65a72f7b-02f0-45e7-bf76-78ee415015db · Kauno apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-1075-454/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00618-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S) Kauno apyLINKĖs teismas S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022  m. kovo 18 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Laurai Jotautaitei, Rozalinai Gerulaitienei, Ievai Aglinskienei, Juditai Šovaitei, dalyvaujant ieškovui L. B., ieškovo atstovei advokatei Žanai Vašcovai, atsakovui R. J. B., atsakovų R. J. B. ir D.

B. atstovui advokatui Alminui Liutkevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams D. B. ir R. J. B. dėl žemės sklypo servituto nustatymo, servituto tvarkos naudojimosi nustatymo, malkinės perkėlimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas L. B. (toliau – ieÅ¡kovas) pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams D. B. ir R. J. B. (toliau – atsakovai), suformuluodamas Å¡iuos materialiuosius reikalavimus: nustatyti vieno metro atstumu neatlygintinÄ neterminuotÄ servitutÄ , 10 kv. m atsakovės sklypo daliai, pagal pateiktÄ projektÄ tarp taÅ¡kų 8, 9, 10, 11, tinkamam ieÅ¡kovo pastato naudojimui.

VieÅ¡pataujančiu daiktu pripažinti pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarnaujančiu daiktu pripažinti atsakovų valdomÄ Å¾emės sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini); priteisti neatlygintino servituto naudojimosi tvarkÄ : remontuojant pastatÄ kartÄ per 10 metų, servitutu naudotis ne daugiau kaip 10 darbo dienų nuo darbų pradžios; po atliktų pastato remonto darbų, kartÄ kas 5 metus (jei bus bÅ«tinybė perdažyti ar remontuoti visÄ pastatÄ ) leisti neatlygintinai naudotis servitutu 1–2 darbo dienas; vienÄ kartÄ metuose 10–20 min. neatlygintinai leisti atlikti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lietvamzdžių iÅ¡valymÄ ; norint atlikti bet kurį iÅ¡ anksčiau paminėtų darbų, pradedant darbus, prieÅ¡ 7 kalendorines dienas informuoti sklypo savininkus apie numatomų darbų pradžiÄ , pripažinti R.

J. B. bendraatsakovu Å¡ioje byloje; įpareigoti atsakovus perkelti atsakovų 2018 m. pastatytÄ neįregistruotÄ malkinę 3 m atstumu nuo ieÅ¡kovo Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sienos; priteisti ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovų valdomas sklypas ribojasi su ieÅ¡kovo sklypu. Taip pat ant sklypų ribos, ieÅ¡kovo valdomame sklype stovi ieÅ¡kovui nuosavybės teise valdomas legaliai pastatytas ir įregistruotas medinis Å«kinis pastatas, pastatytas 1958 metais, statytojas V.

R.. Viena namo siena visiÅ¡kai sutampa su ieÅ¡kovo ir atsakovo sklypų riba. Atsakovai, arčiau nei pusės metro atstumu, pasistatę prie ieÅ¡kovo pastato, savo neįteisintÄ malkinę, trukdo ieÅ¡kovui prižiÅ«rėti jo nuosavÄ pastatÄ , nes jis elementariai negali apeiti aplink ir suremontuoti savo Å«kinio pastato. Tokiu bÅ«du atsakovai nuolat pažeidžia ieÅ¡kovo teises naudotis savo turtu bei jį prižiÅ«rėti. Atsakovų statinys yra savavaliÅ¡kai, neturint sutikimo, priÅ¡lietas prie ieÅ¡kovo medinio Å«kinio pastato sienos, nėra raÅ¡ytinio sutikimo dėl statinio priÅ¡liejimo.

IeÅ¡kovas dėl atsakovų savavaliÅ¡kai priÅ¡lieto statinio negali, ne rečiau kaip bent vienÄ kartÄ per deÅ¡imt metų, atlikti nei einamojo, nei kapitalinio savo nuosavo medinio Å«kinio pastato, unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), remonto, bei bent vienÄ kartÄ per metus pasistačius kopėčias, per 10–20 minučių iÅ¡valyti lietaus latakus nuo prikritusių spyglių, nes jam nėra užtikrintas ir suteiktas 1 metro aplink pastatÄ laisvo priėjimo servitutas. Todėl atsakovų valdoma malkinė privalo bÅ«ti patraukta nuo ieÅ¡kovo Å«kinio pastato sienos (sutampa su sklypų riba) ne arčiau kaip trijų metrų atstumu, taip pat atsakovai privalo leisti ieÅ¡kovui pasinaudoti pastato priežiÅ«ros servitutu ir suteikti galimybę laisvai apeiti aplink ieÅ¡kovui priklausantį Å«kinį pastatÄ bent vienÄ kartÄ metuose, pastato bÅ«klei patikrinti, kartu su lietvamzdžių iÅ¡valymu.

Esant objektyviam nesutarimui tarp kaimynų, dėl ieÅ¡kovo galimybės prieiti prie jo pastato sienos su galimybe pastatÄ prižiÅ«rėti, ieÅ¡kovui bÅ«tina nustatyti vieno metro servitutÄ , prie ieÅ¡kovo Å«kinio pastato iÅ¡orinės sienos, teismo keliu. Servitutas įpareigos atsakovus nuolat, nepertraukiamai, atidžiai naudotis savo naudojamu sklypu neužsodinant, neužstatant, neužkraunant ar kitaip neapsunkinant nustatyto servituto žemės gabalėlio jokiais želdiniais, nuolatiniais ar laikinais statiniais, Å«kio rakandais ir kt., tai yra, atsakovai privalės absoliučiai netrukdyti ieÅ¡kovui nekliudomai naudotis ir prižiÅ«rėti savo turtÄ , o ieÅ¡kovas teise nepiktnaudžiaus, kaip iki Å¡iol to nedarė.

Atsakovų pastatyta malkinė pastatyta pažeidžiant prieÅ¡gaisrinius reikalavimus, sanitarines normas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad teisei reikÅ¡ti negatorinį ieÅ¡kinį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda kiekvienÄ atlikto pažeidimo dienÄ . Todėl Å¡ioje byloje nustačius, kad atsakovų pastatyta malkinė yra statinys pastatytas savavaliÅ¡kai priÅ¡liejant prie ieÅ¡kovo statinio, pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį jos nugriovimui ar perkėlimui, senaties terminai netaikomi. Tuo pagrindu ieÅ¡kovas prašė teismo nustatyti žemės servitutÄ pagal UAB „Žemetra“ parengtÄ projektÄ .

IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad servituto tinkamam naudojimui turi bÅ«ti perkelta ir malkinė, kuri po truputį atsakovų buvo pradėta statyti 2015 m. vasarÄ , pabaigta statyti – 2017 m. pabaigoje. IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį palaikė, prašė ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas ir jo atstovė posėdyje paaiÅ¡kino, kad atsakovo stoginė pastatyta neteisėtai, servitutas turėtų bÅ«ti neatlygintinas, nes jis tik retkarčiais ir trumpai naudosis.

Atsakovo statinys 2014 metais ar 2018 metais pastatytas neturi reikÅ¡mės, nes deÅ¡imt metų dar nepraėjo, todėl ieÅ¡kinio senatis netaikytina. Atsakovai su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ bei taikyti ieÅ¡kinio senatį. Atsakovai atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad atsakovai nesutinka su ieÅ¡kovo reikalavimu nustatyti 1 metro neatlygintinÄ , neterminuotÄ , 10 kv. m. žemės sklypo dalies servitutÄ , pagal į bylÄ pateiktÄ planÄ tarp taÅ¡kų 8–11, atsakovės žemės sklypui, tikslu užtikrinti tinkamÄ ieÅ¡kovo Å«kinio pastato naudojimÄ bei įpareigoti atsakovus perkelti 2018 metais pastatytÄ neįregistruotÄ stoginę – malkinę 3 metrų atstumu nuo ieÅ¡kovo Å«kinio pastato sienos, nes: ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktame plane neteisingai nurodyta riba tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės žemės sklypų, tai yra ieÅ¡kovo žemės sklypas įsiterpęs į atsakovės žemės sklypo dalį.

Å iÄ aplinkybę atsakovė grindžia į bylÄ pateikta situacijos schema. Atsakovų nuomone, ieÅ¡kovas negali grįsti ir formuluoti teismui reikalavimo vadovaudamasis neteisingu dokumentu, Å¡iuo atveju planu, kadangi teismui tenkinus tokį ieÅ¡kovo reikalavimÄ jis taps privalomai vykdytinu VÄ® „Registrų centras“. Galimai, teismo sprendimu bus sukurta tokia teisinė situacija, kai VÄ® „Registrų centras“ bus priverstas įregistruoti žinomai klaidingÄ dokumentÄ â€“ ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktÄ planÄ .

Atsakovai pareiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas neteisingai nurodo, jog Å«kinio pastato siena „visiÅ¡kai sutampa“ su ieÅ¡kovo ir atsakovės žemės sklypų riba. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, jo Å«kinis pastatas neteisėtai įsiterpęs į atsakovės žemės sklypÄ , be to Å«kinio pastato lietvamzdis ir stogo kraÅ¡tas dar papildomai iÅ¡sikišęs į atsakovės žemės sklypÄ apie 30 centimetrų, todėl atsakovai pastovai patiria nepatogumus – Å¡ešėliavimÄ , į žemės sklypÄ tykÅ¡tantį ir bėgantį lietaus vandenį bei krentantį sniegÄ .

Esant neteisingam ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktam žemės sklypo planui ir neteisėtam Å«kinio pastato įsiterpimu į atsakovės žemės sklypÄ , akivaizdu, kad ieÅ¡kovo reikalavimas nustatyti atsakovės žemės sklypui 10 kv. m. žemės sklypo dalies servitutÄ , Å«kinio pastato priežiÅ«rai, yra ydingas bei grindžiamas klaidingais pirminiais įrodymais. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad 1958 metais V. R. pastatė Å«kinį pastatÄ , kurį ieÅ¡kovas 2017 m. birželio 13 d. paveldėjo.

IÅ¡ ieÅ¡kovo į bylÄ pateikto 1953 m. gruodžio 17 d. leidimo Nr. C-49 statyti Å«kinį pastatÄ ir prie jo pridedamo projekto akivaizdu, jog V. R. buvo iÅ¡duotas leidimas statyti tik 30,24 kv. m. (gautas plotas padauginus kraÅ¡tines 590 x 540) Å«kinį pastatÄ , kuris plane atvaizduotas numeriu 2I1. NeaiÅ¡ku, kas ir kada tarp Å¡io 1958 metais V. R. pastatyto Å«kinio pastato bei Å¡iuo metu atsakovės valdomo žemės sklypo pastatė 8,63 kv. m. priestatÄ , kuris vėliau buvo atspindėtas plane numeriu 1i1m.

Dėl Å¡io priestato statybos ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė jokių dokumentų ar įrodymų, tai yra ar jam buvo iÅ¡duotas statybos leidimas, kas jį statė, ar buvo gautas Å¡iuo metu atsakovės valdomo žemės sklypo savininkų sutikimas. Atsakovų nuomone, ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu reikalauja nustatyti servitutÄ ne dėl 1958 metais V. R. pastato Å«kinio pastato priežiÅ«ros, bet nežinia kieno, kada, kokiu pagrindu pastatyto 8,63 km. m. priestato, plane pažymėto numeriu 1i1m. Lygiagrečiai ieÅ¡kovo Å«kinio pastato priestato, plane pažymėto numeriu 1i1m ir įsiterpusio į atsakovės žemės sklypÄ , stovi atsakovei priklausanti stoginė – malkinė, kuriÄ (duomenys neskelbtini) paveldėjo po mamos mirties.

Minėta stoginė – malkinė yra teisėtas I grupės nesudėtingas statinys pastatytas dar iki 2014 m. liepos 7 d. IeÅ¡kovas nurodė, kad stoginė – malkinė yra savavaliÅ¡ka statyba, nes pastatyta be ieÅ¡kovo sutikimo. Å is ieÅ¡kovo teiginys nepagrįstas, nes stoginė yra I grupės nesudėtingas statinys, kurio statybai nereikalingas nei projektas, nei statybÄ leidžiantis dokumentas ar statybos žurnalas. Stoginės – malkinės statybos metu (2014 metais) galiojo 2013 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcija (23 straipsnio 25 dalis) numatanti, kad raÅ¡ytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iÅ¡ Å¡iuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų.

Kadangi nei ieÅ¡kovas, nei buvusi Å«kinio pastato savininkė per vienerius metus nuo stoginės statybos pradžios (2014 metais) nepareiÅ¡kė atsakovams (taip pat buvusiai savininkei) pretenzijų, tai stoginės statyba laikytina teisėta ir atsakovai turi teisę jÄ Ä¯registruoti VÄ® „Registrų centras“. Be to, 2014 metais pradėjus stoginės statybÄ ieÅ¡kovas nebuvo Å«kinio pastato savininku (ieÅ¡kovas Å«kinį pastatÄ paveldėjo tik 2017 m. birželio 13 d.), todėl ieÅ¡kovas neturėjo jokio teisinio pagrindo leisti (sutikti) arba neleisti (nesutikti) statyti stoginę – malkinę.

IeÅ¡kovas nurodo, kad stoginė yra malkinė – sandėliukas. Atsakovai pažymi, kad stoginė nėra malkinė – sandėliukas, nes atsakovai nenaudoja malkų. Atsakovų name nėra nei židinio, nei pečiaus. Stoginė atlieka tik tam tikrų Å«kyje naudojamų daiktų laikymo funkcijÄ (pvz. sodo, daržo įrankių). IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovai pažeidė prieÅ¡gaisrinius reikalavimus. Atsakovų nuomone, ieÅ¡kovo patikslinto ieÅ¡kinio teiginiai dėl prieÅ¡gaisrinių reikalavimų nesusiję su nagrinėjamu ginču.

Be to, ieÅ¡kovas prieÅ¡gaisrinius reikalavimus grindžia gyvenamųjų namų STR - STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, kuris nėra taikomas nagrinėjamo ginčo atveju dėl Å«kinio pastato ir stoginės. Esant teisėtai atsakovų stoginės statybai, ieÅ¡kovo reikalavimas „nustatyti vieno metro servitutÄ pastato sienai einančiai sklypų su atsakovais riboje“ yra neįgyvendinamas, kadangi, kaip nurodo ir pats ieÅ¡kovas, tarp jo Å«kinio pastato ir atsakovų stoginės nėra net pusės metro.

Be to, stoginei esant teisėtu statiniu, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas jÄ patraukti ne arčiau kaip 3 metrų atstumu yra nepagrįstas ir reiÅ¡kiamas praleidus vienerių metų terminÄ nuo stoginės statybos pradžios. PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, atsakovų nuomone, ieÅ¡kovas neįrodo, kad nenustačius servituto jis negali naudotis pagal paskirtį Å«kiniu pastatų arba jo pastatu, plane pažymėtu numeriu 1i1m. Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo nustatyti neterminuotÄ ir neatlygintinÄ servitutÄ bei jo naudojimosi tvarkos atsakovai nesutinka su ieÅ¡kovo reikalavimu nustatyti neterminuotÄ servitutÄ .

Atsakovų nuomone, jeigu ieškinys būtų tenkintinas, tai servitutas turėtų būti nustatomas ūkinio pastato priestatui, plane pažymėtam numeriu 1i1m. Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad šis priestatas yra iš lentų, jis nestovės neterminuotai ir tikėtina ateityje ieškovas jį griaus. Todėl, jei būtų nustatomas servitutas atsakovės žemės sklypui, jis turėtų būti nustatomas ūkinio pastato priestato, plane pažymėto numeriu 1i1m, priežiūrai. Atsakovai nesutinka, dėl nustatymo neatlygintino servituto.

Atsakovei priklausanti žemės sklypo dalis sudaro tik 423 kv. m., todėl ieÅ¡kovo reikalavimas nustatyti net 10 kv. m. servitutÄ Å¾emės sklypo daliai yra ženklus atsakovės žemės sklypo pabloginimas, nes atsakovai Å¡ioje žemės sklypo dalyje pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ negalės sodinti, statyti, laikyti Å«kio rakandų. Taigi, servituto nustatymas maksimaliai suvaržys atsakovės galimybes tinkamai naudotis jai priklausančios nuosavybės dalimi. Atsakovų duomenimis, jų gyvenamojoje vietovėje 1 aras žemės sklypo kainuoja apie 20 000 Eur sumÄ .

Atsakovų nuomone, teismui nusprendus tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį bei nustačius servitutÄ ir tokiu bÅ«du suvaržius atsakovei naudojimosi priklausančia žemės sklypo dalimi teises, Å¡is suvaržymas ieÅ¡kovo atitinkamai turi bÅ«ti atlygintas atsakovei sumokant vienkartinę 2 000 Eur iÅ¡mokÄ . Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo pripažinti R. J. B. bendraatsakoviu ir ieÅ¡kovui priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsakovai nurodė, kad R. J. B. nepriklauso joks turtas su kuriuo bÅ«tų sietinas ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys (visas turtas priklauso atsakovei D.

B.), todėl nesutinka, kad jis į bylÄ bÅ«tų įtrauktas bendraatsakovu. Atsakovas ir atsakovų atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo argumentus, prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas k o n s t a t u o j a : iÅ¡ bylos dokumentų nustatyta, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso 0,0869 ha namų valdos žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v.) kartu su jame esančiais pastatais, tarp jų Å«kiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), kurie įgyti paveldėjimo bÅ«du (2017 m. birželio 13 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas Nr. 2-1756).

Prie ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio Å«kinio pastato yra pastatyta malkinė, kuri nėra įregistruota nekilnojamojo turto registre, ir kuri galimai riboja ieÅ¡kovo galimybes patekti prie jam nuosavybės teise priklausančio Å«kinio pastato. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas su rÅ«siu ir bendro naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2015 m. vasario 18 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ (Nr. 2-340) ir 2019 m. gruodžio 5 d. apylinkės teismo nutarties (civilinė byla Nr. e2-7369-375/2016) pagrindu.

IÅ¡ pateikto į bylÄ 2015 m. vasario 18 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ (Nr. 2-340) matyti, kad atsakovė paveldėjo 611/1179 dalis ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovės sklype (duomenys neskelbtini), pastatyta stoginė – malkinė pastatyta be projekto, gretimo sklypo savininko sutikimo, nėra įregistruota nekilnojamojo turto registre. Dėl reikalavimo perkelti stoginę – malkinę IeÅ¡kovas, kaip žemės sklypo savininkas, gindamas savo pažeistas teises, pareiÅ¡kė negatorinį ieÅ¡kinį, reikalaudamas paÅ¡alinti bet kuriuos pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnis).

Žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnyje įtvirtintos teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus:

1) kad jis yra turto savininkas;

2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Pagal kasacinio teismo praktikÄ daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. PrieÅ¡ingai, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiÅ¡kia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Statybos veikla paprastai vykdoma pagal statybÄ leidžiančius dokumentus, taip pat realizuojant teritorijų planavimo dokumentus. PrieÅ¡ iÅ¡duodant statybos leidimus, statybos projektavimo ir vėlesnėse stadijose turi teisę dalyvauti visi asmenys, kurių teises gali paliesti vykdoma statyba (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi bÅ«ti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytÄ statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų bÅ«ti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Tai reiÅ¡kia, kad statybos procedÅ«ros turi bÅ«ti organizuojamos taip, kad nebÅ«tų pažeisti trečiųjų asmenų interesai.

Dėl to statybos procedÅ«rų metu atliekami veiksmai, tarp jų statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimas ir realizavimas, neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių. IÅ¡ byloje pateikto 1953 m. lapkričio 17 d. iÅ¡duoto leidimo Nr. C-49 matyti, jog V. R. buvo leista pastatyti medinį Å«kio pastatÄ . IÅ¡ byloje pateikto Å«kinio pastato projekto, matyti, jog statinio plotis turėjo bÅ«ti 5,40 m, ilgis – 5,60 m, pastatas neturi jokių priestatų ir pagal situacijos planÄ labiausiai tikėtina, jog neturi bÅ«ti pastatytas ant sklypo ribos.

Iš byloje pateikto M. R. namų valdos (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribų plano, parengto 1994 m. birželio mėnesį, matyti, jog ginčo pastatas nesiriboja su Rinkevičiams priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Ant plano yra gretimo sklypo savininkų parašai dėl sklypo ribų ir statinių jame išdėstymo. Iš namų valdos techninės apskaitos bylos plano matyti, kad nuo ginčo pastato 2I1m, kurio plotis – 5,42 m, ilgis – 5,75 m, sienos iki gretimo sklypo ribos yra 1,50 m atstumas.

IeÅ¡kovas byloje nėra pateikęs jokių įrodymų, kada buvo priimtas pagal 1953 m. lapkričio 17 d. iÅ¡duotÄ leidimÄ Nr. C-49, kuris galiojo iki 1953 m. gruodžio 31 d., pastatytas Å«kinis pastatas. Byloje pateikti papildomi įrodymai iÅ¡ archyvinės kadastro bylos nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Dokumentas įvardintas kaip Valdomų pastatų ir įrengimų apraÅ¡ymas, Statybos raidė. Å io dokumento dalyje „Pagalbinės pastato dalys, priestatai, rÅ«sys, salkos, Å«kio ir kit.“ nurodoma pastatų numeracija, kuri pradedama 1a‘/m ir baigiasi 3I‘/m.

Å iame dokumente nurodomas ieÅ¡kovo Å«kio pastatas 2 2I‘/m; 1959 m. gruodžio 20 d. sudarytÄ Apyskaitos lapÄ pastatų Å«kio ir kt. Å iame dokumente nurodyta ieÅ¡kovo Å«kio pastato 2I‘/m matmenys: ilgis 5,75, plotis 5,42, plotas 31,17. IeÅ¡kovo Å«kio pastato 2I‘/m matmenys faktiÅ¡kai atitinka ieÅ¡kovo į bylÄ pateikto Å«kio pastato 2I‘/m projektÄ , kuriame numatytas medinio Å«kio pastato ilgis 5,60, plotis 5,40 (bendras plotas 30,24). Žemės sklypo nuotraukoje, raudonomis linijomis atlikti taisymai, vienas kurių, prie ieÅ¡kovo Å«kio pastato 2I‘/m įterpiamas priestatas 1i‘/m.

Prie žemės sklypo nuotraukos pridėta ir užstatymo ploto lentelė, kurioje taip pat raudonos spalvos rašymo priemone matomas atliktas taisymas 1975 metų gruodžio mėnesį. Vėliau, 1988 metais šis ūkio pastato 2I‘/m priestatas 1i‘/m pavaizduotas ir gyvenamojo namo techniniame pase. Palyginus 2019 m. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašų duomenis su 1994 m. gyvenamojo namo techninio paso ir jame esančio plano duomenimis, nustatyta, kad duomenys atitinka: 1994 m. duomenimis, ginčo ūkinis pastatas yra 31,17 kv. m. ploto ir 83 kub. m. tūrio, priestatas – 8,63 kv. m. ploto ir 20 kub. m. tūrio;

Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o duomenimis, ginčo Å«kinis pastatas yra 40 kv. m. ploto ir 103 kub. m. tÅ«rio. Kokiu pagrindu Å«kio pastatas 2I‘/m ir priestatas 1i‘/m apjungti bei atvaizduojami kaip vienas statinys 2I‘/m byloje duomenų nėra. Tačiau Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡as nenuginčytas ir todėl galiojantis. Pagal nagrinėjamoje byloje suformuluotÄ ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ aiÅ¡ku, kad ieÅ¡kovas siekia apginti savo, kaip žemės sklypo savininko, daiktines teises, kurios buvo apribotos atsakovams pastatant stoginę – malkinę ant sklypo ribos prie ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio Å«kinio pastato.

Atsakovei priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), pastatyta stoginė – malkinė ant sklypo ribos. Å is statinys ieÅ¡kovui trukdo apeiti jam priklausantį Å«kinį pastatÄ iÅ¡ visų pusių. Atsakovas posėdyje nurodė, jog Å¡iam statiniui nėra leidimo statybai, nėra gretimo sklypo savininkų sutikimo. PaaiÅ¡kino, kad Å¡is statinys priklauso I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Taip pat nurodė, jog Å¡is statinys stovi nuo 2014 metų. Statybos metus įrodinėjo byloje pateikta 2014 metų nuotrauka, kurioje matyti, kad jau statinys stovi.

Iki ieÅ¡kovui paveldint turtÄ gretimame sklype, jis stogÄ laikančias konstrukcijas įbetonavo. Byloje pateiktas Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2018 m. spalio 22 d. Nr. 2D-15030-(15.2) atsakymas į 2017 m. spalio 1 d. skundÄ , kuriame nurodyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatyta stoginė, kurios matmenys apie 1,80 m x 1,80 m, aukÅ¡tis apie 2,20 m. Sklypas riboženkliais nepažymėtas.

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 4.2 punktÄ stoginė priskiriama I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos stabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ 3 priedo 4 punktÄ statybÄ leidžiantis dokumentas tokiam statiniui nėra privalomas.

Taip pat šiame rašte nurodyta, jog skundų nenagrinėja dėl statinio statybos mažesniu negu teisės aktų nustatytu atstumu iki žemės sklypo ribos – jeigu žemės sklypas, iki kurio ribos galbūt pažeisti teisės aktų nustatyti atstumai, suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, tačiau nėra įrengti riboženkliai. Skundo nagrinėjimas nutrauktas, laikant mažareikšmiu pažeidimu. Todėl laikytina, jog vis dėlto nustatytas pažeidimas, kurį inspekcija vertino kaip mažareikšmiu.

Statinys pastatytas nesilaikant teisės aktuose nustatytų atstumų, apriboja ieÅ¡kovui apeiti jam priklausantį Å«kinį pastatÄ , turėtų bÅ«ti perkeltas į kitÄ vietÄ . Å i ieÅ¡kinio dalis tenkintina, atsakovė įpareigotina perkelti stoginę – malkinę į kitÄ jai priklausančio sklypo vietÄ per vienÄ mėnesį po sprendimo įsiteisėjimo. Dėl žemės sklypo servituto nustatymo Pagrindinis Å¡ios bylos ieÅ¡kinio reikalavimas – nustatyti atsakovės žemės sklype ((duomenys neskelbtini)) tarnaujantį servitutÄ , užtikrinantį ieÅ¡kovo teisę netrukdomai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu Å«kiniu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini).

CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ . Servitutas yra iÅ¡vestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriÅ¡kai arba priverstinai. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos dvi bÅ«tinosios sÄ lygos, kurioms esant, servitutas nustatytinas teismo sprendimu:

1) savininkų nesutarimas ir 2) bÅ«tinumas nustatyti servitutÄ , kad vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktÄ pagal paskirtį. Taigi teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas nustatyti servitutÄ ir taip apriboti tarnaujančiojo daikto savininko teises, privalo konstatuoti Å¡ių abiejų sÄ lygų kumuliatyvų egzistavimÄ . BÅ«tent Å¡ių sÄ lygų kontekste ir bÅ«tina vertinti ieÅ¡kovo reikalavimo dėl kelio servituto nustatymo atsakovės žemės sklype, pagrįstumÄ .

Servituto teisė pasižymi tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli. Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti.

Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sÄ naudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).

Kaip matyti iÅ¡ byloje Å¡alių pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, teismo posėdžio metu iÅ¡sakytų nuomonių, Å¡alys iÅ¡ esmės nesutaria dėl servituto bÅ«tinybės, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas pagrįstas, nes Å¡iuo atveju buvo įvykdyta viena iÅ¡ CK 4.126 straipsnyje numatytų bÅ«tinųjų sÄ lygų – savininkų nesutarimas. Kita sÄ lyga, kuriai esant nustatomas servitutas teismo sprendimu – bÅ«tinumas nustatyti servitutÄ , kad vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktÄ pagal paskirtį.

Pažymėtina, jog servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, pirmiausia turi bÅ«ti įvertinta, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).

Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015).

Turi bÅ«ti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens teisių sÄ skaita. Nustatant servitutÄ , svarbu laikytis tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali bÅ«ti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie bÅ«tini siekiant užtikrinti vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamÄ naudojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2016 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-701/2016).

Todėl tenkintinas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl servituto nustatymo. Nustatytinas vieno metro atstumu neatlygintinas neterminuotas servitutas, 10 kv. m atsakovės sklypo daliai, pagal pateiktÄ UAB „Žemetra“ parengtÄ projektÄ tarp taÅ¡kų 8, 9, 10, 11, tinkamam ieÅ¡kovo pastato naudojimui. VieÅ¡pataujančiu daiktu pripažinti pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarnaujančiu daiktu pripažintinas atsakovės valdomas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas praÅ¡ydamas nustatyti servitutÄ , nurodė, kad jis turėtų bÅ«ti neatlygintinas.

Atsakovai nesutiko su ieÅ¡kovo reikalavimu nustatyti neterminuotÄ servitutÄ bei neatlygintinÄ . Atsakovai nurodė, kad servitutas turėtų bÅ«ti nustatomas Å«kinio pastato priestatui, plane pažymėtam numeriu 1i1m. Å iuo atveju atsižvelgiant į tai, kad Å¡is priestatas yra iÅ¡ lentų, jis nestovės neterminuotai ir tikėtina ateityje ieÅ¡kovas jį griaus. Atsakovai nurodė, kad atsakovei priklausanti žemės sklypo dalis sudaro tik 423 kv. m., todėl ieÅ¡kovo reikalavimas nustatyti net 10 kv. m. servitutÄ Å¾emės sklypo daliai yra ženklus atsakovės žemės sklypo pabloginimas, nes atsakovai Å¡ioje žemės sklypo dalyje pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ negalės sodinti, statyti, laikyti Å«kio rakandų.

Servituto nustatymas maksimaliai suvaržys atsakovės galimybes tinkamai naudotis jai priklausančios nuosavybės dalimi. Atsakovų duomenimis, jų gyvenamojoje vietovėje 1 aras žemės sklypo kainuoja apie 20 000,00 Eur sumÄ . Å is suvaržymas ieÅ¡kovo atitinkamai turi bÅ«ti atlygintas atsakovei sumokant vienkartinę 2 000,00 Eur iÅ¡mokÄ . Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl nustatomas servitutas turi bÅ«ti atlygintinas. Atsakovų paskaičiavimas atitinka žemės sklypo pardavimo kainÄ .

Atkreiptinas dėmesys, jog sklypo dalis nėra parduodama, todėl laikytina, kad 1 000,00 Eur vienkartinė kompensacija yra pakankama. IeÅ¡kovas kaip iÅ¡vestinį reikalavimÄ taip pat prašė nustatyti servitutu naudojimosi tvarkÄ : remontuojant pastatÄ kartÄ per 10 metų, servitutu naudotis ne daugiau kaip 10 darbo dienų nuo darbų pradžios; po atliktų pastato remonto darbų, kartÄ kas 5 metus (jei bus bÅ«tinybė perdažyti ar remontuoti visÄ pastatÄ ) leisti neatlygintinai naudotis servitutu 1–2 darbo dienas; vienÄ kartÄ metuose 10–20 min. neatlygintinai leisti atlikti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lietvamzdžių iÅ¡valymÄ ; norint atlikti bet kurį iÅ¡ anksčiau paminėtų darbų, pradedant darbus, prieÅ¡ 7 kalendorines dienas informuoti sklypo savininkus apie numatomų darbų pradžiÄ .

IeÅ¡kovo nurodyta naudojimosi tvarka labiau atspindi, jog servitutu jis naudosi retkarčiais ir trumpai. Ä®statymas nenumato servituto naudojimosi tvarkos nustatymo. Servituto paskirtis yra užtikrinti naudotis ir prižiÅ«rėti turtÄ . Numatyti, kiek ir kokiu dažnumu ieÅ¡kovas pasinaudos servitutu yra netikslinga. Tuo tikslu yra numatytas atlygintinas servituto naudojimas, o naudojimosi tvarka nenustatytina. IeÅ¡kovas ir atsakovai vienas kito atžvilgiu prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį dėl statinių pastatymo.

Savarankiškų reikalavimų byloje nėra suformuota dėl ieškovui ar atsakovui priklausančių statinių nugriovimo. Ginčas tarp šalių yra dėl statinių registracijos. Todėl ieškinio senaties taikymas ar netaikymas šios bylos ginčui įtakos neturės, todėl teismas plačiau nepasisako. Dėl ieškinio reikalavimų atsakovo atžvilgiu Byloje tarp šalių kilo ginčas ne tik dėl materialiųjų ieškinio reikalavimų, tačiau ir dėl procesinių klausimų – dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – toliau CPK) 45 straipsnis).

Atsakovų atstovas advokatas byloje argumentavo, kad ieškinys, pareikštas ne tik turto (žemės sklypo) savininkei atsakovei D. B., bet ir jos sutuoktiniui R. J. B., yra nepagrįstas. Atstovas nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise (paveldėjimo teisės pagrindu) priklauso tik atsakovei D. B.. Visas nekilnojamasis turtas buvo paveldėtas atsakovės, tame tarpe ir ginčo stoginė – malkinė, kuri galimai buvo vėliau rekonstruota atsakovo. Todėl pareigos, ieškinio patenkinimo atveju, kiltų išimtinai tik turto savininkei – atsakovei.

Teismas, įvertinęs teisinį turto, esančio (duomenys neskelbtini), režimÄ , sprendžia, kad Å¡is turtas asmeninės nuosavybės teise (paveldėjimo teisės pagrindu) priklauso atsakovei (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai, kad turto savininkė yra sudariusi santuokÄ , nesumažina ir nepadidina jos teisių ir pareigų, kylančių iÅ¡ daiktinių teisių (valdymo, naudojimo, disponavimo (CK 4.20, 4.40 straipsniai). Atsakovės sutuoktinis pagrįstai yra įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu, nes jis laikytinas proceso dalyviu, turinčiu teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi (CPK 37 straipsnis), tačiau nesutiktina su pozicija, kad ieÅ¡kinio reikalavimai dėl žemės sklypo servituto, stoginės – malkinės perkėlimo gali bÅ«ti reiÅ¡kiami tiek turto savininkei, tiek jos sutuoktiniui.

Atsakovė Å¡iuo turtu disponuoja asmeninės nuosavybės teise. Bylos medžiaga Å¡ios nuosavybės formos nepaneigia. Santuokos faktas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kinio reikalavimai, nukreipti į žemės sklypo valdymo ir naudojimo daiktines teises, gali bÅ«ti nukreipti ne tik į turto savininkÄ . Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio reikalavimai yra pareikÅ¡ti netinkamai Å¡aliai – atsakovui R. J. B.. Konstatavus, kad ieÅ¡kinio reikalavimai yra pareikÅ¡ti netinkamai Å¡aliai – atsakovui R. J.

B., patikslintas ieÅ¡kinys atsakovo R. J. B. atžvilgiu yra atmestinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

IeÅ¡kovas patyrė Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas nagrinėjant bylÄ pirmÄ kartÄ apylinkės teisme –150,00 Eur žyminis mokestis + 630,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidos + 200,00 Eur kitos bÅ«tinos iÅ¡laidos + 300,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidos = 1 280,00 Eur. Kauno apygardos teismas nurodė, kad panaikinus skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir dalį bylos grÄ Å¾inus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, dėl Å¡alių pirmosios ir apeliacinės instancijos tesime patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo kolegija nepasisako, šį klausimÄ turės iÅ¡spręsti pirmosios instancijos teismas.

GrÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, ieÅ¡kovas patyrė Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas – 550,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidos + 150,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidos + 260,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidos + 250,00 Eur kitos bÅ«tinos iÅ¡laidos už matavimus + 350,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidos + 900,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidos = 2 460,00 Eur. IÅ¡ viso ieÅ¡kovas patyrė 3 740,00 Eur (1 280,00 Eur + 2 460,00 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų tenkintina 50 proc., todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina pusė jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, tai yra, 1 870,00 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atsakovas patyrė 1 885,00 Eur (250,00 Eur + 1 635,00 Eur) iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti bei 100,01 Eur už schemos parengimÄ . IÅ¡ viso patyrė 1 985,01 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atmetus patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovo atžvilgiu, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos atsakovui patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Ä®vertinus, kad abiejų atsakovų interesus atstovavo vienas advokatas, ruošė bendrus procesinius dokumentus, atsakovai yra sutuoktiniai, nors iÅ¡laidas apmokėjo tik vienas sutuoktinis, bylinėjimosi iÅ¡laidos mažinamos per pusę.

Atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 992,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Valstybė Å¡ioje byloje patyrė, 18,26 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. PatikslintÄ ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos lygiomis dalimis, po 9,13 Eur, iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovės valstybei (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo servituto nustatymo, tenkinti. Nustatyti vieno metro atstumu atlygintinÄ neterminuotÄ servitutÄ , 10 kv. m atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sklypo 611/1179 daliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini), pagal pateiktÄ UAB „Žemetra“ parengtÄ projektÄ tarp taÅ¡kų 8, 9, 10, 11, tinkamam ieÅ¡kovo L.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimui. Pripažinti ieÅ¡kovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vieÅ¡pataujančiu daiktu, o atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sklypo 611/1179 dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini), kurioje nustatomas atlygintinas neterminuotas servitutas, 10 kv. m, pagal pateiktÄ UAB „Žemetra“ parengtÄ projektÄ tarp taÅ¡kų 8, 9, 10, 11, tarnaujančiu daiktu.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų 00 ct) vienkartinį mokestį servituto atlyginimui. Ä®pareigoti atsakovę D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perkelti stoginę – malkinę į kitÄ jai priklausančio sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vietÄ , užtikrinant tinkamÄ ieÅ¡kovo L.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 870,00 Eur (vieno tÅ«kstančio aÅ¡tuonių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imties eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas. LikusiÄ patikslinto ieÅ¡kinio dalį atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atmesti. IeÅ¡kovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovo R.

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 992,50 Eur (devynių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt dviejų eurų 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisti iÅ¡ atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 9,13 Eur (devynių eurų 13 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5662.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 9,13 Eur (devynių eurų 13 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5662. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas Artūras Šafronas