apie paskirtÄ teismo posėdį, į jį neatvyko, praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ nepateikė, pateiktuose teismui atsiliepimuose į pareiÅ¡kimÄ prašė bylÄ nagrinėti suinteresuotiems asmenis nedalyvaujant teismo posėdyje, todėl byla iÅ¡nagrinėta jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjai L. B. bei J. M. B. sugyveno dvi dukras – pareiÅ¡kėjÄ V. K.-K. bei suinteresuotÄ asmenį D. S.. J. M. B. mirė (duomenys neskelbtini) Ä® J. M. B. palikimÄ paveldėjimo byla neužvesta. 2020 m. lapkričio 11 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-6656-1060/2020, paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tikslu nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad L.

B. po sutuoktinės J. M. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti. L. B. mirė (duomenys neskelbtini) Ä® mirusiojo palikimÄ paveldėjimo byla užvesta Prienų rajono 1-ajame notaro biure ir perduota Prienų rajono 3-iajam notaro biurui, paveldėjimo teisės liudijimas pateiktais duomenimis neiÅ¡duotas. L. B. vardu likęs registruotas gyvenamasis namas, Å«kinis pastatas bei garažas ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini).

Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad ji tuoj po savo tėvo L. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimÄ pagal įstatymÄ faktiÅ¡kai pradėdama valdyti mirusiojo turtÄ . Atsižvelgiant į Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes konstatuotina, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas sukels pareiÅ¡kėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareiÅ¡kėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų ((duomenys neskelbtini) straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti (5.50 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas yra aktyvÅ«s valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į visÄ palikimÄ , o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančiÄ visÄ jo palikimo dalį sudarantį turtÄ (t. y. turtÄ , turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Ä®statymų leidėjas įtvirtino nuostatÄ , jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Tačiau, jei įpėdinis nurodytu bÅ«du palikimo nepriėmė, įstatymas įtvirtino dar vienÄ , lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo bÅ«dÄ â€“ palikimo priėmimÄ faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti. Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius ir pan.), o Å¡ie veiksmai pagal turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus).

Ä®pėdinio aktyvÅ«s veiksmai, kurie sudaro pagrindÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ , gali bÅ«ti palikimÄ sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimÄ , kaip palikimo savininkas visÄ palikimÄ užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vienÄ iÅ¡ jų. AktyvÅ«s palikimo priėmimo veiksmai gali bÅ«ti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimÄ sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu.

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtÄ pareiÅ¡kėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar Å¡is turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiÅ¡kėjas naudojosi kaip savo nuosavybe. Nagrinėjamojoje byloje pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes, jog ji tuoj po savo tėvo L. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimÄ pagal įstatymÄ faktiÅ¡kai pradėdama valdyti mirusiojo turtÄ , pagrindžia pareiÅ¡kėjos procesiniame dokumente iÅ¡dėstyti argumentai bei teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, kad ji visuomet gyveno su tėvais, prižiÅ«rėjo tėvÄ , palaipsniui iÅ¡mokėjo likusias ir padengė susidariusiais skolas už elektros energijÄ , Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ ir kt.

Mirus tėvui ji pasiliko Å¡iuose namuose gyventi, kuriuose iki Å¡iol gyvena, iÅ¡ jų niekur iÅ¡vykusi nebuvo, kÅ«renosi malkomis, sutvarkė kiemÄ , iÅ¡metė prastus, sulūžusius nereikalingus daiktus, pavasarį darėsi lysves, sodino daržoves, pagal galimybes pasiremontavo savo kambarį. Pagal kasacinio teismo praktikÄ asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti turtÄ , veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į palikimÄ sudarančio turto pobÅ«dį, į asmens, siekiančio priimti palikimÄ socialinę brandÄ , jo galimybes bei įgÅ«džius.

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

Taigi pareiÅ¡kėjos procesiniame dokumente nurodyti paaiÅ¡kinimai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto apie palikimo priėmimÄ nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja nuo (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Palikėjo Å¡eimos sudėtį bei minėtas aplinkybes patvirtina ne tik pareiÅ¡kėjos pateikti Gyventojų registro tarnybos, bet ir Prienų seniÅ«nijos duomenys.

Teismas pirmiau aptartų duomenų kontekste nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar padarytų nepatikimomis pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes dėl Å¡ios veiksmų pradėjus valdyti po tėvo mirties likusį palikimo objektÄ sudarantį turtÄ . Suinteresuoto asmens D. S. teikti duomenys apie pareiÅ¡kėjos elgsenÄ pastaruoju metu santykiuose su savo sugyventiniu teismo nevertinti, nes tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas ir nei pareiÅ¡kimÄ patvirtinančių, nei jį paneigiančių aplinkybių neįrodo.

Pažyma apie pareiÅ¡kėjos valstybinį socialinį draudimÄ nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 13 d., gautas nedideles pajamas ar ligos iÅ¡mokas taip pat nėra tiesiogiai sietina su nagrinėjama byla. Lietuvos Antstolių rÅ«mų pateikti duomenys dėl iÅ¡ pareiÅ¡kėjos ATPK iÅ¡ieÅ¡komų baudų, vykdomų laikotarpiu 2008 – 2020 metais, galėtų bÅ«ti analizuotini asmenybės charakteristikos požiÅ«riu, o ne praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto įrodytinumo aspektu, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismui pateiktų raÅ¡ytinų įrodymų – mokesčių už elektros energijÄ laikotarpiu nuo 2020 m. liepos iki 2021 m. sausio mėnesių teismas nevertina, kadangi Å¡ie mokėjimai atlikti pasibaigus įstatyme nustatytam palikimo priėmimo terminui. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. S. pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymui neprieÅ¡taravo, pateikė raÅ¡ytinį pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, jog su pareiÅ¡kėjos pareikÅ¡tu reikalavimu, jog pareiÅ¡kėja paveldėtų su ja po ½ dalį tėvo L.

B. palikimo sutinka. PraÅ¡o, kad pareiÅ¡kėja jai kompensuotų pusę turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. 250 Eur iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. Taigi, iÅ¡ teismui pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų spręstina, jog pareiÅ¡kėja, kaip pirmos eilės įpėdinė, kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad paveldėti mirusio tėvo turtÄ vienu iÅ¡ įstatyme numatytų bÅ«dų – faktiniu valdymu (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paveldėjimo teisės liudijimas suinteresuotam asmeniui D.

S. kreipusis į notarÄ palikimo priėmimo tikslu po tėvo mirties iki Å¡iol nėra iÅ¡duotas. Ä®vertinus nurodytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, pateiktus įrodymus, procesiniame dokumente iÅ¡dėstytus argumentus bei teismo posėdyje pateiktus paaiÅ¡kinimus, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėja tuoj po savo tėvo mirties priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. PareiÅ¡kėja, atsižvelgiant į Å¡ios socialinę padėtį, valdė palikėjo turtÄ , naudojosi juo ir pagal supratimÄ jį prižiÅ«rėjo, ji materialinės padėties sÄ lygotomis galimybėmis rÅ«pinosi palikimu, t. y. iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯gyti palikėjo turto dalį nuosavybės teise.

PareiÅ¡kėja prašė teismo prijungti civilinę bylÄ Nr. 2-151-805/2013, kadangi joje yra dalis pareiÅ¡kimo pagrindimui reikalingų įrodymų. Minėtos bylos duomenys patvirtina pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes, kad ji netrukus po tėvo mirties turėjo ketinimÄ realizuoti savo teisę į palikimÄ , dėl ko anksčiau buvo kreipusis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatyto po L. B. mirties, tačiau pareiÅ¡kimas buvo paliktas nenagrinėtas, o pareiÅ¡kėja savo teisių palikimo priėmimo tikslu iki Å¡iol nerealizavo dėl socialinių įgÅ«džių stokos.

Minėtoje byloje nurodytos aplinkybės bei joje surinkti dokumentai neprieÅ¡tarauja ir Å¡iuo metu nagrinėjamoje byloje nurodytoms pareiÅ¡kėjos aplinkybėms ir pateiktiems įrodymams, ir tik patvirtina pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytus ir teismo posėdyje nurodytus argumentus dėl siekio paveldėti mirusio tėvo palikimÄ bei atliktus faktinio valdymo veiksmus palikimo priėmimo tikslu. Todėl, aptartų duomenų visetu, be pareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens nesant daugiau pirmosios eilės įstatyminių įpėdinių, neprieÅ¡taraujant kitiems suinteresuotiems asmenims, teismo posėdyje nepateikus pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes iÅ¡ esmės paneigiančių duomenų, pareiÅ¡kimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimÄ sudarantį konkretų paveldimÄ turtÄ , jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylÄ administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Vertinant tai, kad, pareiÅ¡kėjai pasikreipus į teismÄ suinteresuotas asmuo turėjo skirtingÄ pozicijÄ , tačiau teismo posėdyje abiejų įstatyminių įpėdinių pozicija sutapo, prieÅ¡taravimų vienas kitam dėl įstatyme numatytų palikimo priėmimo bÅ«dų nereiÅ¡kė ir nesutarimų neliko, Å¡alys sutarė baigti bylÄ taikiu bÅ«du, sutarė, kad abiem priklauso po pusę palikimo, taip pat sulygus, jog pareiÅ¡kėja suinteresuotam asmeniui iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. atlygins pusę turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. 250 Eur, spręstina, kad suinteresuoto asmens turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pusė sumos priteistina iÅ¡ pareiÅ¡kėjos.

Valstybė Å¡ioje byloje patyrė 3,52 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos yra mažesnės už nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ sumÄ , todėl teismas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos Å¡ios sumos nepriteisia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja V. K.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tuoj po savo tėvo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimÄ pagal įstatymÄ faktiÅ¡kai pradėdama valdyti mirusiojo turtÄ .

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu. Priteisti iš pareiškėjos V. K.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų. Priteista suma turi būti sumokėta iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. įskaitytinai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Loreta Radzevičienė