65afc534-6913-4278-afa2-e1eb4866fdb7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-24-171/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03324-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos 22.3.; 55.1.                                                                              (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                 2017 m. sausio 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L.

A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir atsakovui Å akių rajono apylinkės teismui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja L. A. kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir atsakovo Å akių rajono apylinkės teismo nuo 2010 m. rugpjūčio 22 d. iki 2013 m. rugpjūčio 22 d. neiÅ¡mokėtÄ 44234,8 Lt darbo užmokesčio dalį ir 5 procentus metinių palÅ«kanų už teismo sprendimu priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad ji Prezidento dekretu yra paskirta teisėja Å akių rajono apylinkės teisme.PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad jai yra mokamas darbo užmokestis, kurį sudaro pareiginė alga ir priedas už iÅ¡tarnautus metus pagal Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymÄ (toliau – ir Teisėjų atlyginimo įstatymas).

Pagal minėto įstatymo 3 straipsnį teisėjų atlyginimams skaičiuoti taikomas pareiginės algos bazinis dydis (toliau – ir bazinis dydis), kurį galima buvo mažinti               2009 metams dėl sunkios ekonominės ir finansinės valstybės padėties, o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. teisėjų atlyginimas turėjo bÅ«ti apskaičiuotas taikant tÄ patį 475 Lt bazinį dydį ir negalėjo bÅ«ti mažinamas dar kartÄ einamaisiais metais. PareiÅ¡kėja nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje nustatytos nuostatos, kad apylinkių teismų, teisėjų pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) buvo 14,2, vėliau pakeitus teisinį reguliavimÄ â€“ 12,5 ir 11,56, o apylinkių teismų, kuriuose dirba 14 ir mažiau teisėjų, pirmininko ar jį pavaduojančio (kai nėra etatinio pavaduotojo) pareiginės algos koeficientas buvo 16,7, pakeitus teisinį reguliavimÄ â€“ 14,7 ir 13,6, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio I daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Kadangi teisėjo atlyginimas apskaičiuojamas pareiginės algos koeficientÄ padauginant iÅ¡ bazinio dydžio, kurie nepagrįstai buvo sumažinti kelis kartus, teisėjų atlyginimas sumažėjo 27 procentais.

Taigi pareiÅ¡kėja daro iÅ¡vadÄ , kad neteisėtas teisėjų atlyginimų sumažinimas, priedo už iÅ¡tarnautus valstybei metus sumažėjimas, teisėtai priklausančio atlyginimo nemokėjimas, jo neatstatymas pasibaigus valstybės ekonominiam ir finansiniam sunkmečiui jai daro didelę materialinę žalÄ , prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes darbo užmokestis sumažintas pažeidžiant proporcingumo, lygiateisiÅ¡kumo, teisėtų lÅ«kesčių, konstitucinį teisinės valstybės taip pat teisėjų nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principus ir teisėjų atlyginimų mažinimo laikinumo principÄ .Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja nedalyvavo.

Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimuose į skundÄ ir patikslintÄ skundÄ praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovės atstovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad Å¡iuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį teisingai kompensuos praradimus.Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo.

Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai.Atsakovas Å akių rajono apylinkės teismas atsiliepime į skundÄ nurodo, kad neprieÅ¡tarauja, kad skundas bÅ«tų patenkintas.Teismask o n s t a t u o j a : Skundas atmestinas. Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2000 m. balandžio 26 d. dekretu Nr. 856 L. A. paskirta Å akių rajono apylinkės teismo teisėja ir iki Å¡iol čia eina teisėjo pareigas.Ginčas byloje kilo dėl sumažinto pareiÅ¡kėjos pareiginės algos koeficiento laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 22 d. iki 2013 m. rugpjūčio 22 d.

PareiÅ¡kėja nagrinėjamoje administracinėje byloje pateiktame skunde praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ dėl įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai.Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad Å¡iuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiomis, inter alia, Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia, atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.2014 m. balandžio 16 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo               2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“ Konstitucinis Teismas konstatavo, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

Praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 28 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-523 2 straipsnio pakeitimo 2014 m. rugsėjo 11 d.

įstatymas Nr. XII-1088 (toliau – ir Ä®gyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas) neprieÅ¡tarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai.Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d.Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. priėmė nutarimÄ , kuriame konstatavo, kad Ä®gyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2015 m. balandžio 30 d. Vyriausybė pateikė Seimui įstatymo projektÄ , kurio pagrindu Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2015 m. vasario 15 d. nutartyse administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016 apibendrino Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo ir nurodė, kad įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia, atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui), asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieniems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d.

– neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nelaikytinas nepagrįstu delsimu. IÅ¡plėstinė kolegija minėtose nutartyse atsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , ir konstatavo, kad, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, nagrinėjamos bylos aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 15 d. nutartyse administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016 suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai yra taikomas GrÄ Å¾inimo įstatymas (1 straipsnio 8 punktas), taigi jos patirti paradimai bus kompensuoti GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatyta tvarka. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ .Pažymėtina, kad nors Å¡i byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo                   Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiÅ¡kėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminÄ , todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (1999 m. sausio 14 d.

įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos L. A. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja              Irena Paulauskienė