P-438-127-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. P438-127/2012

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00067-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 80.3

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-158-552/11 pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. K. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – ir Utenos skyrius) direktoriaus 2011 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. (2.57)P-45 (toliau – ir Įsakymas) kaip neteisėtą.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu skundą patenkino ir panaikino Įsakymą, kuriuo J. K. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

II. 2011 m. birželio 20 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas atsakovo Utenos skyriaus apeliacinis skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atsisakė priimti apeliacinį skundą.

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalį, aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė ir paskelbė 2011 m. gegužės 27 d., nurodė, jog paskutinė apeliacinio skundo pateikimo teismui diena buvo 2011 m. birželio 10 d. Utenos skyrius apeliacinį skundą padavė 2011 m. birželio 15 d. (pagal pašto spaudą ant voko), t. y. praleidęs apeliacinio skundo padavimo teismui terminą. Kadangi atsakovas prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo teismui terminą nepareiškė, apeliacinį skundą atsisakė priimti.

2011 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas atsakovo apeliacinis skundas, kartu su kuriuo pateiktas prašymas, kuriuo prašoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir apeliacinį skundą priimti.

Prašyme atsakovas nurodė, kad jo atstovai pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbime nedalyvavo, nes buvo komandiruoti į Vilnių. Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas Utenos skyriuje gautas 2011 m. birželio 1 d., todėl tik tada paaiškėjo sprendimo motyvai, kurie iki to momento nebuvo žinomi. Kadangi teismo sprendimas Utenos skyriuje gautas tik 2011 m. birželio 1 d., būtų neteisinga skaičiuoti, jog apeliacinis skundas turėjo būti paduotas teismui iki 2010 m. birželio 10 d., tokiu būdu būtų sutrumpintas apeliacinio skundo padavimo terminas ir ribojama teisė paduoti apeliacinį skundą. Be to, tuo pačiu metu vyko ir kiti du to paties pareiškėjo skundų teisminio nagrinėjimo procesai, kuriems buvo ruošiamasi. Pažymėjo, jog rodė iniciatyvą anksčiau gauti teismo sprendimą, nes 2011 m. gegužės 30 d. atsakovo atstovai buvo užėję į Panevėžio apygardos administracinio teismo raštinę, kur paprašė sprendimo nuorašo, tačiau jiems buvo pasakyta, jog tokio sprendimo raštinė dar neturi. Taip pat atstovai paprašė faksu atsiųsti sprendimo nuorašą, tačiau jis išsiųstas tik 2011 m. gegužės 31 d. paštu. Pabrėžė, jog domėjosi bylos baigtimi, tačiau toks suklydimas atsirado ne dėl siekio piktnaudžiauti procesu. Teigė, jog bylos išnagrinėjimas apeliacine tvarka turėtų reikšmės administracinių teismų praktikos formavimui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA525-72/2011 netenkino atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir atsisakyti priimti apeliacinį skundą.

Teismas konstatavo, kad byloje įsiteisėjusia ir neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi neginčijamai nustatyta, jog atsakovas praleido apeliacinio skundo padavimo teismui terminą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai šiuo klausimu nepasisakys. Tačiau atsakovas prašo atnaujinti praleistą terminą, motyvuodamas tuo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai jam tapo žinomi tik 2011 m. birželio 1 d., todėl būtų neteisinga skaičiuoti, kad paskutinė apeliacinio skundo padavimo teismui termino diena yra 2011 m. birželio 10 d., be to, atsakovas buvo aktyvus, siekdamas sužinoti procesinio teismo sprendimo motyvus.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis nustato, jog praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Taigi apeliacinio skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu pateikiami objektyvūs įrodymai ir argumentai, kad jis praleistas dėl objektyvių, nuo atsakovo valios nepriklausiusių priežasčių. ABTĮ 127 straipsnio 1 dalis apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią sieja ne su pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinio sužinojimo momentu, o su tokio sprendimo paskelbimu. Todėl nepagrįsta pripažintina atsakovo pozicija, jog būtų neteisinga skaičiuoti apeliacinio skundo terminus ABTĮ nustatyta tvarka, nes skundžiamo procesinio sprndimo turinys atsakovui tapo žinomas tik 2011 m. birželio 1 d. ABTĮ 93 straipsnis nustato, jog jeigu įstatymas nenustato kitaip, per tris dienas nuo sprendimo surašymo dienos bylos šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie nedalyvavo teismo posėdyje, išsiunčiami administracinio teismo sprendimo nuorašai.

Teismas akcentavo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovo atstovai nedalyvavo skelbiant pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taip pat nustatyta, jog sprendimo nuorašas atsakovui išsiųstas 2011 m. gegužės 31 d., t. y. praleidus ABTĮ 93 straipsnyje nustatytą terminą viena diena. Tuo tarpu atsakovas apeliacinį skundą teismui išsiuntė tik 2011 m. birželio 15 d. Todėl net ir tuo atveju, jeigu galėtų būti vertinama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašas atsakovui išsiųstas pavėluotai, pati savaime tokia aplinkybė šios bylos faktinių aplinkybių kontekste nesudarytų pagrindo pripažinti, jog atsakovas terminą praleido dėl priežasčių, pripažintinų objektyviomis.

Teismas pabrėžė, jog atsakovas yra valstybės institucija, kuriai keliami aukštesni rūpestingumo reikalavimai, todėl šiuo atveju nėra svarbi ta aplinkybė, jog procesinio sprendimo paskelbimo metu atsakovo atstovai buvo komandiruoti į Vilnių, taip pat nesvarbu ir tai, kad buvo ruošiamasi kitoms byloms pagal to paties pareiškėjo skundus. Šios atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog apeliacinio skundo padavimo teismui termino praleidimas nepriklausė išimtinai nuo atsakovo valios. Teismas pažymėjo„ kad atsakovo teiginiai dėl šios bylos reikšmės administracinių teismų praktikos formavimui negali sudaryti pagrindo netaikyti ABTĮ įtvirtintų procesinių terminų skaičiavimo taisyklių. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, atsakovo prašyme nurodytus motyvus, nusprendė, jog byloje nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.

III. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-158-552/11 pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui dėl įsakymo panaikinimo.

Atsakovas nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 18 d. nutartimi nustatė, kad teisėjas Audrius Bakaveckas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 3 punktą negali dalyvauti nagrinėjant bylą dėl aplinkybių siejančių jį su pareiškėju J. K., kurios kelia abejonių teisėjo Audriaus Bakavecko nešališkumu. Atsakovo nuomone, atsižvelgdama į tai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija 2011 m. rugpjūčio 5 d., dalyvaujant teisėjui Audriui Bakaveckui, išnagrinėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius apeliacinio skundo dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-158-552/2011 priėmimo klausimą būdama neteisėtos sudėties. Atsakovo vertinimu, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis teisėjas Audrius Bakaveckas negalėjo dalyvauti 2011 m. rugpjūčio 5 d. nagrinėjant administracinę bylą Nr. 1-158-552/2011 pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus apeliacinį skundą dėl aplinkybių siejančių jį su pareiškėju J. K., kurios kelia abejonių teisėjo Audriaus Bakavecko nešališkumu. Atsakovas akcentuoja, jog, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 9 punktu, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, tai procesas gali būti atnaujintas. Atsakovas pabrėžia ir tai, jog apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius sužinojo 2012 m. sausio 18 d., kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 18 d. nutartimi nustatė, kad teisėjas Audrius Bakaveckas pagal ABTĮ 47 straipsnio 2 dalies 3 punktą negali dalyvauti nagrinėjant bylą dėl aplinkybių siejančių jį su pareiškėju J. K., kurios kelia abejonių teisėjo Audriaus Bakavecko nešališkumu (ABTĮ 156 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą (ABTĮ 157 straipsnio 2 dalis), procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 18 d. nutartimi nustatė, kad teisėjas Audrius Bakaveckas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 3 punktą negali dalyvauti nagrinėjant bylą dėl aplinkybių siejančių jį su pareiškėju J. K., kurios kelia abejonių teisėjo Audriaus Bakavecko nešališkumu). Atsakovas pabrėžia, jog teisėjas Audrius Bakaveckas teisėjų kolegijoje, kuri priėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. I-158-552/11.

Atsakovas pažymi, kad vertinant prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentų pagrįstumą iš esmės, akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs (pavyzdžiui, bylos Nr. P15-60/2006, P6-169/2007, P556-68/2008, P858-43/2010), jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios objektyvios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas. Be to, vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, būtina išsiaiškinti, ar pateiktas įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės (žr. pvz. bylas Nr. P143-160/2009, P662-80/2010, P261-157/2010).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija akcentuoja, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog aplinkybė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 18 d. nutartimi nustatė, jog teisėjas Audrius Bakaveckas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 3 punktą negali dalyvauti nagrinėjant bylą dėl aplinkybių siejančių jį su pareiškėju J. K., turi esminę reikšmę bylai Nr. I-158-552/11, t. y. bylai, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad dėl šios aplinkybės galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas byloje Nr. I-158-552/11. Akcentuotina, jog teisėjas Audrius Bakaveckas dalyvavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijoje, priėmusioje 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti nagrinėti atsakovo apeliacinį skundą. Tačiau galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. I-158-552/11 buvo priimtas kuomet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 28 d. nutartimi netenkino atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus papildomai pateikto prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir galutinai atsisakė priimti nagrinėti atsakovo apeliacinį skundą. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutarties matyti, jog šį prašymą nagrinėjo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiuas (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo, t. y. teisėjas Audrius Bakaveckas apskritai nedalyvavo priimant minėtą procesinį sprendimą (b. l. 106 – 108). Akcentuotina, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų (įrodymų) būtent dėl galutinį teismo procesinį sprendimą byloje Nr. I-158-552/11 priėmusių teisėjų šališkumo ar išankstinio suinteresuotumo administracinės bylos Nr. I-158-552/11 baigtimi, todėl akivaizdu, jog nagrinėjant atsakovo prašymą apeliacinės instancijos teisme buvo užtikrinta atsakovo teisė į tinkamą teismo procesą bei objektyviai ir nešališkai išspręstas klausimas dėl atsakovo apeliacinio skundo priėmimo nagrinėti.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-158-552/11 laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-158-552/11 pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui dėl įsakymo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan